- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-25
- Bylos Nr.
- 2A-456/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marytė Mitkuvienė, Algirdas Gailiūnas, Kazys Kailiūnas
- Ieškovas
- G. L., D. L.
- Atsakovas
- akcinei bendrovei Šiaulių bankui, Šiaulių rajono 1 notarų biuro
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Trimatė erdvė“, Beazley Furlonge Limited
- Kategorijos
- 21.4.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. L. , D. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-848-254/2010 pagal ieškovų G. L. , D. L. ieškinį atsakovams akcinei bendrovei Šiaulių bankui, Šiaulių rajono 1 notarų biuro notarei Nijolei Masiliūnienei, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Trimatė erdvė“, Beazley Furlonge Limited dėl paprastojo vekselio pripažinimo negaliojančiu, vykdomojo įrašo panaikinimo, restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovai G. L. , D. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuris buvo patikslintas, atsakovams AB Šiaulių bankui, notarei N. Masiliūnienei, tretiesiems asmenims UAB „Trimatė erdvė“, Beazley Furlonge Limited, prašydami pripažinti negaliojančiu 2008 m. spalio 30 d. paprastąjį vekselį 1 500 000 Lt sumai, taikyti restituciją ir grąžinti ieškovams iš jų išieškotas pinigines lėšas – 20 777,83 Lt, panaikinti 2009 m. sausio 22 d. Šiaulių rajono 1 notarų biuro notarės N. Masiliūnienės išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 278. Ieškovai nurodė, kad UAB „Trimatė erdvė“, kurios 50 procentų akcijų priklauso ieškovui, 2008 m. spalio mėnesį neįvykdė prievolės pagal 2008 m. balandžio 4 d. kreditavimo sutartį Nr. TV-2008-001-09, nes nesukaupė palūkanų mokėjimo sąskaitoje 14 902 USD palūkanoms sumokėti, taip pat tapo aišku, kad UAB „Trimatė erdvė“ negalės iki 2008 m. gruodžio 31 d. grąžinti 3 738 000 USD kredito. Ieškovai nurodė, kad buvo kreiptasi į banką dėl palūkanų mokėjimo atidėjimo ir kredito grąžinimo termino pratęsimo, tačiau bankas pareikalavo pasirašyti vekselį 1 500 000 Lt sumai, nurodant, kad išieškojimas pagal vekselį nebus vykdomas, o išsprendus klausimą dėl kredito grąžinimo termino pratęsimo bei sumokėjus palūkanas, ar jų mokėjimą atidėjus, vekselis bus grąžintas. Ieškovai nurodė, kad 2008 m. spalio 30 pasirašė vekselį. Ieškovų teigimu, AB Šiaulių bankas ir UAB „Trimatė erdvė“ 2008 m. gruodžio 16 d. pasirašė sutartį dėl kredito grąžinimo termino pratęsimo iki 2009 m. gruodžio 31 d., o 2009 m. vasario 6 d. sutartimi palūkanų mokėjimas buvo atidėtas iki 2009 m. rugpjūčio 5 d., tačiau 2008 m. gruodžio 1 d. ieškovai buvo paraginti vekselį apmokėti. Ieškovai nurodė, kad 2009 m. sausio 22 d. išduotas vykdomasis įrašas, kuris 2009 m. sausio 26 d. pateiktas vykdyti antstoliui. Ieškovų nuomone, ginčijamas vekselis nėra susijęs su piniginių lėšų jiems išdavimu, jis nėra ir laidavimas už bendrovės skolas, kredito sutartyje nėra nuorodos į vekselį. Ieškovų teigimu, jie vekselį pasirašė būdami visiškai priklausomi nuo banko valios, dėl banko daromo ekonominio spaudimo, grasinant nepratęsti kredito grąžinimo termino, iškelti bendrovei bankroto bylą ir nesant jokio pagrindo jį išduoti. Ieškovai pažymėjo, kad jie buvo silpnoji sandorio šalis, bankas juos apgavo, kad vekselis nebus panaudotas, sudarius susitarimus dėl kredito sąlygų pakeitimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2010 m. birželio 23 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovų G. L. ir D. L. atsakovui AB Šiaulių bankas po 2 250 Lt iš kiekvieno išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir valstybei po 26,05 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi.
Teismas nesutiko su ieškovų argumentu, kad 2008 m. spalio 30 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis neatitinka Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 77 straipsnio, kadangi, ieškovų teigimu, jį išrašė ne ieškovai savo ranka. Teismas nurodė, kad ginčijamas paprastasis vekselis turi visus ĮPVĮ 77 straipsnyje nurodytus rekvizitus, ieškovai neginčijo jį pasirašę, todėl nėra pagrindo šį vekselį laikyti neturinčiu galios (ĮPVĮ 78 str.).
Teismas, spręsdamas dėl ieškinio pagrįstumo, atsižvelgė į tai, kad vekselyje yra įtvirtintas mokėjimo prievolės abstraktumas ir ieškovai, išduodami vekselį atsakovui, sukūrė jam naują savarankišką prievolę, kuri yra iš esmės nepriklausoma nuo to teisinio santykio, kurio pagrindu buvo sukurta, tačiau, remiantis kasacinio teismo išaiškinimais bei ĮPVĮ 19 straipsniu, vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta, todėl ieškovai be prieštaravimų dėl formalių vekselio, kaip vertybinio popieriaus, trūkumų (jo rekvizitų) galėjo reikšti ir prieštaravimus dėl tiesioginių (asmeninių) skolininko pagal vekselį ir pirmojo vekselio turėtojo santykių, taip pat dėl vekselio turėtojo nesąžiningumo, įgyjant vekselį.
Teismas nurodė, kad ieškovai, pateikdami 2008 m. balandžio 4 d. kreditavimo sutartį Nr. TV-2008-001-9 (toliau – kredito sutartis) su jos pakeitimais, o atsakovas atsikirtimus bei abi šalys teikdamos paaiškinimus ir įrodymus, ginčo vekselio išrašymą susiejo būtent su šia kredito sutartimi. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant dėl įrodinėjimo naštos šioje byloje, ne atsakovas turėjo įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet ieškovai privalėjo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja, t.y. ieškovai turėjo įrodyti, kad atsakovas įgydamas vekselį, žinojo, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti, arba žinojo apie kitokius vekselių teisinių santykių dalyvių defektus, tačiau, nepaisant to, vis tiek įsigijo vekselį ir pateikė jį apmokėti, nes tokie atsakovo veiksmai reikštų tyčinį veikimą ieškovų nenaudai. Teismas konstatavo, kad ieškovai neįrodė, jog nebuvo pagrindo išduoti vekselį ar atsakovas įsigydamas jį buvo nesąžiningas. Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis bei nustatytas byloje aplinkybes, sprendė, kad 2008 m. balandžio 4 d. kredito sutartis buvo vekselio išrašymo pagrindu.
Teismas nurodė, kad ieškovai siekė įrodyti, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai, nes vekselio išrašymo dienai UAB „Trimatė erdvė“ turėjo pareigą gražinti tik 33 582,43 USD palūkanų. Teismo teigimu, iš bylos duomenų darytina išvada, kad ieškovai pasirašė vekselį, plačiąja prasme atliekantį prievolės pagal UAB „Trimatė erdvė“ kreditavimo sutartį užtikrinimo funkciją. Teismas pažymėjo, kad UAB „Trimatė erdvė“ dar iki vekselio pasirašymo buvo suteiktas 3 738 200 Lt kreditas, todėl išrašant vekselį viena prievolė iš esmės buvo pakeista kita, daugiau formalia. Teismas atkreipė dėmesį, kad ĮPVĮ ar Vekselių naudojimo taisyklės imperatyviai nereikalauja, kad vekselyje būtų nurodytas jo išdavimo pagrindas ar kad vekselio turėtojas su jo davėju sudarytų kitą sandorį, patvirtinantį vekselio išdavimo pagrindus, todėl ieškovų argumentai atmestini. Teismas pažymėjo, kad tai sąlygoja vekselio abstraktumo savybė, todėl prieštaravimus gali pareikšti nebent vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia būtų veikęs skolininko nenaudai (ĮPVĮ 19 str.), tačiau tokios tyčios nagrinėjamoje byloje nustatyti nėra pagrindo. Teismas nurodė, kad ieškovai ją įžvelgia atsakovo veiksmuose todėl, kad vekselio išrašymo dieną – 2008 m. spalio 30 d. bendrovė buvo pradelsusi sumokėti 33 582,43 USD palūkanų, tačiau ieškovai visiškai nepagrįstai nevertina teisiškai reikšmingų aplinkybių, kad prievolė grąžinti 3 420 000 USD kreditą jau egzistavo nuo 2008 m. balandžio 4 d., o 3 738 200 USD – nuo 2008 m. gegužės 12 d., todėl atsakovas turėjo galiojantį pagrindą vekseliui. Teismo teigimu, kitas reikšmingas aplinkybes dėl vekselio išdavimo patvirtina ieškovų ieškinio aplinkybės, kad bendrovė neturėjo realios galimybės iki 2008 m. gruodžio 31 d. grąžinti 3 738 000 USD kreditą, bendrovė jau nemokėjo palūkanų, o net pratęsus kredito grąžinimo terminą, jas galėjo laiku mokėti tik pardavusi nekilnojamąjį turtą. Teismas pažymėjo, kad aplinkybę, jog kredito gavėjo finansinė padėtis nuosekliai blogėjo, patvirtina atsakovo atlikti vertinimai, 2008 m. rugsėjo 30 d. pelno (nuostolių) ataskaita, kurioje apskaityta neigiama 1 348 553 Lt finansinė investicinė veikla, o įprastinės veiklos nuostoliai sudarė 1 573 404 Lt. Teismas nurodė, kad UAB „Trimatė erdvė“, atstovaujama ieškovo, siekė pratęsti kredito grąžinimo terminą ir to ieškovai neneigia bei patvirtina atsakovas. Teismas pažymėjo, kad ieškovai net savo valios trūkumus sieja su tuo, kad UAB „Trimatė erdvė“ paprašius pratęsti kredito grąžinimo terminą, buvo pareikalauta vekselio. Teismas nurodė, kad išduodant vekselį taip pat buvo žinoma šalims, kad atsakovas sutiks pratęsti kredito grąžinimo terminą, o taip pat bus atidėtas palūkanų mokėjimas. Teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog šios teisiškai reikšmingos aplinkybės įvyko, todėl vekselio turėtojo atsakovo sąžiningumo prezumpcijos ieškovai nenuginčijo. Teismas pažymėjo, kad Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 21 d. nutartimi buvo patvirtintas atsakovo 9 520 942,29 Lt kreditorinis reikalavimas UAB „Trimatė erdvė“ bankroto byloje.
Teismas sprendė, kad ieškovai neįrodė savo teiginių, kad vekselio išrašymas buvo sudarytas dėl ekonominio spaudimo, kuris pasireiškė grasinimu nepratęsti kredito gražinimo termino ir kelti kredito gavėjui bankroto bylą, ieškovams labai nenaudingomis sąlygomis, be to, apgaulės įtakoje, kadangi ieškovams buvo pasakyta, jog pratęsus kredito gražinimo terminą, vekselis bus gražintas. Teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, kad ginčo vekselio išrašymas ieškovams nebuvo nauja. Teismas pažymėjo, kad BUAB „Trimatė erdvė“ administratorius pateikė kasos išlaidų orderį kuris patvirtina, kad ieškovui dar 2008 m. rugpjūčio 26 d. buvo išduoti 940 000 Lt pagal vekselį, be to, abu ieškovai vekselį yra išdavę UAB „Medicinos bankas“, todėl vekselio esmė, paskirtis bei pasekmės jiems turėjo būti gerai žinomos. Teismo įsitikinimu, ieškovų patikslintame ieškinyje nurodytos aplinkybės dėl banko veiksmų, nurodant bendrovei, kad nevykdant sutarties sąlygų ji gali būti nutraukta; esant bendrovei nemokiai, bankas gali kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo; banko nurodymas sąlygų, kurios leistų derėtis dėl sutarties sąlygų pakeitimo, patvirtina sutarties vykdymo principų laikymąsi (sutarties šalių bendradarbiavimą, kooperavimąsi ir kt.), bet ne ekonominį spaudimą (CK 6.200 str.). Teismo nuomone, akivaizdu, kad ieškovas pats siekė išvengti bendrovės bankroto, jo veiksmai pasirašant vekselį ir prisiimant bendrovės skolą, gali būti pripažinti kaip vienintelis būdas iškilusiems sunkumams spręsti. Teismas pažymėjo, kad ieškovas, kuris buvo UAB „Trimatė erdvė“ akcininku ir direktoriumi, žinojo ne tik bendrovės finansinę padėtį, bet ir jos perspektyvą, juolab, kad gaunant kreditą bendrovė 2008 m. prognozavo 12 068 988 Lt bendrą pelną iš statybos objektų ir statybinių medžiagų, todėl ieškovo veiksmai kaip tik rodė, kad jis tuo siekia jo neprarasti. Teismas nurodė, kad liudytojas V. R. , kuris susijęs asmeniniais vekselio teisiniais santykiais su UAB „Trimatė erdvė“, parodė, kad banko vadovybė bendrovei kėlė sąlygas, derantis dėl sutarties sąlygų pakeitimo, tačiau, teismo nuomone, jas vertinti kaip spaudimą ar apgaulę nėra pagrindo.
Teismo teigimu, ieškovai neįrodė, kad kitų asmenų veiksmai būtų pagrindu nesuprasti vekselio paskirties bei jo išdavimo pasekmių. Teismas nurodė, kad bankas 2008 m. gruodžio 1 d. išsiuntė ieškovams pranešimus dėl vekselio apmokėjimo. Aplinkybę, kad vekselis atitiko ieškovų valią, teismo teigimu, patvirtina po banko pranešimų apmokėti vekselį ieškovo pasirašytas 2009 m. vasario 13 d. raštas Nr. 02-11, kuriuo buvo prašoma atidėti sumos pagal vekselį išieškojimą. Teismo nuomone, jeigu vekselis būtų buvęs išrašytas ekonominio spaudimo ar apgaulės įtakoje, sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas ieškovas turėjo, gavęs pranešimą, nedelsdamas jį ginčyti, nelaukdamas kol jis bus pateiktas vykdymui, o prašydamas atidėti išieškojimą ieškovas elgėsi neadekvačiai ieškinyje nurodytam pagrindui, todėl ieškinys pripažinti vekselį negaliojančiu CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu atmestinas, kaip neįrodytas.
Teismas nurodė, kad ieškovė D. L. ginčijamą vekselį laidavo, pasirašydama jame. Teismo teigimu, ieškinyje aplinkybių, susijusių su laidavimo neteisėtumu ar nepagrįstumu nebuvo nurodyta, o dėl ieškinio nepagrįstumo, susijusio su vekselio rekvizitais, vekselio gavėjo nesąžiningumo bei vekselio davėjo valios trūkumų teismas jau pasisakė.
Teismas sprendė, kad ieškinys atmestinas ir atsakovės notarės N. Masiliūnienės atžvilgiu. Teismas nurodė, kad ieškovai teigė, kad pripažinus vekselį negaliojančiu, pripažintinas negaliojančiu ir atsakovės įrašytas 2009 m. sausio 22 d. vykdomasis įrašas. Teismas pažymėjo, kad kitų šio ginčijamo įrašo nepagrįstumo pagrindų ieškovai nenurodė, todėl ieškinį dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu atmetus, įrašą pripažinti negaliojančiu pagrindo nėra.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovai G. L. , D. L. prašo apeliacinės instancijos teismą Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Teismo motyvai dėl vekselio negaliojimo nesant išrašymo pagrindo yra nepagrįsti, nes išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių bei galiojančių teisės normų aiškinimo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos tokio pobūdžio bylose. Nagrinėjamu atveju vekselis atsirado be pagrindo – ieškovų ir atsakovo vekselio išrašymo metu nesiejo jokie teisiniai santykiai (sandoris), kurio kontrahentais jie būtų buvę. Teismo nurodyta kreditavimo sutartis, sudaryta tarp UAB „Trimatė erdvė“ ir atsakovo, nebuvo ir negalėjo būti tokiu ieškovų ir atsakovo santykiu (sandoriu), nes ieškovai jame nedalyvavo ir nebuvo jo kontrahentais. Tai, kad atsakovas, kaip bankas, neturėjo teisės reikalauti iš ieškovų, kurie jam nebuvo skolingi, vekselio, patvirtina ir Vekselių naudojimo taisyklės. Teismas, klaidingai ir neteisėtai aiškindamas kreditavimo sutartį kaip vekselio pagrindą, vekselį su minėta sutartimi sieja tuo, kad vekselis atliko pagal šią kreditavimo sutartį užtikrinimo funkcijas, t.y. užtikrino UAB „Trimatė erdvė“ prievolių atsakovui įvykdymą. Toks vekselio išrašymas, skirtas kito subjekto prievolių kreditoriui įvykdymui užtikrinti, kai vekseliui išrašyti nebuvo jokio pagrindo, yra neteisėtas. Tokiu atveju vekselis tampa tik prievolės įvykdymo užtikrinimo priemone, kas prieštarauja vekselio paskirčiai ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pripažinta negalimu.Teismo išvada apie neįrodytą atsakovo nesąžiningumą nepagrįsta, kadangi atsakovas suvokė (turėjo suvokti) vekselio niekinį pobūdį – žinojo (turėjo žinoti), kad vekselis buvo išrašytas be pagrindo, tik kaip svetimos prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, t.y. atsakovas buvo nesąžiningas ir tyčia veikė ieškovų nenaudai. Atsakovo nesąžiningumą ir tyčinį veikimą ieškovų nenaudai įrodo ir kitos faktinės aplinkybės, kurias teismas ignoravo.Teismo išvados dėl vekselio negaliojimo dėl ieškovų valios išraiškos neatitikimo vidinei valiai nepagrįstos ir neobjektyvios, prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Ieškovai įrodė CK 1.91 straipsnio pagrindą, patvirtinantį, kad vekselis yra niekinis. Ieškinio faktinis pagrindas ir jį patvirtinantys įrodymai patvirtina, kad ieškovų pasirašytas vekselis yra su valios trūkumais – jų valios išraiška neatitiko ieškovų vidinės valios, nes vekselį ieškovai buvo priversti pasirašyti sau labai nenaudingomis sąlygomis dėl atsakovo pavartotos prieš juos apgaulės ir ekonominio spaudimo (realaus grasinimo). Atsakovas, kaip vekselio įgijėjas, buvo nuslėpęs aplinkybes, kurias žinodami ieškovai, nebūtų pasirašę vekselio, be to, buvo suklaidinęs ieškovus dėl vekselio efekto ir jo esminių sąlygų. Ieškovai buvo verčiami pasirašyti vekselį dėl atsakovo vykdyto grasinimo (ekonominio spaudimo), ieškovams sunkiomis aplinkybėmis, kuriomis atsakovas nesąžiningai pasinaudojo. Vekselis buvo sudarytas ieškovams aiškiai nenaudingomis sąlygomis. Ieškovai šiuo atveju visais požiūriais buvo silpnesnė sandorio šalis, ekonomiškai priklausoma nuo atsakovo. Be to, teismas nepagrįstai sureikšmino ieškovo 2009 m. vasario 13 d. raštą dėl išieškojimo pagal vekselį atidėjimo, kaip įrodantį vekselio atitikimą ieškovų valiai. Pažymėtina, kad šis raštas yra pateiktas ne ieškovo G. L. vardu, o juridinio asmens UAB „Trimatė erdvė“ vardu, kurį ieškovas pasirašė kaip laikinai einantis direktoriaus pareigas, be to, prašymas atidėti išieškojimą pagal vekselį buvo vienintelė galimybė bent laikinai apginti savo teises nuo galimos žalos iki bus pasiruošta veiksmingesniam teisių gynimui teisme.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas AB „Šiaulių bankas“ prašo apeliacinės instancijos teismą ieškovų G. L. ir D. L. apeliacinį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodo, kad su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nesutinka, mano, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Atsakovas nurodo, kad vertinant bylos aplinkybes akivaizdu, kad tarp šalių egzistavo gana aiškūs susitarimai, kurie buvo teisinio santykio atsiradimo (vekselio išrašymo) prielaida, tam tikrų susitarimų egzistavimo faktą ieškovai įrodinėjo ir ieškinyje, neneigė to ir apeliaciniame skunde. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog vekselis buvo išrašytas esant pagrindui, tačiau suklydo, kad šis pagrindas buvo kredito sutartis, nes vekselio pagrindas buvo ne kredito sutartis, o susitarimas, kurio turinį atskleidžia byloje nurodytos aplinkybės. Atsakovas pažymi, kad apeliantai, teigdami, jog vekselis negali būti prievolių užtikrinimo priemone, todėl yra negaliojantis, klaidingai interpretuoja teisės normas ir teismų praktiką. Atsakovo teigimu, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas buvo nesąžiningas ir tyčia veikė ieškovų nenaudai. Atsakovo įsitikinimu, apeliantai neįrodė, kad vekselis buvo pasirašytas dėl apgaulės ir darant ekonominį spaudimą, todėl nėra pagrindo vekselį pripažinti negaliojančių šiais pagrindais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas, Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
Byloje nustatyta, kad AB Šiaulių bankas ir UAB „Trimatė erdvė“ 2008 m. balandžio 4 d. sudarė kreditavimo sutartį Nr. TV-2008-001-9, pagal kurią AB Šiaulių bankas suteikė UAB „Trimatė erdvė“ 3 420 000 USD kreditą, kurio grąžinimo terminas 2008 m. gruodžio 31 d. 2008 m. gegužės 12 d. sutartimi buvo pakeistos kredito sutarties Nr. TV-2008-001-9 2.1.2 punkto sąlygos dėl kredito dydžio, padidinant kreditą iki 3 738 200 USD. 2008 m. gruodžio 16 d. sutartimi buvo pakeistos kredito sutarties Nr. TV-2008-001-9 1.9. ir 2.2.5. punktų sąlygos dėl kredito laikotarpio ir jo grąžinimo termino, pratęsiant šį terminą iki 2009 m. gruodžio 31 d. 2009 m. vasario 6 d. sutartimi buvo pakeistos kredito sutarties Nr. TV-2008-001-9 sąlygos dėl palūkanų už laikotarpį nuo 2008 m. lapkričio 1 d. iki 2009 m. liepos 31 d. atidėjimo iki 2009 m. rugpjūčio 5 d. Sudarant kredito sutartį Nr. TV-2008-001-9 bei kečiant šios sutarties nuostatas bendrovei atstovavo ieškovas G. L. . Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas G. L. yra 50 procentų UAB „Trimatė erdvė“ akcijų savininkas.
Byloje nustatyta, kad 2008 m. spalio 30 d. ieškovas G. L. , laiduojant sutuoktinei ieškovei D. L. , išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį per 10 dienų po jo pateikimo G. L. įsipareigojo sumokėti AB Šiaulių bankui 1 500 000 Lt. AB Šiaulių bankas 2008 m. gruodžio 1 d. pranešimu Nr. 6244 pareikalavimo iki 2008 m. gruodžio 13 d. sumokėti AB Šiaulių bankui pagal 2008 m. spalio 30 d. vekselį. 2009 m. sausio 22 d. Šiaulių rajono 1 notaro biuro notarė N. Masiliūnienė įrašė vykdomąjį įrašą dėl išieškojimo pagal 2008 m. spalio 30 d. vekselį ir atsakovas AB Šiaulių bankas šį vykdomąjį įrašą pateikė antstoliui.
Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl 2008 m. spalio 30 d. vekselio ir jo pagrindu padaryto vykdomojo įrašo.
Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 str. 1 d., 1.101 str.). Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau tekste – ĮPVĮ). Be to, vekselių išrašymas, įforminimas ir naudojimas detalizuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintose Vekselių naudojimo taisyklėse.
Įstatyme vekselis, kaip vertybinis popierius, apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 str. 1 d., ĮPVĮ 2 str. 1 d.). CK 1.105 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vekselis gali būti įsakomasis (trata) arba paprastasis (solo vekselis). Įsakomuoju vekseliu (trata) jo davėjas paveda kitam asmeniui, kad šis vekselio sumą sumokėtų jame nurodytam asmeniui, o paprastuoju vekseliu (solo) jo davėjas pats įsipareigoja sumokėti jame nurodytą sumą (CK 1.105 str. 3, 4 d., ĮPVĮ 2 str. 3, 4 p.). Iš įstatyme įtvirtintos vekselio, kaip vertybinio popieriaus, sąvokos aišku, kad tiek įsakomasis, tiek paprastasis vekselis yra dokumentas, kuriame įtvirtinta besąlygiška mokėjimo pareiga ir iš šios pareigos atsiradusi reikalavimo teisė. Vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje. Paprastai vekselis išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti).
Vekselis turi viešo patikimumo savybę, kuri reiškia tai, kad sąžiningas šio vertybinio popieriaus turėtojas gali pasitikėti tuo, jog dokumentas, atitinkantis įstatymo vekseliui nustatytus formalius reikalavimus, patvirtina, kad jis yra teisėtas šiame dokumente išreikštos teisės subjektas. Dėl to asmuo, kuris yra skolininkas pagal šį vertybinį popierių, neturi teisės atsisakyti sumokėti vekselyje nurodytą sumą, remdamasis aplinkybėmis, nenurodytomis jame, tarp jų ir tuo, kad nebuvo pagrindo šiam vertybiniam popieriui išduoti, arba tuo, kad tas pagrindas negalioja, nebent jis įrodytų, jog, įgydamas vertybinį popierių, įgijėjas žinojo arba turėjo žinoti apie nurodytus trūkumus, t. y. buvo nesąžiningas įgijėjas. Taigi vekselio viešo patikimumo taisyklė galioja tik sąžiningiems vekselio turėtojams. Vekselio viešo patikimumo savybė suponuoja tai, kad šio vertybinio popieriaus turėtojas tol, kol neįrodyta priešingai, laikomas sąžiningu jo savininku, kuriam priklauso visos teisės pagal šį vertybinį popierių.
Įstatymo nustatytas reikalavimas, kad vekselyje turi būti besąlyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą (CK 1.105 str. 1 d., ĮPVĮ 2 str. 1 d., 3 str. 2 p., 77 str. 2 p.) reiškia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad, pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu, antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti arba atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Taigi vekselyje įtvirtintos prievolės abstraktumas reiškia tai, kad ši prievolė nesusijusi teisiniu ryšiu su vekselio išdavimo pagrindu, t. y. tuo teisiniu santykiu (tam tikru sandoriu), dėl kurio vekselis buvo išrašytas. Tai reiškia, kad skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Ši abstrakti prievolė atsiranda išrašius vekselį. Vekselio išrašymas – abstraktus vienašalis sandoris. Dėl šio abstraktaus vienašalio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta. Kita vertus, vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta. Neįmanoma paneigti to, kad yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Taigi vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad vekselis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą, arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas vekselius reglamentuojančias teisės normas, formuoja praktiką tokia linkme, kad nebūtų pažeidžiama ir iškreipiama vekselio teisinė esmė, pagal kurią vekselis – tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo besąlygišką, nepriklausančią nuo jos atsiradimo pagrindo, reikalavimo teisę į vekselyje nurodytą pinigų sumą, ir kartu įtvirtinantis besąlygišką skolininko pagal vekselį pareigą sumokėti šią sumą teisėtam vekselio turėtojui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse yra pabrėžęs, kad vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo viešą patikimumą, specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotą vekselio davėjo galimybę reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2005; 2007 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2007).
Dėl vekselio išrašymo pagrindo
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog 2008 m. spalio 30 d. vekselis išrašytas be pagrindo. Apeliaciniame skunde pagrindo ginčo vekseliui išrašyti nebuvimas siejamas su tuo, kad vekselio išrašymas buvo skirtas kito subjekto, t.y. UAB „Trimatė erdvė“ prievolių kreditoriui AB Šiaulių bankui įvykdymui užtikrinti. Teisinis ryšys vekselyje įtvirtintos prievolės ir to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kuris buvo pagrindas vekseliui išduoti, gali būti nustatytas tuo atveju, kai yra pakankamai patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad būtent tas teisinis santykis (sandoris) buvo pagrindas atsirasti prievolei pagal vekselį. Toks ryšys gali būti nustatytas tada, jeigu apie jį tiesiogiai nurodyta vekselių teisinių santykių dalyvių sudarytoje sutartyje arba kitokiuose dokumentuose, patvirtinančiuose tokius šalių ketinimus. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Kaip minėta, ieškovas G. L. – 50 procentų UAB „Trimatė erdvė“ akcijų savininkas. Dėl to G. L. UAB „Trimatė erdvė“ vardu su AB Šiaulių banku sudarydamas kreditavimo sutartį Nr. TV-2008-001-9 bei sutartis dėl šios kreditavimo sutarties pakeitimo veikė ne tik UAB „Trimatė erdvė“ interesais, tačiau ir netiesioginiais savo, kaip įmonės akcininko, interesais. Ieškinyje pripažįstama aplinkybė, kad vekselis buvo pasirašytas siekiant pakeisti kreditavimo sutarties sąlygas dėl kredito grąžinimo termino bei palūkanų atidėjimo, kadangi UAB „Trimatė erdvė“ neturėjo realios galimybės iki 2008 m. gruodžio 31 d. grąžinti kredito, bendrovė nebemokėjo palūkanų, finansinė UAB „Trimatė erdvė“ padėtis blogėjo. Teisinė vekselio prigimtis lemia tai, kad vekselis gali atlikti ir tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją: vekselyje įtvirtintos prievolės specifika, t. y. jos abstraktumas ir besąlygiškumas, suteikia kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta. Atsižvelgiant į tai, kad kredito gavėjo UAB „Trimatė erdvė“ finansinė padėtis blogėjo, teisėjų kolegijos nuomone, įmonės akcininkui G. L. buvo pagrindas, siekiant keisti kreditavimo sutarties sąlygas, vekseliui, kaip papildomai garantijai, kad skola bus grąžinta, išrašyti. Pirmosios instancijos teismo nepakankamai tiksli išvada, kad vekselio išrašymo pagrindas buvo kredito sutartis, teisėjų kolegijos nuomone, iš esmės neprieštarauja teisėjų kolegijos išvadai dėl vekselio išrašymo pagrindo.
Dėl atsakovo nesąžiningumo
Kaip jau minėta, asmuo, kuris yra skolininkas pagal vekselį, neturi teisės atsisakyti sumokėti vekselyje nurodytą sumą, remdamasis aplinkybėmis, nenurodytomis jame, tarp jų ir tuo, kad nebuvo pagrindo šiam vertybiniam popieriui išduoti, arba tuo, kad tas pagrindas negalioja, nebent jis įrodytų, jog, įgydamas vertybinį popierių, įgijėjas žinojo arba turėjo žinoti apie nurodytus trūkumus, t. y. buvo nesąžiningas įgijėjas. Apeliantų teigimu, atsakovas laikytinas nesąžiningu, kadangi suvokė (turėjo suvokti) vekselio niekinį pobūdį – žinojo (turėjo žinoti), kad vekselis buvo išrašytas be pagrindo, tik kaip svetimos prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė. Atsižvelgiant į tai, kad jau konstatuotas vekselio išrašymo pagrindo buvimas, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas buvo nesąžiningas apeliantų nurodomu pagrindu.
Be to, nors, apeliantų teigimu, atsakovas UAB Šiaulių bankas elgėsi nesąžiningai kreipdamasis į notarą dėl vykdomojo įrašo, nors dar nebuvo sudarytos sutartys dėl kreditavimo sutarties Nr. TV-2008-001-9 pakeitimo, toks apeliacinio skundo argumentas, teisėjų kolegijos nuomone, nepaneigia vekselio davėjo pareigos apmokėti vekselį.
Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantai neįrodė atsakovo AB Šiaulių banko nesąžiningumo ir pirmosios instancijos teismo išvados šiuo klausimu yra pagrįstos.
Dėl vekselio davėjo valios išraiškos atitikties vidinei valiai
Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl vekselio negaliojimo dėl ieškovų valios išraiškos neatitikimo vidinei valiai nepagrįstos. Apeliantų teigimu, vekselis buvo išrašytas dėl atsakovo pavartotos apgaulės ir grasinimo (ekonominio spaudimo) ir buvo įrodytas CK 1.91 straipsnyje numatytas sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindas. CK 1.91 straipsnis reglamentuoja dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, taip pat dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu klausimus. Šio straipsnio 4 dalis numato, kad vartojama samprata „realus grasinimas“ reiškia kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nepateisinamus ir neteisėtus prieš sandorio šalį, jos tėvus, vaikus, sutuoktinį, senelius, vaikaičius arba kitus artimuosius šalies giminaičius, arba jų turtą ar reputaciją nukreiptus veiksmus, kurie duoda pagrindą manyti, kad gali būti padaryta žalos šiems asmenims, jų turtui ar reputacijai, ir šaliai nelieka kitos protingumo kriterijus atitinkančios alternatyvos, kaip tik sudaryti sutartį; realiu grasinimu taip pat laikoma kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens grasinimas panaudoti ekonominio spaudimo priemones ekonomiškai silpnesnę ar iš esmės ekonomiškai priklausomą sandorio šalį priversti, kad ši sudarytų jai ypač ekonomiškai nenaudingą sandorį; nustatydamas, buvo ar ne realaus grasinimo faktas, teismas turi atsižvelgti į šalies, kuriai buvo grasinta, amžių, finansinę bei ekonominę būklę, lytį, veiksmų pobūdį ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal minėto straipsnio 5 dalį apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių.
Kaip minėta, ieškovai neginčija, kad vekselis buvo pasirašytas siekiant pakeisti kreditavimo sutarties sąlygas dėl kredito grąžinimo termino bei palūkanų atidėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad kredito sutartis buvo pakeista ir pratęstas kredito grąžinimo terminas, taip pat buvo atidėtas palūkanų mokėjimas, nėra pagrindo pripažinti, kad vekselis buvo pasirašytas dėl ekonominio spaudimo, kadangi vekselis buvo išrašytas siekiant ekonominės naudos UAB „Trimatė erdvė“, kurios akcininku yra ieškovas G. L. .
Teisėjų kolegijos nuomone, taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad ginčo vekselis buvo išrašytas dėl apgaulės. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieš atlikdamas bet kokį teisinį veiksmą, tarp jų – ir išrašydamas vekselį, turėtų apsvarstyti ir įvertinti galimas tokio teisinio veiksmo pasekmes, o abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas sąžiningas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas G. L. suvokė vekselio esmę, paskirtį bei pasekmes, nes į bylą pateiktas kasos išlaidų orderis patvirtina, jog G. L. 2008 m. rugpjūčio 26 d. buvo išduota 940 000 Lt vekseliui, be to, G. L. ir D. L. yra laidavę UAB Medicinos bankui pagal UAB „Saudinga“, kurios direktoriumi buvo G. L. , išrašytą vekselį.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad tokiu atveju, kai vekselio išrašymas neatitinka vidinės asmens, t. y. vekselio davėjo, valios, sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų iš karto ginčyti vekselį, nelaukdamas, kol bus imtasi veiksmų dėl išieškojimo pagal vekselį. Toks aiškinimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas G. L. 2009 m. vasario 13 d. raštu Nr. 02-11 prašė AB Šiaulių banką atidėti sumos pagal vekselį išieškojimą ir palūkanų mokėjimą ir teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šis raštas patvirtina ieškovo G. L. valią išduoti vekselį. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad minėtas raštas buvo pateiktas ne ieškovo G. L. vardu, o juridinio asmens UAB „Trimatė erdvė“ vardu, kurį ieškovas pasirašė kaip laikinai einantis direktoriaus pareigas, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad vekselio išrašymas neatitiko ieškovo G. L. valios.
Nagrinėjamu atveju ieškovas G. L. 2008 m. spalio 30 d. vekselį ėmė ginčyti tik tuomet, kai atsakovas pareikalavo sumokėti pagal šį vekselį.
Teisėjų kolegijos nuomone, pagal bylos duomenis taip pat nėra pagrindo spręsti, kad ieškovės D. L. ginčo vekselio laidavimas neatitiko ieškovės vidinės valios.
Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad 2008 m. spalio 30 d. vekselio išrašymas atitiko vidinę ieškovo G. L. valią ir pirmosios instancijos teismo išvados dėl vekselio davėjo valios išraiškos atitikties vidinei valiai yra pagrįstos.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos yra mažareikšmės, todėl iš ieškovų G. L. ir D. L. šių išlaidų atlyginimas nepriteistinas.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atsakovas nepateikė į bylą įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl atsakovui šių išlaidų atlyginimas nepriteistinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.