- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-12-01
- Bylos Nr.
- 2-2126-647/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01416-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alfredas Juknevičius
- Pareiškėjas
- V. M.
- Suinteresuotas asmuo
- G. M., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Algirdas Cegelis, Vytautas Griežė
- Kategorijos
- 93.2.21pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. M. (V. M.) pareiškimą, suinteresuoti asmenys G. M., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. M. kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas ir ribos nustatytos (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono teismo vykdytojo aktu vykdant Vilniaus rajono liaudies teismo (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo (duomenys neskelbtini) sprendimus. Nurodė, kad Vilniaus rajono liaudies teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu nutraukė jo santuoką su sutuoktine G. M. ir pripažino abiems sutuoktiniams nuosavybės teises į ½ dalį gyvenamojo namo bei padalino lygiomis dalimis – po 40x15 kv.m. ploto namų valdos žemės sklypą. Šį rajono teismo sprendimą Lietuvos Aukščiausiasis teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi paliko nepakeistą. Vykdant šių teismų sprendimus, (duomenys neskelbtini) tuometinis Vilniaus rajono teismo vykdytojas V. R. atliko minėto bendro žemės sklypo padalijimą ir suformavo jo ir G. M. naudojamus sklypus, pažymėjo jų ribas. Jo ir G. M. sutikimas su teismo vykdytojo sudarytu aktu ir jame nustatyta žemės naudojimo tvarka buvo patvirtintas jo ir G. M. parašais. Nuo to laiko su buvusia sutuoktine naudojasi kiekvienas savo žemės sklypu, kurių plotas buvo nustatytas minėtu teismo vykdytojo aktu. Teismo sprendimo įvykdymo faktą patvirtina ir Vilniaus rajono apylinkės teismas 2008 m. kovo 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1220-95/2008, nurodydamas, kad iš bylos pateiktų dokumentų matyti, kad (duomenys neskelbtini)Vilniaus rajono liaudies teismo sprendimas, kuris paliktas galioti (duomenys neskelbtini) Lietuvos TSR Aukščiausiojo teismo civilinių bylų kolegijos nutartimi, buvo įvykdytas ir tai patvirtina (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono teismo vykdytojo V. R. aktas. Siekdamas įforminti savo žemės sklypo nuosavybės teises prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo žemės sklypas atitinka Vilniaus rajono teismo vykdytojo V. R. parengtą žemės sklypų padalijimo planą pagal Vilniaus rajono liaudies teismo 1976 m. vasario 9 d. sprendimu bei Lietuvos Aukščiausiojo teismo 1976 m. kovo 9 d. sprendimu nustatytas ribas ir plotą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad namų valdos žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), yra pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio ½ dalis nuosavybės teise priklauso G. M. ir ½ dalis nuosavybės teise priklauso pareiškėjui V. M.. Vilniaus apskrities viršininko 2001 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl namų valdos žemės sklypo pardavimo G. M. Vilniaus rajone“ nustatyta, kad atlikus tikslius geodezinius matavimus minėto namų valdos žemės sklypo plotas yra 1676 m² ir nuspręsta ½ dalį šio žemės sklypo, t. y. 838 m² iš bendro 1676 m² namų valdos žemės sklypo parduoti G. M.. Taip pat buvo patvirtintas šio žemės sklypo planas, parengtas atlikus kadastrinius (geodezinius) matavimus. 2002 m. kovo 12 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) 838/1676 dalis žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) parduota G. M.. Kita žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 838/1676 dalis nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, kurios vardu žemės sklypą patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1219-855/2010 buvo atmestas ieškovo ieškinys dalyje dėl 2002 m. kovo 12 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pripažinimo negaliojančia ir įpareigojimo sudaryti su V. M. 925/1676 dalies valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-310-855/2012 nustatė G. M. ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio 1676 m² ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „Orkanas“ 2008 m. vasario 28 d. parengtą projektą, G. M. paskiriant naudotis 838 m2 ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „B“ ir atribota taškais: 7-8-9-10-11-12-13-14-15-16-17-18-6-7, o Lietuvos valstybei paskiriant naudotis 838 m2 ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A“ ir atribota taškais: 1-2-3-4-5-6-18-17-16-15-14-13-12-11-1. Sprendimas yra įsiteisėjęs ir įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose. Visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta. Lietuvos TSR Vilniaus rajono liaudies teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu buvo nutraukta G. M. ir V. M. santuoka ir nuspręsta pripažinti šalims teisę į ½ dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kiekvienai iš šalių paskiriant naudotis atitinkamomis sprendime nurodytomis namo patalpomis, taip pat padalinti žemės sklypą lygiomis dalimis, išskiriant kiekvienai iš šalių žemės sklypo dalį, kurios išmatavimai 40x15m. Šis teismo sprendimas buvo paliktas galioti Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo 1976 m. kovo 9 d. nutartimi. Pažymėjo, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 6 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-310-855/2012 pabrėžė, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) metais, t.y. sprendimo dėl santuokos nutraukimo priėmimo metu, nebuvo ir negalėjo būti privačios nuosavybės objektu. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme. Šiuo atveju pareiškėjo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neatitinka nei vienos įstatyme nustatytos sąlygos. Prašomas nustatyti faktas neturi jokios juridinė reikšmės, t. y. pareiškėjui nesukels jokių teisinių padarinių. Kaip pažymėta sprendime, kuris yra įgijęs prejudicinę galią, žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), kaip atskiras ir savarankiškas nekilnojamojo turto objektas, galintis būti civilinės apyvartos dalyku, įstatymų nustatyta tvarka buvo suformuotas bei Nekilnojamojo turto registre įregistruotas tik G. M. pateikus prašymą dėl atitinkamo žemės ploto išpirkimo iš valstybės, t. y. 2002 metais. Pareiškime nurodyti teismų sprendimai (Lietuvos TSR Vilniaus rajono liaudies teismo 1976 m. vasario 9 d. sprendimas ir Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo (duomenys neskelbtini) nutartis) buvo priimti dėl kito objekto. Be to, pareiškėjas turi dokumentus (Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1220-95/2008), patvirtinančius faktą, kad Lietuvos TSR Vilniaus rajono liaudies teismo (duomenys neskelbtini) sprendimas, kuris paliktas galioti Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi, buvo įvykdytas.
Suinteresuoto asmens G. M. atstovė M. M. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškėjo pareiškimą atmesti. Nurodė, kad tarp V. M. ir G. M. abipusiu susitarimu ar teismo vykdytojo aktu, suderintu su G. M., niekada nebuvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu riba. Pareiškėjas pateikė teismui teismo vykdytojo akto dėl naudojimosi sklypu tvarkos kopiją, pareiškėjo teigimu pasirašytą V. M. ir G. M.. G. M. yra neveiksni ir negali pateikti paaiškinimų dėl minėto akto pasirašymo. Tačiau anksčiau, kol dar neturėjo sveikatos sutrikimų, G. M. savo dabartinei atstovei M. M. sakė, kad niekada jokių dokumentų dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo nepasirašinėjo. Pažymėtina, kad minėtas teismo vykdytojo aktas surašytas ant paprasto popieriaus lapo (ne ant tipinės formos blanko ar pan.), nepatvirtintas jokiu antspaudu, kas yra nebūdinga teismo vykdytojo sudaromiems dokumentams. Be to, neatskiriama tokio turinio akto dalis turėtų buti žemės sklypo planas, patvirtintas aktą pasirašiusių asmenų parašais. Pareiškėjas tokio plano nepateikia. Pareiškėjas reikalauja nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad teismo vykdytojo aktu buvo nustatytos žemės sklypo ribos ir plotas. Nesant plano, sklypo ribų nustatymas praktiškai neįmanomas. Kad nei teismo vykdytojo aktu, nei V. M. ir G. M. susitarimu nebuvo nustatytos šalių naudojamų žemės sklypo dalių ribos patvirtina ir tokios aplinkybės, kad po to, kai V. M. vienašališkai pastatė tvora, perskiriančią žemės sklypą į dvi dalis, G. M. su tuo niekad nesutiko, tarp šalių nuolat vyko ginčai teisme. Pažymėjo, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-03-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-310-855/2012 buvo nustatyta žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka tarp sklypo bendrasavininkų G. M. ir Lietuvos valstybės, nustatytos bendrasavininkų naudojamų sklypo dalių ribos ir plotai. Lietuvos valstybei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančia sklypo dalimi naudojasi pareiškėjas V. M.. Vilniaus apygardos teismas 2012-06-12 nutartimi minėtą teismo sprendimą paliko nepakeistu.
Šalies argumentai
Ieškovas pateiktame dublike nurodė, kad nustačius juridinę reikšmę turintį faktą atsirastų galimybė kreiptis į teismą dėl vėlesnių administracinių sprendimų teisingumo (b. l. 60).
Teismo posėdžio metu pareiškėjas V. M. patvirtino savo pareiškime išdėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė pareiškimą tenkinti, suinteresuoto asmens G. M. atstovai patvirtino atsiliepime į pareiškimą išdėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė pareiškimą atmesti, kaip nepagrįstą, suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai, byla nagrinėjama nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
Teismas, išnagrinėjęs bylą nustatė, kad namų valdos žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), yra pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio ½ dalis nuosavybės teise priklauso G. M. ir ½ dalis nuosavybės teise priklauso pareiškėjui V. M.. Vilniaus apskrities viršininko 2001 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl namų valdos žemės sklypo pardavimo G. M. Vilniaus rajone“ nustatyta, kad atlikus tikslius geodezinius matavimus minėto namų valdos žemės sklypo plotas yra 1676 m² ir nuspręsta ½ dalį šio žemės sklypo, t. y. 838 m² iš bendro 1676 m² namų valdos žemės sklypo parduoti G. M., buvo patvirtintas šio žemės sklypo planas, parengtas atlikus kadastrinius (geodezinius) matavimus. 2002 m. kovo 12 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) 838/1676 dalis žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) parduota G. M.. Kita žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 838/1676 dalis nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, kurios vardu žemės sklypą patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1219-855/2010 buvo atmestas V. M. ieškinys dalyje dėl 2002 m. kovo 12 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pripažinimo negaliojančia ir įpareigojimo sudaryti su V. M. 925/1676 dalies valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-310-855/2012 nustatė G. M. ir Lietuvos valstybei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio 1676 m² ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „Orkanas“ 2008 m. vasario 28 d. parengtą projektą, G. M. paskiriant naudotis 838 m2 ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „B“ ir atribota taškais: 7-8-9-10-11-12-13-14-15-16-17-18-6-7, o Lietuvos valstybei paskiriant naudotis 838 m2 ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A“ ir atribota taškais: 1-2-3-4-5-6-18-17-16-15-14-13-12-11-1. Teismas pažymi, kad minimas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, o nekilnojamas turtas yra įregistruotas nekilnojamojo turto registre. CPK 279 str. 4 d. yra nurodyta, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str. yra nurodyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Byloje yra nustatyta, kad Lietuvos TSR Vilniaus rajono liaudies teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu buvo nutraukta G. M. ir V. M. santuoka ir nuspręsta pripažinti šalims teisę į ½ dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kiekvienai iš šalių paskiriant naudotis atitinkamomis sprendime nurodytomis namo patalpomis, taip pat padalinti žemės sklypą lygiomis dalimis, išskiriant kiekvienai iš šalių žemės sklypo dalį, kurios išmatavimai 40x15m. Šis teismo sprendimas buvo paliktas galioti Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 6 d. sprendime pabrėžė, kad minimas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) metais, t.y. sprendimo dėl santuokos nutraukimo priėmimo metu, nebuvo ir negalėjo būti privačios nuosavybės objektu, šie planai nėra patvirtinti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre įstatymų nustatyta tvarka (civilinė byla Nr. 2-310-855/2012, b.l. 51), todėl negali sukelti teisinių pasekmių, o pareiškėjo reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą pagal teismo vykdytojo laisva forma surašytą raštą, neesant atitinkamo žemės sklypo ribų plano, nėra įmanomas net ir jeigu būtų neatsižvelgta į aukščiau išdėstytus argumentus.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 str. str.). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d., nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neatitinka nei vienos įstatyme nustatytos sąlygos, nes prašomas nustatyti faktas neturi jokios juridinė reikšmės, t. y. pareiškėjui nesukels jokių teisinių padarinių. Kaip buvo pažymėta minėtame teismo sprendime, kuris yra įgijęs prejudicinę galią, žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), kaip atskiras ir savarankiškas nekilnojamojo turto objektas, galintis būti civilinės apyvartos dalyku, įstatymų nustatyta tvarka buvo suformuotas, bei Nekilnojamojo turto registre įregistruotas tik G. M. pateikus prašymą dėl atitinkamo žemės ploto išpirkimo iš valstybės, t. y. 2002 metais, pareiškime nurodyti teismų sprendimai (Lietuvos TSR Vilniaus rajono liaudies teismo (duomenys neskelbtini) sprendimas ir Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo (duomenys neskelbtini) nutartis) buvo priimti dėl kito objekto, o, pareiškėjas turi dokumentus (Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1220-95/2008), patvirtinančius faktą, kad Lietuvos TSR Vilniaus rajono liaudies teismo (duomenys neskelbtini) sprendimas, kuris paliktas galioti Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi, buvo įvykdytas (b. l. 31-34). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus bei teismo nustatytas aplinkybes, pareiškimas yra atmestinas, kaip nepagrįstas.
Iš pareiškėjo V. M. valstybės naudai priteistina 400 Lt už suteiktą antrinę teisinę pagalbą suinteresuotam asmeniui G. M. (b.l. 77) (CPK 93 str.).
Iš pareiškėjo teismo turėtos pašto išlaidos nepriteistinos, nes jos yra mažesnės už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (LR CPK 88 str., 92 str., 96 str.).
Teismas remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 290 str., 291 str., 444 str. 2 d. 9 p., 445 str.,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Pareiškimą atmesti.
Priteisti iš pareiškėjo V. M. valstybės naudai 400 Lt (keturis šimtus litų) jos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą suinteresuotam asmeniui G. M..
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.