Šiaulių apygardos teismo nutartis

2013-07-01 · Civilinė byla Nr. 2S-562-194/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-07-01Šiaulių apygardos teismas
  2. 2FB-40-874/2014Nutartis · 2013-10-23Šiaulių apylinkės teismas
  3. 2FB-40-874/2014Nutartis · 2014-05-19Šiaulių apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2014-09-23Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-01
Bylos Nr.
2S-562-194/2013
Teisminio proceso Nr.
2-18-3-00419-2013-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolanta Badaugienė
Ieškovas
E. P., L. P.
Advokatai
Modestas Vogulis
Kategorijos
  • 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-562-194/2013

Pranešėja J. Badaugienė Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00419-2013-4

Teisėja Vijoleta Kurtkienė Procesinio sprendimo kategorija 106.3; 122.2; 122.4

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013m. liepos 1 d.

ŠiauliaiŠiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Badaugienė,

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo ieškovų E. P. ir L. P. atskirąjį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-584-874/2013 pagal ieškovų E. P. ir L. P. ieškinį dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai E. P. ir L. P. kreipėsi į Joniškio rajono apylinkės teismą prašydami iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Nurodė, jog E. P. ir L. P. yra sutuoktiniai. Atsižvelgdami į tai, kad sutuoktinių nemokumą sukėlusios priežastys yra bendros, abu sutuoktiniai susiję materialiniais teisiniais santykiais, todėl jų nuomone tikslinga procedūrą vykdyti vienoje byloje. Paaiškino, kad abu sutuoktiniai, 2009 m. pradėjo ūkininkauti. Pradžioje ūkininkavo savo lėšomis, paskui patvirtinus projektą paramai gauti iš Europos Sąjungos, buvo gauta parama. Kadangi ES paramai gauti reikėjo papildomai turėti savo lėšų, kurių neturėjo, todėl pinigus skolinosi iš kredito įstaigų. Vėliau, ūkis patyrė nuostolių ir išlaidos viršijo pajamas, todėl sutuoktiniai nebegalėjo padengti turimų įsiskolinimų ir turėjo ūkio atsisakyti. Likusius įsipareigojimus kredito įstaigoms reikėjo dengti iš vieno darbo užmokesčio, nes E. P. kurį laiką nerado darbo. Dėl susiklosčiusių aplinkybių susidarė dideli įsiskolinimai kredito įstaigoms, kurių neįstengė įvykdyti iš gaunamų pajamų (1-10 b.l.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Joniškio rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 17 d. nutartimi (69, 70 b. l.) nustatė terminą pareiškimo trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatyme nėra numatyta, kad ieškinys dėl fizinio asmens bankroto gali būti pareiškiamas bendrai kelių ieškovų. Nusprendė, jog iš įstatymo nuostatų visumos matyti, kad visi reikalavimai, teisės ir pareigos sietinos su vienu konkrečiu asmeniu. Todėl teismo nuomone, E. P. ir L. P. į teismą privalo kreiptis atskirais ieškinio pareiškimais. Be to, nurodė, jog teismui pateikti ne visi bankroto bylai nagrinėti reikalingi įrodymai. Paaiškino, jog prie pareiškimo nėra pridėta jokių rašytinių įrodymų apie ūkininko ūkio įregistravimą, išregistravimą, neaišku kieno vardu buvo registruotas ūkininko ūkis, ar abu sutuoktiniai buvo įregistravę ūkininko ūkį, ar vienas iš jų kartu su ūkininku vertėsi žemės ūkio veikla pagal sudarytą jungtinės veiklos sutartį, ar tik buvo ūkininko sutuoktinis.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovų E. P. ir L. P. atstovas advokatas Modestas Vogulis prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. FB2-584-874/2013 ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti pareiškėjų E. P. ir L. P. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo (74-77 b. l.).

Ieškovų atstovo advokato nuomone pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nevisapusiškai įsigilino į esamas aplinkybes ir priėmė nepagrįstą nutartį. Atstovo advokatas atkreipė dėmesį, jog Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatyme (toliau- LR FABĮ), nėra numatytas ribojimas ar draudimas solidariems skolininkams kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, teikiant vieną pareiškimą. Advokato nuomone reikėtų vadovautis LR CPK V skyriaus nuostatomis, kuriose 43 straipsnyje numatytos procesinio bendrininkavimo nuostatos. Minėto straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad ieškinys gali būti pareiškiamas bendrai kelių ieškovų arba keliems atsakovams, jeigu ieškinio dalykas yra bendrai pagal įstatymus jiems priklausančios teisės arba pareigos (privalomas bendrininkavimas). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovų civilinė atsakomybė pagal ieškinyje nurodytų prievolių prigimtį tenka abiem sutuoktiniams (dalyje prievolių kaip solidariems skolininkams), taipogi atsižvelgiant į tai, kad prievolės bus vykdomos iš bendro sutuoktinių turto, vadovaujantis LR CPK nuostatomis ir LAT suformuota praktika, ieškovų ieškinys dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, atstovo advokato nuomone, turi būti nagrinėjami vienoje civilinėje byloje. Advokatas taip pat pažymėjo, jog visų pareiškėjo nemokumą patvirtinančių dokumentų nepateikimas teismui negali būti laikytinas kliūtimi pareiškimui priimti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties dėl trūkumų šalinimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atsakovo atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK320, 338 str.).

Byloje nustatyta, kad ieškinį pirmos instancijos teismui pateikė sutuoktiniai, bendraskoliai E. P. ir L. P..

LR FABĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad fizinių asmenų bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. CPK 43 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinys gali būti pareiškiamas bendrai kelių ieškovų arba keliems atsakovams, jeigu ieškinio dalykas yra: 1) bendrai pagal įstatymus jiems priklausančios teisės arba pareigos (privalomas bendrininkavimas); 2) to paties pobūdžio reikalavimai arba įsipareigojimai, pagrįsti ta pačia medžiaga fakto ir teisės klausimais, kai kiekvienas iš reikalavimų atskirai galėtų būti atskiro ieškinio dalykas (neprivalomas bendrininkavimas).

Taigi, vadovaujantis šia nuostata, pirmos instancijos teismas nepagrįstai nusprendė ir rėmėsi vien tik specialiuoju įstatymu dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo, kadangi tai yra ginčo bylos, ir jos privalo būti nagrinėjamos pagal Civilinio proceso kodekso normas. Šiuo atveju, LR FABĮ nenumato, jog paduodant ieškinį teismui dėl bankroto bylos iškėlimo ieškinys gali būti paduodamas kelių ar vieno ieškovo, tačiau CPK 43 straipsnio 1 dalis, nurodo tokią teisę, jog ieškinys gali būti paduodamas bendrai kelių ieškovų jeigu yra privalomas ar (neprivalomas) bendrininkavimas, bendros teisės ir pareigos, tie patys reikalavimai arba įsipareigojimai. Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog sutuoktinių įsipareigojimai yra bendri, jų turtas yra bendros jungtinės nuosavybės, sutuoktinių prievolės yra solidarios, todėl sutinkamai su ieškovų atstovo advokato nuomone šioje skundo dalyje bei vadovaujantis ekonomiškumo principu, būtų netikslinga tokias bylas išskirti į dvi atskiras bylas ir nagrinėti atskirai.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta ieškovų atstovo advokato argumentą, neva pirmos instancijos teismas dėl nepateiktų rašytinių įrodymų apie ieškovų nemokumą laikė kliūtimi teismui priimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Pažymėtina, kad pirmos instancijos teismas ne dėl dokumentų apie ieškovų nemokumą nustatė terminą trūkumams pašalinti, o dėl rašytinių įrodymų, kuriais patys ieškovai grindė savo reikalavimą ir fakto atsiradimą dėl jų prasidėjusio ir pasibaigusio ūkininkavimo, dėl ko jie tapo nemokūs.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai 2009 metais pradėjo ūkininkauti. Pradžioje ūkininkavo savo lėšomis, vėliau parašę projektą paramai gauti, buvo suteikta ES parama. Kadangi savo lėšų neturėjo, skolinosi iš kredito įstaigų. Kai ūkis patyrė nuostolių ir išlaidos viršijo pajamas, sutuoktiniai nebegalėjo padengti turimų įsiskolinimų.

Akcentuotina, kad teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio ieškinio priėmimo metu. Įstatyme neapibrėžta, kokios kliūtys tolesnei proceso eigai yra esminės, t. y. kokie ieškinio trūkumai yra esminiai, todėl kiekvienu atveju teismas šį kriterijų taiko atsižvelgdamas į pareikšto ieškinio reikalavimo esmę ir ieškinyje nurodytas aplinkybes. Nežiūrint į tai, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog ši byla turėtų būti atskirų ieškovų ir išskirtos į dvi atskiras bylas, vis tik teismas nutartimi pagrįstai nustatė ieškovams terminą trūkumams pašalinti, įpareigodamas juos pateikti rašytinius dokumentus dėl ieškovų ūkininkavimo veiklos. Teismas laikė, kad ieškinio priėmimo stadijoje svarbu pateikti reikalavimus pagrindžiančius dokumentus, dėl kurių nebuvimo byloje vėliau kiltų neaiškumų, ir galimai trukdytų sklandžiai nagrinėti bylą teisme.

Nurodytų argumentų pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nes visumoje yra trūkumų. Kadangi šiuo metu jau yra pasibaigęs terminas trūkumų šalinimui, nustatytinas naujas terminas pateikti tuos duomenis ir dokumentus, kurie nurodyti teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartyje.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovams 20 dienų naują terminą nuo šios teismo nutarties gavimo dienos, pateikti teismo nutartyje nurodytus dokumentus ir duomenis Joniškio rajono apylinkės teismui.

Teisėja Jolanta Badaugienė