Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2016-10-17 · Civilinė byla Nr. 2YT-39102-994/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-10-17
Bylos Nr.
2YT-39102-994/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Lipeikienė
Suinteresuotas asmuo
BAB „Ūkio bankas“, UAB „General Financing“, Vilniaus rajono savivaldybės administracija
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS(S)NUTARTIS2016 m. spalio 17 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylą pagal pareiškėjo (skolininko) M. O. (M. O.) skundą dėl antstolės B. P. veiksmų, suinteresuoti asmenys – BAB „Ūkio bankas“, UAB „General Financing“, Vilniaus rajono savivaldybės administracija, antstolė B. P.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas M. O. pateikė skundus dėl antstolės veiksmų (b. l. 5-7), kuriuose prašo panaikinti antstolės B. P. 2016-07-19 patvarkymą Nr. S-16-171-11394 vykdomojoje byloje Nr. 0171/16/02738 ir 2016-07-22 patvarkymą Nr. S-16-171-11684 vykdomojoje byloje Nr. 0171/11/03622. Nurodo, kad pareiškėjo atžvilgiu Latvijos Respublikos Rygos miesto Ziemelu rajono teisme 2016-02-05 buvo priimtas sprendimas užbaigti pareiškėjo fizinio asmens bankroto bylą Nr. C32212014 bei Latvijos Respublikos registras įregistravo tarpvalstybinio nemokumo proceso pabaigą. Antstolė neteisingai traktuoja Rygos miesto Ziemelu (Šiaurės) rajono teisme 2016-02-05 sprendimą pareiškėjo bankroto byloje Nr. C32212014. Pažymi, kad ši bankroto byla buvo ne nutraukta, o užbaigta. Dėl šios priežasties iš pareiškėjo išieškoti įsiskolinimo, kuris buvo priimtas vykdymui 2010 m. bei išieškojimo, kuris buvo priteistas 2015 m. – nėra pagrindo. Papildomai pažymi, kad vienoje valstybėje narėje iškelta bankroto byla pripažįstama visose kitose valstybėse narėse nuo to momento, kai sprendimas iškelti bankroto bylą įsiteisėja bankroto bylą iškėlusioje valstybėje, taip pagrįsta tarpusavio pasitikėjimo principu (ESTT 2010-01-21 sprendimas byloje Nr. C-444/07; 2006-05-02 sprendimas byloje Nr. C-341/04).

Antstolė B. P. su pareiškėjo (skolininko) skundu nesutiko ir CPK 510 str. 3 d. nustatyta tvarka persiuntė skundą teismui. Antstolė 2016-09-02 patvarkyme (b. l. 1-4) nurodė, kad 2014-04-04 buvo gautas skolininko pranešimas, kuriuo informuota, kad Rygos miesto Ziemelu rajono teismas 2014-03-04 sprendimu byloje Nr. C32212014 iškėlė skolininkui fizinio asmens bankroto bylą. Atsižvelgiant į šią informaciją, buvo sustabdytas išieškojimas iš skolininko iki atskiro paskirto bankroto administratoriaus I. L. pranešimo gavimo. 2016-04-28 el. pašto išieškotojas UAB „General Financing“ pateikė iš skolininko fizinio asmens bankroto byloje paskirto bankroto administratoriaus gautą informaciją iš kurios nustatyta, kad Rygos miesto Šiaurės rajono teismo sprendimu buvo užbaigtas skolininko fizinio asmens bankroto bei nemokumo procesas, netaikant skolininkui įsipareigojimų panaikinimo procedūros. Dėl šių priežasčių buvo atnaujintas išieškojimas skolininko atžvilgiu, taikant CPK numastytas priverstinio vykdymo priemones, vykdomojoje byloje Nr. 0171/11/03622. Lygiagrečiai aukščiau nurodytų veiksmų bei nenustačius akivaizdžių kliūčių 2016-07-19 patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0171/16/02738 buvo priimtas Vilniaus rajono apylinkės teismo įsakymas Nr. L2-5647-341/2015. Skolininko 2016-08-23 identiškais argumentais pagrįsti skundai dėl minėtų procesinių veiksmų, kuriuose iš esmės kvestionuojamas antstolės 2016-02-05 Rygos miesto Šiaurės rajono teismo sprendimo traktavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, todėl atmestinas. Akcentuoja, kad minėto sprendimo rezoliucinėje dalyje teismo padaryta išvada akivaizdžiai bei aiškiai nurodo, kad skolininkas bankroto procedūros metu nėra įvykdęs savo prievolių, nurodytų Latvijos Respublikos nemokumo įstatymo 139 str. 1 p., kas iš esmės apsunkino veiksmingą nemokumo proceso eigą. Minėta teismo padaryta išvada ir buvo pagrindas netaikyti skolininkui įsipareigojimų panaikinimo procedūros, nepatvirtinti skolininko įsipareigojimų panaikinimo plano ir užbaigti/nutraukti skolininko fizinio asmens nemokumo procesą. Papildomai pažymi, kad pareiškėjas, žinodamas apie atliktus veiksmus, turėdamas juos patvirtinančius procesinius dokumentus, teikė skundą praėjus daugiau nei mėnesiui nuo jų atlikimo, tuo pažeidė CPK 512 numatytą reglamentavimą.

Teismo 2016-09-13 nutartimi byla skirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išieškotojams pasiūlyta pateikti atsiliepimus į pareiškėjo skundus (b. l. 9).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo UAB „General Financing“ pateikė atsiliepimą (b. l. 13-14) į skundus, kuriame prašo atsisakyti tenkinti pareiškėjo 2016-08-23 skundus. Nurodo, kad 2016-04-27 el. paštu UAB „General Financing“ išsiuntė bankroto administratoriui užklausą dėl pareiškėjo bankroto bylos eigos, nes jokių mokėjimų ar informacijos apie bankroto bylos pabaigą nebuvo gavusi. Tą pačią dieną bankroto administratorius informavo bendrovę, kad minėto asmens bankroto byla yra baigta nepradedant įsipareigojimų panaikinimo proceso ir atnaujinant jam visus jo įsipareigojimus bei atsiuntė tai patvirtinantį 2016-02-05 Rygos Ziemelu rajono teismo sprendimą Nr. C32212014. Turėdama tokią informaciją, bendrovė perdavė ją antstolei ir paprašė atnaujinti vykdomąją bylą bei tęsti priverstinio skolos išieškojimo veiksmus. 2016-10-05 UAB „General Financing“ pateikė teismui bankroto administratoriaus el. laišką bei jo vertimą į lietuvių kalbą.

Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į skundus per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundai atmestini.

Antstolė nurodo, kad pareiškėjas pažeidė skundams dėl antstolės veiksmų pateikti 20 dienų terminus.

Iš vykdomųjų bylų Nr. 0171/11/03622 ir 0171/16/02738 kopijų negalima nustatyti, kada tiksliai ir kokie procesiniai dokumentai buvo įteikti pareiškėjui. Teismo vertinimu, šiuo atveju teisinga, protinga ir sąžininga yra išnagrinėti pareiškėjo skundus iš esmės, įvertinant antstolės procesinių veiksmų teisėtumą, o ne apsiriboti formaliu 20 dienų termino skundui paduoti taikymu, net jei skundai paduoti, kaip nurodo antstolė, praleidus CPK 512 str. nuostatose įtvirtintą 20 dienų terminą. Nusprendus netaikyti skundo dėl antstolio veiksmų padavimo senaties, teismas nagrinėja pareiškėjo skundus dėl antstolės procesinių veiksmų.

Iš vykdomųjų bylų kopijų nustatyta, kad antstolė B. P. vykdo Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro 2010-10-29 vykdomąjį įrašą Nr. DB-8796 dėl skolos, 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo trečios eilės išieškotojui UAB „General Financing“ (vykd. b. Nr. 0171/11/03622) bei Vilniaus rajono apylinkės teismo išduotą teismo įsakymą Nr. L2-5647-341/2015 išieškotojui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai iš skolininko M. O. (vykd. b. Nr. 0171/16/02738). Rygos Ziemelu rajono teismo sprendimu 2014-03-04 pareiškėjui paskelbtas fizinio asmens nemokumo procesas ir paskirtas sertifikuotas administratorius I. L. (vykd. b. Nr. 0171/11/03622, b. l. 3-12.). 2014-04-29 antstolės patvarkymu buvo sustabdytas piniginių lėšų paskirstymas (vykd. b. Nr. 0171/11/03622, b. l. 47). 2016-04-28 el. paštu išieškotojas UAB „General Financing“ pateikė iš skolininko fizinio asmens bankroto byloje paskirto bankroto administratoriaus gautą informaciją iš kurios nustatyta, kad Rygos miesto Šiaurės rajono teismo sprendimu buvo užbaigtas skolininko fizinio asmens bankroto bei nemokumo procesas, netaikant skolininkui įsipareigojimų panaikinimo procedūros. Kartu su išieškotojo pranešimu pridėta Rygos miesto Ziemelu (Šiaurės) rajono teismo 2016-02-05 sprendimo nemokumo byloje Nr. C32212014 kopija su vertimu į lietuvių kalbą (vykd. b. Nr. 0171/11/03622 b. l. 28-42). Rygos miesto Ziemelu (Šiaurės) rajono teismo 2016-02-05 sprendimu nemokumo byloje Nr. C32212014 teismas nusprendė patenkinti pareiškėjo M. O. nemokumo proceso administratoriaus I. L. pareiškimą dėl fizinio asmens M. O. bankroto procedūros užbaigimo; patvirtinti fizinio asmens M. O. bankroto procedūros užbaigimą; atmesti M. O. pareiškimą dėl įsipareigojimų padengimo plano patvirtinimo; netaikyti M. O. įsipareigojimų padengimo procedūros, netvirtinti M. O. įsipareigojimų padengimo plano ir užbaigti M. O. fizinio asmens nemokumo procesą, nurodant kad sprendimas neskundžiamas. Dėl šių priežasčių buvo atnaujintas išieškojimas skolininko atžvilgiu, taikant CPK numastytas priverstinio vykdymo priemones, vykdomojoje byloje Nr. 0171/11/03622. Skundžiamu 2016-07-22 patvarkymu Nr. S-16-171-11684 vykdomojoje byloje Nr. 0171/11/03622 antstolė kreipėsi į Piniginių lėšų apribojimo informacinę sistemą, ir nurodė priverstinai nurašyti pinigines lėšas (vykd. b. Nr. 0171/11/03622, b. l. 47). Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, nenustačius akivaizdžių kliūčių 2016-07-19 patvarkymu Nr. S-16-171-11394 vykdomojoje byloje Nr. 0171/16/02738 buvo priimtas vykdyti Vilniaus rajono apylinkės teismo įsakymas Nr. L2-5647-341/2015.

Europos Sąjungoje vienos valstybės narės ribas peržengiančius nemokumo procesus reguliuoja Tarybos 2000 m. gegužės 29 d. Reglamentas (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų (toliau tekste – Reglamentas Nr. 1346/2000). Reglamento Nr. 1346/2000 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad bet kuris sprendimas iškelti bankroto bylą, kurį pagal savo jurisdikciją, kaip nustatyta 3 straipsnyje, priima valstybės narės teismas, pripažįstamas visose kitose valstybėse narėse nuo to momento, kai sprendimas įsiteisėja bankroto bylą iškėlusioje valstybėje. Pagal Reglamento Nr. 1346/2000 17 straipsnio 1 dalį, jei šis reglamentas nenumato ko kita, 3 straipsnio 1 dalyje nurodytas teismo sprendimas iškelti bylą be tolesnių formalumų bet kurioje kitoje valstybėje narėje turės tokias pat pasekmes kaip ir bylą iškėlusioje šalyje tol, kol toje kitoje valstybėje narėje neiškeliama šalutinė nemokumo byla. Šioje teisės normoje remiamasi teismo sprendimo galios išplėtimo teorija – automatiškai pripažinto teismo sprendimo teisinė galia perkeliama iš kilmės valstybės į pripažįstančiosios valstybės teisinę sistemą. Tai reiškia, kad pripažintas teismo sprendimas perkeliamas toks, koks yra, ir pripažįstančiojoje valstybėje negali sukelti kitokių pasekmių, nei jis sukuria kilmės valstybėje. Reglamento Nr.1346/2000 25 straipsnyje nustatyta, kad teismo, kurio sprendimas dėl bylos iškėlimo pripažįstamas pagal 16 straipsnį, priimti sprendimai, susiję su bankroto bylos eiga ir užbaigimu bei šio teismo patvirtinti kompromisiniai kreditorių ir skolininkų susitarimai taip pat yra pripažįstami be tolesnių formalumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-197-611/2015). Nagrinėjamoje civilinėje byloje, vykdomųjų bylų kopijose ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų, kad pareiškėjui Lietuvos Respublikos teismuose būtų iškelta šalutinė nemokumo byla, todėl nagrinėjamu atveju taikytinos pagrindinės Latvijos Respublikoje iškeltos nemokumo bylos teisinės pasekmės, kurios, atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1346/2000 3 straipsnio 1 dalies, 4 straipsnio 1 dalies, 16, 17 bei 25 straipsnių nuostatas, yra nustatytinos pagal Latvijos Respublikos teisę.

Bylos duomenys patvirtina, kad Rygos miesto Ziemelu (Šiaurės) rajono teismo 2014-02-19 sprendimu pareiškėjui pradėta nemokumo proceso byla. Rygos miesto Ziemelu (Šiaurės) rajono teismo 2014-03-04 sprendimu paskelbtas pareiškėjo nemokumo procesas ir nemokumo proceso administratoriumi paskirtas sertifikuotas nemokumo administratorius I. L.. 2016-01-07 Rygos miesto Ziemelu (Šiaurės) rajono teismas gavo nemokumo proceso administratoriaus I. L. pareiškimą dėl bankroto procedūros užbaigimo. 2016-01-21 Rygos miesto Ziemelu (Šiaurės) rajono teismas gavo pareiškėjo pareiškimą dėl įsipareigojimų padengimo plano patvirtinimo. Rygos miesto Ziemelu (Šiaurės) rajono teismas 2016-02-05 sprendimu byloje Nr. C32212014 konstatavo, kad administratoriaus pareiškimas yra pagrįstas ir tenkintinas, o pareiškėjo pareikšimas (dėl įsipareigojimų padengimo plano patvirtinimo) yra nepagrįstas ir atmestinas ir nusprendė patenkinti nemokumo proceso administratoriaus I. L. pareiškimą dėl pareiškėjo bankroto procedūros užbaigimo, patvirtinti pareiškėjo bankroto procedūros užbaigimą, atmesti pareiškėjo pareiškimą dėl įsipareigojimų plano patvirtinimo. Pagal L. C. proceso įstatymo 363³¹ str. 1 d., tvirtindamas bankroto proceso užbaigimą, teismas kartu nagrinėja klausimą dėl įsipareigojimų padengimo plano patvirtinimo. L. C. proceso įstatymo 363³¹ str. 2 d. nustatyta, kad teismas netvirtinta įsipareigojimų padengimo plano, konstatavęs, kad dėl įsipareigojimų padengimo taikymo yra apribojimų. Pagal Latvijos Nemokumo įstatymo 153 str., įsipareigojimų padengimo procedūra netaikoma arba nutraukiama, jei: 1) skolininkas per paskutinius trejus metus iki fizinio asmens nemokumo proceso paskelbimo arba nemokumo proceso metu sudarė sandorius, dėl kurių ji tapo nemokus arba padarė nuostolių kreditoriams. Be to, jis suvokė arba turėjo suvokti, kad sudaręs šiuos sandorius gali tapti nemokus arba padaryti nuostolių kreditoriam; 2) skolininkas pateikė žinomai melagingą informaciją apie savo turtinę būklę ir nuslėpė tikrąsias savo pajamas; 3) skolininkas nevykdė bankroto arba įsipareigojimų padengimo procedūroje numatytų pareigų, iš esmės apsunkindamas efektyvią nemokumo proceso eigą. Pagal Latvijos Nemokumo įstatymo 139 str. 1 p. (redakciją galiojusią iki 2014-12-31) skolininkas privalo gauti pajamas pagal savo galimybes, kad galėtų geriau patenkinti kreditorių reikalavimus, pervesdamas vieną trečdalį visų savo pajamų į administratoriaus atidarytą sąskaitą kredito įstaigoje. Rygos miesto Ziemelu (Šiaurės) rajono teismo 2016-02-05 sprendime byloje Nr. C32212014 nurodoma, kad administratorius pareiškime nurodė, kad pareiškėjas neįvykdė Nemokumo įstatymo 139 str. 1 p. nuostatų ir bankroto proceso metu į administratoriaus atidarytą sąskaitą kredito įstaigoje nepervedė piniginių lėšų kreditorių reikalavimams patenkinti bei nemokumo proceso išlaidoms padengti, ir paaiškinimų dėl to nepateikė; pareiškėjas minėto administratoriaus teiginio nepaneigė, nepateikė įrodymų apie Nemokumo įstatymo 139 str. 1 p. nuostatų įvykdymą. Rygos miesto Ziemelu (Šiaurės) rajono teismas 2016-02-05 sprendimu byloje Nr. C32212014 konstatavo, kad pareiškėjas bankroto procedūros metu nevykdė savo pareigų, nurodytų Nemokumo įstatymo 139 str. 1 p., būtent negavo pajamų pagal savo galimybes, kad galėtų geriau patenkinti kreditorių reikalavimus, pervesdamas vieną trečdalį visų savo pajamų į administratoriaus atidarytą sąskaitą kredito įstaigoje, vadinasi iš esmės apsunkino efektyvią nemokumo proceso eigą, dėl ko atsiranda pagrindas netaikyti pareiškėjui įsipareigojimų padengimo procedūros, netvirtinti skolininko įsipareigojimų padengimo plano ir užbaigti pareiškėjo fizinio asmens nemokumo procesą. Iš aukščiau nurodytų L. C. proceso įstatymo, Nemokumo įstatymo teisės normų bei Rygos miesto Ziemelu (Šiaurės) rajono teismo 2016-02-05 sprendimo byloje Nr. C32212014 analizės darytina išvada, kad bankroto procedūra pareiškėjo atžvilgiu buvo užbaigta ir pareiškėjo pareiškimas dėl įsipareigojimų plano patvirtinimo netenkintas dėl to, kad pareiškėjas nevykdė Nemokumo įstatymo 139 str. 1 p. reikalavimų, t.y. dėl pareiškėjo kaltės. Teismas pažymi, kad vien tai, kad Rygos miesto Ziemelu (Šiaurės) rajono teismas 2016-02-05 sprendimu byloje Nr. C32212014 patvirtino pareiškėjo bankroto procedūros užbaigimą, savaime nereiškia, kad pareiškėjo fizinio asmens bankroto proceso tikslas (atkurti fizinio asmens mokumą, nurašant piniginius įsipareigojimus, kurių fizinis asmuo objektyviai negali įvykdyti) buvo pasiektas ir pareiškėjo piniginės prievolės kreditoriams pasibaigė. Teismas pažymi, kad fizinio asmens bankroto procedūra gali būti užbaigiama skirtingais pagrindais, dėl ko priklausomai nuo to, kokiu pagrindu užbaigiama fizinio asmens bankroto byla, taikomos skirtingos bylos užbaigimo teisinės pasekmės. Nurodytu Rygos miesto Ziemelu (Šiaurės) rajono teismo sprendimu buvo tik konstatuota, kad pareiškėjo fizinio asmens bankroto procesas pasibaigė, t. y. pareiškėjo teisinė padėtis pasikeitė ir pareiškėjas neteko bankrutuojančio fizinio asmens statuso, tačiau nėra pagrindo daryti išvadą, kad nurodytu sprendimu pareiškėjo piniginės prievolės kreditorių atžvilgiu pasibaigė ir bankroto proceso tikslas buvo pasiektas. Pareiškėjo pateiktas aiškinimas, kad vien faktas, jog teismas nusprendė užbaigti pareiškėjo fizinio asmens bankroto procesą, savaime reiškia, kad pareiškėjo įsipareigojimai kreditoriams (įskaitant išieškotoją UAB „General Financing“) pasibaigė yra nepagrįstas nei teisiniais nei faktiniais argumentais. Remiantis pareiškėjo pateiktu aiškinimu, fizinio asmens bankroto proceso galutiniam rezultatui neturėtų įtakos fizinio asmens sąžiningumas, įstatyme nustatytų pareigų vykdymas, kadangi bet kokiu atveju (net fiziniam asmeniui nevykdant savo įsipareigojimų kreditoriams, nededant jokių pastangų siekiant bent iš dalies su jais atsiskaityti, slepiant pajamas, atliekant kitus įstatymui prieštaraujančius veiksmus), užbaigus fizinio asmens bankroto procedūrą tuo pačiu savaime (lot. ipso facto) pasibaigtų fizinio asmens įsipareigojimai kreditoriams. Teismo vertinimu, toks aiškinimas akivaizdžiai prieštarauja bankroto proceso tikslams, bendriesiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, todėl teismas neturi pagrindo tokiu aiškinimu vadovautis. Juolab kad tokio aiškinimo pareiškėjas nepagrindžia jokiais įrodymais (pvz.: nepateikia sprendimo išaiškinimo, kuris pagrįstų pareiškėjo teiginius). Kaip minėta, Rygos miesto Ziemelu (Šiaurės) rajono teismas 2016-02-05 sprendimu byloje Nr. C32212014 konstatavo, kad pareiškėjas bankroto procedūros metu nevykdė savo pareigų, nurodytų Nemokumo įstatymo 139 str. 1 p., iš esmės apsunkino efektyvią nemokumo proceso eigą, dėl ko atsiranda pagrindas netaikyti pareiškėjui įsipareigojimų padengimo procedūros, netvirtinti skolininko įsipareigojimų padengimo plano, taigi darytina išvada, kad minėtu teismo sprendimu užbaigus pareiškėjo bankroto procedūrą, pareiškėjo įsipareigojimai išieškotojui UAB „General Finacing“ nepasibaigė, todėl 2016-07-22 patvarkymo Nr. S-16-171-11684 vykdomojoje byloje Nr. 0171/11/03622, kuriuo antstolė kreipėsi į Piniginių lėšų apribojimo informacinę sistemą, ir nurodė priverstinai nurašyti pinigines lėšas naikinti nėra pagrindo. Pareiškėjas nenurodo jokių kitų argumentų (pagrindų), ginčydamas šį patvarkymą, išskyrus nepagrįstą antstolės vykdomosios bylos atnaujinimą, kurio pagrindu yra tęsiami vykdymo veiksmai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir atmetus pareiškėjo argumentus dėl bankroto procedūros užbaigimo interpretavimo kaip nepagrįstus, nėra pagrindo pripažinti neteisėtu ir 2016-07-19 patvarkymo Nr. S-16-171-11394 vykdomojoje byloje Nr. 0171/16/02738, kuriuo antstolė priėmė vykdyti Vilniaus rajono apylinkės teismo įsakymą Nr. L2-5647-341/2015, kadangi vykdomasis dokumentas priimtas vykdymui nenustačius akivaizdžių kliūčių (CPK 650-651 str.).

Įvertinus išdėstytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad skundžiami antstolės procesiniai veiksmai negali būti pripažinti neteisėtais. CPK 634 str. 2 d. įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-12 nutartis c. b. Nr. 3K-7-273/2012). Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad antstolė atlikdama savo pareigą, šias nuostatas pažeidė, todėl pareiškėjo skundai netenkintini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 293 straipsniu, 510 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjo M. O. (M. O.) skundus atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rima Lipeikienė