Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. K.,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, duomenų apie išsilavinimą, mokymosi ar darbo vietas nėra, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nebaustas administracine tvarka, duomenų apie teistumą nėra, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 115 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2019 m. spalio 2 d., nakties metu, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. K., gimęs (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su G. V., gimusiu (duomenys neskelbtini), L. R., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir V. J., gimusiu (duomenys neskelbtini), pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), sulaužė UAB „Revestus“ priklausantį turtą – gipso kartono plokštes bei išlaužė putų polistirolo plokštes, kurių bendra vertė 78,14 eurų, tokiais bendrais veiksmais UAB „Revestus“ padarydami 78,14 eurų turtinę žalą.

Pagal Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK išrašytą pranešimą kviestas atvykti į teismą dėl administracinės bylos svarstymo 2019 m. spalio 28 d., 09⁰⁰ val., L. K., būdamas pasirašytinai informuotas apie administracinės bylos nagrinėjimo datą ir laiką, paskirtu laiku į teismą neatvyko. Kadangi teismas neturi jokių duomenų apie L. K. neatvykimo priežastis paskirtu laiku, nes teisme nėra gauta jokių pateisinamų dokumentų dėl negalėjimo atvykti ar pažeidėjo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, administracinė byla yra nagrinėtina L. K. nedalyvaujant (ANK 629 straipsnio 1 dalis).

Padarytas administracinis nusižengimas yra įrodytas administracinio nusižengimo byloje esančiais rašytiniais įrodymais: administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 1), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato vyresniojo tyrėjo tarnybiniu pranešimu (b. l. 2), apžiūros protokolu (b. l. 3-15), A. P. apklausos protokolu (b. l. 19-20), sugadintų medžiagų paraiška (b. l. 21), lokalinėmis sąmatomis (b. l. 23, 24), G. V. ir L. K. apklausos protokolais (b. l. 25, 26), paties pažeidėjo prisipažinimu (b. l. 1), kita bylos medžiaga.

Tokiu būdu, įvertinus visų administracinio nusižengimo bylos medžiagoje surinktų įrodymų visumą, konstatuotina, kad L. K. savo neteisėtais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 115 straipsnyje (tyčinis turto sugadinimas).

Administracinio nusižengimo protokole buvo inkriminuota, jog UAB „Rievesta“ padarytos žalos dydis sudaro 794 eurus, iš kurių 78,14 eurų yra sulaužytų gipso kartonų plokščių vertė, o kita likusi suma yra už atstatymo ir demontavimo darbus.

Pažymėtina, jog svetimo turto tyčinio sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2005, 2K-167/2009, 2K-73-677/2016). Būtent sunaikinto ar sugadinto turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį veika kvalifikuojama kaip nesunkus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 187 straipsnio 1 dalis) ar apysunkis nusikaltimas (2 dalis), baudžiamasis nusižengimas (3 dalis) ar administracinis nusižengimas (ANK 115 straipsnis). Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kyla tada, kai kaltininkas tyčia sunaikina ar sugadina svetimą turtą, kurio vertė yra didesnė nei 3 MGL (veikos padarymo metu – 150 Eur), bet neviršija 250 MGL dydžio, o atsakomybė dėl baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 187 straipsnio 3 dalyje, padarymo kyla sunaikinus turtą, kurio vertė yra didesnė nei 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio. Turto vertė nustatoma vadovaujantis BK 190 straipsnyje pateiktu turto vertės išaiškinimu pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus, tačiau bendroji taisyklė yra ta, kad turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo momentu. Pagal galiojančią teismų praktiką, sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu, kadangi sugadinto turto vertė ir dėl to padaryta žala ne visuomet sutampa. Sprendžiant klausimą dėl asmens atsakomybės, esant ginčui dėl turto vertės, lemiančios ar veika bus kvalifikuojama kaip baudžiamasis ar administracinis nusižengimas, šios aplinkybės turi būti nustatytos ir nekeliančios abejonių (nutartis Nr. AN2-345-574/2019).

UAB „Revestus“ pateiktoje sugadintų medžiagų paraiškoje nurodyta, kad objekte, esančiame Deltuvos g. 19, Ukmergėje, sugadinta gipskartonio plokščių 54m², netinkamų medžiagų naudojimui sudaro 54 m². Gipskartonio plokščių kaina nustatyta pagal www.ermitazas.lt 2019 spalio 7 d. nurodytą kainą. 1m2 kaina yra 1,447. Iš viso padaryta žala yra 78,14 eurų. Atstatymo ir demontavimo darbai sudaro 716,44 eurų. Iš viso UAB „Revestus“ padaryta žala už 794,58 eurų. Atkreiptinas dėmesys, jog sugadinto turto vertė ir padaryta žala nėra tapačios sąvokos ir jos ne visada sutampa. Sugadinto turto vertė administracinių nusižengimų bylų teisenoje nustatoma remiantis daikto rinkos verte administracinio nusižengimo padarymo metu, o ne sugadinto turto atkuriamąja verte (remonto darbai ir kt.) (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-236-468/2017). Turto atkūrimo vertė yra reikšminga sprendžiant ieškinio dydį, bet nėra reikšminga nustatant sugadinto turto vertę. Teismas, vertindamas nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad L. K. traukiamas atsakomybėn dėl UAB „Revestus“ sugadintų daiktų vertės, tačiau ne dėl jų atstatymo ir demontavimo darbų, t. y. L. K. traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl sugadintų daiktų, kurių vertė yra 78,14 eurų, tuo aspektu kaltinimas tikslinamas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 14 d. nutarimu „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“, administracinio nusižengimo metu patvirtintas bausmių ir nuobaudų dydis buvo – 50 eurai. Įvertinus aptartus įrodymus bei tai, kad L. K. tyčia sugadintų daiktų vertė lygi 78,14 eurams, o tai sudaro 1,56276 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, darytina išvada, kad jo veiksmai kvalifikuoti teisingai pagal ANK 115 straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant nuobaudą atsižvelgtina į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. K. anksčiau baustas administracinėmis nuobaudomis nebuvo. Duomenų apie jo teistumą nėra. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad dėl nusižengimo padarymo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (b. l. 1). Sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Duomenų apie nusižengimu padarytos žalos atlyginimą nėra. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, L. K., kaip nepilnamečiui asmeniui, už jo padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 115 straipsnyje, skirtina pusė sankcijoje numatytos minimalios baudos (ANK 34 straipsnio 1, 2 dalys, 44 straipsnis).

Pagal administracinio nusižengimo bylos medžiagą, turtinė žala už 794,58 eurų buvo padaryta ne tik L. K., bet ir kitų nepilnamečių – G. V., L. R., V. J. bendrais veiksmais. Už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą atsako jo tėvai arba globėjai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.275 straipsnio 1 dalis). Nepilnametis nuo 14 metų yra savarankiškas prievolės dėl žalos atlyginimo subjektas, todėl už padarytą žalą atsako pats. Tačiau CK 6.276 straipsnio 2 dalyje įtvirtina subsidiarią tėvų, rūpintojų ar institucijų, prižiūrinčių nepilnametį, civilinę atsakomybę. Tai reiškia, kad tais atvejais, kai nepilnametis nuo 14 iki 18 metų neturi turto arba uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dydį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės (CK 6.275 str. 2 d.). Kadangi padarytą asmeniui žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo, kas atitinka solidarią bendrai veiką įvykdžiusių asmenų pareigą ją atlyginti (CK 6.263 str. 2 d.), o G. V., L. R., V. J. nėra šios administracinio nusižengimo bylos šalys, klausimas dėl administraciniu nusižengimu padaryto turtinio nuostolio atlyginimo yra paliktinas spręsti civilinio proceso tvarka (ANK 665 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 115 straipsniu, 630-637 straipsniais, 646 straipsniu,

nutarė:

Pripažinti L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 115 straipsnyje, ir paskirti jam 25,00 Eur (dvidešimt penkių erų) dydžio baudą.

Išaiškinti UAB „Revestus“ teisę dėl žalos atlyginimo kreiptis civilinio proceso tvarka.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis). Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19106844020 ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Nutarimo kopiją išsiųsti L. K., gyvenančio (duomenys neskelbtini), ir Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK, kurio buveinė yra adresu Vytauto g. 109, Ukmergės m., žiniai.