Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas, 2A-427/2013

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2013-06-14
Bylos Nr.: 2A-427/2013
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Gasiūnienė, Egidija Tamošiūnienė, Kazys Kailiūnas
Atsakovas: AB Šiaulių bankas
Ieškovas: D. M.
Trečiasis asmuo: V. R., G. L., UAB „Trimatė erdvė”

Kategorijos

22.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-427/2013Procesinio sprendimo kategorija 22.3.; 35.5; 63.2.; 121.21. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASS P R ENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Kazio Kailiūno, Egidijos Tamošiūnienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo AB Šiaulių bankas apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-288-527/2011 pagal ieškovo D. M. ieškinį atsakovui AB Šiaulių bankas dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys V. R., G. L. ir UAB „Trimatė erdvė”.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas patikslintu ieškiniu (t. 2, b. l. 23-28) prašė 2008 m. spalio 30 d. ieškovo išrašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį 1 000 000 Lt sumai pripažinti negaliojančiu ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008 m. spalio 30 d. jis atsakovui išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriame numatytas jo įsipareigojimas bankui sumokėti 1 000 000 Lt. Vekselio išrašymą nulėmė bloga ieškovo sveikatos būsena ir atsakovo darbuotojo (duomenys neskelbtini) V. R. apgaulingi ir galimai nusikalstami veiksmai, dėl kurių ieškovas neteisingai suvokė sudaromo sandorio esmę ir esmines sudaromo sandorio aplinkybes. Vadovaujantis Civilinio kodekso 1.91 str., tai sudaro pagrindą vekselį pripažinti negaliojančiu. Tai, kad vekselis išrašytas apgaulės įtakoje patvirtina aplinkybės, jog prieš kelis metus iki ginčijamo vekselio išrašymo ieškovas susirgo depresija dėl ko sumažėjo mąstymo produktyvumas, gebėjimas vertinti situaciją ir priimti sprendimus bei pan. UAB „Trimatė erdvė“ buvo suteiktas žymiai mažesnis kreditas nei nurodyta kreditavimo sutartyje, nes ženkli suteikto kredito dalis buvo panaudota V. R. ir atsakovo interesais, t.y. dengti neteisėtai V. R. išduotus kreditus. V. R. įtikino pasirašyti vekselį pats asmeniškai išrašydamas vekselį ir aiškindamas, kad jo išrašytas vekselis buhalteriškai padengs ieškovo išrašytą vekselį ir atsakovas neturės jokių pretenzijų. Tačiau vekselį V. R. išrašė kaip fizinis asmuo, o ne kaip juridinio asmens atstovas. Išrašydamas ginčijamą vekselį ieškovas užtikrino prievolių įvykdymą pagal kredito dalį, kurią pasiėmė V. R. savo išduotiems blogiems kreditams dengti. Jeigu prieš išrašydamas vekselį ieškovas būtų suvokęs, jog iš jo yra prašoma užtikrinti su juo nesusijusių asmenų prievoles, jis tikrai būtų nesutikęs išrašyti vekselio.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino. Pripažino negaliojančiu ieškovo D. M., kaip vekselio davėjo, 2008 m. spalio 30 d. išrašytą atsakovui AB Šiaulių bankas, kaip vekselio gavėjui, paprastąjį neprotestuotiną vekselį 1 000 000 Lt sumai. Priteisė iš atsakovo AB Šiaulių bankas 1 000 Lt žyminio mokesčio už ieškinį ieškovui D. M. ir 13 000 Lt žyminio mokesčio už ieškinį bei 56 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas D. M. ieškinį tenkino motyvuodamas tuo, kad į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog vekselio išrašymo laikotarpiu ieškovo psichika buvo sutrikusi. Teismo įsitikinimu, psichikos liga, kuria vekselio išrašymo metu sirgo ieškovas, turėjo įtakos ieškovo valios formavimuisi išrašant ginčijamą vekselį, nes įtakojo ieškovo gebėjimą adekvačiai vertinti su ginčijamo sandorio sudarymu susijusias aplinkybes. Teismo nuomone, atsižvelgiant į ieškovo sveikatos būklę, jam taikytinas mažesnis nei įprastas atidaus ir rūpestingo elgesio standartas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ženklia trečiajam asmeniui UAB „Trimatė erdvė” suteikto kredito dalimi pats kredito gavėjas faktiškai nesinaudojo, nes realiai dalimi suteikto kredito lėšų naudojosi pats atsakovas. Prisidengiant tariamomis grynųjų pinigų operacijomis, žymi dalis trečiajam asmeniui suteikto kredito lėšų buvo panaudotos paties atsakovo interesais. Byloje nesant įrodymų, kurie patvirtintų ieškovo žinojimą apie tariamas grynųjų pinigų operacijas, teismas konstatavo, kad ieškovui ginčijamo vekselio išrašymo metu nebuvo žinoma, kad ženkli kredito dalis buvo panaudota kitų asmenų („blogų skolininkų”) prievolėms bankui vykdyti. Ieškovas, žinodamas, kad ženkli kredito dalis panaudota su ieškovu nesusijusių asmenų prievolėms bankui įvykdyti, nebūtų išrašęs vekselio, nes jis neturėjo jokio intereso tai daryti. Kadangi ieškovą, buvusį sutrikusioje psichinėje būsenoje, įtikinęs išrašyti ginčijamą vekselį atsakovės darbuotojas V. R., (duomenys neskelbtini) filialo nuostatų pagrindu veikęs atsakovės vardu, žinodamas, kad ieškovas juo pasitiki, sąmoningai jį suklaidino, tyčia veikė šio nenaudai, nesant pagrindo vekseliui išduoti sukūrė atsakovui reikalavimo pagal vekselį teisę apgaulės būdu, savanaudiškai pasinaudojo ieškovo nežinojimu vekselio teisinės prigimties, paskirties ir jo sukeliamų padarinių, t. y. ieškovo atžvilgiu atliko nesąžiningus veiksmus ir tyčia veikė jo nenaudai, kas turėjo lemiamos įtakos ieškovo valiai susiformuoti, teismas ginčijamą vekselį pripažino negaliojančiu kaip sandorį, turintį valios trūkumų, sudarytą dėl apgaulės (CK 1.91 str. 1 d., 5 d.). Teismo nuomone, ieškovas, kurio suvokimą iškreipė jo liga bei aplinkybė, kad V. R. ieškovo naudai išrašytas vekselis buvo su atsakovo rekvizitais, taip pat nesuvokė, kad šis V. R. išrašytas vekselis atsakovui nesukels jokių teisinių pasekmių ir neatsvers jo išrašyto ginčijamo vekselio. Teismas padarė išvadą, jog ieškovas nebūtų išrašęs vekselio, jeigu būtų žinojęs ir suvokęs šių aplinkybių reikšmę ir įtaką jo įsipareigojimams prieš atsakovą. Konstatavo, kad ginčijamas vekselis buvo išrašytas ir dėl suklydimo (CK 1.90 str. 1 d.). Atsakovo, siekiančio tuo pačiu metu keliais būdais išieškoti tą pačią skolą, kilusią iš kreditavimo sutarties, veiksmus teismas vertino kaip nesąžiningus. Sprendė, kad atsakovas siekdamas ginčo vekselio, veikė tyčia ieškovo nenaudai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas AB Šiaulių bankas apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo D. M. ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prijungti prie bylos AB Šiaulių bankas kreditorinį reikalavimą, teiktą BUAB „Trimatė erdvė” bankroto byloje, kaip paaiškinantį kokias AB Šiaulių bankas finansinio reikalavimo UAB „Trimatė erdvė” dalis sudaro suteiktas kreditas, palūkanos ir delspinigiai. Būtinybė pateikti šį įrodymą iškilo teikiant apeliacinį skundą, nes pirmos instancijos teismas savo sprendime nurodė, kad nutartis dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, neįrodo kokio dydžio kreditas UAB „Trimatė erdvė” buvo suteiktas ir vertino įsiteisėjusia teismo nutartimi jau patvirtintas aplinkybes, dėl UAB „Trimatė erdvė” suteikto kredito dydžio. Nurodo, kad nors pirmosios instancijos teismas iš esmės sutiko su dviejų ekspertizių išvadomis, kuriose pasisakyta, jog ieškovas dėl ligos vekselio išrašymo metu galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę bei juos valdyti, tačiau didžiąją savo sprendimo dalį grindė būtent tuo, kad ieškovas nežinojo vekselio teisinės prigimties, paskirties ir jo sukeliamų padarinių, taip pat tuo, kad liga iškreipė ieškovo suvokimą dėl aplinkybių reikšmės ir įtakos jo įsipareigojimams prieš atsakovą. Teismas padarė išvadą, kad ekspertizės nustatyta liga turėjo įtakos ieškovo valios formavimuisi išrašant vekselį, tačiau nemotyvavo, kodėl jo nuomone ekspertų išvada, kad tokia liga netrukdė ieškovui suprasti savo veiksmų reikšmės bei juos valdyti, yra klaidinga, taigi teismo sprendimas šioje dalyje yra nemotyvuotas. Kad ieškovas vekselio išrašymo metu galėjo suvokti savo veiksmų reikšmę bei padarinius, taip pat vertinti esamą situaciją ir pagrindo abejoti ekspertizės išvada nėra, patvirtina tokios aplinkybės, kad ieškovas išrašydamas vekselį paprašė V. R., kad šis jam išrašytų analogiškos sumos vekselį. Taip ieškovas apsidraudė dėl neigiamų padarinių, kuriuos žinodamas UAB „Trimatė erdvė” finansinę padėtį, ir numatė. UAB „Trimatė erdvė” suteikto kredito dydis yra patvirtintas įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1036-153/2010, todėl ši aplinkybė pakartotinai negali būti įrodinėjama. Pagal esamus įrodymus galima įtarti, kad jei dalis UAB „Trimatė erdvė” suteikto kredito ir buvo panaudota ne pagal paskirtį (paskolinta V. R. ar kredito pinigais padengti trečiųjų asmenų įsipareigojimai), tai šiuos veiksmus atliko G. L., tačiau ne AB Šiaulių bankas ir tokie veiksmai niekaip nesusiję su AB Šiaulių bankas kaip finansinės institucijos interesais, kuri negalėjo ir neturėjo kontroliuoti kaip panaudojama, apyvartinėms lėšoms papildyti skirta, kredito dalis. Apie galimas kredito panaudojimo aplinkybes ieškovas D. M. kaip akcininkas ne tik galėjo ar turėjo žinoti, bet neabejotinai žinojo ir asmeninį vekselį AB Šiaulių bankas išrašė tik įvertinęs galimą riziką ir padarinius (G. L. patvirtino, kad ieškovą buvo informavęs apie kredito panaudojimą, pinigų paskolinimo V. R. faktas buvo apskaitytas įmonės buhalteriniuose dokumentuose, ieškovas vekselį išrašė tik gavęs V. R. asmeninį vekselį analogiškai sumai, ieškovas buvo patyręs verslininkas, su kredito panaudojimu susijusios aplinkybės atsirado gerokai anksčiau nei išrašytas vekselis, remiantis ekspertizės išvadomis ieškovo liga netrukdė vekselio išrašymo metu jam suvokti savo veiksmų ir jų padarinių). AB Šiaulių bankas vekselio reikalavo kaip papildomos užtikrinimo priemonės tam, kad būtų pratęstas kredito grąžinimo terminas, kas ieškovui išrašius vekselį ir buvo padaryta, t. y. AB Šiaulių bankas elgėsi sąžiningai ir vekselio reikalavo pagrįstai, tai patvirtinta Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-456/2011. AB Šiaulių bankas aplinkybės dėl UAB „Trimatė erdvė” kredito galimo išvaistymo vekselio išrašymo metu nebuvo ir negalėjo būti žinomos, nes buvo disponuojama UAB „Trimatė erdvė” jau paskolintomis lėšomis iš UAB „Trimatė erdvė” atsiskaitomosios sąskaitos ir kasos, o jei būtų žinomos AB Šiaulių bankas kaip finansinė institucija nebūtų sutikusi pratęsti kredito grąžinimo terminus taip didinant savo nuostolius.

Atsiliepimas

Ieškovas D. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Priteisti iš atsakovo ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovas nesutinka su skundžiamame sprendime esamu bylos faktinių aplinkybių vertinimu, tačiau nenurodo, dėl kokių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo jis yra klaidingas. Šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12 str., 178 str.). Dėl to nėra pagrindo bylos faktines aplinkybes vertinti kitaip nei jas vertino pirmos instancijos teismas. Tai sudaro pagrindą apeliacinį skundą atmesti. Apeliantas iškraipo skundžiamo sprendimo motyvus teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo ekspertizės išvadomis apie ieškovo sveikatą. Skundžiamame sprendime teismas vadovavosi ekspertų išvadomis ir būtent jų pagrindu įvertino ieškovo gebėjimą suvokti esmines ginčijamo sandorio aplinkybes. Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad išrašydamas vekselį ieškovas paprašė V. R. išrašyti vekselį analogiškai sumai, neatitinka tikrovės. Bylos nagrinėjimo metu surinkti įrodymai liudija, kad pats V. R. pasisiūlė išrašyti vekselį tikslu įtikinti ieškovą išduoti vekselį atsakovui. Apeliaciniame skunde nepagrįstai aiškinama, jog Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-1036-153/2010, kuria patvirtintas atsakovo 9 520 942,29 Lt finansinis reikalavimas UAB „Trimatė erdvė”, įrodo viso kredito suteikimą UAB „Trimatė erdvė”. Ši nutartis negali patvirtinti, kad visas kreditas realiai suteiktas UAB „Trimatė erdvė”, nes bankroto bylą nagrinėjančiam teismui nebuvo pateiktos vertinti su grynųjų pinigų operacijomis susijusios aplinkybės, kurios buvo nustatytos šioje byloje, todėl priimdamas minėtą nutartį bankroto bylą nagrinėjantis teismas negalėjo jų įvertinti. Bankroto bylą nagrinėjančio teismo nutartimi nustatytos aplinkybės turėtų prejudicinę galią tik tuo atveju, jeigu priimant šią nutartį būtų dalyvavę tie patys asmenys kaip ir šioje byloje (CPK 182 str. 2 p.). Ieškovas nedalyvavo procese, kai bankroto bylą nagrinėjantis teismas tvirtino atsakovo finansinį reikalavimą UAB „Trimatė erdvė”. Dėl šių priežasčių Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 21 d. nutartimi nustatytas atsakovo finansinio reikalavimo dydis nėra prejudicinis faktas. Atsakovas nepagrįstai sutapatina formalų kredito suteikimą su realiu jo suteikimu, t. y. galimybe disponuoti kreditą sudarančiais pinigais. Nors kreditas buvo formaliai pervestas į UAB „Trimatė erdvė” banko sąskaitą, UAB „Trimatė erdvė” ir jos vardu veikiantys asmenys negalėjo pasinaudoti visu kreditu. Padedant atsakovo darbuotojams su atsakovo vadovybės žinia fiktyviomis grynųjų pinigų operacijomis reikšminga kredito dalis buvo suforminta kaip su UAB „Trimatė erdvė” nesusijusių fizinių asmenų įsipareigojimų atsakovui dengimas. Šiais pinigais UAB „Trimatė erdvė” ar ją atstovaujantys asmenys realiai nedisponavo, todėl jie negali būti pripažinti UAB „Trimatė erdvė” realiai suteikto kredito dalimi. Apeliaciniame skunde be pagrindo tvirtinama, kad ieškovui buvo žinomos su kredito panaudojimu susijusios aplinkybės. Ieškovui nebuvo žinoma apie šias aplinkybes, nes dėl savo sveikatos būklės jis nusišalino nuo dalyvavimo UAB „Trimatė erdvė” valdyme. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovui nebuvo žinoma apie tariamas grynųjų pinigų operacijas. Apeliantas nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-456/2011, kadangi ieškovas nebuvo įtrauktas į minėtą bylą, todėl ją išnagrinėjus priimta nutartis neturi prejudicinės galios šioje byloje (CPK 182 str. 2 p.). Minėta byla nuo šios bylos skiriasi nagrinėjimo dalyku, nes G. L. su savo sutuoktine ginčija savo išrašytą vekselį visai kitais pagrindais. Jie savo reikalavimų negrindžia su kredito panaudojimu susijusiomis aplinkybėmis ar vekselio išrašymo metu buvusia savo sveikatos būkle. Atsakovo nesąžiningumas santykiuose su ieškovu pasireiškė būtent sandorio sudarymui (vekselio išrašymui) reikšmingų aplinkybių nuslėpimu ir pasinaudojimu tuo metu buvusia ieškovo psichikos būsena, todėl jis negali būti laikomas sąžiningu asmeniu. Apeliaciniame skunde be pagrindo aiškinama, kad atsakovas sužinojo apie UAB „Trimatė erdvė” suteikto kredito panaudojimą „blogiems” kreditams dengti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos. Bylos nagrinėjimo metu surinkti įrodymai liudija, kad tariamos grynųjų pinigų operacijos buvo dokumentaliai įformintos su atsakovo vadovybės žinia. Juridiniai asmenys veikia per savo darbuotojus, todėl V. R. ir J. G. veiksmai traktuotini kaip atsakovo veiksmai. G. L., V. R. ir J. G. įformintos tariamos grynųjų pinigų operacijos iš karto buvo apdorotos atsakovo buhalterinės apskaitos sistemos ir įtrauktos į apskaitą. Taigi, atitinkamos aplinkybės atsakovui tapo žinomos iš karto jas atlikus, todėl skundžiamame sprendime pagrįstai konstatuota, kad jos buvo nuslėptos nuo ieškovo. Atsakovas kaip komercinis bankas ir finansų įstaiga turi įstatyminę pareigą kontroliuoti kreditų teikimo procesą. Atsakovui yra taikomas maksimaliai rūpestingo ir apdairaus asmens elgesio standartas. Jeigu banko elgesys neatitinka šio elgesio standarto, jis negali būti laikomas sąžiningu Civilinio kodekso 1.5 str. prasme. Dėl to atsakovas negali gintis teigdamas, kad atitinkamos aplinkybės jam nebuvo žinomos ir kad jis neprivalėjo jų atskleisti ieškovui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad 2008 m. spalio 30 d. ieškovas išrašė paprastą neprotestuotiną vekselį 1 000 000 Lt sumai atsakovo naudai (t. 2, b. l. 69), o trečiasis asmuo V. R. ant atsakovo firminio blanko – 2008 m. spalio 30 d. paprastą neprotestuotiną vekselį ieškovo naudai tai pačiai 1 000 000 Lt sumai (t. 2, b. l. 66). Taip pat nustatyta, kad ieškovas buvo BUAB „Trimatė erdvė“ akcininkas (t. 1, b. l. 28), o trečiasis asmuo G. L. – ne tik akcininkas, bet ir direktorius. Šalys pripažino, kad, išrašydamas ginčijamą vekselį, ieškovas užtikrino trečiojo asmens UAB „Trimatė erdvė“ prievolių pagal 2008 m. balandžio 4 d. kreditavimo sutartį Nr. TV-2008-001-09 (t. 2, b. l. 49-56) su vėlesniais jos pakeitimais įvykdymą. Šia kreditavimo sutartimi UAB „Trimatė erdvė“ buvo suteiktas 3 420 000 USD dydžio kreditas iki 2008 m. gruodžio 31 d. (kreditavimo sutarties 2.1.2 p., 1.9 p., 2.2.5 p.). 2008 m. gegužės 12 d. kreditavimo sutartis pakeista, padidinant kredito dydį iki 3 738 200 USD (kreditavimo sutarties 2.1.2 p.) (t. 2, b. l. 57), vėliau ši kreditavimo sutartis buvo pakeista, pratęsiant kredito grąžinimo terminą iki 2009 m. gruodžio 31 d., vėliau atsakovas kreditavimo sutartį su UAB „Trimatė erdvė“ nutraukė ir pareikalavo sumokėti negrąžintą kreditą, palūkanas ir delspinigius. Taip pat nustatyta, jog Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-1036-153/2010, kurioje UAB „Trimatė erdvė“ iškelta bankroto byla, 2010 m. birželio 21 d. nutartimi (t. 2, b. l. 97-99) yra patvirtintas AB Šiaulių bankas 9 520 942,29 Lt finansinis reikalavimas. Atsakovas 2009 m. sausio 22 d. pranešimu Nr. 385 (t. 1, b. l. 32) pareikalavo iš ieškovo iki 2009 m. vasario 3 d. apmokėti minėtą vekselį, o, ieškovui neapmokėjus vekselio, Šiaulių rajono 1 notaro biuro notarė N. M. 2009 m. vasario 4 d. išdavė vykdomąjį įrašą (t. 2, b. l. 70).

Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl 2008 m. spalio 30 d. vekselio pripažinimo negaliojančiu.

Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 str. 1 d., 1.101 str.). Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau tekste – ĮPVĮ). Be to, vekselių išrašymas, įforminimas ir naudojimas detalizuojamas Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintose Vekselių naudojimo taisyklėse.

Įstatyme vekselis, kaip vertybinis popierius, apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 str. 1 d., ĮPVĮ 2 str. 1 d.). Civilinio kodekso 1.105 str. 2 d. nurodyta, kad vekselis gali būti įsakomasis (trata) arba paprastasis (solo vekselis). Įsakomuoju vekseliu (trata) jo davėjas paveda kitam asmeniui, kad šis vekselio sumą sumokėtų jame nurodytam asmeniui, o paprastuoju vekseliu (solo) jo davėjas pats įsipareigoja sumokėti jame nurodytą sumą (CK 1.105 str. 3, 4 d., ĮPVĮ 2 str. 3, 4 p.). Iš įstatyme įtvirtintos vekselio, kaip vertybinio popieriaus, sąvokos aišku, kad tiek įsakomasis, tiek paprastasis vekselis yra dokumentas, kuriame įtvirtinta besąlygiška mokėjimo pareiga ir iš šios pareigos atsiradusi reikalavimo teisė. Vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje. Paprastai vekselis išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti).

Vekselis turi viešo patikimumo savybę, kuri reiškia tai, kad sąžiningas šio vertybinio popieriaus turėtojas gali pasitikėti tuo, jog dokumentas, atitinkantis įstatymo vekseliui nustatytus formalius reikalavimus, patvirtina, kad jis yra teisėtas šiame dokumente išreikštos teisės subjektas. Dėl to asmuo, kuris yra skolininkas pagal šį vertybinį popierių, neturi teisės atsisakyti sumokėti vekselyje nurodytą sumą, remdamasis aplinkybėmis, nenurodytomis jame, tarp jų ir tuo, kad nebuvo pagrindo šiam vertybiniam popieriui išduoti, arba tuo, kad tas pagrindas negalioja, nebent jis įrodytų, jog, įgydamas vertybinį popierių, įgijėjas žinojo arba turėjo žinoti apie nurodytus trūkumus, t. y. buvo nesąžiningas įgijėjas. Taigi vekselio viešo patikimumo taisyklė galioja tik sąžiningiems vekselio turėtojams. Vekselio viešo patikimumo savybė suponuoja tai, kad šio vertybinio popieriaus turėtojas tol, kol neįrodyta priešingai, laikomas sąžiningu jo savininku, kuriam priklauso visos teisės pagal šį vertybinį popierių.

Įstatymo nustatytas reikalavimas, kad vekselyje turi būti besąlyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą (CK 1.105 str. 1 d., ĮPVĮ 2 str. 1 d., 3 str. 2 p., 77 str. 2 p.) reiškia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad, pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu, antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti arba atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Taigi vekselyje įtvirtintos prievolės abstraktumas reiškia tai, kad ši prievolė nesusijusi teisiniu ryšiu su vekselio išdavimo pagrindu, t. y. tuo teisiniu santykiu (tam tikru sandoriu), dėl kurio vekselis buvo išrašytas. Tai reiškia, kad skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Ši abstrakti prievolė atsiranda išrašius vekselį. Vekselio išrašymas – abstraktus vienašalis sandoris. Dėl šio abstraktaus vienašalio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta. Kita vertus, vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta. Neįmanoma paneigti to, kad yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Taigi vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad vekselis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą, arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas vekselius reglamentuojančias teisės normas, formuoja praktiką tokia linkme, kad nebūtų pažeidžiama ir iškreipiama vekselio teisinė esmė, pagal kurią vekselis – tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo besąlygišką, nepriklausančią nuo jos atsiradimo pagrindo, reikalavimo teisę į vekselyje nurodytą pinigų sumą, ir kartu įtvirtinantis besąlygišką skolininko pagal vekselį pareigą sumokėti šią sumą teisėtam vekselio turėtojui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse yra pabrėžęs, kad vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo viešą patikimumą, specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotą vekselio davėjo galimybę reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2005; 2007 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2007).

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ginčijamas vekselis buvo išrašytas apgaulės ir suklydimo įtakoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad apgaulės faktas nustatomas įrodžius, jog ieškovas buvo suklaidintas dėl esminių sandorio aplinkybių, suklaidinimą sąlygojo tyčiniai nesąžiningi atsakovo veiksmai, dėl kurių buvo sudarytas ne toks sandoris, kokį iš tikrųjų ieškovas siekė sudaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2007). Esminėmis sandorio aplinkybėmis, dėl kurių buvo suklaidintas ieškovas, pirmosios instancijos teismas įvardijo tai, kad išrašant vekselį, ieškovui nebuvo žinoma (t. y. AB Šiaulių bankas žinodamas ieškovo neinformavo), kad dalis kredito panaudota AB Šiaulių bankas interesais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad suklydimu laikomas neteisingas sudaromo sandorio suvokimas, kai neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008). Tam, kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu Civilinio kodekso 1.90 str. pagrindu, šalies suklydimas sudarant sandorį turi būti esminis. Vertinant, ar suklydimas gali būti kvalifikuojamas kaip esminis, būtina atsižvelgti į tai, dėl ko buvo suklysta, nes ne bet koks suklydimas yra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu. Suklydimas laikomas esminiu, jeigu suklystama dėl sandorio esmės, kitos sandorio šalies, sandorio dalyko, jo kokybės, esminių sandorio sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009). Pareiga įrodyti, kad suklysta ir kad suklydimas buvo esminis, tenka šaliai, kuri prašo dėl suklydimo sudarytą sandorį pripažinti negaliojančiu (CPK 12, 178 str.). Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008 m. balandžio 4 d. AB Šiaulių bankas suteikė kreditą UAB „Trimatė erdvė” (t. 2, b. l. 49-57) ir pervedė pinigus į UAB „Trimatė erdvė“ atsiskaitomąją sąskaitą. Suteikto kredito pinigus nuo UAB „Trimatė erdvė” atsiskaitomosios sąskaitos nuėmė trečiasis asmuo G. L. ir pats pasirašė ant operacijas patvirtinančių dokumentų. Vėliau G. L. nuimtus pinigus įnešė į UAB „Trimatė erdvė” kasą (t. 2, b. l. 90-94, 117-124) arba kaip teigia pats G. L. panaudojo trečiųjų asmenų įsipareigojimams dengti, mainais už tai priimdamas trečiojo asmens V. R. asmeninį vekselį išrašytą UAB „Trimatė erdvė” (t. 2, b. l. 67). Aplinkybė, kad G. L. pinigus nuėmė nuo UAB „Trimatė erdvė” atsiskaitomosios sąskaitos patvirtina, kad kreditas UAB „Trimatė erdvė” buvo suteiktas, o UAB „Trimatė erdvė” atsiskaitomojoje sąskaitoje esančiomis lėšomis naudojosi G. L., UAB „Trimatė erdvė” direktorius ir akcininkas, o ne AB Šiaulių bankas. Kredito suteikimo faktą patvirtina pinigų pervedimas į UAB „Trimatė erdvė” atsiskaitomąją sąskaitą, o tai kokios operacijos atliekamos su atsiskaitomojoje sąskaitoje esančiais pinigais jau yra su kredito panaudojimu, o ne su suteikimu susijusios aplinkybės. Visoje šioje pinigų panaudojimo sekoje atsakovas AB Šiaulių bankas nedalyvavo, o apie atliekamų operacijų paskirtį galėjo nežinoti, nes buvo naudojamos UAB „Trimatė erdvė” valdyme esančios paskolintos lėšos. Tai, kad šios operacijos buvo vykdomos UAB „Trimatė erdvė“ sąskaitoje, esančioje AB Šiaulių bankas, vertinimo, kad atsakovui galėjo būti nežinoma atliktų operacijų prigimtis, nekeičia. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė klaidingą išvadą, kad kreditas buvo naudojamas AB Šiaulių banko interesais. Šiuo atveju aplinkybės ar dalis UAB „Trimatė erdvė” suteikto kredito buvo išvaistyta, pasisavinta ar pan., neturi jokios reikšmės šiai bylai, dėl vekselio kaip abstraktaus sandorio pripažinimo negaliojančiu, nes AB Šiaulių bankas kreditą, kurio užtikrinimui vekselis buvo išrašytas, neginčijamai suteikė, o visos kitos aplinkybės dėl kredito panaudojimo negali būti susijusios su vekselio gavėju AB Šiaulių banku, kuris UAB „Trimatė erdvė” lėšomis nedisponavo ir negalėjo disponuoti, ar žinoti apie disponavimą jomis (ypač kai dalis kredito buvo suteikta apyvartinėms lėšoms papildyti).

Šiuo konkrečiu atveju AB Šiaulių bankas vekselio reikalavo kaip papildomos užtikrinimo priemonės tam, kad būtų pratęstas UAB „Trimatė erdvė” suteikto kredito grąžinimo terminas, kuris akcininkams (G. L. ir D. M.) išrašius vekselius (t. 2, b. l. 15, 69) buvo pratęstas. Aplinkybes dėl vekselio išrašymo pagrindo patvirtino Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. lapkričio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-456/2011 pagal ieškovų G. L., D. L. ieškinį atsakovams AB Šiaulių bankui, Šiaulių rajono 1 notarų biuro notarei N. M., tretiesiems asmenims UAB „Trimatė erdvė“, Beazley Furlonge Limited dėl paprastojo vekselio pripažinimo negaliojančiu, vykdomojo įrašo panaikinimo, restitucijos taikymo, kurioje ieškovų reikalavimas pripažinti AB Šiaulių bankas išrašytą vekselį negaliojančiu, buvo atmestas kaip nepagrįstas. Pats ieškovas patvirtino, kad vekselį jis išrašė būtent siekdamas užtikrinti UAB „Trimatė erdvė” suteikto kredito grąžinimą, todėl ginčo dėl vekselio išrašymo pagrindo nėra. AB Šiaulių bankas neginčija aplinkybės, kad reikalavo išrašyti vekselį ir tik jį išrašius būtų sutikęs pratęsti kredito grąžinimo terminą, kas ir buvo padaryta. Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad AB Šiaulių bankas reikalaudamas vekselio kaip papildomos užtikrinimo priemonės tam, kad būtų pratęstas kredito grąžinimo terminas, siekė tuo pačiu metu keliais būdais išieškoti tą pačią skolą, kilusią iš kreditavimo sutarties, todėl elgėsi nesąžiningai yra nepagrįsti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad D. M. išrašydamas vekselį neklydo manydamas, jog užtikrina UAB „Trimatė erdvė” įsipareigojimų AB Šiaulių bankui vykdymą ir kad UAB „Trimatė erdvė” buvo suteiktas toks kreditas kaip numatyta Kreditavimo sutartyje.

Laikoma, kad suklydimas yra esminis, kai yra neteisingai suvokiamas pats sudaromas sandoris. Šiuo pagrindu sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu ir tada, kai asmuo, sudarantis sandorį, neteisingai suvokia sudaromo sandorio aplinkybes ir padarinius dėl kitų asmenų veiklos. Suklydimo atveju iš esmės neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus (CK 1.5 str.), t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesį būtina vertinti atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir interesais. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus to veiksmo teisinius padarinius. Protingumas reikalauja, kad asmuo, abejojantis dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir jo galimų teisinių padarinių, prieš atlikdamas tą veiksmą, pasikonsultuotų su teisininku arba susilaikytų nuo tokio veiksmo atlikimo. Jeigu asmuo to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai, o taip veikdamas jis pats prisiima ir galimus neigiamus savo veiksmų padarinius. Kai suklydimas yra tik suklydusios sandorio šalies neapgalvotos rizikos ar neatsargumo rezultatas, pripažinti sutartį negaliojančia nėra teisinio pagrindo, nes tokiu atveju šalies suklydimo negalima pateisinti. Kadangi tokiu atveju suklystama dėl pačios šalies kaltės, tai sandorio pripažinimas negaliojančiu prieštarautų kitos sandorio šalies interesams, kuri pasikliovė priešingos šalies ketinimais, pagrįstai tikėdamasi, jog tie ketinimai išreiškia tikrąją šalies valią. Jeigu sandoris, atsižvelgiant į jo prigimtį, yra rizikingas, tai sandorio šalis, prisiimdama galimą riziką, kartu praranda ir teisę vėliau tą sandorį ginčyti remdamasi suklydimu. Dėl to teisių ir pareigų, atsirandančių sandorio pagrindu, klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu tas klaidingas įsivaizdavimas įvyko dėl pačios sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Šalies elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip suklydimas tik tuo atveju, jeigu analogiškomis aplinkybėmis apdairus ir atidus žmogus būtų sudaręs sandorį tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir suklydusi šalis. Be to, vertinant, ar buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies, teigiančios, kad ji suklydo, amžių, išsimokslinimą, sveikatos būklę, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. Suklydimo faktą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo. Dėl to, ar asmuo suklydo, ar ne, turi būti vertinama pagal sandorio sudarymo metu egzistavusią faktinę situaciją, o ne pagal tą, kuri yra praėjus tam tikram laikui po sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-514/2005).

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad vekselio išrašymo metu ieškovui su kredito lėšų panaudojimu susijusios aplinkybės nebuvo žinomos, tačiau neįvertino aplinkybės, kad G. L. kaip liudytojas 2011 m. spalio 4 d. teismo posėdyje (t. 2, b. l. 142-143) patvirtino, jog ieškovas apie visas su kredito panaudojimu susijusias aplinkybes tikrai žinojo. Ieškovas buvo patyręs verslininkas ir UAB „Trimatė erdvė” akcininkas aktyviai dalyvavęs akcininkų susirinkimuose (t. 1, b. l. 120-125), todėl ne tik galėjo, bet ir turėjo pareigą domėtis bendrovės reikalais. Ieškovui neabejotinai turėjo būti žinoma aplinkybė dėl V. R. UAB „Trimatė erdvė” išrašyto 940 000 Lt vekselio, kuris buvo apskaitytas įmonės buhalterinėje apskaitoje, t. y. kad dalis kredito, suteikiant neužtikrintą paskolą V. R., galėjo būti panaudota ne pagal paskirtį. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų dalis UAB „Trimatė erdvė” kredito galimai buvo panaudota ne pagal paskirtį, gerokai prieš vekselio išrašymą. V. R. 2008-08-26 taip pat buvo išrašęs vekselį 940 000 Lt sumai UAB „Trimatė erdvė“ (t. 2, b. l. 67). Todėl ieškovui buvo pakankamai laiko įvertinti susidariusią situaciją, ją apsvarstyti, t. y. vekselio išrašymo momentu kredito panaudojimo aplinkybės nebuvo naujos. Kad ieškovui buvo žinoma situacija dėl UAB „Trimatė erdvė” finansinės situacijos patvirtina ir tai, kad vekselį AB Šiaulių bankas, užtikrinant UAB „Trimatė erdvė” suteikto kredito grąžinimą, jis išrašė tik gavęs V. R. vekselį analogiškai sumai. Taigi ieškovas suprato, jog išrašyti asmeninį vekselį ir užtikrinti, UAB „Trimatė erdvė” prievolių AB Šiaulių bankas įvykdymą, yra rizikinga, tačiau tokią riziką prisiėmė, tikėdamasis, kad statomas objektas bus parduotas (pagal sudarytą preliminariąją sutartį), įmonė gaus pajamų, bus atsiskaityta su AB Šiaulių bankas, o akcininkai gaus pelno. Daryti išvadą, kad ieškovas apie kredito panaudojimo aplinkybes nežinojo, vien tuo pagrindu, kad teismo vertinimu byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų ieškovo žinojimą, yra klaidinga. Priešingai, vertinant visus byloje esančius įrodymus ir aplinkybes, galima daryti išvadą, kad yra pakankamai įrodymų patvirtinančių, kad ieškovas apie kredito panaudojimo aplinkybes ne tik galėjo ir turėjo žinoti, bet ir žinojo, o įrodymų patvirtinančių, kad ieškovas apie kredito panaudojimo aplinkybes nežinojo - nėra.

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad 2010 m. balandžio 29 d. buvo atlikta ieškovo teismo psichiatrijos ekspertizė (t. 1, b. l. 136-138), taip pat 2010 m. rugsėjo 16 d. – spalio 1 d. stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė (t. 1, b. l. 175-180), kuriose pasisakyta, kad ieškovas dėl ligos vekselio išrašymo metu galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę bei juos valdyti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą grindė tuo, kad ieškovas nežinojo vekselio teisinės prigimties, paskirties ir jo sukeliamų padarinių, taip pat tuo, kad liga iškreipė ieškovo suvokimą dėl aplinkybių reikšmės ir įtakos jo įsipareigojimams prieš atsakovą bei padarė išvadą, kad ekspertizės nustatyta liga turėjo įtakos ieškovo valios formavimuisi išrašant vekselį. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenurodė, kodėl jo nuomone ekspertų išvada, jog tokia liga netrukdė ieškovui suprasti savo veiksmų reikšmės bei juos valdyti, yra klaidinga, taigi teismo sprendimas šioje dalyje yra nemotyvuotas. Kad ieškovas vekselio išrašymo metu galėjo suvokti savo veiksmų reikšmę bei padarinius, taip pat vertinti esamą situaciją ir pagrindo abejoti ekspertizės išvada nėra, patvirtina jau paminėtos aplinkybės, kad ieškovas išrašydamas vekselį paprašė V. R., kad šis jam išrašytų analogiškos sumos vekselį. Taip ieškovas siekė išvengti neigiamų padarinių, kuriuos žinodamas UAB „Trimatė erdvė” finansinę padėtį, ir numatė. Tai, kad sveikatos būklė ieškovui netrukdė vykdyti jam įprastos veiklos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Tą pačią dieną, kai buvo išrašytas ginčijamas vekselis, ieškovas dalyvavo UAB „Trimatė erdvė“ visuotiniame akcininkų susirinkime ir sprendė laikino bendrovės direktoriaus paskyrimo klausimus (t. 1, b. l. 120-121). 2008 m. gruodžio 8 d. ieškovas taip pat dalyvavo visuotiniame akcininkų susirinkime ir svarstė klausimus, susijusius su kredito grąžinimo termino pratęsimu. 2009-01-26 susirinkime svarstytas klausimas dėl kredito palūkanų mokėjimo atidėjimo (t. 1, b. l. 124). Iš šių aplinkybių taip pat galima spręsti, kad ieškovo sveikatos būklė leido jam spręsti su bendrovės veikla susijusius klausimus, nors ieškovas tik 2008 m. gruodžio 5 d. buvo išleistas iš VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė (t. 1, b. l. 23-24).

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai konstatavo esant pagrindams ginčijamą vekselį pripažinti sudarytą apgaulės ir suklaidinimo įtakoje, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas ir priimamas naujas sprendimas - ieškinį atmesti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Naikinant pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimant naują sprendimą, keistinas bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.), priteisiant iš ieškovo D. M. į valstybės biudžetą 56 Lt pirmosios instancijos teismo turėtų pašto išlaidų. Atsakovo AB Šiaulių banko nurodomos pirmosios instancijos teisme patirtos 7 260 Lt atstovavimo išlaidos (t.2, b. l. 170-171) nepriteistinos, kadangi atsakovas nepateikė teismui įrodymų, jog už šias atstovavimo paslaugas būtų sumokėjęs. Į bylą pateikta sąskaita-faktūra nepatvirtina patirtų išlaidų fakto.

Atsakovo AB Šiaulių banko apeliacinį skundą pilnai patenkinus iš ieškovo D. M. atsakovo naudai priteistinas 14 000 Lt žyminis mokestis (t. 3, b. l. 11). Kaip matyti iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų (t. 3, b. l. 14), atsakovas taip pat patyrė 3 630 Lt dydžio išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Prašymas atlyginti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas pateiktas iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atsižvelgusi į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, ginčo pobūdį, atsakovo advokato atliktus procesinius veiksmus – paruoštą apeliacinį skundą, į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytus užmokesčių dydžius bei vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, apeliacinės instancijos teismo kolegija atsakovo naudai priteistinas išlaidas už advokato teisinę pagalbą apeliacinėje instancijoje sumažina, priteisdama atsakovo naudai iš ieškovo D. M. 2 400 Lt (CPK 98 str. 2 d., Rekomendacijų 8.9 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo D. M. ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti iš ieškovo D. M. (a.k. (duomenys neskelbtini)) į valstybės biudžetą 56 Lt (penkiasdešimt šeši litai) teismo turėtų pašto išlaidų.

Priteisti iš ieškovo D. M. (a.k. (duomenys neskelbtini)) atsakovo AB Šiaulių banko (į.k. 112025254) naudai 14 000 Lt (keturiolika tūkstančių litų) žyminio mokesčio bei 2 400 Lt (du tūkstančiai keturi šimtai litų) atstovavimo išlaidų.

Teisėjai Danutė Gasiūnienė Kazys Kailiūnas Egidija Tamošiūnienė