Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis 5 klasių išsilavinimą, nedirbantis, išsituokęs, gyv. (duomenys neskelbtini), šiuo metu laikomas suimtas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, Šiauliai, Trakų g. 10, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 145 str. 2 d., 286 str., 290 str., 145 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. A. terorizavo sugyventinę Z. P. ir sugyventinės dukrą V. Š. grasindamas padegti ir padaryti kitokias pavojingas gyvybei, sveikatai ir turtui veikas bei sistemingai baugino sugyventinę Z. P. naudodamas fizinę bei psichinę prievartą, o būtent: nuo 2013-01-06 iki 2014-08-13, gyvendamas adresu - (duomenys neskelbtini), terorizavo sugyventinę Z. P. grasindamas padegti ją pačią bei jos būstą, grasindamas padaryti kitokias pavojingas gyvybei ar sveikatai veikas, taip pat nuolat sekiojo, menkino, žemino, demonstravo ir akcentavo savo fizinę galią, sistemingai baugino Z. P. naudodamas fizinę ir psichinę prievartą, t. y. grasino sudeginti Z. P. su visu namu, tampydavo už plaukų be jokios priežasties, pasiimdavo kirvį į rankas ir paėmęs už plaukų bei prilenkęs Z. P. prie žemės grasindavo nukirsti galvą ir įmesti į šulinį, grasindavo nukapoti galvas Z. P. artimiesiems, grasindamas kirviu išvarydavo Z. P. iš gyvenamojo namo į laukus nakties metu; 2013-01-06 grasino Z. P., jog subadys su peiliu, 2013-01-07 gulinčiai Z. P. grasino užmušti su kirviu į pakaušį, 2013-03-16 Z. P. spardė ir sudavė į veidą, 2013-06-16 tampė Z. P. už plaukų, 2013-11-05 su lenta sudavė Z. P. į galvą, 2014-01-12 išvijo Z. P. iš namų, 2014-05-17 tampė Z. P. už plaukų, 2014-08-11 turėdamas rankoje kirvį ir paėmęs už plaukų bei prilenkęs Z. P. prie stalo grasino nukirsti galvą; 2014-08-13, apie 9 val., būdamas tuo pačiu adresu - (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grasino Z. P., sakydamas, jog sukapos kirviu Z. P. ir jos dukrą V. Š., prie įėjimo į namo rūsį sudavė Z. P. vieną smūgį mediniu šaukštu per dešinės rankos plaštaką, 2014-08-13, apie 15.00 val., toje pačioje vietoje, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, grasino užmušti Z. P. ir jos dukrą V. Š., terorizavo V. Š. puldamas su kirviu rankose ir bandydamas jai suduoti kirviu, grasindamas ją sukapoti, nukirsti jai galvą, puldamas V. Š. ir mesdamas skaldytą malką sudavė jai į galvą, iš gyvenamojo namo išsinešė užvestą benzininį pjūklą „Husqvarna 450“, kurio bendras ilgis 78 cm, ir grasino, kad papjaus Z. P. ir V. Š., nenutraukė grasinimų nužudyti Z. P. ir V. Š. panaudojant rankose tebelaikomą benzininį pjūklą net ir atvykus į įvykio vietą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams, tokiu būdu terorizavo Z. P. ir jos dukrą V. Š., panaudodamas fizinę ir psichinę prievartą.

Be to, S. A. panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino statutiniam valstybės tarnautojui bei įžeidė savo pareigas einančius statutinius valstybės tarnautojus, t. y. 2014-08-13, apie 15.15 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių būrio patruliams E. S. ir L. S., vykdantiems neteisėtų piliečių veiksmų nutraukimo, viešosios tvarkos ir visuomeninės rimties užtikrinimo bei nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos, užkardinimo ir išaiškinimo funkcijas – atvykus adresu - (duomenys neskelbtini), pagal Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate gautą pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje, ir nurodžius S. A. nusiraminti nutraukiant smurtinius veiksmus šeimos narių atžvilgiu, atsisakė vykdyti teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus ir šeimos narių akivaizdoje policijos pareigūnus išvadino necenzūriniais, įžeidžiančiais, garbę ir orumą žeminančiais žodžiais bei siekdamas išvengti sulaikymo ir specialiųjų priemonių jo atžvilgiu panaudojimo, tyčia muistydamasis ir spardydamasis policijos pareigūnui E. S. koja sudavė į veido sritį, sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas veide, dešinio paakio ir viršutinės lūpos srityje, paviršinį įdrėskimą, ir tokiais savo veiksmais pasipriešino valstybės tarnautojui bei įžeidė valstybės tarnautojus.

Be to, S. A. grasino nužudyti buvusią sugyventinę Z. P., esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, t. y. 2014-10-06 apie 8.00 val., atvykęs adresu - (duomenys neskelbtini), žodžiu ir sugadindamas duris grasino nužudyti Z. P., sudaužyti jos galvą ir sudeginti jos gyvenamąjį namą būdamas prie jos prisiartinęs, tokiais veiksmais grubiai pažeisdamas 2014-08-14 teismo nutartimi jam paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios Z. P. sąlygas, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

2014-08-13 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad neblaivus S. A. smurtauja artimoje aplinkoje, sulaikytasis S. A. elgėsi agresyviai, priešinosi, panaudotos spec. priemonės: elektrošokas, antrankiai (1 t., b.l. 7-10).

Iš 2014-10-30 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti nukentėjusiosios Z. P. pateikti daiktai: benzininis pjūklas „Husqvarna 450“, medinis šaukštas ir kirvis, kurie perduoti saugojimui į Telšių apskrities VPK daiktinių įrodymų saugojimo kamerą (1 t., b.l. 29-30, 31).

Iš Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 42 matyti, kad S. A. 2014-08-13, 17.56 val. nustatytas 1,67 prom. girtumas (1 t., b.l. 89).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos LR BPK 20 str. nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas žmogaus terorizavimu, grasinimu nužudyti, pasipriešinimu valstybės tarnautojui ir jo įžeidimu, S. A. pasitvirtino.

Kaltinamasis kaltu neprisipažino, neigė terorizavęs sugyventinę Z. P. ir jos dukrą V. Š. grasindamas padegti ir padaryti kitokias pavojingas gyvybei, sveikatai ir turtui veikas bei sistemingai bauginęs sugyventinę, įžeidęs valstybės tarnautojus – policijos pareigūnus ir pasipriešinęs jiems, grasinęs nužudyti sugyventinę Z. P., tačiau byloje esantys ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai leidžia daryti priešingą išvadą dėl S. A. kaltės.

BK145 str. 2 d. įtvirtintos kelios nusikaltimo sudėtys: 1) žmogaus terorizavimas, grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką; 2) sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą. Šios veikos pripažįstamos alternatyviomis (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-627/2012, 2K-116/2014), todėl bet kurios iš jų padarymas leidžia teigti apie baigtą žmogaus terorizavimo veiką. Psichinė prievarta terorizuojant kitą žmogų paprastai reiškiasi kaip įvairaus pobūdžio grasinimai, kuriuos vertinant, be kita ko, taikomas ir jų realumo kriterijus. Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.), kad nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusiajam buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-341/2010 ir kt). Taigi, vertinant grasinimo realumą, svarbu įvertinti ir tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ir grasinančiojo siekius bei ketinimus, tačiau nebūtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų įgyvendinti grasinimą (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26/2010, 2K-542/2011, 2K-94/2013 ir kt). Sistemingas žmogaus bauginimas gali reikštis grasinimais nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kitais baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliančiais veiksmais (pvz., besikartojančiais įžeidinėjimais, grasinimais kaip nors pakenkti, priekabiavimu, atviru sekimu, gąsdinančiais naktiniais skambučiais, amoralaus pobūdžio SMS žinutėmis ir pan.). Tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-542/2011, 2K-198/2013).

Nors kaltinamasis S. A. neigia terorizavęs Z. P. ir V. Š., sistemingai bauginęs Z. P., naudodamas fizinę ir psichinę prievartą, kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip jo gynybinę poziciją, juos paneigia nuoseklūs tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiųjų Z. P. ir V. Š. parodymai, kuriuos patvirtina liudytojos E. Š. parodymai ir iš dalies liudytojo S. Ž. parodymai. Netikėti šiais nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo. Teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis S. A. sistemingai, gana ilgą laiko tarpą laikotarpiu nuo 2013-01-06 iki 2014-08-13 terorizavo ir sistemingai baugino savo sugyventinę Z. P. naudodamas fizinę ir psichinę prievartą. Kaltinamasis S. A. grasino sudeginti Z. P. su visu namu, tampė ją už plaukų be jokios priežasties, pasiėmęs kirvį į rankas ir paėmęs už plaukų bei prilenkęs Z. P. prie žemės grasino nukirsti galvą ir įmesti į šulinį, grasino nukapoti galvas Z. P. artimiesiems, grasindamas kirviu išvarė Z. P. iš gyvenamojo namo į laukus nakties metu. Tokį sistemingą, gana ilgą laiko tarpą laikotarpiu nuo 2013-01-06 iki 2014-08-13 trukusį terorizavimą ir sistemingą sugyventinės Z. P. bauginimą įrodo pačios nukentėjusiosios Z. P. parodymai, liudytojo S. Ž. parodymai, nukentėjusiosios Z. P. pateikti 2013 m. ir 2014 m. kalendoriai, jų lapeliuose užfiksuoti ranka daryti įrašai apie Z. P. atžvilgiu panaudoto smurto atvejus (1 t., b.l. 19-25). Teismas neturi pagrindo manyti, kad šie Z. P. rankraštiniai įrašai būtų neteisingi ir neatitinkantys tikrovės. Dėl 2014-08-13 epizodo kaltinamojo kaltę įrodo nukentėjusiųjų Z. P. ir V. Š. parodymai, liudytojos E. Š. parodymai, 2014-08-13 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (1 t., b.l. 7-10) užfiksuotos aplinkybės, iš dalies nukentėjusiųjų L. S. ir E. S. parodymai. Taigi visi aukščiau išdėstyti įrodymai, patvirtina, kad tokie kaltinamojo S. A. veiksmai, atlikti ilgą laiko tarpą – nuo 2013-01-06 iki 2014-08-13 – grasinimas fiziniu susidorojimu ir turto sugadinimu, fizinio smurto panaudojimas (tampymas už plaukų, smūgių sudavimas) suponuoja išvadą, kad kaltinamasis S. A. terorizavo ir sistemingai baugino nukentėjusiąją Z. P., dėl ko nukentėjusioji patyrė didelį psichologinį diskomfortą, nervinę įtampą, stresą, baimę, nerimą, ji bijojo neprognozuojamų kaltinamojo veiksmų, patyrė nesaugumo jausmą. Be to, 2014-08-13 grasindamas fiziniu susidorojimu V. Š., puldamas su kirviu rankose ir bandydamas jai suduoti, suduodamas jai iš malkos, grasindamas užvestu benzininiu pjūklu, S. A. terorizavo ir V. Š., sukeldamas jai baimę ir nesaugumo jausmą. Grasindamas fiziniu susidorojimu ir turto sugadinimu, panaudodamas fizinį smurtą kaltinamasis S. A. akivaizdžiai suvokė savo elgesio bauginamą pobūdį nukentėjusiosioms ir norėjo sukelti joms baimės bei nesaugumo jausmą, jis suvokė, jog tokiais savo veiksmais kelia nukentėjusiosioms baimę dėl jų sveikatos ir gyvybės, o Z. P. ir dėl savo turto, verčia nesaugiai jaustis, sukelia baimę, nerimą, taigi jis veikė tiesiogine tyčia. Tokie S. A. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 145 str. 2 d.

BK 286 str. prasme pasipriešinimas – tai smurtiniai veiksmai, kuriais trukdoma asmeniui atlikti teisėtas tarnybines funkcijas. Įstatymas nurodo du būdus pasipriešinimo veikai padaryti: fizinis smurtas ir grasinimas tuoj pat jį panaudoti. Šiame Baudžiamojo kodekso straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-321/2009).

BK 290 str. nurodytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis pasireiškia savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimu. Įžeidimas gali pasireikšti žodžiais ar veiksmais, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui. Svarbu nustatyti pasakytų žodžių prasmę, t. y. ar jie tikrai buvo nukreipti asmeniškai į pareigūnus; kokie konkrečiai necenzūriniai žodžiai buvo vartojami konflikto metu; ar šie žodžiai buvo vartojami protestuojant prieš pareigūnų veiksmus; ar jie buvo nukreipti į pareigūnus, siekiant juos įžeisti, pažeminti jų orumą. Greta to, didelę reikšmę turi ir necenzūrinių žodžių vartojimo vieta, paros laikas, aplinka: ar šie žodžiai buvo vartojami pareigūnų atžvilgiu pašalinių žmonių akivaizdoje, gatvėje, kurioje buvo (nebuvo) žmonių. Pats valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimas gali būti padaromas viešai arba neviešai. Nors veikai kvalifikuoti įžeidimo pobūdis reikšmės neturi, tačiau viešas nukentėjusiojo įžeidimas įžūliau ir šiurkščiau pažeidžia objektą (kasacinė nutartis Nr. 2K-324/2013).

Šios bylos aplinkybės neginčijamai patvirtina S. A. veiksmuose esant nusikaltimų, numatytų BK 286 str. ir 290 str., sudėtį. Visų pirma nukentėjusieji E. S. ir L. S., įvykio metu ir šiuo metu einantys Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių būrio patrulio pareigas, teisiamajame posėdyje patvirtino, jog kaltinamasis juos ne tik įžeidė vartodamas įžeidžiančius, jų orumą žeminančius žodžius, bet ir naudodamas fizinį smurtą pasipriešino E. S. teisėtam reikalavimui pasitikrinti neblaivumą. Nustatyta, kad minėti policijos pareigūnai kaltinamojo anksčiau nepažinojo nei asmeniškai, nei atlikdami savo tarnybines pareigas, todėl nėra pagrindo teigti, kad jie kaltinamąjį apkalbėjo, be to, nukentėjusiųjų E. S. ir L. S. parodymus teisiamajame posėdyje patvirtino ir V. Š. bei liudytoja E. Š. Iš nukentėjusiųjų E. S. ir L. S. parodymų nustatyta, kad S. A. garsiai ir ne vieną kartą juos vadino necenzūriniais žodžiais, grasino atleisti iš darbo. Kaltinamasis atsisakė pūsti į alkotesterį neblaivumo nustatymui, muistėsi, mosikavo rankomis, nesileido uždėti antrankių, E. S. panaudojus kovinių imtynių veiksmus ir parvertus kaltinamąjį ant žemės, pastarasis spardėsi ir įspyrė E. S. į veidą. Tik panaudojus elektros šoką ir uždėjus antrankius, kaltinamojo veiksmai buvo nutraukti, kas patvirtina jo veiksmų intensyvumą ir aktyvumą. Kaltinamasis neneigia, kad sulaikomas galėjo nusikeikti, tačiau teigia, kad keikėsi ne pareigūnų atžvilgiu, o iš skausmo, taip pat neneigia, kad pareigūnams bandant uždėti antrankius, jis spardėsi, raitėsi iš skausmo, todėl galėjo įspirti vienam iš pareigūnų. Tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kritiškai, kaip bandymą pasiteisinti ir siekimą išvengti atsakomybės. Nukentėjusieji E. S. ir L. S. patvirtino, kad kaltinamasis keiksmažodžius ir necenzūrinius žodžius vartojo jų atžvilgiu. Dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams pažymėtina, kad kaltinamasis suvokė, jog priešinasi sulaikomas aktyviais veiksmais – muistydamasis, mosikuodamas rankomis, spardydamasis kojomis, jis norėjo taip veikti, todėl darytina išvada, kad S. A. tyčia įspyrė nukentėjusiajam E. S. į veidą. Kad kaltinamasis priešinosi policijos pareigūnui, patvirtina ir gydytojo konsultanto atsakymas siuntėjui, kuriame nurodyta, jog 2014-08-13, 16.10 val., E. S. nustatytas paviršinis įdrėskimas veide, dešinio paakio ir viršutinės lūpos srityje (1 t., b.l. 57).

LR BK 145 str. 1 d. numatyta tyčine nusikalstama veika siekiama padaryti poveikį nukentėjusiojo asmens psichikai sukeliant jam baimę dėl grėsmės gyvybei ir sveikatai. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, jog grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010). Taigi nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.).

Kaltinamasis S. A. taip pat neigia 2014-10-06 grasinęs nužudyti Z. P. ir sudeginti jos namą, tačiau kaltinamojo kaltė padarius LR BK 145 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką įrodyta nukentėjusios Z. P. parodymais, kuriuos patvirtina kiti baudžiamosios bylos duomenys – įvykio vietos apžiūros protokole, tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuoti duomenys (1 t., b.l. 75-77, 79-82). Pats kaltinamasis nurodė, kad po to, kai jam Telšių rajono apylinkės teismo 2014-08-14 nutartimi buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusios Z. P. ir įpareigojimas nebendrauti ryšių su ja ir V. Š., jis buvo nuvykęs pas Z. P., nurodė, kad jie susitaikė, o jis neva nesupratęs teismo jam paskirtų įpareigojimų. Nukentėjusioji Z. P. paneigė S. A. teiginius, kad jie susitaikė, nurodė, kad jis buvo pas ją atėjęs gal du kartus, 2014-10-06 S. A. atėjo pas ją girtas, laužė namo duris, grasino su rankoje turėtu geležiu suduoti jai per galvą, sudeginti namą. Nukentėjusioji dėl tokių kaltinamojo grasinimų išsigando, nes grasinama buvo ne pirmą kartą, kaip pati nurodė, išbėgo į laukus skambinti dukrai, kad ši iškviestų policiją. Atsižvelgiant į tai, kad S. A. rankose laikė geležinį strypą, kuriuo grasino suduoti nukentėjusiajai, anksčiau ne kartą yra smurtavęs prieš nukentėjusiąją, ją sistemingai bauginęs, darytina išvada, kad Z. P. buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl S. A. ketinimų, o pastarasis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusiąją, veikė tiesiogine tyčia. Šie S. A. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 145 str. 1 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 str.), atsižvelgia į tai, kad S. A. padarė keturias nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkiems ir apysunkiui nusikaltimams, veikdamas tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikalstamos veikos baigtos, į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Vertinant S. A. asmenybę, pažymėtina, kad praeityje buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, turi vieną galiojančią nuobaudą, iki suėmimo oficialiai nedirbo, žalos civiliniam ieškovui neatlygino, nukentėjusiųjų neatsiprašė, dėl savo elgesio nesigaili ir jo kritiškai nevertina. Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam S. A. už BK 145 str. 2 d., 286 str., 290 str., 145 str. 1 d. numatytų nusikaltimų padarymą paskyrus inkriminuojamų straipsnių sankcijose numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo padarytais nusikaltimais nebuvo sukeltos ypatingai sunkios pasekmės, atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, byloje esančius duomenis apie tai, kad jis turi sveikatos problemų (1 t., b.l. 138, 139, 2 t., b.l. 23-24), į tai, kad šiuo konkrečiu atveju ilgalaikis asmens izoliavimas nuo visuomenės nėra tikslingas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, kaltinamajam S. A. skirtinos mažesnės laisvės atėmimo bausmės, negu inkriminuotų straipsnių sankcijose numatytas šios bausmės vidurkis (BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamajam 2014-08-14 nutartimi paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios Z. P. (1 t., b.l. 120-121), naikintina priimant nuosprendį, o kardomoji priemonė – suėmimas (1 t., b.l. 102-103, 108-109, 129-131, 177-179) paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.

Byloje yra pareikštas ir neatlygintas Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys (1 t., b.l. 60-61), kuriuo civilinis ieškovas prašo priteisti 11,34 Eur (39,15 Lt) nukentėjusiojo E. S. gydymo išlaidoms atlyginti. Kaltinamasis, tiriant rašytinius įrodymus, nurodė, kad Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta. Kaltinamasis neteisėta veika padarė žalą sveikatai, todėl privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, išleistas nukentėjusiojo gydymui. Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas (1 t., b.l. 62) ir teisėtas, todėl tenkintinas visiškai, šią sumą priteisiant iš kaltinamojo (CK 6.251 str., 6.263 str., 6.280 str. 1 d., 6.290 str.).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) sieniniai 2013 m. ir 2014 m. kalendoriai, 2 vnt., saugomi Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo kameroje (1 t., b.l. 26-27), paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga; 2) benzininis pjūklas „Husqvarna 450“ ir kirvis, saugomi Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo kameroje (1 t., b.l. 31-32), grąžintini Z. P.; 3) medinis šaukštas, saugomas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo kameroje (1 t., b.l. 31-32), sunaikintinas (BPK 94 str. 1 d. 3 p., 4 p., 5 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 297, 302 str., 303 str. 2 d., 304, 305, 307, 308 str., teismas

nusprendė:

S. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 145 str. 2 d., 286 str., 290 str., 145 str. 1 d. ir paskirti jam bausmes:

pagal BK 145 str. 1 d. – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 6 d. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

LR BK 66 str. pagrindu į paskirtą bausmę įskaityti S. A. sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2014-10-21 iki 2015-04-14.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2015-04-15.

Kol bus pradėtas bausmės vykdymas, S. A. palikti kardomąją priemonę – suėmimą.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios Z. P. bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja ir V. Š. – panaikinti nuo nuosprendžio priėmimo dienos.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš S. A. 11,34 Eur (39,15 Lt) Šiaulių teritorinei ligonių kasai už apmokėtas suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) sieninius 2013 m. ir 2014 m. kalendorius, 2 vnt., saugomus Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo kameroje (2014-11-11 kvitas BBB Nr. 0034886), palikti saugoti prie baudžiamosios bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą; 2) benzininį pjūklą „Husqvarna 450“ ir kirvį, saugomus Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo kameroje (2014-10-30 kvitas BBB Nr. 0034882), grąžinti Z. P.; 3) medinį šaukštą, saugomą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo kameroje (2014-10-30 kvitas BBB Nr. 0034882), sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismą.