- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-08
- Bylos Nr.
- e2S-220-538/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-01964-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis
- Skolininkas
- uždarosios akcinės bendrovės „Transporto infrastruktūros statyba“
- Kreditorius
- akcinės bendrovės „Utenos melioracijos NT“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Transporto infrastruktūros statyba“ atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės akcinės bendrovės „Utenos melioracijos NT“ pareiškimą skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „Transporto infrastruktūros statyba“ dėl skolos išieškojimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kreditorė kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo. Prašė reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininkei priklausantį nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, turtines teises, priklausančias skolininkei ir esančias pas skolininkę ir (ar) trečiuosius asmenis.
2. Nurodė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti visiškai negalimas. Teigė, kad tokią išvadą patvirtina pačios skolininkės pateikta informacija apie tai, kad ji turi aiškių finansinių sunkumų, kurie neleidžia skolininkei savalaikiai atsiskaityti su kreditore. Skolininkė nėra suinteresuota imtis aktyvių veiksmų savo turtiniams interesams ginti, nes neišreikalauja iš trečiųjų asmenų jai skolingos sumos. Taip skolininkė pažeidžia ne tik savo, bet ir kreditorės turtinius interesus, o tokio pažeidimo trukmė nėra apibrėžta kokiais nors terminais, kas leidžia teigti, jog skolininkė yra pasiryžusi elgtis nesąžiningai kreditorės atžvilgiu ilgą tęstinį laikotarpį. Skolininkės sunki finansinė padėtis sudaro prielaidas pačiai skolininkei imtis neteisėtų priemonių, siekiant nuslėpti savo valdomą turtą ir taip išvengti savo sutartinių prievolių įvykdymo kreditorės atžvilgiu. Kreditorės prašoma priteisti skolos suma yra pakankamai didelė, kas savaime sudaro teisines prielaidas tvirtinti, kad būsimo teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti visiškai negalimas. Be to, poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones skolininkės atžvilgiu užtikrina ir tai, jog byloje nėra išlikę jokių abejonių dėl kreditorės pareikšto reikalavimo priteisti jos naudai susiformavusią skolą pagrįstumo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Plungės apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 4 d. nutartimi kreditorės AB „Utenos melioracijos NT“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Areštavo skolininkei UAB „Transporto infrastruktūros statyba“ nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar nepakankant, areštavo skolininkei priklausančias ir esančias pas ją arba trečiuosius asmenis pinigines lėšas ir turtines teises, esančias pas skolininkę arba trečiuosius asmenis, neviršijant 28 026,40 Eur sumos, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę, iš sąskaitoje esančių piniginių lėšų skolininkei leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės ir savivaldybės biudžetams, atsiskaitymui su kreditore AB „Utenos melioracijos NT“ bei atlikti operacijas, susijusias su būtinųjų poreikių tenkinimu. Išaiškino, kad dėl skolininkės turto suradimo ir aprašymo kreditorė per 14 dienų turi kreiptis į antstolį. Išaiškino kreditorei, kad jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja 14 dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos. Nurodė antstoliui, kad antstolis turi nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota nurodytoms operacijoms atlikti. Paskyrė areštuoto turto savininką areštuoto turto saugotoju ir apribojo teisę disponuoti nurodytu turtu, neuždraudžiant areštuoto turto valdyti ir naudotis juo. Nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodė vykdyti skubiai. Teismo argumentai:
3.1. Susiklosčiusi teisminė praktika rodo, jog esant turtiniam ginčui, jei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašoma pradinėje bylos stadijoje, paprastai reikalavimo užtikrinimo priemonės yra taikomos. Tai paaiškinama tuo, jog skolininko pozicija, taip pat jo finansinis pajėgumas teismui šioje bylos nagrinėjimo stadijoje dar nėra žinomas, o laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Be to, šioje civilinio proceso stadijoje pareikštų reikalavimų pagrįstumas nėra nagrinėjamas ir teismas juos vertina tik preliminariai, tuo aspektu, ar ieškovas apskritai turi teisę reikšti atitinkamus reikalavimus. Šioje proceso stadijoje šalys neprivalo įrodyti, o teismas neprivalo iš esmės įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumo, nes tai nustatoma tik išnagrinėjus bylą iš esmės.
3.2. Nagrinėjamu atveju kreditorės pareikštas reikalavimas skolininkei yra turtinio pobūdžio, o reikalaujama priteisti suma yra gana didelė. Teismui nėra žinoma skolininkės turtinė padėtis, finansiniai įsipareigojimai, netaikant pareiškimo reikalavimų užtikrinimo priemonių, yra rizika, kad teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo
skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu skolininkė (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nutartį. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
4.1. Viešai prieinamuose informacijos šaltiniuose galima matyti, jog skolininkei priklauso 16 transporto priemonių, kurių skaičius nekinta nuo 2023 m. liepos mėn. Ši aplinkybė taip pat parodo, kad skolininkė savo turimo turto neslepia, nėra perleidusi, įkeitusi ar jo apsunkinusi bet kokia kita forma, t. y. skolininkės sąžiningumo negalima kvestionuoti šiuo aspektu.
4.2. Jokie byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad po pareiškėjas pareiškimo pateikimo į bylą, skolininkė siekė nesąžiningai pabloginti savo finansinę padėtį, sumažinti turimo turto masę ar juo labiau išvengti galimai atsakovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo.
4.3. Konkrečius duomenis bei argumentus apie skolininkės nesąžiningą elgesį, apie jos atliktus/ atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma) privalo pateikti pats tokį prašymą pareiškęs asmuo. Gali būti įvardinti bei vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu. Svarbu pastebėti, kad tokių duomenų ir argumentų pareiškėja nepateikė.
4.4. Pareiškėja nepateikė jokių duomenų ir argumentų, kad skolininkė elgiasi nesąžiningai ar turi nesąžiningų ketinimų vengti vykdyti galimai jai nepalankų teismo sprendimą.
4.5. Laikinųjų apsaugos priemonių institutas negali būti naudojamas kitu, nei įstatymo leidėjo nustatytu, t. y. ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo toje konkrečioje byloje, tikslu, užkardant galimą nesąžiningą atsakovės elgesį (turto paslėpimą, perleidimą kitiems asmenims, iššvaistymą, apsunkinimą kitomis prievolėmis, visa tai atliekant turint tikslą ateityje neatsiskaityti su ieškovu). Laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas atsakovės turto paieškoms ar jo kaupimui/išlaikymui, ateityje palengvinant sprendimo įvykdymą sulaikyto arba sukaupto turto sąskaita.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorė prašo skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo argumentai:
5.1. Laikinosios apsaugos priemonės pasižymi procesiniu teisiniu, o ne materialiniu teisiniu pobūdžiu. Nors šios priemonės ir skirtos materialinio teisinio pobūdžio reikalavimams užtikrinti, tačiau jos nėra materialieji teisiniai civilinių teisių gynimo būdai, t. y. materialinio teisinio pobūdžio asmenų teisių ribojimai taikomi procesiniais tikslais. Šis procesinis teisinis laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis lemia, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Dėl šios priežasties paprastai laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu, tame tarpe ir konstatuojant nesąžiningą ginčo šalies elgesį šalių tarpusavio prievoliniuose santykiuose.
5.2. Vien faktas, kad apeliantė su kreditore nėra atsiskaičiusi, jau preziumuoja nesąžiningą apeliantės elgesį nurodytoje bylos nagrinėjimo stadijoje.
5.3. Pirmąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisinę sąlygą kreditorė yra įvykdžiusi, kadangi kartu su savo pareiškimu kreditorė yra pateikusi ir visą eilę rašytinių įrodymų, patvirtinančių jos reikalavimų pagrįstumą. Minėti rašytiniai įrodymai teisme yra priimti be pastabų, kas suteikė galimybę pirmos instancijos teismui jų pagrindu iškelti bylą.
5.4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aiškiai nurodė apeliantės pareigą paneigti pareikšto kreditorės prašymo dėl didelės sumos išieškojimo rizikos prezumpciją, nes priešingu atveju pareiškimo didelės sumos faktas pats savaime jau sudaro pakankamas įstatymines prielaidas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Tačiau, kaip matyti iš apeliantės teikiamos medžiagos, apeliantė jokių dokumentų ar duomenų, įrodančių jos finansines galimybes tinkamai įvykdyti būsimą teismo įsakymą, nepateikė.
5.5. 28 026,40 Eur skolos sumos apsunkinto išieškojimo prezumpcija, kas patvirtina laikinųjų apsaugos priemonių apeliantės atžvilgiu taikymo būtinybę.
5.6. Apeliantės elgesys akivaizdžiai įrodo, kad ji ėmėsi skolos grąžinimo kreditorei vilkimo, kas pašalina bet kokias nuorodas į apeliantės veiksmų sąžiningumą kreditorės atžvilgiu. Taigi, tiek faktinė padėtis, susiformavusi byloje, tiek ir kilusi teisinė ginčo situacija leidžia teigti, kad byloje teismas visiškai pagrįstai priėmė skundžiamą nutartį, taip suteikdamas teisėtą kreditorės turtinių interesų apsaugą ginčo nagrinėjimo metu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Atskirasis skundas tenkinamas.
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
7. Kreditorė ir skolininkė pateikė naujus įrodymus, prašo prijungti prie bylos.
8. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
9. Atsižvelgdamas į tai, kad kreditorė ir skolininkė pateiktais naujais įrodymais grindžia procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, susijusius su atskirajame skunde įrodinėjamomis aplinkybėmis, teismas daro išvadą, jog objektyvi būtinybė pateikti šiuos naujus įrodymus iškilo apeliacinės instancijos teisme, todėl juos priima.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
10. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo.
11. Apeliantė su teismo nutartimi nesutinka, argumentuoja, kad kreditorė nepateikė jokių duomenų ir argumentų, kad skolininkė elgiasi nesąžiningai ar turi nesąžiningų ketinimų vengti vykdyti galimai jai nepalankų teismo sprendimą. Apeliantės argumentai pagrįsti.
12. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014).
13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškimo priėmimo metu jo forma ir turinys atitiko įstatyme keliamus reikalavimus, prie pareiškimo buvo pridėti jame išdėstytus reikalavimus pagrindžiantys rašytiniai įrodymai. Pažymėtina, jog išvados apie kreditorės faktinių bei teisinių argumentų teisingumą bus padarytos tik išnagrinėjus bylą iš esmės.
14. Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo vykdymui kreditorė nurodė, kad skolininkė nėra suinteresuota imtis aktyvių veiksmų savo turtiniams interesams ginti, nes neišreikalauja iš trečiųjų asmenų jai skolingos sumos. Taip skolininkė pažeidžia ne tik savo, bet ir kreditorės turtinius interesus, o tokio pažeidimo trukmė nėra apibrėžta kokiais nors terminais, kas leidžia teigti, jog skolininkė yra pasiryžusi elgtis nesąžiningai kreditorės atžvilgiu ilgą tęstinį laikotarpį. Skolininkės sunki finansinė padėtis sudaro prielaidas pačiai skolininkei imtis neteisėtų priemonių, siekiant nuslėpti savo valdomą turtą ir taip išvengti savo sutartinių prievolių įvykdymo kreditorės atžvilgiu. Kreditorės prašoma priteisti skolos suma yra pakankamai didelė, kas savaime sudaro teisines prielaidas tvirtinti, kad būsimo teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti visiškai negalimas. Be to, poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones skolininkės atžvilgiu užtikrina ir tai, jog byloje nėra išlikę jokių abejonių dėl kreditorės pareikšto reikalavimo priteisti jos naudai susiformavusią skolą pagrįstumo.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad formuojama teismų praktika, jog pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne vien tikėtinas ieškinio pagrįstumas (pirmoji sąlyga), bet ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas (antroji sąlyga), kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1018-881/2020). Taigi, net ir tikėtinai pagrįsti reikalavimai, nesant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
16. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymėta, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne atsakovės nesąžiningumas sutartiniuose santykiuose, dėl kurių vykdymo ar netinkamo vykdymo byloje yra kilęs ginčas, o galimas nesąžiningumas, pasireiškiantis ketinimu pakeisti savo turtinę padėtį (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti), tokiu būdu siekiant ateityje apsunkinti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Taip pat skolininkės byloje atliekami procesiniai veiksmai nepatvirtina skolininkės nesąžiningumo, t. y. ketinimo paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Kreditorė, įrodinėdami skolininkės nesąžiningumą, objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų jos teiginius apie galimą nesąžiningą skolininkės elgesį, nepateikė (CPK 178, 185 straipsniai).
17. Taigi kreditorei nepateikus bent tikėtinų duomenų apie tai, kad skolininkė ketina sumažinti (ar jau sumažino) savo turimo turto masę arba vertę, turėdama tikslą išvengti galbūt palankaus teismo sprendimo vykdymo, nėra pagrindo daryti išvadą, jog skolininkė gali atlikti nesąžiningus veiksmus, keliančius grėsmę teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus kreditorei, įvykdymui.
18. Atsakant į kreditorės argumentus dėl atsakovės finansinės padėties, akcentuotini Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pateikti išaiškinimai, kad tuo atveju, jeigu ieškinio reikalavimai būtų tenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtektų, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne atsisakymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1593-464/2017). Įvykdyti teismo sprendimą (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu, piniginėmis lėšomis ar turtinėmis teisėmis apribojimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2019 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-92-196/2019; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-24-464/2019). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad negalėjimas ir nenorėjimas įvykdyti teismo sprendimą (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu, piniginėmis lėšomis ar turtinėmis teisėmis apribojimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2019 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-92-196/2019; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-24-464/2019).
19. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad kreditorė, kuriai tenka pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius poziciją bei argumentus, nepateikė faktinių duomenų apie skolininkės ketinimus turimą turtą ar turtinę teisę perleisti, paslėpti ar apsunkinti kitomis prievolėmis, iki teismas išspręs šalių ginčą. Taip pat nepateikta ir įrodymų, iš kurių būtų galima daryti labiau tikėtiną išvadą, kad skolininkė tiek iki bylos iškėlimo, tiek jos nagrinėjimo metu ėmėsi aktyvių veiksmų turtui nuslėpti, perleisti ar kitaip sumažinti dėl kreditorės reiškiamų turtinių reikalavimų. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo teigti, jog skolininkės veiksmai patvirtina grėsmės kreditorei tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – kreditorės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinamas.
20. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
21. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – kreditorės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335 - 339 straipsniais, teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditorės akcinės bendrovės „Utenos melioracijos NT“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.