Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-10-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-279-361/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-11
Bylos Nr.
1A-279-361/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dalius Jocys, Savinijus Katauskas, Aurelija Sadauskaitė
Nuteistasis
V. T.
Nukentėjusysis
M. G.
Kaltinamasis
V. T.
Advokatai
Vaclovas Šerlinskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-279-361/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-59008-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; (S) 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.5; 1.2.4.4.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.4.6.1
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 11 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės,

sekretoriaujant Linai Gricienei,dalyvaujant prokurorei Snieguolei Lukošienei,nuteistojo V. T. gynėjui advokatui Vaclovui Šerlinskui,nukentėjusiojo M. G. atstovui advokatui Tomui Leščinskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. T. ir nukentėjusiojo M. G. apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rajono rūmų 2018 m. liepos 4 d. nuosprendžio, kuriuo V. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos neatliktos laisvės apribojimo bausmės ir nustatyta galutinė subendrinta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai – iš kaltinamojo V. T. priteista Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 160,51 Eur žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo M. G. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies – iš kaltinamojo V. T. priteista nukentėjusiajam M. G. 1 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Iš kaltinamojo V. T. priteista nukentėjusiajam M. G. 650 Eur išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti, atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. T. nuteistas už tai, kad nesunkiai sužalojo žmogų, t. y. 2017 m. lapkričio 11 d., apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini), N. E. priklausančio buto virtuvėje, tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį sėdinčiam ant kėdės M. G. į kairę akį ir šiam nugriuvus, tyčia gulinčiam ant grindų M. G. įspyrė vieną kartą į veidą ir taip padarė galvos smegenų sukrėtimą, nuskėlė trečdalį aukščio šešių kandžių (11, 21, 41, 42, 31, 32) vainikus, padarė daugybinius veido odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas (daugiau kairėje, kairės akies vokuose) bei lūpų vidinio paviršiaus ir burnos žandų srities žaizdas, M. G. sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

2. Nuteistasis V. T. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rajono rūmų 2018 m. liepos 4 d. nuosprendžio dalį dėl jam skirtos bausmės ir skirti švelnesnę už laisvės atėmimo bausmę. Teigia, jog nuosprendžiu skirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Pripažįsta savo kaltę dėl nukentėjusiojo sužalojimo, labai gailisi, kad įsivėlė į konfliktą ir įvykdė nusikaltimą. Teigia, jog toks elgesys daugiau nepasikartos. Nurodo, jog dirba, užsiima individualia veikla, turi sugyventinę, ruošiasi santuokai, augina dvejų metų vaiką iš buvusios santuokos, moka išlaikymą po 87 Eur vienam vaikui kas mėnesį, yra ligotas, įrašytas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ įskaitą. Nori dorai gyventi, dirbti, būti pilnaverčiu šalies piliečiu, sąžiningu darbu ir pavyzdingu elgesiu išpirkti kaltę. Priteistą neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam ir turtinę žalą Ligonių kasai atlygins. Skirta bausmė gali sugadinti apeliantui gyvenimą ir ateitį.

3. Nukentėjusysis M. G. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rajono rūmų 2018 m. liepos 4 d. nuosprendžio dalį dėl priteisto neturtinės žalos atlyginimo ir jo civilinį ieškinį tenkinti visiškai – priteisti iš nuteistojo V. T. 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, jog pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur, tačiau įprastai priteisiama apie 2 896,20 Eur (kasacinės nutartys Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012). Dėl apeliantui padarytų sužalojimų jis patyrė pažeminimą, stresą, emocinį šoką, dideles fizines kančias ir skausmą, buvo hospitalizuotas, negalėjo visavertiškai gyventi, dirbti, dėl veido sužalojimų sumažėjo bendravimo galimybės. Priteistą 1 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydį vertina kaip nustatytą ne pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250, 6.282 straipsniuose numatytus tokios žalos nustatymo kriterijus.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas ir nukentėjusiojo atstovas prašė jų apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Žemesnės instancijos teismas

5. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą ir nuteistojo V. T. apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. T. būtent laivės atėmimo bausmę už nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė.

5.1. Teismas tinkamai įvertino V. T. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus (dėl asmeninių nesutarimų), jo asmenybę – ne kartą teistas (tris kartus), baustas administracine tvarka (turi 8 galiojančias nuobaudas, baudos nesumokėtos; vien 2017 m. du kartus nubaustas už tai, kad vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vengė neblaivumo patikrinimo; analogiškos veikos darytos ir 2010, 2016 m., baustas už nedidelį chuliganizmą bei keletą kartų už tai, kad neblaivus pasirodė viešoje vietoje), nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą, po nusikaltimo padarymo atsiprašė nukentėjusiojo, tačiau neatlygino jam padarytos žalos.

5.2. Teismas teisingai nustatė, jog byloje V. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o yra dvi sunkinančios – veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę, kurią pagrįstai, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrino dalinio sudėjimo būdu su Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalimi ir nustatė galutinę subendrintą 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją paskiriant atlikti pataisos namuose.

5.3. Kompleksiškai įvertinusi 5.1. ir 5.2. punktuose aptartų aplinkybių visumą, pažymėdama, jog anksčiau V. T. už jo padarytas tris nusikalstamas veikas buvo skirtos švelnesnės – viešųjų darbų, laisvės apribojimo – bausmės, ir remdamasi bendraisiais teisingumo ir protingumo teisės principais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog V. T. išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, nesitaiso, todėl nuosprendžiu pagrįstai skirta būtent laisvės atėmimo bausmė, kuri leis pasiekti bausmės tikslus. Nuteistojo argumentai, jog jam skirta laisvės atėmimo bausmė sugadins gyvenimą, ne jis dirba, užsiima individualia veikla, turi sugyventinę, ruošiasi santuokai, augina dvejų metų vaiką iš buvusios santuokos, moka išlaikymą po 87 Eur vienam vaikui kas mėnesį, yra ligotas, įrašytas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ įskaitą, vertinami kaip nepakankami keisti ar švelninti nuosprendžiu skirtą bausmę. Nuteistojo deklaruojamos darbinės, šeiminės aplinkybės egzistavo ir iki nusikalstamos veikos padarymo, todėl už priešingą teisei, pavojingą bei recidyvų elgesį jis turi realiai pajusti baudžiamojo įstatymo numatytas pasekmes, o pasitaisius toliau gyventi sąžiningai.

6. Iš nukentėjusiojo apeliacinio skundo argumentų matyti, jog jis siekia visiško civilinio ieškinio reikalavimo patenkinimo, t. y. nori, kad jam iš nuteistojo būtų priteista 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma. Teisėjų kolegija, patikrinusi apelianto skunde nurodomas konkrečias kasacines nutartis, kurios, apelianto teigimu, formuoja praktiką, kad už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur, tačiau įprastai priteisiama apie 2 896,20 Eur, tokius argumentus vertina kaip faktiškai nepagrįstus.

6.1. Teismai, įvertindami neturtinę žalą pinigais, turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais, kitomis teisės normomis, bet ir teismų praktika. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4, 165 straipsnių (2002 m. vasario 28 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“).

6.1.1. Nukentėjusiojo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. spalio 25 d. nutartis priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-437/2011, kurioje A. L. buvo nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (už nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų) bei 284 straipsnio 1 dalį (už viešosios tvarkos pažeidimą) 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 2 metams. A. L. – nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. R. priteista 200 Lt turtinei žalai bei 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti;

6.1.2. Kita, t. y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 6 d., nutartis priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-497/2011, kurioje V. P. pirmosios instancijos teisme nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį bei 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą 2 metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 2 metams. Apeliacinės instancijos teismas vieną veiką perkvalifikavo į BK 138 straipsnio 1 dalį ir bausmę sumažino iki 1 metų ir 6 mėnesių. Nuteistasis kasaciniu skundu prašė atmesti nukentėjusiojo ieškinį dėl garso aparatūros sugadinimo (7 637,50 Lt), sumažinti jam priteistos (10 000 Lt) neturtinės žalos dydį bei paskirti švelnesnę bausmės rūšį.

6.1.3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252/2012, kurioje R. M. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant R. M. per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam V. D. 460,23 Lt turtinę žalą. Iš R. M. priteista V. D. 460,23 Lt turtinei ir 12 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 800 Lt turėtoms advokato išlaidoms padengti. Nuosprendžio dalis dėl priteistos neturtinės žalos atlyginimo kasaciniam teismui neskųsta.

6.1.4. Galiausiai paskutinė iš nukentėjusiojo nurodomų kasacinių nutarčių yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. kovo 13 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2012, kurioje G. V. ir E. V. nuteisti už viešosios tvarkos pažeidimą (BK 284 straipsnio 1 dalis) bei nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų (138 straipsnio 2 dalies 8 punktą) 1 metų laisvės atėmimo bausmėmis, jų vykdymą atidedant 1 metams. Nukentėjusiajam priteista 7 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis kasaciniu skundu prašė padidinti neturtinės žalos atlyginimą, kaltininkams paskirti griežtesnes bausmes bei panaikinti jų vykdymo atidėjimą.

7. Taigi iš 6.1.1.–6.1.4. punktuose aptartų kasacinių nutarčių turinio akivaizdžiai matyti, jog tose bylose buvo nagrinėjami baudžiamosios atsakomybės už kvalifikuotos nesunkaus sveikatos sutrikdymo veikos padarymą, o ne pagal BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą – nekvalifikuotą, paprastos sudėties, nusikalstamą veiką bei kartu spręsti reikalavimai dėl turtinės ir / ar neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Todėl nėra jokio pagrindo remtis kaip precedentais apelianto nurodytomis kasacinėmis nutartimis, neva priimtomis panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose.

8. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

8.1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur, tačiau įprastai priteisiama apie 2 896,20 Eur (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012). Pavyzdžiui, baudžiamosiose bylose, kai nesunkus sveikatos sužalojimas reiškiasi ir šonkaulio ar šonkaulių lūžiu, priteisiamos įvairios, tačiau panašios kaip ir nagrinėjamos bylos atveju sumos patirtai neturtinei žalai atlyginti (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-56-31/2018 – 1 000 Eur, Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-80-253/2018 – 3 000 Eur, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-572-175/2017 – 600 Eur, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-637-493/2017 – 2 000 Eur ir kt.). Paminėtų baudžiamųjų bylų faktinės aplinkybės yra panašios į šios baudžiamosios bylos aplinkybes, tačiau jos nėra visiškai analogiškos.

8.2. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajam priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti dydį, atsižvelgė į tai, kad V. T. tyčiniais smurtiniais veiksmais žala buvo padaryta nukentėjusiojo sveikatai (asmens sveikata yra viena iš labiausiai saugomų vertybių), nukentėjusiajam M. G. padaryti sužalojimai (galvos smegenų sukrėtimas, šešių dantų vainikų nuskėlimas) sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl tokių sužalojimų sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, šis nukentėjusysis dėl neteisėtų veiksmų patyrė stresą, jautė fizinį skausmą, dėl padarytų sužalojimų turėjo kreiptis į medikus. Todėl, priešingai nei teigiama skunde, teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, įvertino visumą šioje byloje teisiškai reikšmingų, kvestionuojamos žalos dydžiui teisingai nustatyti kriterijų visumą. Atsižvelgiant į tai, apelianto iš esmės tik pakartojami dėl sužalojimų patirti pažeminimo, streso, emocinio šoko, didelių fizinių kančių ir skausmo kriterijai bei aplinkybė, jog jis buvo hospitalizuotas ar negalėjo visavertiškai gyventi, dirbti, o dėl veido sužalojimų sumažėjo bendravimo galimybės, pakartotinai neanalizuotini. Beje, jokių duomenų, jog dėl nusikaltimo padarytų sveikatos sužalojimų nukentėjusiajam išlieka (išliko) potencialios liekamųjų ar mediciniškai nepataisomų reiškinių galimybės ar pan., byloje nenustatyta ir apeliantas tokių duomenų teismui nepateikė.

9. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija mano, jog iš nuteistojo nukentėjusiajam priteista 1 200 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo suma yra proporcinga dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų atsiradusioms pasekmėms, t. y. nukentėjusiajam padarytiems sužalojimams, jų sunkumui, atitinka nuteistojo galimybes atlyginti padarytą žalą ir neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei teismų praktikai, kai asmeniui yra padaromas tokio sunkumo ir pobūdžio sveikatos sutrikdymas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. T. ir nukentėjusiojo M. G. apeliacinius skundus atmesti.

Teisėjai Dalius JocysSavinijus KatauskasAurelija Sadauskaitė