Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens valstybinės įmonės Turto banko atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio A. S. prašymą suinteresuotiems asmenims akcinei bendrovei „Swedbank“, akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“, VĮ Turto bankui dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas skolininką T. S. vykdomosiose bylose Nr. 0010/07/05637 ir Nr. 0010/09/01115 pakeisti jo teisių ir pareigų perėmėja valstybe, atstovaujama VĮ Turto banko.Nurodė, jog vykdymo metu buvo nustatyta, jog skolininkas T. S. 2009 m. vasario 15 d. mirė. Po jo mirties palikimą priėmė Lietuvos Respublika.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 19 d. nutartimi prašymą tenkino ir pakeitė skolininką T. S., mirusį 2009 m. vasario 15 d., vykdomojoje byloje Nr. 0010/07/05637, pradėtoje vykdyti pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 10 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-9787-777/2007 dėl skolos išieškojimo iš skolininko T. S. išieškotojos AB „Swedbank“ naudai, ir vykdomojoje byloje Nr. 0010/09/01115, pradėtoje vykdyti pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 13 d. priimtą teismo įsakymą Nr. L2-11914-37/2008 dėl skolos išieškojimo iš skolininko T. S. išieškotojos AB „Klaipėdos energija“ naudai, jo teisių ir pareigų perėmėja Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko.Nurodė, kad vykdymo procese paaiškėjo, kad 2009 m. vasario 15 d. skolininkas T. S. mirė. Iš Testamentų registro duomenų matyti, jog po skolininko T. S. mirties palikimą priėmė Lietuvos Respublika. Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, pripažįstama, kad yra įstatymų nustatytas pagrindas skolininką T. S. vykdomosiose bylose Nr. 0010/07/05637 ir Nr. 0010/09/01115 pakeisti į jo teisių ir pareigų perėmėją (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 596 straipsnis).Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria vykdomosiose bylose Nr. 0010/07/05637 ir Nr. 0010/09/01115 pakeistas skolininkas, panaikinti ir bylą išnagrinėti iš esmės – netenkinti pareiškėjo prašymo. Nurodė, jog valstybė yra specifinis teisinių santykių dalyvis. Skirtingai nei kiti įpėdiniai, ji negali pasirinkti paveldėjimo būdo ar atsisakyti priimti palikimą. Valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio turto tikrosios vertės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.62 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 5.63 straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui. Kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, turi teisę kreiptis į teismą prašydamas pratęsti terminą. Nagrinėjamu atveju teismas šių aplinkybių neanalizavo ir konstatavo, jog užtenka, kad antstolis vykdo vykdomąsias bylas, o skolininko teisių perėmėja yra valstybė. Kiekvienas kreditorius ar vykdomąją bylą vykdantis antstolis turi pareigą informuoti įpėdinį apie vykdomą išieškojimą ne abstrakčiai, o tiksliai ir aiškiai. Šiuo atveju to padaryta nebuvo ir praleistas net trejų metų naikinamasis terminas. Pareiškėjas antstolis A. S. atsiliepimu į atskirąjį skundą nurodė, kad jis nepagrįstas, todėl atmestinas.Nurodė, jog konstatuojant įpėdinio informuotumą svarbu ir tai, kad išieškotojo reikalavimo teisė buvo patvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kurio pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas bei pritaikytas ir išviešintas areštas. Kai įpėdinis žino apie kreditoriaus reikalavimą vykdymo procese, tai CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimai jam netaikomi. Priešinga nuomonė sudarytų papildomą procedūrinę naštą ir nepadėtų užtikrinti kreditorių teisių bei vieno svarbiausių civilinių teisės principų – prievolių privalomumo. Daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Iš vykdomosios bylos Nr. 0010/09/1115 medžiagos nustatyta, kad antstolio A. S. kontoroje vykdomas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 13 d. teismo įsakymas Nr. L2-11914-37/2008 dėl 1 161,13 Lt skolos išieškojimo iš skolininko T. S. išieškotojos AB „Klaipėdos energija“ naudai. Iš vykdomosios bylos Nr. 0010/07/05637 medžiagos nustatyta, kad antstolio A. S. kontoroje vykdomas 2007 m. spalio 10 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. 2-41-714/2007 dėl 21 040,65 Lt skolos išieškojimo iš skolininko T. S. išieškotojos AB „Swedbank“ naudai. Skolininkas T. S. vykdymo procese 2009 m. vasario 15 d. mirė. Po T. S. mirties 2016 m. gegužės 23 d. palikimą priėmė Lietuvos Respublika (b. l. 3).Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas tenkino antstolio prašymą vykdymo procese pakeisti mirusį skolininką jo teisių perėmėja, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantė atskirajame skunde kelia materialiosios teisės normų, reglamentuojančių palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką (CK 5.63 str.), aiškinimo ir taikymo klausimus, teigdama, kad teismas nepagrįstai tenkino antstolio prašymą, kadangi turto areštas jame nurodant konkretų išieškotoją turėjo būti išviešintas per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, skaičiuotiną nuo palikimo atsiradimo dienos. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 19 d. nutartimi vykdomosiose bylose Nr. 0010/07/05637, Nr. 0010/09/1115 mirusį skolininką T. S. pakeitė jo turto perėmėja Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2016 m. liepos 19 d. nutarties matyti, kad teismas, pakeisdamas vykdomosiose bylose skolininką T. S. nauju skolininku – Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, iš esmės rėmėsi tik CPK 596 straipsnio 1 dalimi, tačiau visiškai nesiaiškino, ar skolininko kreditorės AB „Swedbank“, AB „Klaipėdos energija“ ar išieškojimą vykdantis antstolis A. S. laikėsi CK 5.63 straipsnio nuostatų dėl nustatyto termino pareikšti reikalavimus priėmusiam palikimą įpėdiniui. Teisių perėmimas vykdymo procese reglamentuojamas CPK 596 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Tais atvejais, kai iš teisinio santykio vykdymo procese dėl fizinio asmens mirties pasitraukia viena iš vykdymo proceso šalių – skolininkas, materialiuosius santykius dėl skolininko teisių ir pareigų perėmimo reglamentuoja paveldėjimo teisės normos. CK 5.63 straipsnio 1 dalis numato, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui, taip pat kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Pranešimu apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą taip pat laikytinas tiek asmeninis kreditoriaus, tiek jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, vykdančio kreditoriaus pavedimu išieškojimą, kreipimasis, tačiau kiekvienu atveju pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą. Taigi, CK 5.62 straipsnyje įtvirtintos kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo procedūros atlieka įpėdinių informavimo apie palikėjo skolas bei civilinių teisinių santykių stabilumo bei apibrėžtumo užtikrinimo funkcijas, kurių tinkamą įgyvendinimą lemia ne informacijos pateikimo forma, o šios informacijos turinys bei jos pateikimas laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012). Išieškotojos AB „Swedbank“, AB „Klaipėdos energija“ neginčija fakto, kad jos pačios asmeniškai neinformavo įpėdinio apie jų kreditinius reikalavimus (CK 5.63 straipsnio 1 dalis, 5.66 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007 m. lapkričio 26 d. turto arešto aktu vykdomojoje byloje Nr. 0010/07/05637 antstolis areštavo skolininko T. S. nekilnojamąjį turtą butą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda (b. l. 5, 33–34). Sprendžiant dėl įpėdinio informavimo apie palikėjo kreditorius tinkamumą, yra svarbu nustatyti, ar išviešintame turto arešto akte nurodytas konkretus išieškotojas, kurio naudai vykdomas išieškojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016). 2007 m. lapkričio 26 d. išraše iš Nekilnojamojo turto registro matyti, kad išieškotoja AB „Swedbank“ nėra nurodyta (v. b. l. 80–81). Tad byloje taip pat nėra duomenų, ar apie vykdomą išieškojimą buvo informuotas notaras, administravęs paveldėjimo bylą.Skolininkas T. S. mirė 2009 m. vasario 15 d., CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos kreditorių reikalavimams pareikšti baigėsi 2009 m. gegužės 15 d. Apeliacinės instancijos teismas iš vykdomosios bylos Nr. 0010/07/05637 duomenų nustatė, kad antstolis A. S. 2010 m. gegužės 13 d. raštu Nr. S1-3597 informavo Klaipėdos apskrities valstybinę mokesčių inspekciją apie jo kontoroje vykdomas vykdomąsias bylas Nr. 0010/07/05637, Nr. 0010/09/1115, detalizuodamas išieškotojus, nurodydamas konkrečias skolos sumas. Vadinasi, antstolis A. S. Klaipėdos apskrities valstybinę mokesčių inspekciją informavo praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą trijų mėnesių terminą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, konstatavo, kad yra objektyvi būtinybė (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai) keisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje Nr. 3K-3-63/2011, pradėtą formuoti praktiką, pagal kurią, kai įpėdinis informuojamas apie palikėjo kreditoriaus reikalavimus, praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, tačiau iki įpėdiniui priimant palikimą, toks kreditorius pripažintinas tinkamai įgyvendinusiu teisę (ir kartu pareigą) informuoti įpėdinį apie palikėjo skolines prievoles bei nepraradusiu teisės reikalauti, kad įpėdinis patenkintų jo turtines pretenzijas. Išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą. Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai įvertino teisingam klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, neatsižvelgė į materialinės teisės normas, reglamentuojančias kreditorių reikalavimų pareiškimo tvarką, nesprendė dėl praleisto termino pratęsimo (atnaujinimo) galimybės, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o klausimas dėl šalies pakeitimo vykdymo procese perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Išaiškintina, kad kai po palikimo priėmimo kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, siekia įgyvendinti savo reikalavimą iš paveldėto turto, o palikimą priėmęs įpėdinis su kreditoriaus reikalavimu nesutinka, teismas, spręsdamas dėl termino pratęsimo CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, turi įvertinti ne tik termino praleidimo priežasčių svarumą, bet ir padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų pratęstas (pvz., įvertinti, ar palikimą sudarantis turtas yra išlikęs ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. v. M. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-123/2014).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliantės VĮ Turto banko skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl šalies pakeitimo vykdomosiose bylose Nr. 0010/07/05637, Nr. 0010/09/1115 perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.