- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-23
- Bylos Nr.
- 2S-693-154/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-00419-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Matiukienė
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Matiukienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutuojančių fizinių asmenų E. P. ir L. P. atskirąjį skundą, prie kurio yra prisidėjęs bankroto administratorius UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-40-874/2014, kuria atsisakyta patvirtinti patikslinto mokumo atkūrimo planą ir bankroto byla nutraukta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Bankrutuojančių fizinių asmenų E. P. ir L. P. bankroto administratoriaus UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ įgaliotas asmuo D. R. pateikė teismui prašymą patvirtinti patikslintą E. P. ir L. P. mokumo atkūrimo planą, atsižvelgiant į tai, kad kreditorių susirinkimas plano projektui nepritarė.
Nurodė, kad 2014-05-13 buvo sušauktas fizinių asmenų kreditorių susirinkimas, kuriame pateiktam fizinių asmenų patikslintam mokumo atkūrimo planui nebuvo pritarta. Kartu su mokumo atkūrimo planu bankroto administratorius pateikė teismui išvadą dėl E. P. ir L. P. parengto mokumo atkūrimo plano projekto įgyvendinimo galimybių, kurioje nurodė, kad bankroto administratoriaus vertinimu E. P. ir L. P. pateiktas patikslintas mokumo atkūrimo plano projektas atitinka LR Fizinių asmenų bankroto įstatyme nustatytus reikalavimus, įstatyme nurodytų pagrindų bankroto bylai nutraukti nenustatyta, plane numatytos priemonės gali būti įgyvendintos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Joniškio rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 19 d. nutartimi atsisakė patvirtinti E. P. ir L. P. patikslintą mokumo atkūrimo planą, o E. P. ir L. P. bankroto bylą nutraukė.
Teismas pažymėjo, kad 2014 m. kovo 19 d. nutartimi bankrutuojantiems asmenims E. P. ir L. P. buvo nustatytas 2 mėnesių terminas pašalinti mokumo atkūrimo plano trūkumus ir pateikti teismui tvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą ne vėliau kaip iki 2014-05-19. Teismas nurodė, kad 2014-05-16 administratorius pateikė teismui tvirtinti patikslintą E. P. ir L. P. mokumo atkūrimo planą, kuriam fizinių asmenų kreditorių susirinkimas nepritarė. Teismas pažymėjo, kad kreditoriai, nepritardami mokumo plano atkūrimui, pažymėjo, kad nenurodytos visos E. P. gaunamos pajamos; būsto išlaikymui reikalingų lėšų dydis yra nepagrįstas, kadangi pateikiamos skirtingų mėnesių sąskaitos už skirtingas paslaugas ir iš šių sąskaitų visiškai nėra aišku, kokia suma yra reikalinga šiltuoju metų laiku ir kokia šaltuoju. Teismas nurodė, kad fizinio asmens bankroto procese yra sudaromas planas, kuriame numatomas ne tik skolininkui priklausančio turto pardavimas bei lėšų paskirstymas, tačiau taip pat turi būti numatomos ir priemonės, skirtos fizinio asmens mokumui atkurti (persikvalifikavimas, įsidarbinimas ir kitos) (FABĮ 7 str.). Pažymėjo, kad pateiktame plane nurodoma, kad lėšos būtiniesiems poreikiams patenkinti sudaro 1900,00 Lt, tačiau bendra ieškovų gaunamų pajamų suma pagal pateiktus duomenis yra 1877,00 Lt, todėl nurodoma 1900,00 Lt suma yra nelogiška, nes ieškovai tokių pajamų negauna, E. P. gaunami kintami priedai patikslintame mokumo atkūrimo plano projekte nenurodyti. Taip pat neaišku, kaip ieškovai mokės 100,00 Lt kas mėnesį kreditorių reikalavimams tenkinti bei 200,00 Lt kas mėnesį administravimo išlaidoms ir administratoriaus atlyginimui. Be to, būsto išlaikymui reikalingų lėšų dydis yra nepagrįstas, kadangi pateikiamos skirtingų mėnesių sąskaitos už skirtingas paslaugas ir iš šių sąskaitų visiškai nėra aišku, kokia suma yra reikalinga šiltuoju metų laiku ir kokia šaltuoju. Teismas konstatavo, kad esant šiai situacijai akivaizdu, kad asmenys ir toliau didina savo įsiskolinimą, gyvena ne pagal pajamas. Teismas pažymėjo, kad pateiktame plane nurodoma, kad E. P., įvertinęs savo išsilavinimą ir padėtį darbo rinkoje, persikvalifikuoti ar įsidarbinti į kitą įmonę, tikslu gauti daugiau pajamų, nemato galimybių, L. P. persikvalifikavusi ar įsidarbinusi į kitą darbą nesitiki gauti didesnį atlyginimą nei gauna šiuo metu. Byloje nėra jokių duomenų, kad fiziniai asmenys turėtų kokių nors sveikatos problemų ir pan., kurios turėtų įtaką ieškant ir renkantis geriau apmokamą darbą ir kt. Teismas sprendė, kad E. P. ir L. P. yra sveiki darbingo amžiaus asmenys, todėl nėra pagrįstų aplinkybių dėl sumažėjusios galimybės susirasti geriau apmokamą darbą. Nurodė, kad fizinių asmenų mokumui atkurti nustatomas dviejų metų terminas, t. y. iki 2016 m. birželio 1 d., tačiau per šį laikotarpį realiai bus sumokėtos administravimo išlaidos, o kreditoriams finansiniai reikalavimai bus dengiami minimaliai, t. y. po dviejų metų nurašomi kreditiniai reikalavimai iš viso sudarytų – 73 166,87 Lt, tuo tarpu teismo patvirtinta finansinių reikalavimų suma yra 75 566,87 Lt. Esant šioms aplinkybėms teismas konstatavo, kad per dviejų metų laikotarpį fizinių asmenų mokumui atkurti, sveiki, darbingo amžiaus asmenys savo turimų įsiskolinimų tenkinimui sumokės labai mažą dalį ir realiai siekia, kad būtų atleisti nuo didžiosios dalies turimų įsiskolinimų. Teismas nustatė, kad didžioji dalis kreditorių siūlė fizinio asmens bankroto procedūros terminą planuoti 5 metams, taip sudarant galimybę ateityje padengti bent dalį esamų įsiskolinimų. Teismas konstatavo, kad FABĮ tikslas yra žymiai platesnis, nei vien fizinio asmens skolų „nurašymas“. Asmeniui, kuriam iškelta bankroto byla, nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų patenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus ir iš esmės nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, o tuo pačiu pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra. Tokio bankroto proceso metu naudą iš esmės gautų vien tik fizinis asmuo, kuris būtų atleistas nuo esamų įsipareigojimų ir bankroto administratorius, gavęs atlyginimą, už skolininkui priklausančio turto realizavimą, kai tuo tarpu galimybė patenkinti kreditorinius reikalavimus iš esmės nepadidėtų.
Teismas nurodė, kad bankroto administratorius pateikė išvadą, kad planas atitinka įstatymo reikalavimus ir gali būti įgyvendintas. Teismas sprendė, kad turi būti sprendžiama ne formaliai, ar pateiktas planas atitinka FABĮ nustatytus reikalavimus, tačiau reikia įvertinti, ar pateiktas planas atitinka minėto teisės akto keliamus tikslus, t. y. fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Teismas konstatavo, kad pateikto plano turinys neatitinka FABĮ 7 str. keliamų reikalavimų. Iš 2014-05-13 vykusio kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad šalims neapvyko pasiekti kompromiso dėl kreditorių reikalavimų patenkinimo sąlygų, fizinio asmens būtiniesiems poreikiams būtinų lėšų, bankroto administravimo išlaidų sumos ir jos pagrindimo, t. y. dėl esminių bankroto proceso sąlygų. Todėl teismas sprendė, kad planas neatitinka FABĮ 7 str. 1 d. 5, 6, 7 p. reikalavimų ir planą atsisakė tvirtinti, o bylą nutraukė (FABĮ 10 str. 1 d. 2 p.)
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu bankrutuojantys fiziniai asmenys E. P. ir L. P. prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
1. Pareiškėjai visą laiką stengėsi kiek išgalėdami mokėti kreditoriams iš savo kas mėnesį gaunamų pajamų, o į bankroto procesą atėjo neturėdami nekilnojamojo turto. Vienintelis pareiškėjams priklausęs butas buvo parduotas tikslu atsiskaityti su kreditoriais. Suma, gauta pardavus butą, buvo panaudota grąžinti dalį skolų kreditoriams. Šiuo metu pareiškėjai priversti gyventi butuose, kuriuos gali tik nuomotis arba valdyti panaudos teise. Vertinant padėtį Joniškio darbo rinkoje nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjų gaunamas darbo užmokestis yra mažas. Tai, kad abu pareiškėjai dirba ir stengiasi gauti pajamas, tik patvirtina, kad jie yra sąžiningi ir deda visas pastangas pragyventi, išlaikyti nepilnamečius vaikus bei bent dalinai atsiskaityti su kreditoriais. Mokumo atkūrimo plane pareiškėjai numatė, kad būtiniesiems poreikiams tenkinti jiems reikia 1900,00 Lt per mėnesį. Trūkstamą pinigų sumą administravimo išlaidoms sumokėti pareiškėjai tikisi gauti iš artimųjų giminaičių. Pareiškėjai, siekdami išlaikyti kreditorių ir skolininkų interesų balansą mokumo atkūrimo plane numatė 24 mėnesių bankroto proceso trukmę, skirdami kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimui 100,00 Lt (50 Lt iš sutaupyto nuomos mokesčio ir 50 Lt iš piniginių lėšų, skirtų komunaliniams mokesčiams sumokėti).
2. Pareiškėjai aktyviais veiksmais stengėsi padėti bankroto administratoriui įvertinti sukauptą turtą, o faktas, kad turto iš viso yra dvi transporto priemonės, t. y. bendrosios jungtinės nuosavybės teise pareiškėjams priklauso transporto priemonė 1987 metų gamybos VW Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (automobilio techninė būklė prasta, nevažiuojantis), ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise pareiškėjams priklauso transporto priemonė 1984 metų gamybos Moskvich 2140 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (nėra duomenų apie numatomą rinkos vertę, nėra paklausos, nevažiuojantis, gali būti parduotas, kaip metalo laužas), dar nėra pagrįstas pagrindas teigti, jog pareiškėjai slepia savo turtą, kadangi bankroto administratorius, būdamas objektyvus bankroto proceso kontrolierius, šiame procese įvertino visą turimą turtą ir pateikė savo išvadas.
3. Nurodytas E. P. gaunamas užmokestis vidutiniškai 847,00 Lt per mėnesį, atskaičius mokesčius, yra nurodytas pagal pasirašytą darbo sutartį su darbdaviu. Sutartyje numatyti kintami priedai mokumo atkūrimo plane nebuvo nurodyti, kadangi jie nėra pastovūs dėl besikeičiančio darbo kiekio, kuris ir įtakoja šių priedų gavimą, nurodomas kintamų priedų vidurkis yra 123,00 Lt, tačiau kaip minėta, jis nėra nuolatinis. Gaunamas L. P. užmokestis vidutiniškai 1030,00 Lt per mėnesį, atskaičius mokesčius, taip pat yra nurodomas visas. Kreditorių teiginiai, kad nėra nurodomos visos E. P. gaunamos pajamos nepagrįsti jokiais faktais, kurie galėtų įrodyti ar patvirtinti, kad E. P. verčiasi ir kita papildoma veikla ar gauna kitų pajamų, bet jų nenurodo mokumo atkūrimo plane.
4. Nepagrįstos kreditorių pretenzijos dėl būsto išlaikymui reikalingų lėšų dydžio, kadangi nuo 2014-03-25 pareiškėjai persikėlė gyventi į naują būstą, esantį (duomenys neskelbtini) ir pagal buto panaudos sutartį, pareiškėjai nebemokės nuomos mokesčio, kurį mokėdavo iki šiol, taip pat dėl šios priežasties pareiškėjai negalėjo pateikti sąskaitų už buto išlaikymą, kadangi pateikiant ankstesnio buto sąskaitas jos būtų netikslios. Pateiktame mokėjimo atkūrimo plano projekte pareiškėjai nurodė, kad kai kuriais žiemos mėnesiais komunaliniai mokesčiai viršija 500,00 Lt, tačiau tais mėnesiais mokesčiai yra dengiami, panaudojant pinigus, skirtus maistui, o trūkstamą maistą nuperka artimi giminaičiai. Pažymi, kad mokumo atkūrimo planas gali būti koreguojamas pasikeitus tam tikroms aplinkybėms, todėl visada galima koreguoti sumą, reikalingą apmokėti būsto išlaikymo sąskaitas ar kitas sumas, reikalingas tolimesniam plano įgyvendinimui.
5. Pateiktame plane nurodoma, kad lėšos būtiniesiems poreikiams patenkinti sudaro 1900,00 Lt, o bendra pareiškėjų gaunama pajamų suma yra 1877,00 Lt, tarp nurodytų gaunamų pajamų ir būtinųjų išlaidų susidaro tik 23,00 Lt skirtumas, kuris vertinant visas aplinkybes nėra didelis ir negali būti priežastis, kaip teigė kreditoriai, visą planą laikyti nelogišku. Teismas tūrėtų atsižvelgti ir į tai, kad ši suma yra skirta keturių asmenų šeimai. Būtinosios išlaidos kiekvieną mėnesį nėra vienodos ir jų negalima apskaičiuoti labai tiksliai. Plane turi būti numatytos būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingos lėšos, kurias ir nurodė pareiškėjai patikslintame mokumo atkūrimo plane (FABĮ 7 str. 1 d. 6 p.). Be to, Įstatymo 7 str. 3 dalyje nustatyta tik žemutinė fizinio asmens ir jo išlaikomų asmenų būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingos sumos riba, o pati nuostata yra rekomendacinio pobūdžio, taigi teismas dėl sumos sprendžia kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinęs bylos aplinkybes (Klaipėdos apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-738-538/2014).
6. Kreditorių nesutikimas, kad mokumo atkūrimas būtų įgyvendinamas per du metus, taip pat yra tik siekis patenkinti savo interesus, visiškai neatsižvelgiant į pareiškėjus, nors fizinių asmenų bankroto procedūra yra skirta abiejų pusių, tiek kreditorių, tiek skolininkų interesų patenkinimui kiek įmanoma palankiausiu būdu. Kreditorių prašymas mokumo atkūrimo procesą pratęsti iki penkerių metų nėra tikslingas, kadangi gaunamos pareiškėjų pajamos nesikeičia, tikėtis didesnio darbo užmokesčio taip pat nėra pagrindo.
7. Teismas, vertindamas šį kreditorių pasiūlymą, turėtų atsižvelgti ir į tai, kad pagrindinis kreditorių siekis yra „nusirašyti“ kuo didesnę skolą, visiškai neatsižvelgiant į pareiškėjų vaikų interesus, kurie taip pat bus paveikti šio teismo sprendimo. CK 3.192 str. nustatyta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Atsisakymas patvirtinti mokumo atkūrimo planą būtų netikslingas nepilnamečių vaikų atžvilgiu, kurių gyvenimo kokybė, taip pat priklauso nuo tėvų gaunamų pajamų. Nutraukus bankroto procesą ir išieškojimą perdavus antstolių kontoroms, išskaitymai būtų atliekami neatsižvelgiant į vaikų interesus ir poreikius, šeimos pragyvenimui būtų paliekama minimali suma, kurios neužtektų padengti būtinųjų poreikių išlaidas, tokias kaip maistas, apranga, būsto išlaikymas.
8. Teismas priimtoje nutartyje tik formaliai konstatuoja, kad šalims nepavyko susitarti dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo ir dėl to daro išvadą, kad mokumo atkūrimo plano turinys neatitinka FABĮ 7 str. reikalavimų. Teismas pagrindiniu mokumo atkūrimo plano atitikimo FABĮ 7str. nuostatoms kriterijumi laiko kompromiso tarp kreditorių bei pareiškėjų pasiekimą. Pareiškėjai mano, kad su tokia teismo pozicija negalima sutikti, nes kompromiso tarp pareiškėjo (skolininko) bei kreditoriaus egzistavimas apskritai negali būti laikomas pagrindiniu kriterijumi ir sąlyga pareiškėjo pateikto mokumo atkūrimo plano patvirtinimui. Natūralu, kad kreditoriai niekada nebus suinteresuoti tuo, kad net ir nežymi skolininko skolos dalis būtų „nurašyta“. Dėl priešingų interesų egzistavimo kreditoriai gali niekada nesutikti su skolininko siūlomu mokumo atkūrimo planu ir tokiu atveju mokumo atkūrimo planas apskritai niekada nebūtų patvirtinamas.
9. FABĮ 8 str. 3 d. numato, kad tokiu atveju, jei kreditoriai nepritaria mokumo atkūrimo planui, plano projektas pateikiamas teismui. Iš įstatymo formuluotės akivaizdu, kad įstatymų leidėjas numatė, kad kreditorių interesai gali prieštarauti bankrutuojančio asmens interesams ir susitarimas (kompromisas) dėl mokumo plano atkūrimo tarp kreditorių ir skolininko gali būti nepasiektas. Skundžiamoje nutartyje teismo nurodyti plano trūkumai yra nepagrįsti ir nustatyti neįsigilinus į plane nurodytas aplinkybes. Jei teismas manė, kad ir patikslintas mokumo atkūrimo planas turi trūkumų, jis turėjo pagrindą pareiškėjams nurodyti minėtus trūkumus bei nustatyti papildomą terminą šiems trūkumams pašalinti. To nepadarius bei priėmus nutartį bankroto bylą nutraukti, buvo neproporcingai suvaržytos bei pažeistos FABĮ nustatytos pareiškėjų teisės atkurti savo mokumą.
Šalies argumentai
Pareiškėjų bankroto administratorius UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie atskirojo skundo, kuriuo prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „G. F.“ su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo palikti nepakeistą Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutartį.
1. Atskirajame skunde nurodoma, kad pareiškėjams būtinųjų poreikių tenkinimui reikalingų lėšų suma yra 1900 Lt, t. y. pareiškėjai siekia, kad visas jų bendrai gaunamas darbo užmokestis būtų skiriamas vien jų poreikių tenkinimui, kreditoriams neskiriant jokios sumos. Papildomus 200 Lt administratoriaus išlaidoms padengti pareiškėjai tikisi gauti iš artimųjų giminaičių. Pažymi, kad pareiškėjai net nežino, ar gaus paramą iš giminaičių, nėra jokių įrodymų, ar patvirtinimų, kad jie sutinka dengti šias išlaidas. Jei pareiškėjai paramos negaus, tuomet turės bankroto administravimo išlaidas dengti iš lėšų, skirtų būtiniesiems poreikiams tenkinti, o tai visiškai prieštarautų mokumo atkūrimo plano paskirčiai, protingumo ir teisingumo principui. Kreditorių reikalavimus pareiškėjai žada tenkinti skirdami 50 Lt iš sutaupyto nuomos mokesčio ir 50 Lt iš lėšų, skirtų komunaliniams mokesčiams mokėti, todėl mokumo atkūrimo plane iš karto turėjo būti sumažintos šios būtinųjų poreikių tenkinimui skirtos sumos, tačiau tai nebuvo padaryta ir palikta 1900 Lt suma (turėjo būti aiškiai išskirta, kad būsto išlaikymui bus skiriama 300 Lt, o ne 400 Lt). Taip pat nebuvo nurodyta, kam bus skiriamas E. P. gaunamas priedas už darbą, kuris pareiškėjo teigimu vidutiniškai sudaro apie 123 Lt, nepateikti jokie įrodymai, pagrindžiantys šią sumą (banko, VSDFV išrašai apie išmokėtą darbo užmokestį, darbdavio išrašomas atsiskaitymo lapelis).
Šalies argumentai
2. Pareiškėjai nurodo, kad nuo 2014-04-25 pasirašė buto panaudos sutartį ir pateikti sąskaitas už komunalines paslaugas būtų netikslinga. Dėl šios priežasties, suinteresuoto asmens nuomone, ir pats mokumo atkūrimo planas yra nepagrįstas, kadangi, pasikeitus aplinkybėms, nebuvo pakeistas, o pareiškėjai negali remtis pakitusiomis sąlygomis ir prašyti teismo patvirtinti planą, kai šios naujai atsiradusios sąlygos net nebuvo aptartos kreditorių susirinkime.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo UAB „G. F.“ su mokumo atkūrimo planu nesutinka, nes po išieškojimo perdavimo antstolės I. E. kontorai, bendrovė beveik kas mėnesį gaudavo įmokas nuo 233,14 Lt iki 606,16 Lt. Beveik pareiškėjų visų skolų išieškojimas buvo perduotas antstolių kontoroms, kurios atlikdavo išskaitymus, vadovaudamosi CPK 736 str., vadinasi pareiškėjams pakakdavo pajamų buto išlaikymui, kitų poreikių tenkinimui, net ir atlikus išskaitas iš darbo užmokesčio, kurios buvo daug didesnės, nei plane siūlomas 100 Lt/mėn. Mano, kad minimali suma, skiriama kreditoriniams įsipareigojimams dengti, turėtų būti ne mažesnė kaip 300 Lt, kadangi vadovaujantis CPK 736 str., iš pareiškėjų pagal kelis vykdomuosius dokumentus būtų galima išskaityti net 50 proc. pajamų.
4. Didžioji dalis vartojimo kreditų buvo paimta likus daug laiko iki Europos sąjungos paramos gavimo, todėl pareiškėjų nemokumą sukėlusios priežastys yra nelogiškos ir nepagrįstos (pareiškėjai teigė, kad kreditus ėmė, kadangi paramai gauti reikėjo turėti savo lėšų, tačiau dėl paramos buvo kreiptasi 2011-05-24, o kreditai buvo imami 2006 m. (AB DNB bankas), 2010 m. (AB „Swedbank“), 2007 m. ir 2008 m. (UAB „G. F.“), o BAB bankas „Snoras“, BAB „Ūkio bankas“ taip pat iki 2011 m. Šios aplinkybės svarbios, norint nustatyti, ar pareiškėjai elgėsi sąžiningai, prisiimdami tokius finansinius įsipareigojimus, nes FABĮ 1 str. 1 p. nurodyta, kad šio įstatymo paskirtis - sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.
5. Net jei asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį juos įvykdyti, tai reikštų, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus (Vilniaus apygardos teismo 2013-11-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1628-345/2013).
6. Nė vienas iš pareiškėjų nenumato galimybės persikvalifikuoti, gauti didesnį atlyginimą ar pakeisti darbą, tam, kad atsirastų galimybė dengti skolinius įsipareigojimus. Kaip nurodė teismas, byloje nėra jokių duomenų, kad fiziniai asmenys turėtų kokių nors sveikatos problemų ar pan., kurios turėtų įtaką ieškant ir renkantis geriau apmokamą darbą ar kt. Darytina išvada, kad E. P. ir L. P. yra sveiki, darbingo amžiaus asmenys, tačiau nepateikia pagrįstų aplinkybių dėl sumažėjusios galimybės susirasti geriau apmokamą darbą. Abu pareiškėjai yra 38 metų, tačiau gaudami minimalius atlyginimus, net nesiekia gauti geriau apmokamo darbo ir ketina nuolat dirbti esamose darbovietėse, o vien jų paaiškinimais, kad Joniškyje geriau apmokamo darbo nesitiki ir negali rasti, negalima remtis, kadangi šie teiginiai yra visai nepagrįsti.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo palikti nepakeistą Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutartį.
1. Pareiškėjai, kreipdamiesi į teismą, nebuvo sąžiningi, nes nuo pat įsipareigojimų atsiradimo jų nevykdė ir nesistengė mažinti turimas skolas, netgi priešingai, sukūrė papildomas prievoles, t. y. teikė prašymus vis naujiems kreditams skoloms gauti. Pareiškėjai, negalėdami grąžinti senų įsipareigojimų, finansinius įsipareigojimus ženkliai padidino, nevykdydami jau esamų įsipareigojimų, todėl toks veikimas negali būti laikomas sąžiningu kreditorių atžvilgiu. Pareiškėjai FABĮ 1 str. 1 d. prasme nėra sąžiningi fiziniai asmenys, o iškėlus bankroto bylą, nebūtų pasiektas FABĮ tikslas - siekti teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, juo labiau, kad pareiškėjai yra dirbantys, gaunantys nuolatines pajamas asmenys.
2. Pateikto mokumo atkūrimo plano projektas yra skirtas išvengti skolinių įsipareigojimų vykdymo, kuo skubiau baigiant fizinio asmens bankroto procedūrą, kartu nurašant visus įsipareigojimus kreditoriams. Mano, jog pareiškėjai privalo bent dalį savo gaunamų pajamų skirti kreditoriniams reikalavimams tenkinti.
3. Fizinio asmens bankroto procese yra sudaromas planas, kuriame numatomas ne tik skolininkui priklausančio turto pardavimas bei lėšų paskirstymas, bet turi būti numatomos priemonės, skirtos fizinio asmens mokumui atkurti (persikvalifikavimas, įsidarbinimas ir kitos) (FABĮ 7 str.). Suinteresuotas asmuo nesutinka su mokumo atkūrimo plane nurodytu itin trumpu bankroto procedūros pabaigos terminu, nes tuo galimai pažeidžiamos kreditorių teisės. FABĮ 7 str. 5 dalis numato iki penkerių metų terminą bankrutuojančio asmens mokumui atkurti, toks terminas skirtas apsaugoti bankrutuojančio asmens kreditorių interesus gauti kuo didesnį skolos grąžinimą.
4. FABĮ tikslas nėra vien fizinio asmens skolų panaikinimas, bet ir realus bent dalies kreditorių reikalavimų patenkinimas. Visiškas skolų panaikinimas pažeistų skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą. Bankroto procedūros tikslas, kad nauda būtų ne tik fiziniam asmeniui, bet ir kreditoriams, kurie turi turėti realią galimybę patenkinti bent dalį reikalavimų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo „Swedbank“, AB, su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo palikti nepakeistą Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutartį.
1. FABĮ tikslas yra žymiai platesnis nei vien skolų „nurašymas“ asmeniui, kuriam iškelta bankroto byla, nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų patenkinimo. Tokio bankroto proceso metu naudos iš esmės gautų tik fizinis asmuo, kuris būtų atleistas nuo esamų įsipareigojimų, ir bankroto administratorius, gavęs atlyginimą už skolininkui priklausančio turto realizavimą, kai tuo tarpu galimybė patenkinti kreditorinius reikalavimus iš esmės nepadidėtų.
2. Bankroto administratorius pateikė išvadą, kad planas atitinka įstatymo reikalavimus ir gali būti įgyvendintas. Teismas pagrįstai nurodė, kad turi būti sprendžiama ne formaliai, ar pateiktas planas atitinka FABĮ nustatytus reikalavimus, tačiau reikia įvertinti, ar pateiktas planas atitinka minėto teisės akto keliamus tikslus ir siekius, t. y. fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Šiuo atveju įvertinus pateiktus duomenis konstatuotina, kad pateikto plano turinys neatitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimų. Iš kreditorių susirinkimo, įvykusio 2014-05-13, protokolo matyti, kad šalims neapvyko pasiekti kompromiso dėl kreditorių reikalavimų patenkinimo sąlygų, fizinio asmens būtiniesiems poreikiams būtinų lėšų, bankroto administravimo išlaidų sumos ir jos pagrindimo, t. y. dėl esminių bankroto proceso sąlygų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Bigbank AS su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo palikti nepakeistą Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutartį.
1. Atsižvelgiant į pareiškėjų gaunamas pajamas, skoloms padengti skiriama suma yra per maža, dėl to kreditorius nesutiko su mokėjimo atkūrimo planu, tikėdamasis, kad terminas galėtų būti pratęstas 5 metams. Tai leistų maksimaliai įgyvendinti Fizinių asmenų bankroto įstatyme įtvirtintą paskirtį - išlaikyti bankrutuojančių asmenų ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Taip pat, nustačius ilgesnį bankroto proceso terminą, būtų užtikrinti kreditorių interesai atgauti įmanomai didesnę skolos dalį, be to, patys pareiškėjai teigia, kad visą laiką stengėsi kiek išgalėdami atsiskaityti su kreditoriais, nors mokėjimo atkūrimo plane siekia kuo mažesnių bankroto proceso padarinių.
2. Atskirajame skunde pareiškėjai teigia, kad kreditorių siekis yra „nusirašyti“ kuo didesnę skolą, visiškai neatsižvelgiant į pareiškėjų vaikų interesus, kurie būtų paveikti teismo sprendimo. Šis pareiškėjų teiginys atmestinas, kadangi vaikai jau buvo iki daugelio paskolų suteikimo, todėl jau tuo metu patys pareiškėjai turėjo pagalvoti, ar įstengs vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ir tenkinti vaikų interesus.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjai teigia, kad liktų nemokūs, jeigu būtų atsisakyta iškelti bankroto bylą, kadangi nei jų gaunamos pajamos, nei turimas turtas neleistų padengti kreditorių reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys, kad kreditorius iki perduodant antstoliui įvykdyti priverstinį išieškojimą, iš pačių pareiškėjų įmokų negavo metus. Po kreipimosi į teismą bei perdavimo vykdyti priverstinį skolos išieškojimą, kreditorius gavo sąlyginai nemažas įmokos (per tris mėnesius - 439 Lt, vidutiniškai per mėnesį 146,33 Lt), dėl to abejoja, ar pareiškėjai gali būti pripažinti nemokiais, kadangi tiek kreditorius, tiek kiti pareiškėjų kreditoriai yra perdavę išieškojimą vykdyti antstoliams ir visi kreditoriai gauna CPK numatytas išskaitas iš darbo užmokesčio. Vertintinas ir pareiškėjų sąžiningumas - siūloma per mėnesį skirti 100 Lt visiems kreditorių reikalavimas tenkinti, kai pagal įstatymą vien tik iš L. P. pajamų antstoliai galėtų išieškoti daugiau nei 550 Lt. Dėl to pareiškėjų argumentas, kad neiškėlus bankroto bylos, jie liktų nemokūs, atmestinas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo BAB Ūkio bankas su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo palikti nepakeistą Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutartį.
1. Pateikus planą tvirtinti teismui, teismas jau kartą buvo nustatęs papildomą dviejų mėnesių terminą plano trūkumams pašalinti. FABĮ 8 str. 7 d. numatyta, kad teismas gali nepatvirtinti plano, jeigu nustato, kad buvo pažeistos šio straipsnio 1-4 dalių nuostatos ir per nustatytą terminą nepašalinti trūkumai. Banko įsitikinimu, Joniškio rajono apylinkės teismas tinkamai įvertino visas faktines aplinkybes, pareiškėjo pateiktus duomenis bei kreditorių atsisakymo tvirtinti planą argumentus, todėl pagrįstai netvirtino plano ir nutraukė pareiškėjų bankroto bylą.
2. Plane pareiškėjai siekia nustatyti 2 metų laikotarpį mokumo atkūrimo procesui. Suinteresuotas asmuo BAB Ūkio bankas mano, kad visiškai pagrįstas yra kreditorių reikalavimas mokumo atkūrimo procesui numatyti 5 metus. Būtent toks terminas yra numatomas įstatyme (FABĮ 7 str. 5 d.) ir tai neapsunkintų pareiškėjų padėties, bet sudarytų palankesnes sąlygas kreditoriams atgauti savo lėšas, nes fizinio asmens bankroto tikslas yra užtikrinti pareiškėjų ir kreditorių interesus.
3. Kiekviena šalis nori planą parengti kuo naudingesnėmis jai sąlygomis, tačiau turėtų būti derinami abiejų šalių interesai, nes FABĮ 1 str. 1 d. numatyta, kad fizinio asmens bankroto procesu siekiama teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Galima abejoti, kiek pareiškėjų pateiktas planas proporcingai atitinka tiek pareiškėjų, tiek kreditorių interesus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo (FABĮ) 5 str. 1 dalis numato, kad fizinių asmenų bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos LR Civilinio proceso (CPK) nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. FABĮ paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi individualia veikla, mokumą, užtikrinti efektyvų kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka ir tuo pačiu išlaikyti teisingą kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyrą (FABĮ 7 str.). Ar šie tikslai bus pasiekti, priklauso nuo sudaryto plano, kuriame konkretizuojamos fizinio asmens mokumo atkūrimo priemonės ir atsiskaitymo su kreditoriais tvarka, įgyvendinimo. Todėl vienas iš svarbiausių momentų fizinio asmens bankroto procedūroje yra plano parengimas ir tvirtinimas. FABĮ 7 str. 1 d. nustato reikalavimus mokumo atkūrimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo planui. Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria mokumo plano projektui, nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, plano projektas pateikiamas teismui šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka. Teismas gali nepatvirtinti plano, jeigu nustato, kad buvo pažeistos FABĮ 8 str. 1–4 d. nuostatos ir per nustatytą terminą nepašalinti trūkumai. Plano projektas turi būti pateiktas tvirtinti teismui ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Plane turi būti nurodoma įvairi informacija, kuri iš esmės nurodo, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūrų metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančio asmens asmeniniams poreikiams ir jo išlaikomiems asmenims skiriamos lėšos ir pan. Pagal FABĮ 8 str. 3 d., 8 d. teismui suteikiama teisė, bet ne pareiga tvirtinti mokumo atkūrimo planą, kai kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal FABĮ 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, atsižvelgiant į bankroto administratoriaus išvadą ir įvertinus nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir teisėtus interesus. Pažymėtina, jog FABĮ numato, kad mokumo atkūrimo planą rengia bankrutuojantis fizinis asmuo, o bankroto administratorius dėl jo įgyvendinimo parengia išvadą (FABĮ 8 straipsnis). FABĮ 7 str. 5 d. numatyta, kad plano įgyvendinimo trukmė negali būti ilgesnė negu 5 metai.
Byloje nustatyta, kad Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartimi pareiškėjams E. P. ir L. P. buvo nustatytas terminas pašalinti mokumo atkūrimo plano trūkumus ir pateikti teismui tvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą (t. 4, b. l. 81-84). Minėtoje nutartyje teismas buvo pažymėjęs, kad tikslinant bei pakartotinai teikiant kreditorių susirinkimui mokumo atkūrimo planą, būtina įvertinti visas realias galimybes atkurti asmenų mokumą, siekiant sumažinti kreditorinius įsipareigojimus per įstatyme numatytą terminą, tuo pačiu įvertinant galimybę bankrutuojantiems asmenims išsilaisvinti nuo beviltiškų skolų naštos, teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjų E. P. ir L. P. mokumo atkūrimo plane nurodytas itin trumpas bankroto procedūros pabaigos terminas (2014-08-01) sudaro prielaidas pažeisti kreditorių teises, nes FABĮ 7 str. 5 d. numato terminą iki penkerių metų bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimui. Teismas sprendė, kad įstatyme numatytas 5 metų terminas yra numatytas ne tik tinkamai atlikti bankrutuojančio asmens procedūroms, tačiau taip pat įstatymo leidėjui siekiant apsaugoti bankrutuojančio asmens kreditorių interesus gauti kuo didesnį skolos grąžinimą. Pažymėtina, kad dar 2014-02-06 teikiant teismui tvirtinti pirminį mokumo atkūrimo planą, bankrutuojantys asmenys E. P. ir L. P. buvo nurodę, kad nemato jokių galimybių gauti didesnes pajamas. Todėl teismas, nustatydamas terminą mokumo atkūrimo plano trūkumams pašalinti, buvo įpareigojęs bankrutuojančius asmenis taisyti mokumo atkūrimo plano dalį ne tik dėl bankroto procedūros pabaigos, bet ir dėl priemonių mokumui atkurti, numatant kreditoriams mokėtinas pinigų sumas.
Vykdant Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartį, pirmosios instancijos teisme 2014 m. gegužės 16 d. buvo gautas bankroto administratoriaus prašymas patvirtinti patikslintą E. P. ir L. P. mokumo atkūrimo planą, kuriam kreditorių susirinkime, įvykusiame 2014-05-13, nebuvo pritarta (t. 4, b. l. 138-140). Pažymėtina, kad kreditoriai patikslintam mokumo atkūrimo planui nepritarė iš esmės dėl dviejų priežasčių, o būtent: 1) nesutiko su mokumo planu dalyje dėl numatomos bankroto proceso pabaigos (2016-06-01), siūlydami nustatyti bankroto procesą 5 metams; 2) patikslinus mokumo atkūrimo planą vis tiek neatsižvelgta į pareiškėjų galimybę per tam tikrą laiką įvykdyti bent dalį skolinių įsipareigojimų, vertinant fizinio asmens galimybes vykdyti įsipareigojimus, nėra patikslintos pareiškėjų gaunamos pajamos bei galimybės jas gauti ateityje (t. 4, b. l. 138-140). Šios nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad teikiant tiek kreditorių susirinkimui, tiek teismui tvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą, nebuvo pašalinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartyje nurodyti trūkumai, t. y. pareiškėjai bankrutuojantys asmenys nurodo, kad E. P., įvertinęs savo išsilavinimą ir padėtį darbo rinkoje, persikvalifikuoti ar įsidarbinti į kitą darbo vietą, tikslu gauti daugiau pajamų, nemato galimybių, o L. P. persikvalifikavusi ar įsidarbinusi į kitą darbą nesitiki gauti didesnį atlyginimą nei gauna šiuo metu (t. 4, b. l. 101).
Byloje nustatyta, kad pareiškėjai yra sveiki ir darbingo amžiaus (38 metai), E. P. yra baigęs (duomenys neskelbtini) žemės ūkio mokyklą, jam suteikta ūkininko kvalifikacija (t. 4, b. l. 123), L. P. yra įgijusi aukštąjį išsilavinimą, jai suteiktas viešojo administravimo bakalauro kvalifikacinis laipsnis (t. 4, b. l. 124). Todėl patikslinto mokumo atkūrimo plano 20 lentelėje nurodyti pareiškėjų argumentai, kad, neva, nėra galimybių gauti daugiau apmokamą darbą, pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažinti nepagrįstais. Be to, kaip jau minėta, FABĮ 7 str. 1 dalis nustato reikalavimus mokumo atkūrimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo planui, kur nurodyta, kad plane turi būti nurodytos priemonės, skirtos fizinio asmens mokumui atkurti (persikvalifikavimas, įsidarbinimas ir kitos) (FABĮ 7 str. 1 d. 5 p.). Nagrinėjamu atveju šios aplinkybės pareiškėjų mokumo atkūrimo plane nenurodytos, priešingai, tiek pirminiame plane, tiek patikslintame, pareiškėjai aiškiai nurodo, kad tokių priemonių imtis, jų nuomone, yra netikslinga. Pareiškėjai nurodo, kad jie gyvena Joniškio m., todėl, jų manymu, čia sunku susirasti geriau apmokamą darbą, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjai turi visas galimybes ieškotis geriau apmokamo darbo tame tarpe Šiaulių mieste, kuris yra tik 40 km nuo pareiškėjų gyvenamosios vietos, tačiau tai daryti vengia, kas vertintina kaip vengimas bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais, o pareiškėjų argumentai pripažintini nesąžiningais kreditorių atžvilgiu.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su kreditorių atsiliepimuose išdėstytais argumentais, kad FABĮ tikslas nėra vien fizinio asmens skolų panaikinimas, bet ir realus bent dalies kreditorių reikalavimų patenkinimas. Visiškas skolų panaikinimas pažeistų skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą. Bankroto procedūros tikslas, kad nauda būtų ne tik fiziniam asmeniui, bet ir kreditoriams, kurie turi turėti realią galimybę patenkinti bent dalį reikalavimų. Nagrinėjamu atveju fizinių asmenų mokumui atkurti nustatomas dviejų metų terminas, t. y. iki 2016 m. birželio 1 d., kreditorinių reikalavimų tenkinimui pareiškėjai ketina skirti 100 Lt/mėn., tuo tarpu Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartimi patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma yra 75566,86 Lt (t. 3, b. l. 159-160), todėl per dvejų metų laikotarpį realiai bus sumokėtos administravimo išlaidos, o kreditoriams finansiniai reikalavimai bus dengiami minimaliai, t. y. po dviejų metų nurašomi kreditiniai reikalavimai iš viso sudarytų – 73 166,87 Lt, tai reiškia, kad būtų patenkinti tik 3,2 proc. teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų (t. 4, b. l. 108). Todėl pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad FABĮ tikslas yra žymiai platesnis nei vien fizinio asmens skolų „nurašymas“, o asmeniui, kuriam iškelta bankroto byla, nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų patenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, iš esmės nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, o tuo pačiu pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra.
FABĮ 8 str. 7 d. nurodyta, kad teismas gali nepatvirtinti plano, jeigu nustato, kad buvo pažeistos šio straipsnio 1–4 dalių nuostatos ir per nustatytą terminą nepašalinti trūkumai. Minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui dėl to, kad jis neatitinka šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui. Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, plano projektas pateikiamas teismui šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka.
Sistemiškai vertinant nurodytas teisės normas, atsižvelgiant į tai, kad patikslintame mokumo atkūrimo plano projekte nebuvo atsižvelgta tiek į kreditorių, tiek į teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartimi nurodytus argumentus dėl šiuo konkrečiu atveju taikytinos maksimalios bankroto proceso trukmės, nenurodytos priemonės, skirtos fizinio asmens mokumui atkurti (FABĮ 7 str. 1 d. 5 p., 5 d.), sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad, vadovaujantis FABĮ 8 str. 7 d., tai yra pagrindas plano netvirtinimui.
Be to, FABĮ paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, (toliau – fizinis asmuo) mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 str. 1 d.). Tačiau kaip matyti iš pateikto tvirtinti patikslinto mokumo atkūrimo plano, bankrutuojantys asmenys skolinių įsipareigojimų dengimui kiekvienas ketina skirti 100 Lt/mėn., kai kiekvieną mėnesį būtiniems poreikiams tenkinti nurodo 1900 Lt sumą, kurią sudaro 1030,00 Lt gaunamas L. P. darbo užmokestis ir 847,00 Lt gaunamas E. P. darbo užmokestis, iš viso 1887 Lt, ir tik numatomas gauti 123,00 Lt kintamas priedas (t. 4, b. l. 94-112). Tai reiškia, kad savo poreikių tenkinimui jie nurodo sumą, kuri be tikėtino priedo yra net didesnė už gaunamas pajamas, o kreditoriniams įsipareigojimams ketina skirti po 100 Lt, tačiau neaišku iš kokių pajamų. Todėl pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad pateiktas tvirtinti mokumo atkūrino planas neužtikrina fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyros, o tai reiškia, kad jį patvirtinus, toks procesinis teismo sprendimas prieštarautų FABĮ paskirčiai.
FABĮ 10 str. 1 d. 2 p. nurodyta, kad teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jei teismas nepatvirtina plano. Nagrinėjamu atveju fizinio asmens bankroto bylos nutraukimui neturi reikšmės aplinkybės, kad pareiškėjai turi nepilnamečių vaikų, nes nutraukus bankroto bylą, skolų išieškojimas iš pareiškėjų bus vykdomas CPK 733 str. – 743 str. nustatyta tvarka, o pareiškėjų nurodytas CK 3.192 str. reglamentuoja pačių pareiškėjų, t. y. tėvų, pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.
Kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, neturintys įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl išdėstyto, Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistą.