Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2025-11-04 · Civilinė byla Nr. e2YT-19866-1252/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-11-04
Bylos Nr.
e2YT-19866-1252/2025
Teisminio proceso Nr.
2-35-3-03287-2025-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ernesta Mockutė
Pareiškėjas
R. G.
Suinteresuotas asmuo
V. G., VĮ Turto bankui
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-19866-1252/2025Teisminio proceso Nr. 2-35-3-03287-2025-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.9; 3.2.3.2; 3.2.7.1; 3.4.6.19 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. lapkričio 4 d.Joniškis

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje teisėja Ernesta Mockutė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims: V. G., VĮ Turto bankui dėl termino atnaujinimo palikimui priimti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. pareiškėjas R. G. pareiškimu prašė atnaujinti įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, atsiradusiam po jo tėvo J. G. (duomenys neskelbtini) mirties. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo ir suinteresuoto asmens V. G. tėvas J. G. Tėvas mirė būdamas išsituokęs ir nepalikęs testamento. 2025-10-08 Radviliškio rajono 1-asis notaro biuras išdavė liudijimą, kad notarų biure nėra užregistruota paveldėjimo byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į J. G., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, į notarų biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo nei testamentiniai, nei įstatyminiai įpėdiniai nesikreipė. Paveldimą turtą sudaro – gyvenamasis namas su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini). Tėvai išsituokė (duomenys neskelbtini). Po santuokos nutraukimo motina E. G. liko gyventi šeimos name, esančiame (duomenys neskelbtini), o tėvas J. G. persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini). Sąžiningai tikėjo, kad tėvai skyrybų metu santuokoje įgytą turtą, įskaitant ir gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), pasidalijo tarpusavyje, todėl laikė, jog šis turtas priklauso jo motinai. Po motinos E. G. (duomenys neskelbtini) mirties pradėjus paveldėjimo procedūrą paaiškėjo, kad gyvenamasis namas su priklausiniais nuosavybės teise yra registruotas J. G. vardu. Dėl šios priežasties laiku nesikreipė dėl palikimo priėmimo, o kai sužinojo, įstatymo nustatytas terminas tam atlikti jau buvo pasibaigęs. Kadangi po palikimo atsiradimo nė vienas įpėdinis nesikreipė dėl jo priėmimo, nėra pagrindo manyti, jog termino atnaujinimas pažeistų kitų asmenų teises ar teisėtus interesus.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo V. G. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka, prieštaravimų nereiškia, prašo pareiškimą tenkinti.

3. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja pareiškėjo pareiškimui. Paaiškino, kad suinteresuotas asmuo nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo palikimo perėjimą valstybei. Neprieštarauja, kad būtų patenkintas pareiškėjo pareiškimas, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą J. G. palikimui priimti. Prašo sprendimą dėl pareiškimo tenkinimo priimti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

4. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas J. G. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso J. G. 2025-10-08 Radviliškio rajono 1-ojo notarų biuro liudijime nurodyta, kad Radviliškio rajono 1-ajame notarų biure bylos dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į J. G. palikimą, užvesta nėra, į Radviliškio rajono 1-ajį notarų biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo nei testamentiniai, nei įstatyminiai įpėdiniai nesikreipė. Iki šio liudijimo išdavimo momento duomenų, apie kituose notarų biuruose užvestą paveldėjimo bylą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į J. G. palikimą, Radviliškio rajono 1-asis notarų biuras neturi.

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 str. 1 d.).

6. Įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe atnaujinti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam atnaujinti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Atsižvelgdamas į tai, kad su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (CK 5.50, 57 str.), taip pat į tai, kad sprendimas atnaujinti ar neatnaujinti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio atnaujinti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; kt.).

7. Vertinant prašančiojo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

8. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). J. G., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą pareiškėjas ar kiti įpėdiniai turėjo priimti iki (duomenys neskelbtini).

9. Pareiškėjas nurodė, kad po santuokos nutraukimo motina E. G. liko gyventi šeimos name, esančiame (duomenys neskelbtini), o tėvas J. G. persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), todėl visą laiką manė, jog šis turtas priklauso jo motinai ir į notaro biurą per nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė. Tik Po motinos E. G. (duomenys neskelbtini) mirties pradėjus paveldėjimo procedūrą paaiškėjo, kad gyvenamasis namas nuosavybės teise yra registruotas J. G. vardu.

10. Pažymėtina, kad duomenų apie tai, jog pratęsus pareiškėjui įstatymuose nustatytą terminą, būtų pažeistos trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, byloje nėra. Kitas J. G. įpėdinis – pareiškėjo brolis, kuris byloje dalyvauja kaip suinteresuotas asmuo, palikimo nepriėmė ir pareiškimui neprieštarauja. Todėl nesant asmenų, priėmusių mirusiojo J. G. palikimą, termino priimti palikimą atnaujinimas nepagrįstai ir neteisėtai nesuvaržytų trečiųjų asmenų teisių.

11. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo prašymas, atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti, yra pagrįstas, teismas konstatuoja, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl pareiškimas tenkintinas ir terminas palikimui priimti atnaujintinas (CK 5.57 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 577, 578 straipsniais, teismas,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti R. G., a. k. (duomenys neskelbtini), terminą priimti tėvo J. G., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą.

Nutartis per 7 dienas atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.

Teisėja Ernesta Mockutė