- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-26
- Bylos Nr.
- e2-1887-407/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00221-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Antėjos valda“
- Pareiškėjas
- R. P., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Antėjos valda“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 5 d. nutarties, kuria atsakovei atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą pagal pareiškėjo R. P. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir iškelta atsakovės bankroto byla pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. 2018-08-06 pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) kreipėsi į teismą, prašydama iškelti atsakovės bankroto bylą dėl įmonės nemokumo. Nurodė, kad 2018-08-01 duomenimis įmonės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 63 101,55 Eur. Ieškovė 2016-09-28 priėmė sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš įmonės turto, mokestinė nepriemoka neišieškota. Pagal atsakovės balansą už 2017 m. atsakovė turėjo turto už 192 634 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 165 953 Eur. Nurodė, kad įmonė registruoto nekilnojamojo turto neturi, įmonės vardu registruotas vienas automobilis, kurio vertė 700 Eur.
Atsiliepimas
2. Atsakovė su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad įmonė nėra nemoki, net turėdama finansinių sunkumų mažina įsiskolinimus kreditoriams. Atsakovei jau buvo inicijuota bankroto byla 2017 m. pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau bankroto bylą buvo atsisakyta iškelti nenustačius bankroto bylos iškėlimo pagrindų. Šiuo metu atsakovė nėra skolinga nei VSDF biudžetui, nei darbuotojams. Pažymėjo, kad sumokėti dalį atsakovės skolos (22 000 Eur) pareiškėjai VMI sutiko UAB ,,Verslo valstija“. Nurodė, jog pagrindiniai įmonės kreditoriai 2018-08-21 kreditorių susirinkime sutiko skolų mokėjimo terminus atidėti ir pritarė dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo.
Šalies argumentai
3. 2018-08-23 atsakovės UAB ,,Antėjos valda“ vadovas R. P. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo. Nurodė, jog įmonė nėra nutraukusi vykdomos žemės ūkio veiklos, iš kurios turi galimybę atsiskaityti su kreditoriais, be to, planuoja padidinti dirbamos žemės plotą nuo 30 ha iki 61 ha. Iš planuojamų dirbti 61 ha žemės atsakovė planuoja gauti apie 40 500 Eur pajamų, iš jų apie 8 000 - 10 000 Eur pelno. Nors atsakovė dirbo nuostolingai, tačiau 2018 m. nuostoliai yra mažesni nei 2017 m. Po 2018-08-21 įvykusio įmonės pagrindinių kreditorių susirinkimo 171 877,41 Eur atsakovės skolų mokėjimo terminas atidėtas ne mažiau 2 metams, todėl keičiasi (mažėja) atsakovės pradelstų įsiskolinimų sąrašas. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas R. P. prašė iškelti atsakovės restruktūrizavimo bylą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. spalio 5 d. nutartimi atsisakė iškelti atsakovės UAB ,,Antėjos valda“ restruktūrizavimo bylą ir iškėlė atsakovės bankroto bylą, konstatavęs, kad įmonė yra nemoki.
5. Iš įmonės balanso už 2017 m. teismas nustatė, kad įmonės turimo turto vertė sudaro 192 634 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 325 327 Eur, iš jų 165 953 Eur – per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai. Iš preliminaraus 2018-07-31 įmonės balanso teismas nustatė, kad atsakovės turimo turto vertė yra 187 184 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai tokie patys kaip ir 2017 m. balanse – 325 327 Eur, iš jų 165 953 Eur – per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai. Teismas nustatė, kad atsakovė 2017 m. patyrė 36 020 Eur nuostolių, o per septynis 2017 m. mėnesius – 5 226 Eur dydžio nuostolius.
6. Iš atsakovės pateikto jos kreditorių sąrašo teismas nustatė, kad atsakovės pradelsti įsiskolinimai jos kreditoriams sudaro 224 857,19 Eur. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas sprendė, jog atsakovės pradelsti įsiskolinimai (224 857,19 Eur) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (187 184 Eur) ir konstatavo įmonės nemokumą (ĮBĮ 2 str. 8 d.).
7. Spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo teismas iš viešai skelbiamų duomenų www.rekvizitai.lt nustatė, kad įmonėje dirbančių darbuotojų skaičius mažėjo: t. y. 2016-10-01 įmonėje dirbo 13 darbuotojų, 2016-10-25 – 7 darbuotojai, nuo 2016-12-03 įmonėje dirbo 3 darbuotojai. Šiuo metu samdomų darbuotojų įmonėje nėra, žemės dirbimo darbus atlieka samdoma įmonė, buhalterinę apskaitą veda UAB „Kapitalo valda“. Teismas pažymėjo, jog pats veiklos vykdymo faktas savaime nereiškia, kad veiklą vykdanti įmonė yra moki, nes veikla gali būti neefektyvi arba, kaip nagrinėjamu atveju, nuostolinga.
8. Teismas nurodė, kad nors atsakovė teigia, jog dalį jos skolos VMI sutiko sumokėti UAB ,,Verslo valstija“, tačiau pagal VMI paaiškinimus atsakovė nėra pateikusi prašymų VMI duoti sutikimą mokestinei nepriemokai perimti.
9. 2018-08-21 įvykusio UAB ,,Antėjos valda“ kreditorių susirinkimo metu įmonės kreditoriai UAB „Kapitalo valda“ (veda bendrovės buhalterinę apskaitą), UAB „Šiaurės prekybos kompanija“ ir UAB „Verslo valstija“ (vienintelė atsakovės akcininkė) nutarė pritarti įmonės restruktūrizavimui ir atidėti 171 877,41 Eur dydžio skolų mokėjimų reikalavimus įmonės restruktūrizavimo dvejų metų laikotarpiui. Teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos kontekste svarbi yra ta aplinkybė, kad bankroto byla įmonei buvo keliama ir 2017 m. balandžio mėnesį (civilinė byla Nr. B2-665-440/2017), minėtoje byloje įmonė pateikė duomenis, kad susitarė su vienomis didžiausių įmonės kreditorių UAB „Kapitalo garantas“ ir UAB „Šiaurės prekybos kompanija“ dėl skolos grąžinimo termino atidėjimo vėlesniam laikui, viso atidėtas 174 306,74 Eur skolos mokėjimas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, atsakovei inicijuojamas restruktūrizavimo procesas yra tik siekis atidėti mokestinių prievolių sumokėjimo terminą, o ne išsaugoti ir plėtoti veiklą.
10. Išanalizavęs įmonės pateiktus finansiniu dokumentus teismas sprendė, jog įmonė turi nuolatinių finansinių sunkumų, nesugeba atsiskaityti su valstybe, kitais kreditoriais ir neturi objektyvių galimybių atkurti sėkmingą įmonės veiklą jos restruktūrizavimo metu. Teismas nurodė, jog įmonės nemokumas ir pagrindas atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą sudaro pagrindą iškelti atsakovės bankroto bylą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Atskirajame skunde atsakovė prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – iškelti atsakovės restruktūrizavimo bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Priešingai nei sprendė teismas, atsakovė atitinka visas ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytas sąlygas, kurioms esant įmonei gali būti iškeliama restruktūrizavimo byla – įmonė turi finansinių sunkumų, nėra nutraukusi veiklos, nėra duomenų, kad būtų bankrutavusi ar bankrutuojanti, įregistruota anksčiau nei prie 3 metus. Teismas, atsisakydamas iškelti atsakovės restruktūrizavimo bylą, nenurodė, kokių ĮRĮ 4 straipsnyje nurodytų sąlygų atsakovė neatitinka.
11.2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė yra nemoki įmonė. Sprendžiant nemokumo klausimą esminę reikšmę turi ne visos skolos, o tik pradelstos. Teismas, nagrinėdamas atsakovės (ne)mokumo klausimą nevertino atsakovės pateikto 2018-08-21 kreditorių susirinkimo protokolo, iš kurio matyti, kad 171 877,41 Eur kreditorinių skolų atidedama ne mažiau 2 metams, o tai sudaro 75 proc. visų finansinių skolų. Todėl atsakovės pradelsti įsiskolinimai sudaro ne 224 857,19 Eur, o 52 979,78 Eur (224 857,19 Eur – 171 877,41 Eur). Tai reiškia, kad atsakovės pradelsti įsiskolinimai (52 979,78 Eur) yra 3,5 kartų mažesni nei jos turimas turtas (187 184 Eur).
11.3. Teismas netinkamai įvertino UAB ,,Verslo valstija“ sutikimą sumokėti 22 464 Eur skolą už atsakovę. Esant pateiktam UAB ,,Verslo valstija“ sutikimui sumokėti už atsakovę šią VMI skolos dalį, akivaizdu, kad atsakovė sutinka, kad už ją būtų sumokėta ši skola. Jei reikalingas formalus atsakovės sutikimas pareiškėjai VMI, jis bus pateiktas.
Atsiliepimas
12. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja VMI prašo jį atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. 2018-10-31 duomenimis atsakovė skola sudarė 64 564,75 Eur, VMI nuo 2016-09-28 vykdė mokestinės nepriemokos išieškojimą, tačiau iki šiol ji nėra išieškota. Įmonės faktinio nemokumo nustatymui svarbu ne tik formalus pradelstų įsipareigojimų ir į įmonės balansą įrašyto turto vertės santykis, tačiau ypač svarbios yra objektyvaus turinio aplinkybės, iš kurių būtų galima spręsti apie faktinį įmonės mokumą. Atsakovė ne vienerius metus nepadengia VMI turimų pradelstų įsiskolinimų. 2017 m. balandžio mėn. atsakovei keltoje bankroto byloje buvo pateikta informacija apie atsakovės turimą 60 330,32 Eur dydžio pradelstą įsiskolinimą, šiuo metu šis įsiskolinimas ne tik nesumažėjo, bet padidėjo iki 64 564,75 Eur. Akivaizdu, kad atsakovė turi nuolatinių, o ne laikinų finansinių įsipareigojimų, nesugeba atsiskaityti su valstybe ir neturi galimybių atkurti sėkmingą įmonės veiklą restruktūrizavimo proceso metu.
12.2. Teismas teisingai sprendė, jog atsakovės pradelsti įsipareigojimai (224 857,19 Eur) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (187 184 Eur), teisingai įvertino 2018-08-21 kreditorių susirinkimo nutarimą. Pagrįstas teismo vertinimas, kad atsakovei inicijuojamas restruktūrizavimo procesas yra tik siekis atidėti mokestinių prievolių sumokėjimo terminą, o ne išsaugoti ir plėtoti verslą.
Šalies argumentai
12.3. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad teismas netinkamai įvertino UAB ,,Verslo valstija“ sutikimą sumokėti už atsakovę pareiškėjai VMI. Atsakovė nėra pateikusi prašymų duoti sutikimą mokestinei nepriemokai perimti. Tokį prašymą gali paduoti tik mokesčių mokėtojas, t. y. šiuo atveju – atsakovė.
12.4. Negali būti pripažįstama, kad atsakovės finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio, kadangi atsakovės pradelsti įsipareigojimai viršijau daugiau kaip pusę į balansą įrašyto turto vertės, įmonė nepajėgi vykdyti įsipareigojimų VMI, pradelstos skolos VMI ne mažėja, o didėja, įmonė neturi likvidaus turto. Nors atsakovė teigia, kad jos finansiniai sunkumai laikini, tačiau atsakovės mokestinė nepriemoka nepadengta nuo 2016 m. rugsėjo mėn., nepaisant to, kad VMI taikė priverstinio išieškojimo veiksmus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti atsakovės UAB ,,Antėjos valda“ restruktūrizavimo bylą ir iškėlė šios įmonės bankroto bylą, konstatavęs, kad atsakovė yra nemoki įmonė (ĮBĮ 2 str. 8 d.; 9 str. 7 d. 1 p.). Apeliacijos objektą sudaro šios pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320, 338 str.).
14. Pirmosios instancijos teismas iš paskutinio atsakovės pateikto 2018-07-31 preliminaraus balanso nustatė, kad atsakovės turto balansinė vertė yra 187 184 Eur, o iš atsakovės pateikto jos kreditorių ir atsakovės pradelstų įsiskolinimų sąrašo nustatė, kad įmonės pradelsti įsiskolinimai sudaro 224 857,19 Eur. Įvertinęs šį santykį (turimo turto vertės ir pradelstų įsiskolinimų), teismas sprendė, kad atsakovė yra nemoki įmonė ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme.
15. Vienas iš atskirojo skundo argumentų yra tas, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog didieji įmonės kreditoriai (UAB ,,Kapitalo garantas“, UAB ,,Šiaurės prekybos garantija“, UAB ,,Verslo valstija“) 2018-08-21 vykusiame šių kreditorių susirinkime sutiko atidėti atsakovės pradelstų skolų, kurių bendra suma 171 877,41 Eur, mokėjimo terminus dvejiems metams. Atskirojo skundo argumentas, kad minėtiems kreditoriams sutikus atidėti skolų mokėjimo terminą, šie įsiskolinimai neturėtų būti priskirtini prie pradelstų, yra pagrįstas. Kita vertus, byloje esančių įrodymų apie atsakovės finansinę padėtų visuma, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovė yra nemoki įmonė (ĮBĮ 2 str. 8 d.; CPK 185 str.).
16. Sprendžiant įmonės nemokumo klausimą turi būti nustatyta reali, o ne balansinė įmonės turto vertė, t. y. į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti, realiai turi būti nustatyta ir jo vertė (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Kaip minėta, atsakovės 2018-07-31 preliminariame balanse nurodyta, kad atsakovės turimo turto vertė sudaro 187 184 Eur; didžiąją dalį atsakovės nurodyto turto sudaro per vienerius metus gautinos sumos (162 394 Eur). Dėl debitorinių skolų priskyrimo prie bendrovės realaus turimo turto vertės, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1825-370/2017). Iš atsakovės pateikto debitorių sąrašo matyti, kad didžiausia įmonės debitorė yra L. V., nuo 2009 m. turinti 126 522,56 Eur dydžio įsiskolinimą atsakovei. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad šiai debitorei Šiaulių apylinkės teismo 2018-08-17 nutartimi iškelta fizinio asmens bankroto byla, 2018-10-11 nutartimi patvirtintas L. V. kreditorių sąrašas, bendra jos kreditorių finansinių reikalavimų suma sudaro 538 539,31 Eur (CPK 179 str. 3 d.). Ši aplinkybė patvirtina, kad realios galimybės išieškoti iš L. V. 126 522,56 Eur sumą, nėra.
17. Likusią atsakovės turto dalį pagal jos balansą sudaro 6 569 Eur vertės materialus turtas, 290 Eur finansinis turtas, 23 282 Eur atsargos, 99 Eur pinigai ir jų ekvivalentai. Taigi nors atsakovė nurodo turinti materialaus turto, atsargų, tačiau kaip matyti iš atsakovės pateikto jos kreditorių sąrašo, atsakovė neturi galimybių padengti net sąlyginai nedidelių įsiskolinimų, atsiradusių prieš keletą metų (pavyzdžiui, 3,66 Eur skola kreditorei AB Lesto, atsiradusi 2015-12-31; 428,56 Eur skola kreditoriui K. J., atsiradusi 2014-12-01; 100,80 Eur skola kreditoriui K. Ž., atsiradusi 2015-12-01 ir pan.). Pagal pačios atsakovės pateiktus duomenis iš jos turto nepavyksta išieškoti ir antstoliams. Atsakovės įsiskolinimas valstybės biudžetui 2018-10-31 duomenimis siekė 64 564,75 Eur, nuo 2016 m. vykdomi priverstinio išieškojimo veiksmai nerezultatyvūs. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovės realaus turto vertė yra žymiai mažesnė nei nurodyta balanse, o turimas turtas yra nelikvidus. Be to, kaip matyti iš atsakovės balanso, jos nuosavas kapitalas, kuris suprantamas kaip įmonės nuosavas turtas atėmus jos įsipareigojimus, yra neigiamas (-137 919 Eur). Nuo 2016 m. atsakovės veikla nuostolinga (2016 m. atsakovė patyrė 23 405 Eur nuostolius, 2017 m. – 36 020 Eur nuostolius, per laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2018-07-31 – 5 226 Eur nuostolius).
18. Atsakovė nurodo, kad teismas neįvertino aplinkybės, kad UAB ,,Verslo valstija“ sutiko perimti iš atsakovės 22 464 Eur įsiskolinimą. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis VMI paaiškinimais, nurodė, kad atsakovė nėra pateikusi prašymo duoti sutikimą mokestinei nepriemokai perimti; šią aplinkybę VMI patvirtino ir atsiliepime į atskirąjį skundą. Atskirajame skunde atsakovė nurodo, kad ji sutinkanti, jog UAB ,,Verslo valstija“ perimtų dalį jos įsiskolinimo VMI, tačiau, priešingai nei nurodyta atskirtajame skunde, reikalingas ne atsakovės sutikimas perleisti mokestinę nepriemoką, o VMI sutikimas, kad mokestinė nepriemoka būtų perleista pagal mokesčio mokėtojo (atsakovės) prašymą. Tai, kad tokio prašymo atsakovė nėra pateikusi, ji neginčijo. Kita vertus, vien atsakovės prašymo pateikimas nereiškia VMI sutikimo dėl mokestinės nepriemokos perleidimo, juo labiau, kad viešai prieinami duomenys patvirtina, kad mokestinę nepriemoką siekiantis perimti asmuo – atsakovės vienintelė akcininkė UAB ,,Verslo valstija“ – taip pat turi įsiskolinimų valstybės biudžetui, kurie sudaro 23 348,21 Eur. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo šios atsakovės skolos dalies (22 464 Eur) nepriskaičiuoti prie atsakovės pradelstų įsipareigojimų.
19. Atsakovė tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek atskirajame skunde nurodo, kad 2017 m. jai buvo atsisakyta iškelti bankroto bylą pagal VSDFV ieškinį, o šiuo metu atsakovės finansinė padėtis yra pagerėjusi – atsakovė padengė 12 000 Eur įsiskolinimą VSDFV, neturi įsiskolinimų darbuotojams. Ankstesnės teismo nutartys, kuriose buvo sprendžiama dėl įmonės (ne)mokumo, neturi prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje, kadangi įmonės finansinė padėtis yra kintanti būklė ir įmonės (ne)mokumo klausimas sprendžiamas kiekvienu atveju individualiai. Kita vertus, nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, kad jos finansinė padėtis yra pagerėjusi lyginant su finansine padėtimi, kuri buvo Šiaulių apygardos teismui priimant 2017-06-02 nutartį atsisakyti iškelti atsakovės bankroto bylą Nr. B2-665-440/2017. Kaip matyti iš minėtos 2017-06-02 nutarties turinio, atsakovė vertinamuoju laikotarpiu turėjo žymiai daugiau materialaus turto, įskaitant ir nekilnojamąjį, negu šiuo metu, todėl vien ta aplinkybė, kad atsakovė nebeturi įsiskolinimo VSDF biudžetui, nereiškia, kad jos finansinė padėtis yra gera ar pagerėjusi.
20. Atsakovės akcentuojamas faktas, kad dalis įmonės kreditorių (kurie yra per akcininkus ir valdymo organus susiję asmenys) sutiko atidėti skolų mokėjimo terminus, nepatvirtina geros atsakovės finansinės padėties. Net nevertinant atsakovės skolų šiems kreditoriams kaip pradelstų, atsakovės pradelsti įsiskolinimai (52 979,78 Eur) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, kadangi, kaip nurodyta pirmiau, atsakovė realaus ir likvidaus turto iš esmės apskritai neturi. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė atsakovės nemokumą (ĮBĮ 2 str. 8 d.).
21. Įmonės nemokumas sudaro pagrindą iškelti jos bankroto bylą (ĮRĮ 9 str. 7 d. 1 p.) ir atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 str. 5 d. 3 p.), todėl atskirojo skundo argumentas, jog buvo visi pagrindai iškelti atsakovės restruktūrizavimo bylą, yra neteisingas. Be to, nors įmonės nemokumas yra savarankiškas pagrindas atsisakyti iškelti jos restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 str. 5 d. 3 p.), susipažinus su atsakovės vadovo pateiktais restruktūrizavimo plano metmenimis, nėra jokio pagrindo spręsti, kad juose numatytos priemonės galėtų atkurti normalią įmonės veiklą. Kaip matyti iš metmenų, atsakovė toliau ketina plėtoti žemės ūkio veiklą, tačiau ne 31 ha žemės plote, o 60 ha žemės plote, ir per metus gauti 8 000 – 10 000 Eur pelno. Atsakovė nuo 2016 m. veikia nuostolingai, toliau ketina vykdyti tą pačią veiklą, apyvartinių lėšų ir darbuotojų neturi (vienintelis apdraustasis – įmonės direktorius), todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagal restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytas priemones pasiekti restruktūrizavimo tikslus yra nerealu.
22. Remiantis tuo, kas išdėstyta, atskirojo skundo argumentais panaikinti skundžiamos nutarties pagrindo nėra, todėl ji paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.