Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-544-372/2021

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-10-13
Bylos Nr.: e2A-544-372/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-35-3-00007-2021-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Mockevičius, Rasa Bartašienė, Birutė Simonaitienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Osvalda“
Atsakovas: M. J., N. S.

Kategorijos

2.6.1.3.6Piniginės prievolės
2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai

Civilinė byla Nr. e2A-544-372/2021 Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00007-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5.; 2.6.3.; 2.6.28.1.; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 13 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus ir Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Osvalda“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. gegužės 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2206-767/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Osvalda“ ieškinį atsakovams M. J. ir N. S. dėl solidaraus skolos ir procesinių palūkanų priteisimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo lygiomis dalimis.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Osvalda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams M. J. ir N. S. dėl skolos, procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismo prašė: 1) priteisti solidariai iš M. J. ir N. S. 8794,70 Eur skolą; 2) priteisti solidariai iš M. J. ir N. S. 5 % dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti lygiomis dalimis iš M. J. ir N. S. bylinėjimosi išlaidas ir žyminio mokesčio atlyginimą; 4) priteisti lygiomis dalimis iš M. J. ir N. S. išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas.

2. Ieškovė nurodė, kad Šiaulių apskrities VPK 2014-10-03 sudarė su UAB „Automagija“ sutartį Nr. 40-IL-5866 dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo, perkėlimo, jų saugojimo ir ikiteisminio tyrimo metu paimtų transporto priemonių pervežimo ir saugojimo paslaugų.

3. Atsakovams priklausanti transporto priemonė „Toyota Celica“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo sulaikyta ir pagal 2016-11-25 Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą priverstinai nuvežta į UAB „Osvalda“ saugomų automobilių aikštelę. Transporto priemonė yra saugoma nuo 2016-11-25 iki ieškinio pareiškimo dienos. Transporto priemonės savininkas/valdytojas ir atsakovai ignoruoja raginimus apmokėti už jos saugojimą ir nuvežimą (iš viso 1502 dienų, dienos saugojimo įkainis – 5,79 Eur, transportavimo kaina – 98,12 Eur). 2017-01-04 Radviliškio rajono apylinkės teismo nutarimu AN byloje Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonė nebuvo konfiskuota, AVPK Radviliškio r. PK buvo išduotas leidimas automobilį atsiimti, bet atsakovai iki šios dienos dar to nepadarė.

Šalies argumentai

4. Ieškovė nurodė, kad 2019-01-14 UAB „Automagija“ ir UAB „Osvalda“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį. Ieškovė pagal reikalavimo perleidimo sutartį perėmė iš pradinės kreditorės visas iš šios sutarties kylančiais pradinės kreditorės teises (teisę į atlygį už transporto priemonių priverstinį nuvežimą ir saugojimą). 2020-04-06 ieškovė informavo atsakovą M. J. apie reikalavimo teisės perleidimą. 2020-07-23 ieškovė informavo atsakovus M. J. ir N. S. apie reikalavimo teisės perleidimą ir automobilio atsiėmimą bei susidariusios skolos apmokėjimą už transporto priemonės transportavimą ir saugojimą. 2020-10-04 ieškovė kreipėsi pranešimais į atsakovus M. J. ir N. S., prašė juos susisiekti dėl transporto priemonės atsiėmimo ir ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo pranešimo dienos išsiuntimo dienos apmokėti susidariusią skolą. Ieškovė pažymėjo, jog nepaisant pranešimų (2020-04-06, 2020-07-23 ir 2020-10-04), atsakovai nėra atsiskaitę.

Atsiliepimas

5. A. M. J. atsiliepime su ieškovės ieškiniu nesutiko, nurodė, kad automobilis jam nebuvo grąžintas, o UAB „Osvalda“ apie aikštelę ir mašiną pranešė tik po trejų metų.

Šalies argumentai

6. A. N. S. atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad automobilį 2015 m. buvo pardavęs O. A., surašęs pirkimo-pardavimo sutartį (sutarties bei pirkėjo kontaktų nebeturi), tačiau neišregistravęs, kadangi automobilis buvo areštuotas už jo skolas. Atsakovas nurodė, kad pranešimą iš ieškovės gavo tik 2020 m., iki tol jokio pranešimo nebuvo gavęs, nežinojo, kur automobilis yra. Gavęs pranešimą, mokėti nesutiko, automobilio vertė yra 30-40 kartų mažesnė nei ieškinys.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. gegužės 4 d. sprendimu ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies; teismas priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų 898,12 Eur automobilio transportavimo ir saugojimo išlaidas, 5 (penkių) procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. vasario 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, lygiomis dalimis 112,00 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš ieškovės atsakovui M. J. 449,00 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė valstybės naudai iš ieškovės 12,36 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, o iš atsakovų M. J. ir N. S. lygiomis dalimis 1,40 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

8. Teismas nurodė, kad ieškovę, perėmusią reikalavimo teisę, bei automobilio savininką ir valdytoją sieja pasaugos teisiniai santykiai, iš kurių kyla pareiga automobilio valdytojui ir savininkui solidariai sumokėti ieškovei už automobilio transportavimą ir saugojimą patirtas išlaidas.

9. Teismas nurodė, jog vien atsakovų paaiškinimai nėra pakankami automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir įvykdymo faktui konstatuoti. Nesant jokių kitų įrodymų apie tokios sutarties sudarymą, teismas sprendė, kad viešajame registre esantys duomenys apie automobilio savininką yra nepaneigti. Teismas konstatavo, kad automobilio savininkas ir valdytojas yra solidariai atsakingi už automobilio priverstinį nuvežimą ir jo saugojimą.

10. Teismas nurodė, kad automobilio transportavimo įkainis nebuvo ginčijamas kaip nepagrįstas ir neprotingas, todėl sprendė, kad 98,12 Eur atlyginimas už automobilio transportavimą priteistinas ieškovei iš atsakovų solidariai. Teismas pažymėjo, kad automobilio saugojimo įkainis (5,79 Eur už parą) nėra neatitinkantis rinkos kainų ir skaičiuoti mažesnį įkainį už saugojimo parą nėra pagrindo.

11. Teismas nurodė, jog byloje nenustatyta, kad ieškovė ar pradinė kreditorė kreipėsi į PK dėl informacijos apie būtinybę toliau saugoti automobilį pateikimo, kad po 6 mėnesių nuo automobilio saugojimo pradžios ėmėsi priemonių saugojimo išlaidoms išieškoti; nei pradinė kreditorė, nei ieškovė ilgą laiką nesiėmė jokių veiksmų, kad automobilio savininkas ir valdytojas būtų informuoti apie saugomą automobilį ir jo saugojimo įkainius.

12. Teismas konstatavo, kad PK savo pareigos laiku informuoti atsakovus apie automobilio nuvežimą ir saugojimą neįvykdė, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas atsakovus visiškai atleisti nuo pareigos apmokėti transporto priemonės saugojimo išlaidas, nes informaciją apie priverstinį transporto priemonės nuvežimą pateikė ieškovė.

13. Teismas sprendė, kad iš atsakovų negali būti priteisiamos išlaidos už automobilio saugojimą laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 25 d. iki 2020 m. liepos 23 d., kadangi tik šią dieną jie abu buvo informuoti apie automobilio saugojimą ir dėl jo susidariusį įsiskolinimą, o įsiskolinimą prašoma priteisti solidariai. Teismas vertino, jog nesant duomenų apie pradinės kreditorės atliktus aktyvius veiksmus (siekiant informuoti atsakovus apie susidariusį įsiskolinimą), tai negali būti aiškinama ieškovės naudai ir atsakovų nenaudai, kadangi abu atsakovai patvirtino, kad iki 2020 m. jokių pranešimų apie automobilio saugojimą nebuvo gavę.

14. Teismas nurodė, kad automobilio saugojimo išlaidos laikotarpiu nuo abiejų atsakovų informavimo dienos iki ieškinio padavimo teismui dienos sudaro 1123,26 Eur (194 dienos x 5,79 Eur), tačiau teismas pažymėjo, jog turi būti vertinamas ir šios sumos pagrįstumas bei proporcingumas. Teismas nurodė, kad pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo ieškovė į teismą kreipėsi tik 2021-01-05, t. y. praėjus 167 dienoms nuo dienos, kada abu atsakovai buvo informuoti apie susidariusį įsiskolinimą. Teismas sprendė, kad toks ieškovės delsimas negali būti pateisinamas, teismas jį vertino kaip kryptingą siekį padidinti automobilio saugojimo išlaidas, kurias ieškovė siekia prisiteisti iš atsakovų. Teismas sprendė, kad automobilio saugojimo išlaidų suma mažintina ir ieškovei iš atsakovų solidariai priteistinas 800 Eur atlyginimas už automobilio saugojimą.

15. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, išsprendė ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

16. Skunde dėl pirmosios instancijos teismo 2021 m. gegužės 4 d. spendimo ieškovė (apeliantė) UAB „Osvalda“ prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti: 1) priteisti solidariai iš M. J. ir N. S. 8794,70 Eur skolos; 2) priteisti solidariai iš atsakovų 5 % dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. vasario 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas ir žyminio mokesčio atlyginimą; 4) priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų 900 Eur išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

16.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino dienų skaičių ir ignoravo ieškovės teisę į atlygį pagal sutartis už transporto priemonės saugojimą. Teismas nepagrįstai nurodė, kad automobilio saugojimo išlaidų suma mažintina ir ieškovei iš atsakovų solidariai priteistinas 800 Eur atlyginimas už automobilio saugojimą. Tai prieštarauja faktinėms aplinkybės, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams. Pagal sutartį ieškovė galėjo kreiptis su ieškiniu į teismą praėjus 6 mėnesiams. Už 6 mėnesius plius 30 dienų, kol gaunamas atsakymas, atlyginimas už automobilio faktišką saugojimą priteistinas (nuo 2016-11-25 iki 2017-06-25 – 212 dienos x 5,79 Eur, susidaro 1227,48 Eur, plius automobilio nuvežimas). Civilinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2020-04-06 buvo išsiųstas pranešimas atsakovui M. J., tad nuo šios dienos atsakovui M. J. turi būti skaičiuojamas skolos ir palūkanų dydis.

16.2. Nuo 2020-04-06 iki 2021-01-04 skola dėl automobilio saugojimo išlaidų turi būti skaičiuojama (273 dienos x 5,79 Eur, iš viso – 1580,67 Eur; susidaro suma 1227,48+1580,67=2904,95 Eur). Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą ir nepagrįstai sumažindamas automobilio saugojimo aikštelėje dienų skaičių ir ieškinio sumą, akivaizdžiai pažeidė ieškovės teisę į sąžiningą atlygį ir neatsižvelgė į atsakovų neteisėtus veiksmus, jų kaltę ir padarytą skolos dydį ir išlaidų sumą.

Šalies argumentai

16.3. A. N. S. teiginys, kad jis O. A. automobilį pardavė, nėra pagrįstas rašytiniais įrodymais. Pirkimo-pardavimo sutartis nepateikta, automobilio savininku įregistruotas N. S.. Automobilio nuvežimo, saugojimo ir kitos išlaidas turi būti solidariai priteistos iš N. S. ir M. J..

16.4. A. M. J. teiginys, kad jam 2016-11-25 vairuoti leido O. A., neatleidžia jo nuo civilinės atsakomybės, kadangi jis padarė administracinį nusižengimą ir yra nubaustas administracine tvarka. Pirmosios instancijos teismas šių atsakovo teiginių netyrė, į civilinę bylą trečiuoju asmeniu nebuvo įtrauktas O. A., taip buvo pažeistos procesinės normos.

16.5. Niekuo nepateisinamas atsakovo M. J. teiginys, kad automobilį sulaikius, tariamas šio automobilio savininkas iš neužrakinto automobilio išsiėmė automagnetolą, akumuliatorių ir dar kai kurias automobilio detales. Niekas neturi teisės iškomplektuoti sulaikyto automobilio, o tuo labiau asmuo, kuris nėra įregistruotas automobilio savininku. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas visapusiškai netyrė ir jų netikrino.

16.6. Ieškinį tenkinus visiškai, lygiomis dalimis iš atsakovų ieškovei priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos: žyminis mokestis ir patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Atsiliepimas

17. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas M. J. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

17.1. Atsakovas neturi ir neturėjo jokio teisinio pagrindo transporto priemonę atsiimti, jam nebuvo žinoma apie jos likimą. Faktinis transporto priemonės savininkas po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo kreipėsi dėl transporto priemonės grąžinimo, tačiau ieškovė atsisakė perduoti transporto priemonę, taip dirbtinai toliau didina jos saugojimo sąnaudas.

17.2. Atsakovas nesutiko ir nesutinka, kad jis turi prievolę mokėti ieškovės prašomo dydžio saugojimo kaštus ir vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė saugojimo sumos paskaičiavimo trukmę ir mokėjimo sumos sumažinimo pagrindus.

Šalies argumentai

17.3. Ieškovė nepagrindė pradinės kreditorės veikimo teisėtumo, kadangi ieškovės nurodyta sutartis su Šiaulių AVPK sudaryta 2014 m., buvo numatytas jos galiojimas 1 metams (su galimybe šią sutartį pratęsti), tačiau byloje nepateikti duomenys, kad sutartis buvo pratęsta, kad pradinės kreditorės reikalavimas ir sumų už transporto priemonės saugojimą skaičiavimas turėjo juridinį pagrindą pasaugai. Ieškovė nepateikė įrodymų apie sutartinių santykių su Šiaulių AVPK galiojimą ginčo laikotarpiu (kada transporto priemonė buvo priverstinai nugabenta saugoti); nepateikta duomenų, kad pradinė kreditorė turėjo teisinį pagrindą saugoti transporto priemonę tiek jos paėmimo metu, tiek ir toliau. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad sutarties galiojimo terminas buvo pratęstas; ieškovė negalėjo reikalavimo perleidimo sutartimi perimti daugiau teisių nei jų turėjo pradinė kreditorė; negalėjo skaičiuoti išlaidų už transporto priemonės saugojimą po 2015-10-02, tai reiškia, kad nebuvo pagrindo išlaidų skaičiavimui pagal sutartį.

17.4. Į bylą nepateikti duomenys, kad praėjus 6 mėn. nuo saugojimo pradžios, būtų domėtasi Šiaulių AVPK dėl tolesnės perspektyvos ir saugojimo tikslingumo. Nustačiusi, kad daikto vertė mažesnė už saugojimo kaštus, ieškovė turėjo teisę daiktą realizuoti priverstinai, o gautą lėšų perviršį sumokėti daikto savininkui, o ne laikyti daiktą neapibrėžtą laikotarpį, sąmoningai didinant saugojimo išlaidas. Ieškovė ignoruoja teismų praktiką, kuria nustatyta, kad protinga saugojimo suma yra 0,90 Eur už dieną. Nors pirmosios instancijos teismas priteistiną sumą apibrėžė kiek kitais kriterijais, tačiau tai nekeičia sprendimo esmės, kad vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, suma negalėtų viršyti 6 mėnesių saugojimo kaštų, nepaisant to, kuris periodas laikomas atskaitos tašku.

17.5. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2A-517-178/2018 nustatė, kad tiek UAB „Automagija“, tiek UAB „Osvalda“ net neturėjo nuosavybės teise ar nuomojamų aikštelių, tai kelia klausimą dėl saugojimo kaštų pagrįstumo, dėl ieškovės piktnaudžiavimo savo tariama reikalavimo teise.

Atsiliepimas

18. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas N. S. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

18.1. Nei UAB „Automagija“, nei UAB „Osvalda“ jokiomis teisinėmis priemonėmis nuo 2016-11-25 neatliko veiksmų, kuriais būtų siekusios sureguliuoti skolos santykius su atsakovais. Pranešimas buvo išiųstas tik 2020-04-06. Iki tol N. J. nežinojo apie situaciją, kad jo vardu registruota transporto priemonė yra priverstinai saugoma. Yra neaišku, kodėl buvo delsiama beveik keturis metus imtis kokių nors veiksmų dėl augančios skolos panaikinimo, tai suponuoja tik vieną išvadą – delsimas buvo sąmoningas, nepagrįstai didinama galimos skolos suma.

Šalies argumentai

18.2. Ieškovė nepagrindė pradinės kreditorės veikimo teisėtumo, kadangi ieškovės nurodyta sutartis su Šiaulių AVPK sudaryta 2014 m., numatytas jos galiojimas 1 metams (su galimybe šią sutartį pratęsti), tačiau į bylą nepateikti duomenys, kad sutartis buvo pratęsta, kad pradinės kreditorės reikalavimas ir skaičiavimas turėjo juridinį pagrindą pasaugai.

18.3. Ieškovė nurodė, kad sulaikius transporto priemonę, ji buvo perduota saugoti UAB „Osvalda“, tačiau tokia teisinė situacija ir galimybė nebuvo įmanoma, kadangi sutartis buvo sudaryta su UAB „Automagija“, be to, UAB „Automagija“ net nevykdė ginčo transporto priemonės priverstinio saugojimo, o ieškovė transporto priemonę net ir šiuo metu laiko visiškai be jokio teisinio pagrindo, skaičiuoja tariamas netesybas ar priverstinio saugojimo išlaidas. Tokiu būdu, nors atsakovas ir neginčijo teismo sprendimo dėl prievolės dalinio įvykdymo ieškovei, šis faktas neužkerta kelio kvestionuoti pačios ieškovės nurodytų pagrindų teisinio nepagrįstumo ir galimo neteisėtumo, apeliacinės instancijos teismui suteikiant diskreciją ex officio vertinti ginčo santykį ir peržengti ieškovės apeliacijos ribas.

18.4. Pirmosios instancijos teismas taikė kompromiso variantą, kada esant akivaizdžių abejonių dėl pačios ieškovės pareikšto reikalavimo teisėtumo ir pagrįstumo, buvo priteista suma, atitinkanti protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus. Ieškovė nepaneigė teismo išvadų. Jeigu transporto priemonės priverstinė pasauga ir buvo atlikta teisėtai, kodėl ieškovė, net ir perėmus reikalavimo teises iš UAB „Automagija“, nesikreipė į teismą per protingą terminą (6 mėnesius), o laukė keturis metus. Protingas įkainis, net jei ir būtų teisinis pagrindas saugoti transporto priemonę, galėtų būti 0,90 Eur už dieną.

18.5. Lietuvos apeliacinis teismas (civilinėje byloje Nr. 2A-517-178/2018) nustatė, kad tiek UAB „Automagija“, tiek UAB „Osvalda“ net neturėjo nuosavybės teise ar nuomojamų aikštelių, tai kelia klausimą dėl saugojimo kaštų susiformavimo ir pagrįstumo. UAB „Osvalda“ negali turėti daugiau teisių nei UAB „Automagija“, todėl apeliacinio skundo tenkinimas negalimas ir šiuo pagrindu.

18.6. Pagal sudarytą UAB „Automagija“ sutartį su Šiaulių AVPK ne vėliau, kaip praėjus 6 mėnesiams, saugotojas privalėjo domėtis tolesniu jam perduoto saugoti daikto saugojimo klausimu, tačiau šios pareigos nevykdė ir formaliai toliau laikė daiktą, kurio saugojimo išlaidos viršija daikto vertę. Ieškovė nenurodė, kodėl nepardavė transporto priemonės ir nepadengė saugojimo išlaidų. Atsakovas kreipėsi į ieškovę, prašė transporto priemonę arba sunaikinti, arba grąžinti, tačiau ieškovė automobilio negrąžina ir nenaikina.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovės (apeliantės) apeliacinis skundas netenkintinas.

19. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

20. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2014-10-03 UAB „Automagija“ ir Šiaulių apskrities VPK sudarė sutartį dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo, perkėlimo, jų saugojimo ir ikiteisminio tyrimo metu paimtų transporto priemonių pervežimo ir saugojimo paslaugų. Sutartimi UAB „Automagija“ įsipareigojo užtikrinti transporto priemonių nuvežimą, pervežimą bei saugojimą 24 valandas per parą, PK pareigūnui iškvietus, į nurodytą vietą atvykti ne vėliau kaip per 60 min. (sutarties 3.1. ir 3.2. punktai). Sutarties 4.1. punkte šalys numatė, kad paslaugos teikėjas turi teisę už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą (visus veiksmus, reikalingus šioms paslaugoms tinkamai atlikti) iš transporto priemonės savininko, valdytojo, įgalioto asmens ar asmens, dėl kurio neteisėtų veiksmų paslaugos teikėjas patyrė išlaidas, reikalauti atlyginti už nuvežimą, pervežimą (nugabenimą į saugojimo vietą) – 280 Lt ir 58,80 Lt pridėtinės vertės mokestį (4.1.1. papunktis), už saugojimą – 16,53 Lt ir 3,47 Lt pridėtinės vertės mokestį už vieną parą (4.1.2. papunktis). Sutarties 4.4. punkte šalys numatė, jog jei transporto priemonė saugoma ilgiau kaip 6 mėnesius, paslaugos teikėjas turi teisę reikalauti iš paslaugos gavėjo informacijos apie tolesnę būtinybę ją saugoti; gavęs iš paslaugos gavėjo informaciją apie tai, kad saugoti nuvežtos transporto priemonės daugiau nereikia, transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo atveju, savo lėšomis vykdyti sumokėjimo už nuvežimą ir saugojimą išieškojimą ar kitaip spręsti tokių transporto priemonių klausimą su jų savininkais, valdytojais ar įgaliotais asmenimis.

21. 2016-11-25 apie 00.18 val. PK pareigūnų buvo sulaikytas automobilis „Toyota Celica“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo neblaivus atsakovas M. J.. Automobilis buvo priverstinai transportuotas ir saugomas UAB „Automagija“ aikštelėje.

22. 2016-11-25 VĮ „Regitra“ duomenimis automobilio „Toyota Celica“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas – N. S..

23. 2017-01-04 Radviliškio rajono apylinkės teismo nutarimu M. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį 600 Eur bauda, kuri pakeista 100 valandų nemokamais viešaisiais darbais. Nutarime apie automobilio „Toyota Celica“ konfiskavimą ar grąžinimą teisėtam savininkui nepasisakyta.

24. 2021-03-30 raštu „Dėl informacijos pateikimo“ Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato veiklos skyrius nurodė, kad duomenų apie tai, jog N. S. būtų išduotas ar išsiųstas leidimas atsiimti transporto priemonę „Toyota Celica“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nėra; Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017-01-04 nutarimu nebuvo priimtas sprendimas dėl automobilio konfiskacijos ar grąžinimo savininkui.

25. 2019-01-14 UAB „Automagija“ ir ieškovė UAB „Osvalda“ pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria UAB „Automagija“ neatšaukiamai ir besąlygiškai perleido ieškovei, o ieškovė priėmė visas UAB „Automagija“ teises (teisę į atlygį už transporto priemonių priverstinį nutempimą ir saugojimą) pagal UAB „Automagija“ ir PK laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d. sudarytas sutartis. Sutarties 3.1. punkte šalys susitarė, kad ne vėliau kaip (periodiškai kas 45 dienos) nuo šios reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo pradinė kreditorė įsipareigoja tinkamai informuoti skolininką apie šios reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo faktą, paaiškinti jo pareigą vykdyti sutartį naujajai kreditorei ir (ar) jo nurodyto asmens naudai ir kitą susijusią informaciją ir (ar) dokumentus (jų nuorašus).

26. 2020-04-06 pranešimu ieškovė informavo atsakovą M. J. apie reikalavimo teisės perleidimą ir pareikalavo skubiai susiekti su įmone bei apmokėti skolą. 2020-07-23 pranešimais ieškovė informavo atsakovus M. J. ir N. S. apie reikalavimo teisės perėmimą iš UAB „Automagija“ bei nurodė, kad automobilis „Toyota Celica“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2016-11-25 buvo sulaikytas ir saugomas, pareikalavo per 10 kalendorinių dienų sumokėti 7839,35 Eur skolą. 2020-10-04 pranešimais ieškovė dar kartą informavo atsakovus M. J. ir N. S. apie reikalavimo teisės perėmimą bei pareikalavo sumokėti 8262,02 Eur už automobilio transportavimą ir saugojimą.

27. Iš 2021-04-08 VĮ „Regitra“ pažymos „Apie išregistruotą kelių transporto priemonę“ nustatyta, kad N. S. vardu registruota transporto priemonė „Toyota Celica“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2017-06-16 išregistruota automatiškai.

Dėl ginčo esmės

28. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2014-10-03 UAB „Automagija“ ir Šiaulių apskrities VPK sudarė sutartį dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo, perkėlimo, jų saugojimo ir ikiteisminio tyrimo metu paimtų transporto priemonių pervežimo ir saugojimo paslaugų.

29. 2019-01-14 UAB „Automagija“ ir ieškovė UAB „Osvalda“ pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria UAB „Automagija“ neatšaukiamai ir besąlygiškai perleido ieškovei, o ieškovė priėmė visas UAB „Automagija“ teises (teisę į atlygį už transporto priemonių priverstinį nutempimą ir saugojimą) pagal UAB „Automagija“ ir PK laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d. sudarytas sutartis.

30. CK 6.830 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasaugos sutartimi viena šalis (saugotojas) įsipareigoja saugoti kitos šalies (davėjo) perduotą kilnojamąjį daiktą ir grąžinti jį išsaugotą, o davėjas įsipareigoja sumokėti atlyginimą, jeigu tai nustatyta sutartyje.

31. Dėl konfiskuotos transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir jos saugojimo kasacinio teismo yra pasisakyta, kad priverstinai nuvežama transporto priemonė praprastai yra saugoma pasaugos sutarties tarp policijos komisariato ir saugotojo pagrindu, šios pasaugos sutarties ypatybė ta, kad pareiga sumokėti už suteiktas saugojimo paslaugas kyla ne ją sudariusiai šaliai (arba ne tik ją sudariusiai šaliai, priklausomai nuo konkrečios sutarties nuostatų) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-219/2016; 2017 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-701/2017).

32. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 33 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Šios išlaidos atlyginamos arba adekvatus prievolės atlyginti išlaidas įvykdymo užtikrinimas Civiliniame kodekse nustatytais būdais ir tvarka pateikiamas iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės.

33. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2016-11-25 apie 00.18 val. PK pareigūnų buvo sulaikytas automobilis „Toyota Celica“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo neblaivus atsakovas M. J.. Automobilis buvo priverstinai transportuotas ir saugomas UAB „Automagija“ aikštelėje. 2016-11-25 VĮ „Regitra“ duomenimis automobilio „Toyota Celica“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas – N. S.. Ieškovė, parėmusi UAB „Automagija“ reikalavimo teisę, pareiškė reikalavimą atsakovams, teismo prašo priteisti solidariai iš M. J. ir N. S. 8794,70 Eur skolą.

34. Civilinėje byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovę ir automobilio savininką bei valdytoją sieja pasaugos teisiniai santykiai, iš kurių kyla pareiga automobilio valdytojui ir savininkui solidariai sumokėti ieškovei už automobilio transportavimą ir saugojimą patirtas išlaidas.

35. Prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264-248/2018). Taigi, bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (CK 6.6 straipsnio 6 dalis). Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 7 dalis).

36. Kaip nustatyta, 2014-10-03 sutarties 4.1. punkte šalys numatė, kad paslaugos teikėjas turi teisę už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą (visus veiksmus, reikalingus šioms paslaugoms tinkamai atlikti) iš transporto priemonės savininko, valdytojo, įgalioto asmens ar asmens, dėl kurio neteisėtų veiksmų paslaugos teikėjas patyrė išlaidas, reikalauti atlyginti už nuvežimą, pervežimą (nugabenimą į saugojimo vietą) – 280 Lt ir 58,80 Lt pridėtinės vertės mokestį (4.1.1. papunktis), už saugojimą – 16,53 Lt ir 3,47 Lt pridėtinės vertės mokestį už vieną parą (4.1.2. papunktis). T. y. sutartyje šalys numatė, kad paslaugos teikėjas turi teisę reikalauti atlyginti: už nuvežimą, pervežimą (nugabenimą į saugojimo vietą) – 280 Lt (81,09 Eur) ir 58,80 Lt (17,03 Eur) PVM (iš viso – 98,12 Eur), už saugojimą – 16,53 Lt (4,79 Eur) ir 3,47 Lt (1,00 Eur) PVM ( iš viso – 5,79 Eur) už vieną parą.

37. Ieškovė, vadovaudamasi minėtais sutartyje numatytais įkainiais, prašo priteisti solidariai iš atsakovų 8794,70 Eur skolą, atsakovai su ieškovės reikalavimu nesutinka. A. M. J. nurodė, kad automobilis jam nebuvo grąžintas, o UAB „Osvalda“ apie aikštelę ir mašiną pranešė tik po trejų metų; atsakovas N. S. nurodė, kad pranešimą iš ieškovės gavo tik 2020 m., nežinojo, kur automobilis yra, gavęs ieškovės pranešimą, mokėti nesutiko, automobilio vertė yra 30-40 kartų mažesnė nei ieškinys.

38. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, byloje kilus ginčui ir teismui sprendžiant dėl atlyginimo už priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo paslaugas priteisimo iš transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo, nedalyvavusio sudarant transporto priemonės saugojimo sutartį, kiekvienu atveju turi būti įvertintos konkrečios bylos aplinkybės, nustatyta, ar prašomas priteisti atlyginimas atitinka tokių paslaugų rinkos kainas konkrečioje vietovėje konkrečiu laikotarpiu, ar jis atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, ar jį priteisus transporto priemonės savininkui ir (ar) valdytojui nebūtų uždėta pernelyg didelė našta ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-690/2019).

Žemesnės instancijos teismas

39. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad iš atsakovų solidariai priteistinas 98,12 Eur atlyginimas už automobilio transportavimą, taip pat skaičiuotinas po 5,79 Eur už parą automobilio saugojimo įkainis, kuris nėra neprotingas, neteisingas ir neatitinkantis Šiaulių mieste teikiamų analogiškų paslaugų kainų. Teismas sprendė, kad iš atsakovų negali būti priteisiamos išlaidos už automobilio saugojimą laikotarpiu nuo 2016-11-25 iki 2020-07-23, kadangi tik šią dieną atsakovai abu buvo informuoti apie automobilio saugojimą ir dėl jo susidariusį įsiskolinimą, o įsiskolinimą prašoma priteisti solidariai.

40. Byloje nustatyta, kad 2020-04-06 pranešimu ieškovė informavo tik atsakovą M. J. apie reikalavimo teisės perleidimą ir pareikalavo skubiai susiekti su įmone bei apmokėti skolą. 2020-07-23 pranešimais ieškovė informavo abu atsakovus – M. J. ir N. S. – apie reikalavimo teisės perėmimą iš UAB „Automagija“ bei nurodė, kad automobilis 2016-11-25 buvo sulaikytas ir saugomas, pareikalavo per 10 kalendorinių dienų sumokėti 7839,35 Eur skolą. 2020-10-04 pranešimais ieškovė dar kartą informavo abu atsakovus apie reikalavimo teisės perėmimą bei pareikalavo sumokėti 8262,02 Eur už automobilio transportavimą ir saugojimą.

41. 2019-01-14 sutarties 3.1. punkte šalys susitarė, kad ne vėliau kaip (periodiškai kas 45 dienos) nuo šios reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo pradinė kreditorė įsipareigoja tinkamai informuoti skolininką apie šios reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo faktą, paaiškinti jo pareigą vykdyti sutartį naujajai kreditorei ir (ar) jo nurodyto asmens naudai ir kitą susijusią informaciją ir (ar) dokumentus (jų nuorašus).

42. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad į bylą nepateikta jokių duomenų apie tai, kad pradinė kreditorė būtų informavusi kurį nors iš atsakovų apie galimybę atsiimti automobilį, apie laikymo įkainius ir skolos dydį. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad už laikotarpį nuo automobilio priverstinio nuvežimo dienos iki abiejų atsakovų informavimo dienos (2020-07-23) įsiskolinimas iš jų negali būti priteisiamas, kadangi atsakovai nebuvo informuoti apie automobilio saugojimą ir negalėjo žinoti, kad automobilis saugomas bei už tai skaičiuojamas atlyginimas. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, automobilio saugojimo išlaidos laikotarpiu nuo abiejų atsakovų informavimo dienos iki ieškinio padavimo teismui dienos (nuo 2020-07-23 iki 2021-02-01) sudaro 1123,26 Eur (194 dienos x 5,79 Eur)).

43. 2014-10-03 sutarties 4.4. punkte šalys numatė, jog jei transporto priemonė saugoma ilgiau kaip 6 mėnesius, paslaugos teikėjas turi teisę reikalauti iš paslaugos gavėjo informacijos apie tolesnę būtinybę ją saugoti; gavęs iš paslaugos gavėjo informaciją apie tai, kad saugoti nuvežtos transporto priemonės daugiau nereikia, transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo atveju, savo lėšomis vykdyti sumokėjimo už nuvežimą ir saugojimą išieškojimą ar kitaip spręsti tokių transporto priemonių klausimą su jų savininkais, valdytojais ar įgaliotais asmenimis.

44. Į bylą nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad pradinė kreditorė kreipėsi dėl informacijos apie būtinybę toliau saugoti automobilį pateikimo, ar po 6 mėnesių nuo automobilio saugojimo pradžios ėmėsi priemonių saugojimo išlaidoms išieškoti.

45. Darytina išvada, kad nei pradinė kreditorė, nei ieškovė ilgą laiką nesiėmė jokių veiksmų, kad automobilio savininkas ir valdytojas būtų informuoti apie saugomą automobilį ir jo saugojimo įkainius; 2016-11-25 automobilis buvo sulaikytas ir saugomas, apie reikalavimo teisių perėmimą ir susidariusią skolą atsakovai buvo informuoti tik 2020-07-23 pranešimais, pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo ieškovė į teismą kreipėsi 2021-01-05. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, jog esant tokioms aplinkybėms, turi būti vertinamas automobilio saugojimo išlaidų (laikotarpiu nuo abiejų atsakovų informavimo dienos iki ieškinio padavimo teismui dienos (1123,26 Eur)) pagrįstumas bei proporcingumas.

46. Kasacinio teismo konstatuota, kad transporto priemonės savininkas ir (ar) valdytojas, nesutinkantis su iš jo reikalaujamo priteisti atlyginimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą dydžiu, turi teisę jį ginčyti, o teismai tokiu atveju privalo vertinti reikalaujamos priteisti sumos dydžio pagrįstumą. Šios išvados nepanaikina aplinkybė, kad ieškovas (saugotojas) savo reikalavimą grindžia su policijos komisariatu sudarytoje viešojo pirkimo sutartyje nurodytais įkainiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-690/2019).

47. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad tiek pirminė kreditorė, tiek ieškovė ilgą laiką nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, siekdamos sustabdyti atlyginimo už automobilio saugojimą didėjimą (automobilis sulaikytas 2016-11-25, reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta 2019-01-14, apie reikalavimo teisių perėmimą ir susidariusią skolą atsakovai informuoti 2020-07-23, pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo kreiptasi 2021-01-05), darytina išvada, kad dėl pirminės kreditorės bei ieškovės pasyvumo, delsimo informuoti ir neinformuojant apie automobilio atsiėmimą bei besikaupiančią skolą, taip pat delsimo kreiptis į teismą dėl skolos iš atsakovų priteisimo buvo dirbtinai padidintos transporto priemonės saugojimo išlaidos.

48. Byloje nustačius, kad atsakovas M. J. yra vienintelis dirbantis asmuo šeimoje, gauna nedidelį darbo užmokestį, turi keturis nepilnamečius vaikus, kuriems yra reikalingas išlaikymas, o atsakovo N. S. savarankiškai darbinė veikla labai apribota; kad ieškovė nevykdė bendradarbiavimo su atsakovais, kooperavimosi pareigos, ir ilgą laiką nesiėmė aktyvių veiksmų, kad būtų sustabdytas atlyginimo už automobilio saugojimą didėjimas, spręstina, kad nagrinėjamu atveju automobilio saugojimo išlaidų suma mažintina. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo iš atsakovų solidariai priteistas 800 Eur atlyginimas už automobilio saugojimą vertintinas kaip protingas ir teisingas pagal šios bylos aplinkybes, tad šiuo atveju nesutiktina su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą ir nepagrįstai sumažindamas automobilio saugojimo aikštelėje dienų skaičių ir ieškinio sumą, akivaizdžiai pažeidė ieškovės teisę į sąžiningą atlygį ir neatsižvelgė į atsakovų neteisėtus veiksmus, jų kaltę ir padarytą skolos dydį ir išlaidų sumą.

49. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas į civilinę bylą trečiuoju asmeniu neįtraukė O. A., taip buvo pažeistos procesinės teisės normos.

50. Ginčo teisenoje byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi (ir atitinkamai jiems suteikiamos procesinės teisės) ne tik bylos šalys (ieškovas ir atsakovas), bet ir tretieji asmenys. Esminis trečiųjų asmenų skirtumas nuo bylos šalių tas, kad tretieji asmenys nėra ginčą inicijavę subjektai. Tretieji asmenys byloje dalyvauja dėl to, kad turi pagrįstą suinteresuotumą bylos baigtimi, t. y. bylos baigtis gali tiesiogiai arba netiesiogiai paveikti jų teises. Tretieji asmenys skirstomi į trečiuosius asmenis, pareiškiančius savarankiškus reikalavimus (jie turi visas ieškovo teises ir pareigas) (CPK 46 straipsnis), ir trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų (šie asmenys turi visas procesines teises, išskyrus tas, kurios susijusios su galimybe disponuoti ginčo dalyku) (CPK 47 straipsnis). Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje ir gali būti įtraukiami dalyvauti byloje: 1) savo pačių iniciatyva, 2) motyvuotu šalių prašymu arba 3) teismo iniciatyva.

51. CPK nenustato asmenų, galinčių būti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, sąrašo. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, kurios pusėje jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo ateityje. Taigi trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir procesinis teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-701/2018).

52. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nenustatyta, jog O. A. turi pagrįstą suinteresuotumą bylos baigtimi, t. y. bylos baigtis gali tiesiogiai arba netiesiogiai paveikti jo teises; pirmosios instancijos teismas dėl O. A. teisių ir pareigų nesprendė, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, neįtraukdamas į nagrinėjamą bylą minėto asmens, proceso teisės normų nepažeidė.

53. Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina ir dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

54. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Įvertinęs aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad ieškovė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

55. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

56. Apeliacinės instancijos teismui sprendžiant, kad ieškovės UAB „Osvalda“ apeliacinis skundas netenkintinas, spręstinas klausimas dėl atsakovų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. A. M. J. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismui pateikė 2021 m. rugsėjo 20 d. kasos pajamų orderio kvitą, kurio suma 550,00 Eur (atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimas, konsultavimas).

57. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

58. Atsižvelgiant į minėtas rekomendacijas, į atsakovo pateikto procesinio dokumento turinį, analizuotus klausimus, į atsiliepimo apimtį, galimai sugaištą laiką, spręstina, kad atsakovo prašoma priteisti suma yra pagrįsta, nėra per didelė, neprieštarauja protingumo bei sąžiningumo principams, todėl atsakovui M. J. iš ieškovės UAB „Osvalda“ priteistina 550,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti.

59. A. N. S. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau patirtas bylinėjimosi išlaidas liudijančių įrodymų apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, nesant įrodymų, nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės UAB „Osvalda“ (į. k. 245195140) atsakovui M. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 550,00 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Rasa BartašienėEgidijus MockevičiusBirutė Simonaitienė