- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-02-15
- Bylos Nr.
- 1-7-284/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-75-1-00302-2012-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rima Volikienė
- Nukentėjusysis
- mažamečių U
- Kaltinamasis
- A. K.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Šiauliai, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „K.“, direktoriumi, išsiskyręs, deklaruojama gyvenamoji vieta prie Šiaulių sav., gyvenamoji vieta Pakruojo r., D., teistas 1999-10-13 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK (galiojo iki 2003-05-01) 214 str. 2 d.- laisvės atėmimu 2 m. ir 1250 Lt bauda, remiantis LR BK 47 ¹ str. bausmės vykdymas atidedant 1 metams, 2004-03-17 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 253 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn., remiantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m., 2011-12-05 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 286 str. bauda 20 MGL (2600 Lt), pagal BK 290 str. bauda 25 MGL (3250 Lt). Taikant BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 25 MGL (3250 Lt), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str.,164str.,164str.,164str.,164str.,164str.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis A. K. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką ir alimentų skola 2012-07-01 sudaro 44905,33 Lt :
Žemesnės instancijos teismas
jis, esant 2003 m. birželio 11 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimui dėl išlaikymo priteisimo sūnums U. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir G. K., gim. (duomenys neskelbtini), iki jų pilnametystės kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 litų (du šimtus penkiasdešimt litų), jis nuo 2003-06-12 d.. iki 2004-03-01 vengė pareigos mokėti lėšas sūnų U. K. ir G. K. išlaikymui .
jis, esant 2003 m. birželio 11 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimui dėl išlaikymo priteisimo sūnums U. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir G. K., gim. (duomenys neskelbtini), iki jų pilnametystės kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 litų (du šimtus penkiasdešimt litų), jis nuo 2004-06-01 d.. iki 2006-04-01 vengė pareigos mokėti lėšas sūnų U. K. ir G. K. išlaikymui .
jis, esant 2003 m. birželio 11 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimui dėl išlaikymo priteisimo sūnums U. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir G. K., gim. (duomenys neskelbtini), iki jų pilnametystės kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 litų (du šimtus penkiasdešimt litų), jis nuo 2006-12-01 d.. iki 2007-05-01 vengė pareigos mokėti lėšas sūnų U. K. ir G. K. išlaikymui.
jis, esant 2003 m. birželio 11 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimui dėl išlaikymo priteisimo sūnums U. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir G. K., gim. (duomenys neskelbtini), iki jų pilnametystės kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 litų (du šimtus penkiasdešimt litų), jis nuo 2008-01-01 d.. iki 2008-06-01 vengė pareigos mokėti lėšas sūnų U. K. ir G. K. išlaikymui.
jis, esant 2003 m. birželio 11 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimui dėl išlaikymo priteisimo sūnums U. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir G. K., gim. (duomenys neskelbtini), iki jų pilnametystės kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 litų (du šimtus penkiasdešimt litų), jis nuo 2009-02-01 d. iki 2012-07-01 vengė pareigos mokėti lėšas sūnų U. K. ir G. K. išlaikymui.
Kaltinamasis A. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad buvo susituokęs su V. K. Su ja turi du nepilnamečius vaikus: U. K. ir G. K. Skyrybų bylą iškėlė V. K. Pirmas teismo posėdis įvyko, bet jų iš karto neištuokė, buvo skirtas terminas susitaikymui. Antrame teismo posėdyje jis nedalyvavo, nes V. K. paprašė jo į posėdį nevažiuoti, kad jai būtų lengviau išsiskirti. Teismui buvo nurodęs gyvenamąją vietą Pakruojo rajone, D. kaime. Šaukimus į teismą gaudavo šiuo adresu, o, kaip matosi iš išreikalautos civilinės bylos, teismo sprendimas buvo išsiųstas adresu D. g. Šiauliuose, kur tuo metu nebegyveno. Tas butas buvo parduotas. Kai negavo teismo sprendimo, jis nežinojo, kokia iš jo buvo priteista vaikų išlaikymo suma. Jis vaikais visą laiką rūpinosi, išlaikė. Pervedimuose nurodydavo, kad perveda alimentus, tai jis vieną kartą nurodydavo, kad tai alimentai, o kitą kartą nenurodydavo. Jis laikė, kad pinigus skiria vaikų išlaikymui. Kai antstolė E. R. „užblokavo“ sąskaitą, jis tik tada sužinojo, kad yra priteisti alimentai. Per metus tokios sumos iš karto išmokėti neturėjo galimybių. Prieš tai sąskaitoje būdavo pinigų, jis nesupranta kodėl antstolė negalėjo iš sąskaitos tų pinigų paimti. Nurodytu laikotarpiu dirbo UAB „K.“ direktoriumi, pinigus buvo galima išskaityti ir iš jo atlyginimo. Nežino, kodėl antstolė to nepadarė. Gailisi. Pripažįsta, kad nepasidomėjo teismo sprendimu, kiek turėjo mokėti vaikų išlaikymui. Jeigu būtų pasidomėjęs, alimentus būtų mokėjęs. Vaikų išlaikymui vidutiniškai 500 Lt skirdavo, - vieną mėnesį mažiau, kitą mėnesį daugiau, bet vis tiek mokėdavo. Vaikams viską pirkdavo. Pripažįsta savo kaltę. Dabar yra pasirašęs su V. K. taikos sutartį. Pervesdamas pinigus 2002-07-12, nurodė „sąskaitos papildymas“, bet turėjo omenyje išlaikymą vaikams. V. K. paskambindavo jam, paprašydavo, kad reikia vaikams pinigų, ir jis pervesdavo. 2002-08-10 „sąskaitos papildymas“ taip pat yra išlaikymas vaikams. 2003-11-19 „sąskaitos papildymas“ – taip pat pinigai vaikų išlaikymui. Mokėdavo tik vaikų išlaikymui. 2003-12-01 „sąskaitos papildymas“ – pinigai vaikams. 2003-12-10 „sąskaitos papildymas“ – pinigai vaikų išlaikymui. 2004-01-13 „sąskaitos papildymas“ – pinigai vaikų išlaikymui. 2004-03-05 jau užrašyta „alimentai“, banke paklausė, kam pervedu pinigus, atsakė, kad vaikams, todėl pasiūlė užvardinti „alimentai“. Kad iš jo yra priteistas išlaikymas vaikams ir privalo mokėti, sužinojo, kai antstolė „užblokavo“ sąskaitą. Tai buvo tik 2011 m. ar 2012 m. Jam registruotu laišku atsiuntė antstolė dokumentą, kad iš jo yra išieškomas išlaikymas. Iki to laiko dirbo, iš atlyginimo išlaikymas vaikams nebuvo išskaičiuojamas. Jis pats yra direktorius, turi pavaldinių, tai, jeigu ateina raštai dėl išlaikymo išskaičiavimo, alimentai būtinai turi būti išskaitomi iš atlyginimo. Ieškinį dėl santuokos nutraukimo buvo gavęs, apie prašomą išlaikymą vaikams žinojo. Nutarties dėl laikino išlaikymo priteisimo nebuvo gavęs. Teismo šaukimą į teismo posėdį, kuriame buvo ištuokti, gavo, apie posėdį žinojo. Sprendimas buvo išsiųstas, bet jis jo negavo. Dėl ištuokos įregistravimo nesikreipė, ištuokos liudijimo neturi. Jautė pareigą kaip tėvas išlaikyti vaikus, todėl pervedinėjo pinigus, tiesiog rūpinosi vaikais. V. K. jam buvo sakiusi, kad kreipsis į antstolius, nes per mažai jis pervedinėja pinigų. Pervedinėjo pagal pajamas, nevienodas sumas. Kai uždirbdavo, pervesdavo didesnę sumą. Jis nėra tikslios sumos paskaičiavęs, už kokią sumą nupirkdavo vaikams daiktų, rūbų, mano, kad po 250 Lt per mėnesį tikrai išeidavo, kai eidavo į mokyklą, nupirkdavo reikmenis, rūbus. Vaikai ir gyvendavo pas jį. Tada pirkdavo ir maistą, ir drabužius, mokyklinius reikmenis, yra nupirkęs dviračius, kompiuterį. Vaikų išlaikymo fondas jį yra padavęs antstoliams, dabar skola bus atskaičiuojama iš jo atlyginimo. Teismui buvo nurodęs, kad gyvena D. kaime, Pakruojo rajone – kai buvo pirmas teismo posėdis, žodžiu nurodė, kur gyvena. Iš antstolės šaukimo 2003 metais atvykti į jos kontorą nebuvo gavęs. Jam nebuvo daromi išskaitymai iš atlyginimo, kai dirbo UAB „M.“. Nebuvo informuotas, kad atsiųstas vykdomasis raštas. Be to, ką mokėdavo pervedimu, vaikams su daiktų nupirkimu sumokėdavo po 250 Lt. Jeigu būtų gavęs teismo dokumentus, būtų sumokėjęs išlaikymą. Sąskaitoje pas jį buvo pinigų. Būtų reikalavęs ir parašų, kad pinigus gavo, pervesdamas pinigus, būtų nurodęs, kad tai alimentai. Šiuo metu jis yra įmonės direktorius, supranta apie dokumentų tvarkymą,, kad pinigai turi būti sumokami, išrašant pakvitavimą. Pažada toliau mokėti išlaikymą vaikams po 500 Lt kas mėnesį abiems ne per antstolius, bet geruoju.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Nors kaltinamasis A. K. savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo nepripažino, jo kaltė yra įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais.
Nukentėjusysis U. K., gim. (duomenys neskelbtini), parodė, kad jis gyvena su močiute R. Šiauliuose jau trejus metus. Lanko mokyklą Šiauliuose – „R.“ progimnaziją, 7 klasę. Šiauliuose mokosi nuo antros klasės. Brolis gyvena su mama Kaune. Mama perveda pinigus močiutei, kad jį išlaikytų. Po kiek pinigų ji perveda, nežino. Drabužių nuperka tėtis. Pas tėtį jis nuvažiuoja. Tėtis jam nuperka rūbus, kai jų reikia. Vienu kartu rūbams jis išleidžia virš 100 Lt. Pinigų jis jam duoda, kai iš kaimo grįžta į Šiaulius, kai jam reikia. Duoda 20 Lt, jeigu reikia kokiai ekskursijai, dar daugiau - į mokyklą. Nežino, kaip tėtis mamai moka pinigus dėl jo išlaikymo. Žino, kad yra priteistas išlaikymas jam iš tėčio, bet nežino, kokia tai yra suma. Kai tėtis duoda pinigų, jis duoda smulkioms išlaidoms – kur nors nueiti, ką nors įsigyti. Jų savo išlaidoms užtenka, tėčio duodamų pinigų neskaičiuoja. Šiais metais prieš rugsėjo mėnesį mama nupirko flomasterius, o tėtis davė pinigų pratyboms įsigyti – mokyklines prekes pirko ir vienas, ir kitas. Kuprinę vienais metais pirko mama, kitais metais – tėtis. Kompiuterį nusipirko pats iš savo santaupų. Beveik kiekvieną savaitgalį jis važiuoja pas tėtį, per mėnesį tai būna 3-4 kartus, atvažiuoja penktadienį ir būna iki sekmadienio. Savaitgaliais jam mamos išlaikymas nėra reikalingas, yra išlaikomas tėčio. Vasarą praleido per pusę tiek Kaune, tiek kaime pas tėtį, dar praeitais metais sanatorijoje buvo. Pusantro mėnesio buvo pas mamą, pusantro mėnesio buvo pas tėtį, tada jį išlaikė tėtis. Kai mama gyveno su močiute, jis pas tėtį ne taip dažnai važiuodavo, ne po pusę vasaros būdavo. Tėtis jam daugiau duoda daiktais, jam tų daiktų beveik užtenka, o maistą daugiau perka močiutė. Mama per mėnesį močiutei atsiunčia 400 Lt .Kai tėtis jį parveža iš kaimo į Šiaulius po savaitgalio, užsuka į parduotuvę, jis nuperka maisto, kurį jis atiduoda močiutei. Tėtis buvo nupirkęs kompiuterį, kai gyveno pas močiutę su mama, prieš 4-5 metus. Tėtis yra nupirkęs ir tris dviračius. Kiek žino, brolis turi dviratį nusivežęs į Kauną, tą dviratį nupirko tėtis. Tėtis pirkdavai viską, ko paprašydavo, jais rūpinasi.
Nukentėjusysis G. K., gim. (duomenys neskelbtini), parodė, kad jis ketverius metus gyvena su mama Kaune. Prieš tai gyveno Šiauliuose pas močiutę, apie aštuonerius metus. Ten ėjo į paruošiamąją klasę ir pirmąją klasę, po to mokosi Kaune. Tėvelis su jais nebegyveno, kai išsikėlė gyventi į Šiaulius. Jis pas juos atvažiuodavo, turguje nupirkdavo jam drabužių, kai reikėdavo. Nelabai žino, kiek pinigų jis išleisdavo. Tėtis yra jam nupirkęs dviračių ir vaikišką motociklą. Dviračius turi du – vieną Kaune ir vieną kaime. Tie dviračiai yra brangūs. Kompiuterio tėtis nepirko. Su tėčiu susitinka nelabai dažnai. Vasarą važiuoja pas tėtį. Šią vasarą buvo pas tėtį beveik visas atostogas. Brolis truputį buvo Šiauliuose, po to buvo kaime. Kaune brolis nebuvo per atostogas. Beveik visą vasarą pas tėtį ir prabuvo, jis juo rūpinosi – pirko valgyti, rūbus. Rugsėjo pirmajai man šiais metais daug kas liko iš praeitų metų. Rūbus nelabai išaugo, naujų sąsiuvinių nepirko, nes daug turėjo nusipirkęs anksčiau. Kitomis vasaromis irgi beveik taip pat leisdavo pas tėtį. Neatsimena, kiek tėvelis jam duodavo pinigėlių. Gimtadieniui nupirkdavo kokią dovaną, o šiaip duodavo 20 Lt ar 50 Lt. Pinigus jis dėdavo į taupyklę. Juo rūpinasi abu tėvai. Kai būdavo kaime, rūpindavosi tėtis, kai sugrįždavo į Kauną, rūpindavosi mama. Kai gyveno Šiauliuose, savaitgaliais važiuodavo pas tėtį, ne kiekvieną savaitgalį, gal per mėnesį kokius tris kartus. Kai būdavo pas tėtį savaitgaliais, tėtis juo rūpindavosi, tada jis jam duodavo pinigų, kai važiuodavo namo.
Nukentėjusiųjų atstovė pagal įstatymą V. K. parodė, kad A. K. yra jos buvęs sutuoktinis. Su A. K. skyrėsi 2002 metais, skyrybų procesas truko ilgai. Bandė taikytis, tačiau neišėjo. Nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ja. Savo gyvenamosios vietos neturėjo, todėl su vaikais grįžo pas savo mamą G. S. R. Kurį laiką ji tai pareidavo pas A. K., tai išeidavo. Galutinai iš A. K. išėjo 2003 metais birželio mėnesį. Turto nedalino, visas turtas buvo A. K. tėvų vardu. Išlaikymas buvo priteistas skyrybų metu – kiekvienam vaikui po 250 Lt. 2003 m. birželio 1 d. šis sprendimas įsiteisėjo. Turi banko dokumentus, iš kurių matosi, kad išlaikymas buvo mokamas nereguliariai – A. K. vieną mėnesį mokėdavo, kitą nemokėdavo, būdavo, kad kažkurį mėnesį sumokėdavo už tris mėnesius iš karto. Buvo, kad visiškai nemokėjo ir visus metus. Tada vaikai buvo mažamečiai, reikėjo ir „pampersų“, ir vaikiško maisto. Nuo 2009 metų, kai visiškai nebegavo „alimentų“, kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą, tada jai reguliariai kiekvieną mėnesį mokėjo po 395 Lt abiems vaikams. Kai nebegavo išlaikymo, kreipėsi į antstolės E. R. kontorą, eidavo pažymų, kad negauna išlaikymo vaikams. Buvo tokių laikų, kai ir nedirbo, ir sirgo, per kelis darbus dirbo, kad vaikus išlaikytų. Išlaikymą buvo prisiteisusi dar iki ištuokos, po 150 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui, kadangi skyrybos vyko metus laiko. Iki ištuokos buvo mokama nereguliariai. Buvo mokėta : 2002-07-12, 2002-08-10 ir viskas. Po to buvo padidintas išlaikymas, buvo priteista po 250 Lt. Pinigai buvo pervesti: 2003 m. 12 mėnesį – 200 Lt, 2004 m. 3 mėnesį – 1400 Lt, 2004 m. 4 mėnesį – 200 Lt, 2004 m. 6 mėnesį – 200 Lt, 2005 m. 11 mėnesį - 200 Lt, 2006 4 mėnesį – 3200 Lt, 2006 m. 5 mėnesį – 50 Lt, 2007 m. 5 mėnesį – 2000 Lt, 2007 m. 9 mėnesį – 400 Lt, 2008 m. 6 mėnesį – 2700 Lt, daugiau nebegavo, todėl kreipėsi į Garantinį fondą ir 2009 m. gegužės mėnesį jau gavo pinigus. Dabar pinigus gauna iš Vaikų išlaikymo fondo. Vaikai iš A. K. gauna pinigų jo gera valia – perkami brangūs rūbai, skiriama pramogoms. A. K. per metus nuperka vieną striukę, vienus batus, vaikai tuos daiktus turi. Kai vaikai nuvažiuoja į kaimą, jie ten turi dviračius. Nuo išvardintų laikotarpių, ji pinigų nebegaudavo, nepervesdavo, tik tiek, kiek pats A. K. duodavo vaikams. Jeigu nebūtų kreipusis į antstolę, iš Vaikų garantinio fondo pinigų nebūtų gavusi. Ji pranešdavo antstolei, kada jai A. K. pervesdavo pinigus. Į antstolę kreipėsi iš karto po skyrybų. Pervedimai buvo paties A. K., per antstolę ji negaudavo nieko. Vaikų išlaikymo fondas jai negali mokėti kiekvienam vaikui po 250 Lt, didžiausia suma yra 195 Lt vienam vaikui, o likę 55 Lt lieka skoloje. Iš Vaikų išlaikymo fondo pinigus gauna kiekvieną mėnesį. Kodėl vaikų tėvas neskiria išlaikymo vaikams, ji nežino. Dėl to, kad teigė, kad pinigėlius siuntė R., tai jie buvo susitarę, kad, jeigu U. pasilieka pas močiutę, tai vieną mėnesį ji duoda 120 Lt, o kitą mėnesį 120 Lt duoda jis. Kiek laiko tai tęsėsi, nepasakys. Tai buvo 2010 metais. Skirdavo kiekvienas po 120 Lt per mėnesį vaikui. Dabar, ką gauna iš Vaikų išlaikymo fondo, tuos pinigus tvarko močiutė, o ji su G. gyvena iš to, ką ji uždirba. Tikslios sumos, kiek A. K. yra nesumokėjęs vaikams, ji nėra suskaičiavusi. Pagal byloje esančius dokumentus išeitų, kad apie 30 000 Lt. Nuo 2009 metų ji pinigų neprašė. Pripažįsta, kad A. K. pirkdavo daiktus vaikams, bet to neužskaito kaip „alimentų“, kadangi ji, gaudama tuos 500 Lt vaikams kas mėnesį, nupirktų daugiau, bet pigesnių daiktų. Pirkiniai jai vaikų išlaikyti nepadėjo. Geri batai ar gera striukė nepadėjo išmaitinti vaikų, sumokėti už butą. Už tą sumą, kurią A. K. išleisdavo vienam daiktui, ji būtų išleidusi vaikų pragyvenimui, aprangai, patenkinusi visus poreikius. Jeigu vaikų tėvas būtų mokėjęs visą priteistą sumą, jiems būtų buvę lengviau pragyventi, būtų galėjusi patenkinti vaikų poreikius , būtų papramogavę, ir daiktų nusipirkę. Jai buvo sudėtinga tenkinti visus vaikų poreikius. Vaikai dabar jau dideli, jie jau patys susikalba, bet kai buvo vaikai maži, tekdavo prašyti, kad duotų kelis litus, jeigu vaikas susirgo. Ji buvo nuėjusi pas antstolę dėl išlaikymo, nes reikėjo pažymos dėl nemokamo maitinimo. Kiek domėjosi, kodėl nemokamas išlaikymas, sakė, kad nesurasdavo tai A. K. namų, tai darbovietės, keitėsi adresai. Dažniausiai atsakymas būdavo, kad neranda darbovietės. Mano, skirtingas sumas mokėjo todėl, kad, kol turėjo pinigų, tol mokėjo, nebeturėjo, nebemokėjo. Jai tai juk gyventi ir vaikus išlaikyti kiekvieną dieną reikėjo. Iš pradžių buvo priteistas išlaikymas po 150 Lt, sąskaitos išraše tuo metu mokėti pinigai įvardinti kaip „sąskaitos papildymas“, ji tai laikė išlaikymu vaikams. 2003-11-19 buvo pervesti 200 Lt, nurodyta, kad tai „sąskaitos papildymas“, paskui 2003-12-10 pervesta 100 Lt, nurodyta „sąskaitos papildymas“, 2004-01-13 – 200 Lt „sąskaitos papildymas“. Juos ji užskaito kaip „alimentus“. Mano, kad A. K., pervesdamas pinigus, nežinojo, kokią pervedimo paskirtį nurodyti. Yra kažkur įrašyta netgi kaip pervestų pinigų paskirtis „K. A.“. 2006-05-24 turbūt negavo 200 Lt, nežino, yra tik 2006-04-20 pervesta 3200 Lt, 2006-08-23 gavo 200 Lt, 2006-10-24 yra pervesta 500 Lt, 2007-11-19 gavo 1000 Lt, 2008-06-18 gavo 700 Lt, 2008-06-18 pervesta 700 Lt, 2008-06-18 gavo 2700 Lt,2009-08-26 pervesta 250 Lt. Daugiau duomenų, kad būtų pervesti pinigai vaikų išlaikymui į jos sąskaitą, nėra. Dviračius vaikai turi abu – vienas Šiauliuose, kitas Kaune. O kai vaikas buvo paklaustas dėl kompiuterio, tai buvo taip, kad buvo nupirktas kompiuteris, bet iš jų jį A. K. atėmė, nes ir ji norėjo tuo kompiuteriu naudotis. Dabar tas kompiuteris yra kaime. Ji nėra suskaičiavusi sumų, kurias A. K. duodavo vaikams, nes gal jų ir nežino, kitąkart jie bėgdami pro „Akropolį“ tuos pinigus išleisdavo. Buvo tokių atvejų, kai davė kelionei grįžti į Kauną 50 Lt. Kai buvo priteista po 150 Lt kas mėnesį, ar gyveno kartu ar atskirai, neatsimena. Skyrybų prašė ji. Kai buvo išsiskyrę, ji su vaikais pabūdavo kartais svečiuose, bandė susitaikyti, kartu gyveno. Kai vaikai sirgdavo, yra vaistų nupirkęs 2-3 kartus, maisto nepirkdavo. Eidavo pas antstolę pasiimti pažymų kas tris mėnesius, kad negauna „alimentų“. Taip būdavo nuo pat išieškojimo pradžios. Ji pažymų eidavo tik tada, kai išlaikymo negaudavo. Dabar priekaištų A. K. neturi, kadangi kiekvieną mėnesį iš Vaikų išlaikymo fondo gauna po 400 Lt, nors ir turėtų gauti po 500 Lt. Supranta, kad A. K. turės sumokėti pinigus vaikų garantiniam fondui, bet jis galėjo kiekvieną mėnesį vaikams siųsti pinigėlius. Jeigu jam tokia suma buvo per didelė, jis galėjo paprašyti sumažinti išlaikymo dydį. Dėl baudžiamosios bylos iškėlimo kreipėsi ne ji, o Vaikų išlaikymo fondas. Yra susidariusi išlaikymo skola iki 2009 metų. A. K. įsivaizduoja, kad išlaikymo skolą jis padengė, pirkdamas vaikams įvairius brangius daiktus ir kad nėra skolingas. Tų pinigų neįskaito kaip skirtų vaikų išlaikymui. Ji neprašė tų daiktų pirkti. Kai buvo 2 mėnesiams išvykusi dirbti į Vokietiją, vaikus prižiūrėjo ir išlaikė močiutė. Tai, atrodo, buvo 2004 metais. A. K. gal kiek padėdavo savo noru. Pinigus iš A. K. pagal taikos sutartį gavo, buvo sumokėtas alimentų įsiskolinimas 30943,53Lt.
Liudytoja S. G. R. parodė, kad A. K. pas ją niekada negyveno. V. K. pas ją gyvendavo tada, kai jis ją išvarydavo . Po ištuokos V. K. su vaikais persikraustė gyventi pas ją. Tai galėjo būti 2003 metais. Anūkas G. dar buvo mažas, jis buvo tik pusės metų, kai persikėlėme į naują butą. Po to jis į darželį ėjo, ir netgi į mokyklą, tad išeina, kad daug metų jie pas ją gyveno. Po ištuokos yra buvę taip, kad gyveno iš jos pensijos. A. K. neduodavo pinigų, o V. K. neturėjo darbo. Tikslių A. K. pervedimų ji nepasakys. Atsimena, kad į jos sąskaitą A. K. pervedė nedidelę pinigų sumą (100 Lt ar 200 Lt) vieną kartą. Gal ir buvo taip, kad buvo sutarta, kad vieną mėnesį mokės V. K., o kitą mėnesį – A. K., negali pasakyti, kada tas buvo. Pas ją gyvena anūkas U. trejus metus – nuo tada, kai dukra išvažiavo gyventi į Kauną. Jis nenorėjo niekur išvažiuoti . Pinigų anūko išlaikymui gauna iš Vaikų išlaikymo fondo, tuos pinigus gauna per V. K. A. K. prisideda tiek, kiek prašo vaikai. Drabužius, batus jis perka iš brangių parduotuvių. Kai vaikai negaudavo išlaikymo iš Vaikų išlaikymo fondo, A. K. šio to duodavo – kai vaikai nuvažiuodavo į kaimą, jie grįždavo su maišeliu maisto produktų, bet tai būdavo tokie dalykai, kurie būdavo tik vaikams. U. pinigų, nuvažiavęs į kaimą, užsidirba – tai žiemą sniegą nukasa, tai vasarą obuolius surenka, tai lapus sugrėbia. Vaikai vasarą noriai važiuoja į kaimą, nes pas tėtį užsidirba pinigėlių. Kai reikia važiuoti į ekskursiją, ji neturi, iš ko išleisti, tada paprašo tėčio. K. V. buvo išvažiavusi į Vokietiją, A. K. padėjo pasirūpinti vaikais – atveždavo daržovių iš kaimo. Ji mano, kad žentas piktybiškai vengia išlaikyti vaikus. A. K. gerai gyvena, tik oficialiai viskas yra tėvų, draugų vardu.
Liudytoja J. K. parodė, kad su A. K. susipažino prieš 8 metus, kartu gyvena 5-6 metus. Jau pradžioje mūsų draugystės žinojo kad yra du jo vaikai. Po pusės metų draugystės, kas antrą ar kas trečią savaitgalį A. K. savaitgalius su ja praleisdavo kartu su vaikais. Vaikus prižiūrėdavo kartu Šiauliuose. Pas ją į vaistinę ateidavo ir vaikų močiutė, ir žmona pasitarti pasikonsultuoti dėl vaistų. Būdavo, kad pasiimdavo vaikus, suruošdavo į mokyklą, darželį. Kai vaikus išskyrė (vienas vaikas išvažiavo kartu su mama į Kauną), tai kiekvieną penktadienį didysis sūnus važiuodavo pas tėvą į kaimą, jam ten įrengė internetą, ten yra ir vaikų kambarys. Antrasis sūnus atvažiuodavo rečiau. Kiekvieną savaitgalį bent vienas vaikas yra kaime. Vaikams būdavo perkami daiktai, vaikai leisdavo atostogas. Vaikai būdavo prausiami, maudomi, tvarkomi. Žinojo, kad yra priteistas išlaikymas. Vaikai gaudavo pinigų prieš rugsėjo mėnesį. Kiek žino, duodavo pinigus motinai. Buvo, kad iš Kauno atvažiavęs vaikas prašydavo kuprinės, kelnių, nors pinigai ir buvo skirti. Kuris gyveno pas močiutę vaikas, tam pinigai buvo duodami močiutei. Dar būdavo, kad matydavo, kad A. jiems duodavo pinigų, kai vaikai išvažiuodavo iš kaimo. Dar už kelionę sumokėdavo jis. Kam pervesdavo pinigus, ji pati nematė, bet vyresniajam vaikui pinigus pervesdavo lyg močiutei .Pinigai buvo mokami. Prieš 7,5 metų vaikai du savaitgalius per mėnesį būdavo mieste su A. K.. Atostogų metu vaikai didesniąją laiko dalį būdavo pas A. K. kaime – du mėnesius iš trijų. Kai vaikai išvažiuodavo, A. K. duodavo po 20-30 Lt ir dar pinigų kelionei. A. K. pirkdavo maisto vaikams, per mėnesį išleisdavo maždaug už 200 Lt. Kai vaikai būdavo kartu su juo, A. K. juos pilnai išlaikydavo, vitaminų vaikams nupirkdavo. Būdavo, kad vyresnysis berniukas užbėgdavo vaistų sau pats. Ji pinigų niekada neimdavo, sumokėdavo ir paskui pinigus atsiimdavo iš A. Močiutė už vaistus pinigų nemokėdavo, pinigus atgaudavo iš A. Per mėnesį vaikams būdavo nuperkama vaistų už maždaug 50 Lt. Savaitgaliais apsipirkimas abiems vaikams išeidavo apie 150 Lt. Vaikai visada nori pas tėvą važiuoti, A. K. niekada nėra atsakęs vaikams, kad pas jį atvažiuotų. A. K. nenorėdavo pinigų mokėti pačiai V. K., nes ji yra išlaidi ir pinigai vaikams visi nesugrįš. Kokiomis sumomis pinigai būdavo pervedami, nežino.
Iš 2012-06-18,2012-07-05 raštų iš Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos matyti, kad vaikų išlaikymo fondo administracija prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos civilinio ieškinio nereiškia (t.1.,b. l. 6, 30)
Iš V. K. prašymų Vaikų išlaikymo fondui matyti, kad ji 2008-12-02 kreipėsi į fondą dėl išmokų vaikams gavimo (t.1.,b.l.8,9).
Iš antstolės E. R. pažymos apie priteistų lėšų vaikams išlaikymo mokėjimą 2008m., matyti, ,kad nuo 2008-06mėn. iki 2008-11mėn. išlaikymas nėra išieškotas(t.1.,b. l. 10).
Iš Garantinio vaikų išlaikymo fondo administracijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimų matyti, kad buvo paskirtos išmokos iš vaikų išlaikymo fondo U. K. ir G. K.-po 195 lt. (t.1.,b. l. 11, 12)
Iš V. K. pranešimo matyti ,kad ji iš A. K. per banką 2009-08mėn. gavo 250Lt (t.1.,b. l. 13)
Iš Garantinio vaikų išlaikymo fondo administracijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimų matyti,kad buvo pakeisti sprendimai už 2009-08 mėn. (t.1.,b. l. 15-16).
Iš Šiaulių miesto apylinkės teismo 2002-06-27 nutarties matyti,kad A. K. buvo įpareigotas mokėti po 150Lt savo dviejų vaikų išlaikymui nuo 2002-06-27 iki bus išnagrinėta civilinė byla ir iš 2003-06-11 d. sprendimo matyti, kad iš A. K. priteistas išlaikymas sūnums U. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir G. K., gim. (duomenys neskelbtini), iki jų pilnametystės kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 litų (du šimtus penkiasdešimt litų) kas mėnesį (t.1.,b. l. 20, 21-22).
Iš civilinės bylos Nr. 2-0131-08/2003m. (b.l.27) matyti, kad 2002-06-27 teismo posėdžio metu A. K. pripažino,kad sutinka mokėti vaikams išlaikymą po 150Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui.
Iš 2012-09-07 Šiaulių miesto apylinkės teismo pateiktų patvirtintų dokumentų kopijų matyti, kad nutartis ir sprendimas buvo išsiųsti A. K. (t.1.,b. l. 25, 26).
Iš civilinės bylos Nr. 2-0131-08/2003m (b.l. 31,48) matyti, kad teismo nutartis ir sprendimas buvo išsiųsti A. K. jo adresu (duomenys neskelbtini).
Iš vaikų išlaikymo fondo administracijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rašto matyti kad V. K. iš Vaikų išlaikymo fondo nuo kreipimosi datos-2008-12-02 iki 2012-06-21 yra išmokėta 15837,42Lt( t.1.,b.l. 28-29).
Iš Vykdomojo rašto matyti,kad 2003-06-11 d. Sprendimu iš A. K. priteistas išlaikymas sūnums U. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir G. K., gim. (duomenys neskelbtini), iki jų pilnametystės kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 litų (du šimtus penkiasdešimt litų) kas mėnesį nuo 2003-06-12 iki vaikų pilnametystės, išlaikymą mokant vaikų motinai V. K.(t.1.,b.l. 33)
Iš antstolės E. R. išlaikymo mokėjimo paskaičiavimo lentelių matyti,kad A. K. vaikų išlaikymo skola 2012-07-01 yra 58805,33Lt (t.1.b.l. 34-36,38-40).
Iš 2012-08-13 rašto iš anstolės E. R. matyti, kad A. K. dirba UAB “K.”, tačiau išskaitymai iš darbovietės negaunami (t.1, b. l. 43).
Iš 2012-07-17 V. K. sąskaitos išrašų matyti, kad ji iš V. K. nuo 2002-06-27 iki 2003-06-11 gavo 1200Lt, o nuo 2003-06-11 iki 23012-07-01 gavo vaikų išlaikymui 14500Lt (t.1.,b.l. 49-92).
Žemesnės instancijos teismas
Iš S.G. R. sąskaitos išrašų matyti, kad iš A. K. ji 2010-01-19 gavo 120Lt,2010-03-10 gavo 120Lt, nurodyta-sąskaitos papildymas ( t.2., b.l.32-38).
Iš 2012-07-11 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas iš kurio matyti, kad V. K. pateikė G. ir U. K. gimimo liudijimų kopijas, išų kurių matyti,kad vaikų tėvas yra A. K. (t.1.,b.l. 93, 94, 95).
Žemesnės instancijos teismas
Iš pažymų matyti,kad A. K. darbo biržos įskaitoje nėra, nuo 2002-09-27 iki 2004-11-29 dirbo UAB “M.”, nuo 2006-11-14 iki 2006-12-31 dirbo UAB “R.”, nuo 2007-11-19 iki 2009-03-16 dirbo UAB “B.”, nuo 2009-03-18 dirba UAB “K.”, gavo pajamas (1 t.,b.l.176,177,178,2t. b.l.25,26,27,28,29,30 ,31)
Iš antstolės E. R. išlaikymo mokėjimo paskaičiavimo lentelių matyti,kad A. K. vaikų išlaikymo skola 2012-11-01 yra 30943,53Lt (t.2,b.l.50-52).
Iš pažymos apie asmens duomenis matyti,kad A. K. 2003-06-11 savo gyvenamąją vietą buvo deklaravęs (duomenys neskelbtini) (t.2.,b.l.69).
Iš 2013-01-10 taikos sutarties matyti,kad A. K. sumokėjo V. K. visą išlaikymo įsiskolinimą- 30943,53Lt (t.2.,b.l.70).
Iš vykdomosios bylos Nr. 69-7107/2003m. matyti, kad V. K. 2003-08-12 kreipėsi į antstolį, prašydama priimti vykdymui vykdomąjį raštą dėl alimentų išieškojimo iš A. K. Antstolė E. R. 2003-08-18 A. K. pateikė įpareigojimą, kuriame nurodė,kad yra priimtas vykdymui vykdomasis raštas ir jis įpareigojamas iki 2003-08-25 atvykti pas antstolę pokalbiui, nurodytas alimentų įsiskolinimas-408Lt.Įpareigojimas adresuotas A. K. į D. kaimą .Antstolė 2003-09-10 pateikė vykdomąjį raštą dėl alimentų išieškojimo vykdyti į A. K. darbovietę UAB “M.”, nes A. K. ten dirbo.
Iš vykdomosios bylos Nr. 69-614/2004m. matyti, kad A. K. 2006m. 06,09,10mėn. nedirbo. Iš antstolės pažymų matyti,kad iš A. K. V. K. išlaikymas vaikams neišieškotas 2008m. birželio-lapkričio mėn.,2008m. sausio-gruodžio mėn., 2009m. Sausio-balandžio mėn.,2009m. birželio-rugpjūčio mėn..Iš pažymos matyti,kad A. K. 2010-08-01 dirbo UAB “K.”.2010-08-10 A. K. buvo išsiųstas pranešimas atvykti pas antstolę.2012-07-11 UAB “K.” buvo išsiųstas antstolės patvarkymas vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl išlaikymo išieškojjmo.2012-09-10 buvo areštuotas A. K. turtas.Iš A. K. sąskaitos išrašo matyti, kada ir kiek pinigų jis pervedė V. K.
Iš vykdomosios bylos Nr. 2236/2012m. matyti,kad Vaikų išlaikymo fondas kreipėsi į antstolį T. U. dėl vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti.Antstolis 2012-08-20 patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, pasiūlė A. K. sumokėti skolą 2012-08-20, iš pažymų matyti,kad A. K. dirba UAB “K.”, jam priskaičiuotos piniginės lėšos kas mėnesį 900Lt, 2012-09-24 antstolis priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo,išsiuntė į A. K. darbovietę, areštavo A. K. turtą.
Kaltinamojo A. K. padarytos nusikalstamos veikos yra pilnai įrodytos ir kvalifikuotinos pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str., kaip trunkamasis nusikaltimas, kadangi jis žinodamas pareigą pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2003-06-11 sprendimą mokėti lėšas savo nepilnamečių vaikų U. K. ir G. K. išlaikymui periodinėmis išmokomis po 250Lt.kas mėnesį ,laikotarpiais nuo 2003-06-12 iki 2004-03-01, nuo 2004-06-01 iki 2006-04-01 ,nuo 2006-12-01 iki 2007-05-01, nuo 2008-01-01 iki 2008-06-01 nuo 2009-02-01 iki 2012-07-01 vengė mokėti lėšas sūnų U. K. ir G. K. išlaikymui ,dėl to 2012-07-01 susidarė alimentų įsiskolinimas 44905,33Lt. Iš kaltinimo A. K. šalintini nurodyti alimentų įsiskolinimai (4333,33Lt, 14833,33Lt, 17193,33Lt, 20283,33Lt) kadangi alimentų skola nėra LR BK 164 straipsnyje nusikalstamą veiką kvalifikuojanti aplinkybė.
A. K. dar buvo kaltinamas, kad jis, esant 2002 m. birželio 27 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarčiai dėl išlaikymo priteisimo sūnums G. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir U. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2002-06-27 iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-2904-08/2002 mokėti po 150 litų ( po vieną šimtą penkiasdešimt litų), jis nuo 2002 m. birželio 27 d. iki 2003 m. birželio 11 d. vengė pareigos mokėti lėšas sūnų G. K. ir U. K. išlaikymui ir išlaikymo skola 2003-06-11 d. sudaro 3460 Lt (tris tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt litų). Tačiau baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta, kad tuo laikotarpiu civilinėje byloje dėl Kaspučių santuokos nutraukimo buvo skirtas laikas jiems susitaikyti, A. K. ir V. K. patvirtino, kad tuo metu jie gyveno kartu ir A. K. vaikus pilnai išlaikė. V. K. tuo laikotarpiu į antstolį dėl priverstinio alimentų išieškojimo iš A. K. nesikreipė. Todėl A. K. išteisintas, kad vengė išlaikyti vaikus už laikotarpį nuo 2002-06-27 iki 2003-06-11 , kadangi tuo laikotarpiu jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 3str.1d.1p.) .
LR BK 164 straipsnyje numatytas nusikaltimas laikomas baigtu nuo vengimo pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas ar teikti būtiną materialią paramą vaikui pradžios, t. y. nuo to momento, kai galėdamas mokėti lėšas, teikti išlaikymą ar kitą materialią paramą kaltininkas to nepadaro. Tai reiškia, kad nuo tos dienos, kurią kaltininkas pradeda vengti pareigos išlaikyti vaiką, tam tikrą laikotarpį jis yra nusikalstamos būsenos. Šis laikotarpis trunka tol, kol jo nenutraukia pats kaltininkas, kiti asmenys ar teisėsaugos institucijų pareigūnai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartyje Nr. 2K-7-68/2009 nurodyta, kad trunkamoji nusikalstama veika yra tada, kai kaltininkas tam tikrą laikotarpį nepertraukiamai yra nusikalstamos būsenos, kuri susidaro nevykdant teisinės pareigos arba padarius tam tikrą neteisėtą veiksmą. Šioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad BK 164 straipsnyje numatytas nusikaltimas yra trunkamasis. Teismų praktikoje trunkamuoju nusikaltimu pripažįstamas toks veikimas ar neveikimas, kuris suponuoja kaltininkui priskirtų pareigų nevykdymą. Jam būdinga tai, kad pareiga veikti ar neveikti atsiranda baudžiamojo įstatymo arba kitų įstatymų pagrindu. Trunkamojo nusikaltimo padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo darė baudžiamajame įstatyme numatytą veiką. Vengimo išlaikyti vaiką laikotarpis kiekvienoje byloje yra nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, be kita ko, pašalinant iš kaltinimo tokius laikotarpius, kai vaiko išlaikymo įmokų nemokėjimą pateisino objektyvios aplinkybės. Pažymėtina, kad asmens pareiga išlaikyti savo vaikus išlieka ir tuo metu, kai vykdomas jo baudžiamasis persekiojimas dėl tokios pareigos nevykdymo. LR BK 164 straipsnyje numatytas nusikaltimas laikomas baigtu nuo vengimo pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas ar teikti būtiną materialią paramą vaikui pradžios, t. y. nuo to momento, kai galėdamas mokėti lėšas, teikti išlaikymą ar kitą materialią paramą kaltininkas to nepadaro. Vengimas išlaikyti vaikus, kaip ir bet kokia kita trunkamoji nusikalstama veika, trunka tol, kol jos nenutraukia pats kaltininkas, kiti asmenys ar teisėsaugos institucijų pareigūnai (2011-05-03 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-238/2011, 2009-02-24 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-7-68/2009).
Kaltinamasis A. K. nurodė, kad jis nežinojo apie Šiaulių miesto apylinkės teismo priimtą sprendimą dėl išlaikymo vaikams priteisimo. Jis nurodė, kad skyrybų bylą iškėlė V. K., per pirmą teismo posėdį jų neištuokė, buvo skirtas terminas susitaikymui. Antrame teismo posėdyje jis nedalyvavo. Teismui buvo nurodęs gyvenamąją vietą Pakruojo rajone, D. kaime, šaukimus į teismą gaudavo šiuo adresu, o, kaip matosi iš išreikalautos civilinės bylos, teismo sprendimas buvo išsiųstas adresu D. g. Šiauliuose, kur tuo metu jis nebegyveno. Kai negavo teismo sprendimo, jis nežinojo, kokia iš jo buvo priteista vaikų išlaikymo suma. Jis vaikais visą laiką rūpinosi, išlaikė, pervesdavo pinigus vaikų išlaikymui. Pripažįsta, kad nepasidomėjo teismo sprendimu, kiek turėjo mokėti vaikų išlaikymui. Jeigu būtų pasidomėjęs, alimentus būtų mokėjęs.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad teismų praktikoje jau išaiškinta, jog baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką iškyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-68/2009). Taigi atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką pagal LR BK 164 straipsnį iškyla tik tuo atveju, jeigu kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65/2007). Baudžiamojon atsakomybėn asmuo negali būti traukiamas tik tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma dėl svarbių priežasčių (LAT nutartis Nr. 2K-491/2005). Tokiomis svarbiomis minėtos pareigos nevykdymo priežastimis gali būti laikomos: visuotinė bedarbystė, nedarbingumas dėl ligos, sunki finansinė padėtis šeimoje. Tačiau jei asmuo vengia dirbti, dirba nelegaliai, apsimeta sergąs ar kitaip apgaulės būdu vengia mokėti priteistą išlaikymą, jis atsako už vengimą išlaikyti vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-124/2008, Nr. 2K-65/2007). Šioje baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis A. K. žinojo apie priimtą teismo sprendimą. A. K. žinojo, kad yra teismui pateiktas V. K. ieškinys dėl santuokos nutraukimo ir vaikų išlaikymo. Tokie ieškiniai yra siunčiami ne tik teismui, bet ir atsakovui. Ieškinyje atsakovo A. K. gyvenamoji vieta buvo nurodyta (duomenys neskelbtini), ten jam buvo siunčiami šaukimai į teismą ir teismo dokumentai. 2002-06-17 teismo nutartimi santuokos nutraukimo klausimas buvo atidėtas dėl galimybės susitaikyti, todėl buvo sprendžiamas laikino išlaikymo vaikams priteisimo klausimas. 2002-06-27 buvo priimta Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartis dėl išlaikymo priteisimo sūnums U. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir G. K., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 litų nuo 2002-06-27 iki bus išnagrinėta civilinė byla. Nutartis A. K. buvo išsiųsta ieškinyje nurodytu adresu-(duomenys neskelbtini). A. K. šaukimas į teismo posėdį 2003-06-11 taip pat buvo įteiktas ieškinyje nurodytu adresu. A. K. gaudavo šaukimus, dalyvavo 2002-06-17 teismo posėdyje, neneigia, kad žinojo, kad 2003 m. birželio 11 d. vyks teismo posėdis, tačiau nurodo, kad jame nedalyvavo, nes to prašė V. K.. A. K. žinojo, kokia byla bus nagrinėjama 2003-06-11 teismo posėdyje, žinojo, kad bus sprendžiami santuokos nutraukimo ir išlaikymo vaikams priteisimo klausimai. 2003 m. birželio 11 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta V. K. ir A. K. santuoka bei priteistas išlaikymas sūnums U. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir G. K., gim. (duomenys neskelbtini), iki jų pilnametystės kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 litų. Teismo sprendimas atsakovui A. K. buvo išsiųstas ieškinyje nurodytu adresu, kuriuo anksčiau irgi buvo siunčiami teismo dokumentai ir pranešimai apie teismo posėdžius. Tai buvo ir atsakovo A. K. deklaruota gyvenamoji vieta. A. K. tvirtina jo negavęs, iki 2010 m. nieko nežinojęs apie alimentų priteisimą. Civilinio proceso kodekse yra įtvirtinti bendrieji teisės reikalavimai, kad šalys privalo ne tik naudotis savo teisėmis, bet ir pareigomis, tai yra domėtis priimtais sprendimais. Priėmus 2003-06-11 teismo sprendimą dėl išlaikymo vaikams priteisimo iš A. K., V. K. jau 2003-08-12 dėl alimentų išieškojimo kreipėsi į antstolę, prašydama priimti vykdymui vykdomą raštą. Antstolė E. R. 2003 m. rugpjūčio 18 d. išsiuntė A. K. į Pakruojo r., D. kaimą, kur A. K. nurodo, kad būtent ten jis tuo metu gyveno, įpareigojimą atvykti į jos kontorą ir išsiaiškinti dėl tolimesnio alimentų mokėjimo, nurodė susidariusį alimentų įsiskolinimą 408Lt. Taip A. K. irgi buvo informuotas apie priimtą teismo sprendimą ir jo pareigą išlaikyti vaikus. 2003-09-10 antstolė E. R. priėmė patvarkymą dėl vykdomojo dokumento pateikimo, kuriuo nusprendė pateikti vykdymui UAB „M.“,kur tuo metu dirbo A. K., vykdomąjį raštą dėl alimentų išieškojimo iš A. K. V. K. naudai. Be to, byloje yra vėlesni antstolės pranešimai A. K. apie alimentų ir įsiskolinimo išieškojimą ir kvietimas atvykti – 2010 m. rugpjūčio 10 d. antstolės pranešimas, patvarkymai, kurie buvo siunčiami A. K. į D. kaimą 2010 metais, raštai iš Vaikų išlaikymo fondo, siunčiami į D. kaimą. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad A. K. pervesdavo pinigus į V. K. sąskaitą. Piniginiuose pavedimuose pats A. K. yra įvardijęs siunčiamus pinigus kaip alimentus. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendime nėra nurodyta sąskaita, į kurią A. K. turi pervesti išlaikymą vaikams. Todėl darytina išvada, kad A. K. ir V. K. susitarė, kur turi būti pervedami pinigai vaikų išlaikymui, tarėsi ir kokias sumas turi pervesti A. K. Pati nukentėjusių atstovė V. K. teisme patvirtino kad apie tai, jog yra priteisti alimentai vaikų išlaikymui, ji sakė jam pati, sprendimo civilinėje byloje A. K. nerodė, sakė, kad jis privalo mokėti alimentus. Ikiteisminio tyrimo metu A. K. dėl laiko, kada jis sužinojo apie priteistą išlaikymą vaikams, sakė, kad Vaikų išlaikymo fondas nuo 2008 m. gruodžio 2 d. įsipareigojo G. K. ir U. K. mokėti po 195 Lt ir pervesti juo į V. K. sąskaitą , kad tai buvo nuspręsta 2009 m. balandžio 24 d. administracijos direktoriaus sprendimais , kad nuo to momento atsirado jo pareiga mokėti Vaikų išlaikymo fondui, o ne V. K., jis tuos sprendimus užginčijo ( t.1.,b.l.107). Darytina išvada, kad A. K. jau 2008 metais žinojo, kad yra priimti sprendimai ir jis tuos sprendimus užginčijo. Teisme jis aiškina, kad apie priimtą sprendimą jis sužinojo tik 2010 metais. Kaltinamojo A. K. parodymai, kad apie priimtą sprendimą dėl vaikų išlaikymo, jis sužinojo tik 2010m., nėra nuoseklūs, paneigti kitais byloje surinktais įrodymais ir vertintini kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės už iki 2010 m einančius laikotarpius, kuriais jis pagal teismo sprendimą neteikė vaikams išlaikymo. Byloje surinktais įrodymais įrodyta, kad A. K. žinojo apie priimtą sprendimą, pagal kurį jis privalo teikti išlaikymą vaikams, bet kaltinime nurodytais laikotarpiais jis šios pareigos nevykdė arba vykdė iš dalies, pervesdamas vaikų išlaikymui daug mažesnę pinigų sumą. Kaltinamasis A. K. nurodė, kad jis pats vaikų išlaikymui skirdavo pinigų, vieną mėnesį mažiau, kitą mėnesį daugiau, bet vis tiek mokėdavo, vaikams viską pirkdavo. Tačiau baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 164str. kyla ne tik, kai pareiga išlaikyti vaiką nėra vykdoma visiškai , bet ir tuo atveju, kai ji vykdoma iš dalies. Pareiga A. K. mokėti lėšas dviejų vaikų išlaikymui buvo nustatyta Šiaulių miesto apylinkės teismo 2002 m. birželio 27 d. nutartimi ir 2003 m. birželio 11 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu. Pirmu atveju buvo priteista po 150 Lt nuo 2002 m. birželio 27 iki bus išnagrinėta civilinė byla ir po to – po 250 Lt periodinėmis išmokomis nuo 2003 m. birželio 11 d. iki vaikų pilnametystės. Kol teismo sprendimas dėl išlaikymo teikimo nėra pakeistas ar panaikintas, rūpinimasis vaiku kitais būdais, nei nurodyta teismo sprendime, baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 164 straipsnį nešalina. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, o pagal Konstitucijos 39 straipsnio nuostatas nepilnamečius vaikus gina įstatymas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnyje numatyta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Išlaikyti vaikus yra civilinė pareiga ir jos nevykdymas besąlygiškai baudžiamosios atsakomybės nesukelia. Baudžiamas tik sąmoningas vengimas išlaikyti savo vaikus, esant įsigaliojusiam teismo sprendimui mokėti nustatyto dydžio išlaikymą savo vaikui ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui. Asmuo, kuriam teismo sprendimu yra nustatyta pareiga teikti išlaikymą vaikui, tą pareigą privalo vykdyti tiksliai ir be išlygų. Įstatymas numato, kad vengimas išlaikyti vaiką yra ir tiesioginis atsisakymas mokėti alimentus, ir šios pareigos nevykdymas arba jos vykdymas tik iš dalies – mokant mažiau negu nustatyta teismo sprendimu. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Bylos medžiaga nustatyta, kad A. K. sąmoningai nevykdė savo pareigos arba vykdė iš dalies, tai yra, nusikalto tiesiogine tyčia, nes sąmoningai nemokėdamas ,ar mokėdamas mažiau, nei priteista , savo vaikams išlaikymo suvokė savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo neveikimo gali atsirasti įstatyme numatyti padariniai ir jų norėjo. Netinkamas tėvų pareigos išlaikyti nepilnamečiam vaikui vykdymas yra pateisinamas tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais. Visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą jie privalo tai daryti. Pagal teismų praktiką nėra nusikaltimo, kai asmuo, iš kurio priteisti alimentai savo vaikui išlaikyti, šios pareigos nevykdo dėl pateisinamų priežasčių – nedirba dėl ligos, mokymosi, bedarbystės, t. y. neturi pajamų dėl pateisinamų priežasčių. Jeigu asmuo dirba, gauna bedarbio pašalpą ar ligos pašalpą, arba apgaulės būdu apskritai vengia mokėti alimentus, arba iš dalies, t. y. galėdamas įvykdyti teismo sprendimą jo nevykdo, jis atsako už vengimą išlaikyti vaikus. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. K. atskirais laikotarpiais iš viso nemokėjo, ar mokėjo mažiau, nei priteista alimentų, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad jis sirgo sunkia nepagydoma liga ar buvo kitos baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkės, o priešingai, byloje yra duomenų, kad A. K. darbo biržos įskaitoje nebuvo įrašytas, dirbo, tačiau pinigų, priteistų teismo sprendimu vaikų išlaikymui, atskirais laikotarpiais nemokėjo ar mokėjo mažiau. Visa tai rodo, kad A. K. objektyviai turėjo galimybę, tačiau tyčia išlaikymo vaikams neteikė, dėl to yra kaltas. Tokie jo veiksmai sudaro nusikaltimo, numatyto LR BK 164 straipsnyje, sudėtį. Byloje nėra jokių duomenų, kurie būtų pakankami pripažinti, jog teismo sprendimo išlaikyti vaikus nuteistasis nevykdė dėl objektyvių priežasčių. Faktiniai bylos duomenys tvirtina, kad A. K. yra sveikas ir darbingas (byloje nėra jokių duomenų dėl prastos nuteistojo sveikatos būklės ar nedarbingumo). Tam, kad būtų galima veiką inkriminuoti pagal LR BK 164 str., svarbu nustatyti, ar asmuo apskritai gavo pajamų, o jas gavęs – sąmoningai nemokėjo pinigų vaikų išlaikymui. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad kaltinamasis A. K. nuo 2002-09-27 iki 2004-11-29 dirbo UAB “M.”, nuo 2006-11-14 iki 2006-12-31 dirbo UAB “R.”, nuo 2007-11-19 iki 2009-03-16 dirbo UAB “B.”, nuo 2009-03-18 dirba UAB “K.” (b.l.176,177,178).Kaltinamasis A. K. dirbdamas gavo pajamas ir buvo pajėgus išlaikyti savo vaikus, tačiau savo pareigos tinkamai nevykdė. Apie tuos laikotarpius, kai A. K. nedirbo, nėra pateikta jokių įrodymų, kad jis savo pareigos išlaikyti vaikus nevykdė dėl pateisinamų priežasčių. Byloje yra pateikti duomenys, kokiais laikotarpiais A. K. nedirbo, yra du ilgesni laikotarpiais, kuriais jis nedirbo, t.y. nuo 2004-11-30 iki 2006-11-13, nuo 2007-01-01 iki 2007-11-18, tačiau duomenų, kad jis būtų teikęs išlaikymą tais laikotarpiais, nėra, kad jis būtų registruotas darbo biržoje tuo metu ar turėjęs kitas priežastis nemokėti lėšų tuo laikotarpiu, taip pat nėra. Kaltinamasis atskirais laikotarpiais, pats pervesdavo į V. K. sąskaitą pinigų sumas, kartais pakankamai dideles, kas leidžia abejoti jo tuo metu gaunamomis pajamomis - pervedimai pagal V. K. sąskaitos išrašus : 2002-07-12 300Lt, 2002-08-10 900Lt,2003-11-19 200Lt,2003-12-01 200Lt,2004-01-13 200Lt, 2004-03-05 1400Lt, 2004-04-09 200Lt,2004-06-01 200Lt, 2005-11-15 200Lt, 2006-04-20 3200Lt,2006-05-24 200Lt, 2006-05-31 50Lt,2006-08-23 200Lt, 2006-10-24 500Lt, 2007-05-17 2000Lt, 2007-09-15 400Lt, 2007-11-19 1000Lt, 2008-06-18 700Lt ir 700Lt, 2008-06-18 2700Lt, per laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2012-06-21 A. K. V. K. pervedė alimentus 2009-08-26 250Lt, (t.1.,b.l.49-70,71-92). Iš viso A. K. vaikams sumokėjo nuo 2003-06-11 iki 2012-07-01 14500Lt. Laikotarpiais, kai kaltinamasis pats mokėjo lėšas vaikų išlaikymui (nutraukė savo nusikalstamą veiką), nėra kvalifikuotini pagal LR BK 164str, o kiti laikotarpiais yra kvalifikuoti pagal LR BK 164str., nes byloje nėra jokių duomenų, kurie būtų pakankami pripažinti, jog, tais laikotarpiais, kai A. K. neteikė vaikams išlaikymo, jis nevykdė teismo sprendimo dėl objektyvių , pateisinamų priežasčių.
Kaltinamasis A. K. nurodė, kad jo sąskaitoje būdavo pinigų, jis nesupranta kodėl antstolė negalėjo iš sąskaitos tų pinigų paimti, jis dirba UAB „K.“ direktoriumi, pinigus buvo galima išskaityti ir iš jo atlyginimo. Nežino, kodėl antstolė to nepadarė. Iš antstolės pateiktos vykdomosios bylos matyti, kad į įmonę „K.“ buvo išsiųstas vykdomasis raštas, tačiau baudžiamojoje byloje yra 2012-09-10 antstolės E. R. atsakymas, kad išskaitymai iš UAB „K.“ , kurios direktoriumi dirba pats kaltinamasis A. K. , vaikams nėra gaunami (t.1.,b.l.43). Tokia kaltinamojo A. K. pozicija akivaizdžiai rodo, kad jis atsisakė savanoriškai vykdyti teismo sprendimu nustatytą pareigą išlaikyti savo vaikus, kadangi antstolio pareiga yra pagal ieškovo pateikiamą vykdomąjį raštą priverstinai užtikrinti tinkamą teismo sprendimo įvykdymą tada, kai teismo sprendimą privalantis vykdyti asmuo to savarankiškai nedaro. Antstoliui negalint iš A. K. išieškoti lėšų vaikui išlaikyti, nukentėjusioji buvo priversta kreiptis į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondo administraciją, šią pareigą perkeliant valstybei.
Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad atlygino žalą V. K. (LR BK 59str.1d.3p. ).Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmę kaltinamajam A. K., atsižvelgtina į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 str.,55str.
Kaltinamasis A. K. teistas tris kartus, teistumas neišnykęs ( t.1.,b.l.114-120,123-125,126,127-130,144-147,150-156,157-162 ), baustas administracinėmis nuobaudomis (t.1.,b.l. 163-170), Pakruojo r. PSPC psichiatrijos ir priklausomybių įskaitas neįrašytas (t.1.,b.l. 172), Pakruojo rajono savivaldybės administracijos L. seniūnija A. K. atžvilgiu nusiskundimų neturi, gyvena vienas (t.1.,b.l. 174,175). Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad jis baustinas laisvės atėmimo bausme.
Kadangi kaltinamasis A. K. naują nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės, paskirtos 2004 metų kovo 17 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu (t.1.,b.l.123-125) vykdymo atidėjimo laikotarpiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su pagal 2004 metų kovo 17 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendį neatlikta bausme . 2005-03-24 Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartis (t.2.,b.l.55 ), kuria A. K. atleistas nuo 1 m 6 mėn. laisvės atėmimo bausmės, paskirtos 2004 metų kovo 17 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu , naikintina, nes šia nutartimi buvo nustatyta neteisinga aplinkybė, kad A. K. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį naujų nusikalstamų veikų neįvykdė ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys bylose Nr. 2A-7-15/2009 ir Nr. 2A-17/2009).
Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė taip pat subendrintina su 2011-12-05 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme.
Atsižvelgiant į tai, kad A. K. anksčiau buvo teistas, tačiau už visai kitokio pobūdžio nusikalstamas veikas, atskirais laikotarpiais vykdė savo pareigą ir mokėjo išlaikymą vaikams, o šiuo metu yra sumokėjęs išlaikymo įsiskolinimą V. K. 30943,53Lt, liko skolingas tik Vaikų išlaikymo fondui, dirba, charakterizuojamas teigiamai, jo padarytas nusikaltimas yra nesunkus, yra jo atsakomybę nei lengvinanti ir nėra sunkinančių aplinkybių, todėl yra pagrindo manyti ,kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl ,vadovaujantis LR BK 75str., jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos galioti kaltinamajam A. K. paskirtos kardomosios priemonės – dokumento paėmimas (b. l. 108,109) ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 110, 111).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-310 straipsniais, teismas
nusprendžia:
A. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 164 str.,164str.,164str.,164str.,164str. ir jį nubausti :
-pagal LR BK 164str. ( laikotarpis nuo 2003-06-12 iki 2004-03-01) 4 mėnesiams laisvės atėmimo
-pagal LR BK 164str.( laikotarpis nuo 2004-06-01 . iki 2006-04-01) 4 mėnesiams laisvės atėmimo
-pagal LR BK 164str. ( laikotarpis nuo 2006-12-01 iki 2007-05-01) 4 mėnesiams laisvės atėmimo
-pagal LR BK 164str.( laikotarpis nuo 2008-01-01 iki 2008-06-010 4 mėnesiams laisvės atėmimo
-pagal LR BK 164str.( laikotarpis nuo 2009-02-01 iki 2012-07-01) 7 mėnesiams laisvės atėmimo
Panaikinti 2005-03-24 Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartį, kuria A. K. buvo atleistas nuo vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos 2004-03-17 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu.
Vadovaujantis LR BK 63str.1d.,4d. paskirtas šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės pridedant po dalį švelnesnių ir subendrinta bausmę skirti laisvės atėmimą vienerius metus ir septynis mėnesius (1m 7mėn.)
Šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę -1m ir 7mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d. visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2011 m. gruodžio 5 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 25 MGL (3250Lt) bauda, ir subendrintą bausmę skirti laisvės atėmimą 1m 7mėn. ir 25 MGL (3250Lt) baudą. Į bausmės laiką įskaityti bausmę, visiškai ar iš dalies atliktą pagal 2011-12-05 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendį.
Vadovaujantis LR BK 64str. 1 d.,3d. , šią bausmę laisvės atėmimą 1m 7mėn. ir 25MGL (3250Lt) baudą dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2004 m. kovo 17 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir A. K. skirti galutinę subendrintą bausmę 2 (dvejus) metus laisvės atėmimą ir 25 MGL (3250Lt) baudą. Į bausmės laiką įskaityti bausmę, visiškai ar iš dalies atliktą pagal 2011-12-05 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendį.
Pagal LR BK 164str. (laikotarpį 2002-06-27 iki 2003-06-11) A. K. išteisinti (LR BPK 3str.1d.1p. )
Taikyti A. K. Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 2 dalies 5 punktą, 3 dalį, ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams , įpareigoti A. K. per visą bausmės atidėjimo laikotarpį dirbti.
Kardomąsias priemones- dokumento paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti A. K. palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.