Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Margaritos Dzelzienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Danguolės Smetonienės, Zinos Mickevičiūtės,

atsakovui G. M. ir jo atstovui advokatui M. S.

Viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Vilniaus implantologijos centro klinika“ ir atsakovo G. M. apeliacinius skundus dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-27-356/2017 pagal ieškovės UAB „Vilniaus implantologijos centro klinika“ ieškinį atsakovui G. M. dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „RI Creo“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė UAB „Vilniaus implantologijos centro klinika“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo: 7880 Eur skolą, 401,88 Eur delspinigių, 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad šalys 2013-11-27 sudarė Odontologijos ir/ar burnos priežiūros paslaugų teikimo sutartį, kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktos odontologinės paslaugos. Už minėtas paslaugas atsakovui buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra Nr. 11972, 7880 Eur sumai, tačiau atsakovas jos neapmokėjo, nors mokėjimo terminas pasibaigė 2016 m. kovo 6 d. Atsakovas privalo apmokėti ieškovės pateiktą sąskaitą – faktūrą 7880 Eur sumai ir sumokėti 401,88 Eur delspinigių, paskaičiuotų už 51 pradelstą mokėti dieną (sutartimi sulygta delspinigių norma – 0,1 %) nuo skolos sumos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Utenos rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo ieškovei 4000 Eur paslaugoms apmokėti ir išlaidoms padengti, 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos 4000 Eur sumos už laikotarpį nuo 2016-05-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 432 Eur už advokato teisinę pagalbą ir 89,28 Eur žyminio mokesčio. Iš ieškovės atsakovui priteisė 559 Eur už advokato teisinę pagalbą. Kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nustatė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar atsakovas turi pareigą apmokėti ieškovo pateiktą 2016-03-01 sąskaitą-faktūrą serija VICK Nr. 11972 7880 Eur sumai už 2 vienetus fiksuotų protezų. Pažymėjo, kad nėra ginčo dėl to, kad galutinis sutarties tikslas buvo atkurti kramtymo funkciją, dėl ko medicinos priemonę – fiksuotus dantų protezus reikėjo ne tik pagaminti, bet ir individualiai pritaikyti bet uždėti ant implantų. Atsakovas mano, kad ieškovė pažeidė jo teises, nes: nebuvo sudaryta atskira rašytinė sutartis ar užsakymas dėl medicinos priemonės pagaminimo, nebuvo suteikta informacija dėl terminų, kainos ir dėl medžiagų, iš kurių medicinos priemonė turėtų būti pagaminta. Kitas nesutikimo argumentas- medicinos priemonės – fiksuoti dantų protezų (2 vienetai) nekokybiškas pagaminimas, nes ieškovės darbuotojas net 2 kartus bandė šią medicinos priemonę jam individualiai pritaikyti, t.y. uždėti ant implantų, tačiau nesėkmingai, o trečiojo, t.y. paskutinio, vizito metu paaiškėjo, kad medicinos priemonė turi trūkumų, kurių nebuvo ankstesnių vizitų metu – 2 priekiniai dantys buvo ilgesni už kitus du, o iltiniai buvo kaip tigro ar liūto. Būtent toks ilgas laiko tarpas, nesėkmingi bandymai, paaiškėję vis nauji trūkumai, informacijos nesuteikimas ir buvo tos priežastys, sąlygojusios tai, kad atsakovas atsisakė ieškovės paslaugų.Teismas nurodė, kad atsakovas, kilus ginčui su ieškove, kreipėsi su skundais į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą (toliau – Tarnyba) ir į Lietuvos Respublikos odontologų rūmus (toliau – Odontologų rūmai). Pastarieji įvertino ir rėmėsi atsakovo ambulatorinės kortelės kopijomis (šį rašytinį įrodymą teismas laikė įrodinėjimo priemone). Padarė išvadas, kad buvo sudarytas gydymo planas, atsakovas pasirašė pradinį gydymo planą ir parašu patvirtino nuolatinio protezo konstrukciją, nuolatiniai prisukami hibridiniai viršutinio ir apatinio žandikaulio protezai pagaminti techniškai kokybiškai. Išvadomis nustatyta, kad atsakovo teisė žinoti medicinos priemonės kainą, medžiagas, iš kurių ji turėjo būti pagaminta, nebuvo pažeista, o šalys buvo susitarę būtent dėl tokios medicinos priemonės pagaminimo, pritaikymo individualiai atsakovui ir uždėjimo ant implantų. Deklaratyviais pripažino atsakovo teiginius, kad galimai nebuvo išreikšta jo valia pagaminti būtent tokią medicinos priemonę bei pažeista teisė žinoti jos kainą, medžiagas, iš kurių ji turėjo būti pagaminta. Skundų tyrimo metu buvo nustatytos visos atliktos procedūros, susiję su protezų paruošimu gamybai, atliktais pamatavimais, nustatyta, kad tarpinių matavimų etape buvo atliktos visos atsakovo pageidautos estetinės korekcijos, pagaminti prisukami hibridiniai nuolatiniai viršutinio ir apatinio žandikaulių dantų protezai, kurie liko neuždėti, nes atsakovas neatvyko. Odontologų rūmų sudaryta komisija vizualiai apžiūrėjo ir įvertino ieškovės pateiktus pagamintus protezus ir nustatė, kad jie atitinka techninius reikalavimus, gerai išpoliruoti, teisingai išmodeliuoti, tačiau dėl to, kad atsakovas šių dantų protezų nenaudojo, įvertinti galutinio gamybos ir korekcijos rezultato – funkcionalumo ir estetikos negalima.Teismas nustatė, kad net 3 kartus nebuvo atlikta numatyta procedūra – „atidavimas“, kurią reikėtų suprasti kaip ieškovės sutartimi priimtų įsipareigojimų atsakovui tinkamą įvykdymą. Gydytojo įrašai ambulatorinėje kortelėje apie tai, kad numatomas „atidavimas“, patvirtina, jog jis buvo nustatęs konkretų terminą prievolei įvykdyti, o atsakovas tam neprieštaravo. Kiti įrašai, esantys atsakovo ambulatorinėje kortelėje, apie tai, kad pakartotinai numatoma pamatuoti ir, galimai, sekantį kartą „atiduoti“, t.y. uždėti medicinos priemonę, patvirtina, kad atsirado kliūčių, nesusijusių su atsakovo veiksmais ar neveikimu (neatvykimu), ieškovei sutartį įvykdyti, o atsakovas sutiko, kad terminas prievolei įvykdyti būtų pratęsiamas ir atliekamos medicinos priemonės korekcijos. Atsakovo paskutinio vizito, vykusio 2015-12-02, metu išsakyti nusiskundimai medicinos priemonės kokybe, t.y. kad ji jam individualiai netinka, buvo fiksuoti nuotraukose (23-24 b.l, t. 2), medicinos priemonė net 2 kartus buvo perduota dantų technikams koreguoti, o nuotraukose matyti, kad 2 priekiniai ir, galimai, iltiniai dantys buvo patrumpinti (25-26 b.l., t. 2). Teismas įvertino Odontologų rūmų išvadą, kad dantų protezo dantų formos, ilgio koregavimas, dantų pozicijos keitimas lemia sakandį, kramtymo funkciją. Iš ambulatorinės kortelės įrašų sprendė, kad situacija negali būti vertinama kaip įprastinė odontologijos praktikoje, tai, kad nuolatiniai prisukami hibridiniai viršutinio ir apatinio žandikaulio protezai pagaminti techniškai kokybiškai, nepatvirtina aplinkybių dėl minėtos medicinos priemonės funkcionalumo, t.y. kad ji kiekvieno pamatavimo metu atitiko individualius atsakovo lūkesčius dėl kramtymo funkcijos atkūrimo. Teismas iš 2015-12-16 gydytojo R. S. atsakovui atsiųsto elektroninio laiško turinio nustatė, kad iki uždedant medicinos priemonę, būtinos tokios matavimo procedūros: karkasų matavimas, sustatytų dantų matavimas, sustatytų dantų su raudonomis dantenomis matavimas. Padarė išvadą, kad šis etapas galėjo būti užbaigtas ir vieno ar dviejų vizitų metu, jeigu pagaminta medicinos priemonė būtų tikusi ir buvusi uždėta po pamatavimo, taip ieškovei tinkamai įvykdant sutartį. Nurodė, kad tokią išvadą leidžia padaryti įrašai atsakovo ambulatorinėje kortelėje. Nustatė, kad protezavimo etapas liko neužbaigtas, nes atsakovas atsisakė ieškovės teikiamų paslaugų, kai, galimai, liko tik vieną kartą pamatuoti medicinos priemonę ir ją uždėti ant implantų. Atsakovas atsisakymą motyvavo tuo, kad paslaugos buvo teikiamos nekokybiškai, jis prarado pasitikėjimą, neteko kantrybės dėl netinkamos protezų gamybos, telefonu gydytoją informavo apie sutarties nutraukimą, gautoje sąskaitoje nurodyta kaina yra didesnė nei rinkos kaina. Tačiau teismas, įvertinęs įrašus ambulatorinėje kortelėje, atsakovo paaiškinimus sprendė, kad atsakovas 2015-12-02 vizito metu neprieštaraudamas dėl sekančio vizito ir dėl to, kad ieškovė pašalintų jo nurodytus trūkumus, leido ieškovei pagrįstai tikėtis, kad jų sutartiniai santykiai tęsiami, nėra duomenų, kad šio vizito metu atsakovas paslaugų atsisakė. Atsakovas apie sutartinių santykių nutraukimą pranešė po to, kai gavo pranešimą apie ieškovės pasirengimą sutartį įvykdyti, atsisakė ne darbų, o jau esant darbų rezultatui, aplinkybės, kad sutartis vėl nebūtų buvusi tinkamai įvykdyta, kaip teigė atsakovas (medicinos priemonė vėl būtų neatitikusi jo lūkesčių), patvirtinti įrodymų nagrinėjamu atveju nėra. Pažymėjo, kad nors CK 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punkte įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kuriuo užsakovui (pirkėjui) suteikiama teisė rinktis pažeistos teisės dėl netinkamos kokybės daikto pardavimo gynimo būdą, tarp jų ir nutraukti sutartį, tačiau teismas vertino, kad nėra atsakovo pasirinktam teisių gynybos būdui vienašališko Sutarties nutraukimo, remiantis kitos šalies įsipareigojimų netinkamo vykdymo faktu, kada neigiamos pasekmės tenka tik sutartį pažeidusiai šaliai, taikymo sąlygų. Medicinos priemonė (materialus darbų rezultatas) galėjo būti atsakovui perduotas tik teikiant paslaugas (uždėtas ant implantų), o ne surašant perdavimo – priėmimo aktą, todėl teismas vertino, kad atsakovo atžvilgiu taikytinos CK 6.721 straipsnio 1 dalyje numatytos sutarties vienašališko nutraukimo, apie kurį ieškovė buvo informuota ir kurio neginčijo, pasekmės. Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų (ieškovės su trečiuoju asmeniu 2015-09-14 ir 2015-12-02 sudarytų užsakymų – sutarčių (89-90 b.l., t. 2) nustatė, kad suderinta dantų protezų gamybos kaina – 3.844,73 EUR. Kadangi tarp šalių sudarytos Sutarties tinkamas įvykdymas, kaip minėta, galėjo pasibaigti tik pagamintos medicinos priemonės uždėjimu ant implantų, todėl 7.880 EUR suma ir būtų padengusi visas protezavimo etapo išlaidas, t.y. tiek medicinos priemonės pagaminimo, tiek paslaugų teikimo. CK 6.720 straipsnio 4 dalies nuostata, kad tuo atveju jeigu sutarties neįmanoma įvykdyti dėl kliento kaltės, klientas privalo sumokėti visą sutartyje nustatytą kainą, jeigu sutartis nenustato ko kita, nagrinėjamu atveju netaikytina, nes atsakovas pareiškė apie sutartinių santykių nutraukimą.Teismas, remdamasis sprendime aptartomis teisės normomis ir CK 1.5 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdamas į tai, kad protezavimo etapas nebuvo užbaigtas, kadangi atsakovas pareiškė apie sutartinių santykių nutraukimą, remdamasis vykdymo trūkumais, kurie, jau minėta sprendime, iš dalies buvo nustatyti, o atsakovas turėjo teisę pasinaudoti CK 6.363 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytomis pirkėjo teisėmis prašyti sumažinti kainą, į ieškovės faktinių išlaidų dydį ir ieškovės nurodytą sumą, kuri turėjo būti sumokėta šalims bylą baigiant taikos sutartimi, į tai, kad atsakovas savo rizika sprendė sutartinius santykius nutraukti neįsitikinęs ar medicinos priemonė po 2015-12-02 atliktų korekcijų jam individualiai tinka ir šiuo metu nebeįmanoma tokį faktą patvirtinti arba paneigti, vertina, kad atsakovas ieškovei privalo sumokėti 4.000 EUR sumą paslaugoms apmokėti ir išlaidoms padengti, kaip numatyta CK 6.721 straipsnio 1 dalyje, ieškinys dėl reikalavimo priteisti 7.880 EUR skolą tenkintinas iš dalies..Kadangi 4000 Eur suma priteista paslaugoms apmokėti ir išlaidoms padengti aukščiau numatytu pagrindu, o ne kaip atsakovo skola, susidariusi jam netinkamai vykdant sutartį, ieškinio dalį dėl delspinigių priteisimo atmetė. Priteisė 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio nuostatomis sprendė, kad tik 900 Eur ieškovės išlaidų advokato pagalbai apmokėti yra susiję su nagrinėjama byla. Šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas paskirstė proporcingai patenkintų (48 proc.) ir atmestų (52 proc.) reikalavimų daliai.

III.Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinį skundą motyvai

Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Vilniaus implantologijos centro klinika“ prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas jos reikalavimas ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilnai, priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose. Nurodo, kad ginčo išsprendimui reikalingos specialios žinios ir tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis vien tik savo įsitikinimu, įvertinęs atsakovo pageidavimus, sprendė, kad dantų protezavimo etapą galima buvo užbaigti vieno ar dviejų vizitų metu, jeigu medicinos priemonė būtų tikusi ir buvusi uždėta iškart po pirmojo pamatavimo. Teismas neįvertino gydytojo R. S. parodymų, kad paprastai panašiuose atvejuose, kuomet pacientui yra visiškai pašalinti savi dantys ir būtina pilna burnos rekonstrukcija, tokių pamatavimų būna apie 6 -8 ir tai yra normali praktika. Teismas tik iš paciento nuotraukų darė specialiomis žiniomis ir įrodymais nepagrįstas išvadas, kad 2 priekiniai dantys, esantys viršutinio žandikaulio proteze, yra ilgesni už kitus 2 priekinius dantis, taigi, tikėtina, kad tai galėjo lemti sakandį, o taip pat, tikėtina, kad atsakovui galėjo nepatikti 2 priekinių ir iltinių dantų estetinis vaizdas. Neaišku, kaip teismas nustatė, kad dantų ilgis netinkamas. Ieškovei teismas taikė civilinę atsakomybę vien tik dėl to, kad atsakovui nepatiko rezultatas. Tarnyba ir Odontologų rūmai, t.y. kompetentingos ir specialių žinių turinčios institucijos, išvadose nurodė, kad atsakovui buvo suteiktos kokybiškos paslaugos. Odontologų rūmai pažymėjo, kad pagaminti, pagal atsakovo pageidavimus, nuolatiniai prisukami hibridiniai viršutinio ir apatinio žandikaulių protezai yra techniškai kokybiški, o dantų protezų koregavimas (matavimas) gydymo eigoje yra įprastinė odontologijos praktika, sąlygojanti maksimalų dantų protezų individualų pritaikymą pacientui. Todėl nepagrįstai teismas sprendė, kad protezavimo paslauga turėjo trūkumų. Priešingai, visos protezų korekcijos atliktos atsižvelgus į atsakovo naujai reiškiamus pageidavimus numatant jų atidavimą dar kito vizito metu. Mano, kad vien tik atsakovo pozicija dėl paslaugų nekokybiškumo nėra pakankamas pagrindas suteiktų paslaugų trūkumams konstatuoti bei mažinti paslaugų kainą. Teigia, kad atsakovas vienašališkai nutraukė sutartį. Todėl privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms (CK 6.721 str.1d). Nepagrįstai teismas sumažino ieškovei priteisiamą sumą iki 4 000 Eur, tuo būdu dėl paties paciento kaltės neįvykusį paskutinį jo vizitą, kurio metu ir turėjo būti galutinai uždėti protezai, iš esmės įvertindamas net 3880 Eur suma.Nurodo, kad atsakovo ligos istorijoje, prie 2015-09-17 įvykusio atsakovo vizito klinikoje įraše nurodyta, kad abiejų žandikaulių protezų pagaminimo ir su tuo susijusių gydymo paslaugų kaina iš viso bus 8 000 Eur (2 x 4 000 Eur). Ieškovės atstovas paaiškino, kad iš 8000 Eur sumos 120 Eur būtų buvę skirta paskutiniam etapui. Atsakovas nepaneigė, kad neįvykęs vizitas būtų kainavęs kitokią sumą. Ieškovė ieškiniu pati sumažino reikalaujamą sumą iki tos paslaugų kainos, kuri buvo susidariusi iki atsakovo vienašališko atsisakymo nuo sutarties. Nepagrįstai teismas, nustatydamas priteistiną sumą, rėmėsi ieškovės pasiūlyta suma ryšium su taikos sutarties sudarymu. Nesutinka, kad Sutarties 5.1 punkto sąlyga yra negaliojanti, kadangi ji atkartoja CK 6.721 straipsnio 1 dalies nuostatas. Ši sąlyga nereiškia, kad pacientui kyla pareiga atsiskaityti ir už nekokybiškas paslaugas. Jokio pagrindo ir poreikio šią nuostatą ar jos dalį pripažinti negaliojančia nėra. Laiku nesumokėta pinigų suma, skirta paslaugoms apmokėti bei išlaidoms padengti (kaip nurodė teismas) ir yra ne kas kita, kaip skola. Delspinigių reikalavo pagal sutartį (CK 6.71 str. 1 d.), todėl teismas nepagrįstai jų nepriteisė .Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas papildomai paaiškino, kad atsakovo pareiga yra paneigti, jog pagaminti protezai jam netiko, o kadangi to jis nepadarė, kompetentingos institucijos yra pateikusios išvadas, jog protezai pagaminti tinkamai, galioja sąžiningumo prezumpcija, jog gaminys yra kokybiškas. Atsakovui buvo atliekami individualūs protezų matavimai, atsižvelgiant į jo pageidavimus jie atlikti tris kartus, kas yra įprastinė praktika. Ieškovė dėjo maksimalias pastangas, kad protezai atsakovui tiktų, aplinkybė, jog ieškovė sutiko patrumpinti protezų atskirus dantis, nereiškia, kad jie buvo nekokybiški. Neužtenka atsakovui nuspręsti, kad kažkas jam nepatinka ir nebeatvykti. Patikrinti, ar protezai tinka atsakovui būtų galima juos sudėjus, tačiau pats atsakovas tokią galimybę panaikino, nes kitur susidėjo protezus. Atsakovas telefonu informavo po paskutinio matavimo, kad nebeatvyks į kliniką. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės skundo nepriimti ir netenkinti, priteisti iš jos bylinėjimosi išlaidas. Jam sąskaitą pateikė tik su procesiniais dokumentais ir nėra įrodymų, kad ieškovei iki ieškinio pateikimo atsirado reikalavimo teisė į skolos priteisimą. Todėl negali būti skaičiuojami delspinigiai, kurių dydis, nurodytas pačioje sąskaitoje yra tik 0,05 proc., o ne 0,1 proc. Ieškovės teiginius, kad sąskaita neapima protezo įdėjimo paslaugos, prieštarauja pačiai sąskaitai faktūrai ir 2015-09-17 ligos istorijos įrašui. Ieškovė turėjo pareigą pateikti įrodymus, kad sutarties nutraukimo momentu ieškovė buvo pagaminusi tinkamus naudoti atsakovo kramtymo funkciją atkuriančius (kokybiškus) protezus. Įrašai ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje patvirtina, kad buvo atliekami hibridinių protezų pritaikymai kramtymo funkcijai atkurti, bet visus tris kartus jie grąžinti dantų technikui taisyti nenurodant jų taisymo priežasčių, liudytojo R. S. paaiškinimai vertintini kritiškai dėl suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl reikalinga vadovautis paciento paaiškinimais dėl dantų ilgio, jų dydžio taisymo, netinkamo sąkandžio. Dantų protezo koregavimai po paskutinės konsultacijos nepatvirtina jo pilno užbaigtumo ir kad jis buvo tinkamas naudoti, nes jokių objektyvių įrodymų dėl gamybos užbaigtumo procentinės išraiškos, nėra. Pagal Odontologų rūmų išvadą dantų protezo dantų formos, ilgio koregavimas, dantų pozicijos keitimas lemia sąkandį, kramtymo funkciją, o byloje nėra specialių žinių turinčių asmenų išvadų, kad protezai buvo tinkami naudoti atsakovui, atkuriantys jo kramtymo funkciją, galbūt juos reikalinga taisyti iš esmės, perdaryti, koks jų procentinis išbaigtumas. Ieškovė nepanaikino prieštaravimo dėl to, kad atsakovas užsakė protezus iš metalo keramikos, o pagaminti hibridiniai protezai, kurių UAB „RI Creo“ neturi teisės gaminti. Kadangi ieškovės apeliacinį skundą pasirašė tik advokatas, nėra ieškovės valios išraiškos, prašė skundo nepriimti.Atsakovas G. M. apeliaciniu skundu prašo Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės. Ieškovė neįrodė, kad pagamino jam tinkamus naudoti protezus ir kokią dalį suteiktoms paslaugoms turi proporcingai sumokėti atsakovas. Bet kokie dantų protezų koregavimai po 2015-12-02 konsultacijos nepatvirtina protezo baigtumo, kad būtų galima naudotis, 100 procentų, todėl ieškovė turėjo įrodyti, kad protezas kokybiškas, prašyti skirti ekspertizę. Pagal Odontologų rūmų išvadą dantų protezo dantų formos, ilgio koregavimas, dantų pozicijos keitimas lemia sąkandį, kramtymo funkciją, o byloje nėra specialių žinių turinčių asmenų išvadų, kad protezai buvo tinkami naudoti atsakovui, atkuriantys jo kramtymo funkciją, galbūt juos reikalinga taisyti iš esmės, perdaryti, koks jų procentinis išbaigtumas. Nesutinka, kad turi pareigą mokėti 4000 Eur sumą už hibridinių protezų gamybą, kurie yra su trūkumais ir todėl negali būti pritaikomi ir tinkami naudoti atsakovui, ypač įvertinus, kad ieškovė yra verslininkė. Teismas nesprendė dėl ieškovės kaltės dėl sutarties nutraukimo, nors ieškovė kelis kartus nesugebėjo pritaikyti jo funkciniams kramtymo (sąkandžio) poreikiams protezo, atsakovas prarado pasitikėjimą ieškove kaip kvalifikuotu specialistu negaudamas to ko tikėjosi iš sutarties - nuolatinių viršutinio ir apatinio žandikaulio metalo keramikos protezų - sutarties objekto (materialaus rezultato), atstatančių jo kramtymo funkciją. Teismas turėjo kritiškai įvertinti įrašus medicininiuose dokumentuose, nes paslaugos kainos prieš pasirašant po įrašu “susipažinau ir sutinku“ nebuvo ir ieškovės atstovas pripažino, kad įprastai tokie įrašai nedaromi. Ieškovė pagamino ne tokius kokius užsakė (užsakė ir tikėjosi gauti naudojimui nuolatinius (neišimamus) metalo keramikos protezus, o pagamintas hibridas su trūkumais). Pagamintas hibridas yra neregistruota Akreditavimo tarnyboje medicinos priemonė. Teismas nepagrįstai sprendė, jog paciento teisė į informaciją apie medicinos priemonės medžiagas ir kainas nebuvo pažeista. Teismas nesiaiškino, ar pacientas visapusiškai ir tinkamai informuotas apie siūlomų jam taikyti protezų kainų ir protezų medžiagų (sudėties) skirtumus, nenustatė ieškovės nurodomo hibridinio protezo medžiagų ir sudėties (plastmasė, metalas ar kita), nevertino neatitikimo paciento užsakymui pagaminti metalo keramikos protezus, kai tuo tarpu ieškovės nurodomi pagaminti negalimi tiekti į Lietuvos rinką hibridiniai protezai.Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas papildomai paaiškino, kad įrodyti, jog protezai yra tinkami atstatyti atsakovo kramtymo funkciją, kad jie tinka individualiam naudojimui, turėjo ieškovė. Gaminant nuolatinius protezus kelis kartus jie tvarkyti, tačiau medicininiuose dokumentuose apie to nėra detalių įrašų. Teigė, kad buvo ne tik estetikos, bet ir sąkandžio problema, dėl ko ateityje atsakovas galėjo turėti sveikatos problemų. Atsakovas prarado pasitikėjimą ieškove, nenorėjo rizikuoti savo sveikata, nutraukė sutartį telefonu po paskutinio apsilankymo. Apeliantas G. M. papildomai paaiškino, kad jam 3 kartus taisė nuolatinius protezus, trečią kartą atvykus jie buvo akivaizdžiai per ilgi, todėl jis į sekantį vizitą nebeatvyko. Laikini protezai jam tiko, juos nešiojo pusę metų, o nuolatinius protezus kuo toliau taisė, tuo jie darėsi prastesni. Pripažino, kad kažkiek yra skolingas ieškovei, apeliacinį skundą pareiškė tik dėl to, kad ieškovė apskundė pirmosios instancijos teismo sprendimą, nors jis pats iš esmės su juo sutiko. Ieškovė atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, priteisti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pagamino kokybiškus dantų protezus atsakovui, ką patvirtina Odontologų rūmų 2016-02-02 atsakyme Nr. 16/01-252 pateikta išvada. Faktas, kad atsakovui dantų protezai buvo pritaikomi kelių vizitų metu nereiškia, kad pagaminti dantų protezai yra nekokybiški. Atsakovui turint nedidelius nusiskundimus dėl estetinio dantų protezų vaizdo ir komforto jausmo sumontavus juo ant dantų implantų, siekiant maksimaliai išpildyti atsakovo pastebėjimus, buvo atliekami keli dantų protezų pamatavimai. Kad protezai buvo tinkami naudoti atsakovui patvirtina asmens sveikatos istorijos įrašai, kuriuose matyti, jog atsakovo vizito 2015-12-02 metu buvo suplanuotas sekantis vizitas, kurio metu minėti dantų protezai būtų uždėti ant dantų implantų, dantų protezai buvo pritaikyti maksimaliam atsakovo komfortui ir paruošti uždėti juos ant atsakovo burnos ertmėje pritvirtintų dantų implantų. Tik dėl atsakovo vienašališko sveikatos priežiūros paslaugų sutarties nutraukimo odontologai negalėjo minėtų dantų implantų sumontuoti atsakovui ant dantų implantų. Nesutinka, kas ieškovė teikdama sveikatos priežiūros paslaugas, pažeidė atsakovo teises, nesuteikdama visos būtinos informacijos apie medicinos priemonės medžiagas ir kainas. Byloje pateikti Tarnybos, Odontologų rūmų atsakymai, kurie patvirtina, kad atsakovo teisė žinoti medicinos priemonės kainą, medžiagas iš kurių ji turėjo būti pagaminta, nebuvo pažeista, o šalys buvo susitarę būtent dėl tokios medicinos priemonės pagaminimo, pritaikymo individualiai atsakovui ir uždėjimo ant implantų, priešingų įrodymų apeliantas nepateikė.

IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas ieškovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantų nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).Teisėjų kolegija sutinka su teismo argumentais ir išvada dėl ieškinio tenkinimo iš dalies ir jų nekartoja. Byloje nustatyta, kad šalys 2013-11-27 sudarė Odontologijos ir/ar burnos priežiūros paslaugų teikimo sutartį, kurios pagrindu atsakovui buvo teikiamos odontologinės paslaugos. Už minėtas paslaugas atsakovui buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra Nr. 11972, 7880 Eur sumai, tačiau atsakovas jos neapmokėjo. Vienas iš šalių sutartimi sulygtų objektų buvo protezavimas, nes atsakovo sutarties sudarymo galutinis tikslas – atkurti kramtymo funkciją, todėl buvo gaminama medicinos priemonė (fiksuoti dantų protezai, 2 vienetai), kurie turėjo būti uždėti ant implantų. Sutarties dalykas buvo ne tik paslaugos, tačiau ir tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką – ieškovė medicinos priemonę, kaip darbo rezultatą, turėjo pagaminti iš savo medžiagos, savo priemonėmis ir jėgomis, turint mintyje, kad nedraudžiama sutarčiai vykdyti pasitelkti trečiuosius asmenis (CK 6.717 straipsnio 3 dalis). Protezavimo etapas liko neužbaigtas, nes atsakovas atsisakė ieškovės teikiamų paslaugų. Byloje neginčijama aplinkybė, kad atsakovas sutartį vienašališkai nutraukė, apie tai ieškovę informavęs telefonu po paskutinio 2015-12-02 vizito, kurio metu atsakovas neprieštaravo dėl sekančio vizito ir dėl to, kad ieškovė pašalintų jo nurodytus trūkumus. Šalių sutartį pirmosios instancijos teismas pagrįstai kvalifikavo kaip Asmens sveikatos priežiūros paslaugų sutartį, vertino, kad atsakovas yra vartotojas ir šalių sudaryta sutartis yra viešoji sutartis. Pažymėjo, kad ginčams, kilusiems iš asmens sveikatos priežiūros paslaugų sutarčių, spręsti yra taikomos ne tik asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančios teisės normos (CK 6.725 – 6.746 straipsniai), bet ir atlygintinų paslaugų teikimo (CK 6.716 – 6.719 straipsniai). Subsidiariai teismas taikė bendrąsias rangos sutarties nuostatas (CK 6.644 – 6.671 straipsniai) bei reglamentuojančias vartojimo rangą (CK 6.672 – 6.680 straipsniai), kiek jos neprieštarauja CK 6.716 – 6.723 straipsniams ir paslaugų sutarties dalyko ypatumams. Teismas pagrįstai sprendė, kad pagal Tarnybos ir Odontologų rūmų išvadas, atsakovo teisė žinoti medicinos priemonės kainą, medžiagas, iš kurių ji turėjo būti pagaminta, nebuvo pažeista ir kad šalys buvo susitarę būtent dėl tokios medicinos priemonės pagaminimo, pritaikymo individualiai atsakovui ir uždėjimo ant implantų. Pagrįstai pripažino deklaratyviais atsakovo teiginius, kad galimai nebuvo išreikšta jo valia pagaminti būtent tokią medicinos priemonę bei pažeista teisė žinoti jos kainą, medžiagas, iš kurių ji turėjo būti pagaminta. Iš ambulatorinės kortelės įrašų apie dažnus vizitus sprendė, kad tokia situacija negali būti vertinama kaip įprastinė odontologijos praktikoje. Tai, kad nuolatiniai prisukami hibridiniai viršutinio ir apatinio žandikaulio protezai pagaminti techniškai kokybiškai, nepatvirtina jų funkcionalumo, t.y. kad ji kiekvieno pamatavimo metu atitiko individualius atsakovo lūkesčius dėl kramtymo funkcijos atkūrimo. Įvertino, kad atsakovas apie sutartinių santykių nutraukimą pranešė tik po to, kai gavo pranešimą apie ieškovės pasirengimą sutartį įvykdyti, atsisakė ne darbų, o darbų rezultato. Pripažino, kad nors nebuvo vienašališko sutarties nutraukimo remiantis kitos šalies įsipareigojimų netinkamo vykdymo faktu, kada neigiamos pasekmės tenka tik sutartį pažeidusiai šaliai, taikymo sąlygų, tačiau adekvatus atsakovo teisių gynimo būdas, iš dalies nustačius sutarties vykdymo trūkumus, galėjo būti reikalavimas sumažinti kainą. Todėl teismas įvertinęs bylos aplinkybių visumą, vadovaudamasis CK 1 5 straipsnio nuostatomis kainą sumažino ir priteisė iš atsakovo 4000 Eur.. Šalys pateikė apeliacinius skundus, dėl kurių motyvų pasisako apeliacinės instancijos teismas. Ieškovė teigia, kad konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialių žinių, o pirmosios instancijos teismas remdamasis vien tik savo įsitikinimu, įvertinęs atsakovo pageidavimus sprendė, kad dantų protezavimo etapą galima buvo užbaigti vieno ar dviejų vizitų metu, jeigu medicinos priemonė būtų tikusi ir buvusi uždėta iškart po pirmojo pamatavimo. Iš įrašų atsakovo ambulatorinėje kortelėje neginčijamai nustatyta, jog tris kartus buvo atliktas „karkaso su keramika pamatavimas“ ir numatytas „atidavimas“ sekančio apsilankymo metu. Duomenų, kiek kartų ir dėl kokių priežasčių UAB „RI Creo“ pagaminti protezai buvo grąžinami dantų technikui, nėra. Teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad net 3 kartus nebuvo atlikta numatyta procedūra – „atidavimas“, kurią reikėtų suprasti kaip ieškovės sutartimi priimtų įsipareigojimų atsakovui tinkamą įvykdymą (CK 6.123 straipsnis). Sutiktina su teismo išvada, kad gydytojo įrašai ambulatorinėje kortelėje apie tai, kad numatomas „atidavimas“, patvirtina, jog gydytojas buvo nustatęs konkretų terminą prievolei įvykdyti, o atsakovas tam neprieštaravo, o įrašai apie tai, kad pakartotinai numatoma pamatuoti ir, galimai, sekantį kartą „atiduoti“, t.y. uždėti medicinos priemonę, patvirtina, kad atsirado kliūčių, nesusijusių su atsakovo veiksmais ar neveikimu (neatvykimu), ieškovei sutartį įvykdyti, o atsakovas sutiko, kad terminas prievolei įvykdyti būtų pratęsiamas ir atliekamos medicinos priemonės korekcijos. Teismas įvertino 2015-12-16 gydytojo R. S. atsakovui atsiųsto elektroninio laiško turinį, kad iki uždedant medicinos priemonę, būtinos tokios matavimo procedūros: karkasų matavimas, sustatytų dantų matavimas, sustatytų dantų su raudonomis dantenomis matavimas , tačiau pripažino, kad protezavimo etapas galėjo būti užbaigtas ir vieno ar dviejų vizitų metu, jeigu pagaminta medicinos priemonė būtų tikusi ir buvusi uždėta po pamatavimo, taip ieškovei tinkamai įvykdant sutartį. Su šia išvada teisėjų kolegija sutinka. Minėtai išvadai pagrįsti svarbi ir ta aplinkybė, jog pirmiausia atsakovui buvo pagaminti ir jam individualiai pritaikyti laikini protezai, kurie, atsakovo teigimu, jam tiko ir reikėjo pagaminti tik nuolatinius. Ieškovė neginčija, jog dėl atsakovo tam tikrų nusiskundimų medicinos priemonė (nuolatinė) buvo perduodama koregavimui, gydytojas, atidėdamas atidavimo klausimą, taip pat neprieštaravo tokiam paciento pageidavimui. Nors atsakovo išsakyti nusiskundimai ambulatorinėje kortelėje nebuvo užfiksuoti, tačiau teismas pagrįstai vertino atsakovo paskutinio vizito, vykusio 2015-12-02, darytas nuotraukas, bei ieškovės veiksmus grąžinant protezus koregavimui. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliante, kad daryti tam tikras išvadas dėl medicinos priemonės kokybės gali tik specialių žinių turintis asmuo ir todėl teismo vertinimas dėl priekinių dantų ilgio, įtakos sąkandžiui, estetinio vaizdo nėra profesionalus. Tačiau šiuo atveju reikšminga tai, kad, kaip buvo minėta, ieškovė nenurodė jokių prieštaravimų dėl atsakovo nusiskundimų pagrįstumo, pati į šiuos nusiskundimus atsižvelgė ir perdavė medicinos priemonę kelis kartus dantų technikams koreguoti, po paskutinio įvykusio vizito medicinos priemonės atidavimo klausimas vėl buvo atidėtas dėl to, kad atsakovas nebuvo patenkintas. Be to, kaip teigiama Odontologų rūmų atsakyme į skundą bei Tarnybos Kontrolės ataskaitoje, koregavimai turi būti atliekama tol, kol pagaminta medicinos priemonė bus tinkama individualiam naudojimui, o šiuo atveju lieka nepaneigta, kad paskutinio vizito metu ji atsakovui netiko ir turėjo būti atliekama papildoma korekcija. Įvertinus, kad planuotas medicinos priemonės atidavimas buvo nukeltas tris kartus, manytina, kad tokia situacija nebuvo įprastinė odontologijos praktikoje. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas nepagrįstai reiškė tam tikrus pageidavimus ir nusiskundimus. Priešingai, į jo nusiskundimus buvo reaguojama. Tarnyba 2017-04-20 kontrolės ataskaitoje nurodė jog 2013-11-27 – 2015-12-02 laikotarpiu atsakovui buvo suteiktos odontologinės paslaugos nepažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimų (išskyrus laikinųjų protezų uždėjimą, dėl kurių atsakovas šioje byloje pretenzijų nekėlė). Odontologų rūmai 2016-12-02 atsakyme nurodė, jog atsakovui buvo suteiktos kokybiškos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, tinkamai sudarytas gydymo planas, kuris atsakovo buvo pasirašytas bei nuolatinio protezo konstrukcija taip pat buvo patvirtinta parašu 2015-09-17 asmens sveikatos istorijos įraše, pagaminti pagal atsakovo pageidavimus nuolatiniai prisukami hibridiniai viršutinio ir apatinio žandikaulių protezai yra techniškai kokybiški, o dantų protezų koregavimas (matavimas) gydymo eigoje yra įprastinė odontologijos praktika, sąlygojanti maksimalų dantų protezų individualų pritaikymą pacientui, manytina, kad nagrinėjamu atveju paskutinio vizito metu pagaminti protezai atsakovui naudojimui netiko. Nors ieškovė teigia, kad protezai koreguoti tik dėl estetinio vaizdo, tačiau, įvertinus Odontologų rūmų komisijos paaiškinimą, kad dantų protezo dantų formos, ilgio koregavimas, dantų pozicijos keitimas lemia sąkandį, kramtymo funkciją, lieka nepaneigta medicinos priemonės koregavimo būtinybė būtent dėl dantų ilgio. Kadangi atsakovas nebeatvyko į sekantį vizitą, ir jam dantys suprotezuoti kitoje įstaigoje, nėra galimybės patikrinti, ar techniškai kokybiška, pakoreguota medicinos priemonė būtų tikusi atsakovo individualiam naudojimui. Nėra pagrindo sutikti su ieškovės skundu, kad pirmosios instancijos teismas paslaugų kokybės trūkumus nustatė vien tik atsižvelgdamas į paciento subjektyvią nuomonę. Be kitų įrodymų teismas įvertino įrašus paciento ambulatorinėje kortelėje, Tarnybos, Odontologų rūmų išvadas, nuotraukas ir iš jų visumos darė pirmiau minėtas išvadas. Ieškovė neprieštarauja, kad atsakovas turėjo teisę nutraukti sutartį pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį, tačiau taip pat nurodo, kad jis privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento. Mano, kad teismas nepagrįstai dėl paties paciento kaltės neįvykusį paskutinį jo vizitą, kurio metu ir turėjo būti galutinai uždėti protezai, iš esmės įvertino net 3880 Eur suma ir priteisė tik 4000 Eur. Teigia, kad tik 120 Eur iš numatytų 8000 Eur būtų buvusi skirta būtent paskutiniam etapui, t. y. protezų prisukimui ant implantų ir galutiniam atidavimui pacientui apmokėti, šios sumos priteisimo ieškovė nereikalauja. Aplinkybė, kad ji (ieškovė) siūlė atsakovui 4000 Eur sumą siekiant taikos sutarties sudarymo, nereiškia, kad tokia yra paslaugų kaina ir kad ieškovė sumažina ieškinio reikalavimą. Atsakovas apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su teismo nustatyta paslaugų kaina, nes ieškovė neįrodė protezų užbaigtumo, teigia, kad aplinkybė, jog buvo atliekami koregavimai po paskutinės konsultacijos, nereiškia, kad protezai būtų tikę pagal atsakovo individualius poreikius, o pareigą įrodyti žalos dydį turėjo ieškovė. Teismo posėdyje atsakovas sutiko, kad kažkiek pinigų priklauso ieškovei, nes buvo panaudotos medžiagos, atliekamas darbas. Kaip teigia, jis nebūtų skundęs sprendimo, jeigu nebūtų buvę ieškovės skundo. Pagal CK 6.725 straipsnio 1 dalį asmens sveikatos priežiūros paslaugų sutartimi savo profesijos ar verslo veiklos dėka turintis teisę teikti sveikatos priežiūros paslaugas asmuo (sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas) įsipareigoja teikti kitai šaliai (pacientui) sutartyje numatytas sveikatos priežiūros paslaugas, o pacientas įsipareigoja sumokėti sveikatos priežiūros paslaugų teikėjui sutartą kainą. Sutiktina su ieškove, kad sutarties 5.1 punkte, kuriame nurodyta pareiga atsiskaityti už suteiktas paslaugas, be pagrindo sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodyta kaip negaliojanti, per daug plačiai interpretuojant, kad joje numatyta ir pareiga atsiskaityti už nekokybiškai atliktas paslaugas. CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Šiuo atveju klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento.CK 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punkte įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kuriuo užsakovui (pirkėjui) suteikiama teisė rinktis pažeistos teisės dėl netinkamos kokybės daikto pardavimo gynimo būdą, tarp jų ir nutraukti sutartį, tačiau nagrinėjamu atveju nebuvo atsakovo pasirinkto teisių gynybos būdo (vienašališko Sutarties nutraukimo, remiantis kitos šalies įsipareigojimų netinkamo vykdymo faktu, kada neigiamos pasekmės tenka tik sutartį pažeidusiai šaliai) taikymo sąlygų. Tokios pirmosios instancijos teismo išvados apeliantai neginčija. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su išvada, kad nagrinėjamu atveju proporcingas bei adekvatus atsakovo teisių gynimo būdas galėjo būti reikalavimas sumažinti kainą (CK 6.363 straipsnio 7 dalies 3 punktas).Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo ambulatorinėje kortelėje 2015-09-17 įrašyta, jog atsakovas pasirinko „hibridinį protezą, 2 x 4000 Eur“, todėl buvo „nuimti atspaudai abiejų žandikaulių hibridų gamybai ant implantų (nuolatiniam protezavimui)“ (po 2015-09-17 įrašu yra atsakovo parašas prie spausdintinio teksto: „Susipažinau ir sutinku“, atsakovas šios aplinkybės neginčijo. Ieškovės ir trečiojo asmens 2015-09-14 ir 2015-12-02 užsakymais – sutartimis buvo suderinta dantų protezų gamybos kaina – 3844,73 Eur. Ieškovė ieškinį įrodinėjo atsakovui išrašyta PVM sąskaita-faktūra Nr. 11972, 7880 Eur sumai, nurodė, kad protezų prisukimui ant implantų ir galutiniam atidavimui pacientui apmokėti būtų buvę reikalinga sumokėti tik 120 Eur iš 8000 Eur sumos. Pripažįsta, kad atsakovo pareiga yra sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms. Nagrinėjamu atveju reikšminga, kad medicinos priemonė – dantų protezai nėra serijinės gamybos, kiekvienas yra gaminamas pagal individualų atspaudą ir negali būti pritaikytas kitam pacientui ar, galimai, perdirbtas, o jo medžiagos panaudotos kito protezo gamybai. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalių sudarytos sutarties tinkamas įvykdymas, galėjo pasibaigti tik pagamintos medicinos priemonės uždėjimu ant implantų, todėl 7880 Eur suma ir būtų padengusi visas protezavimo etapo išlaidas, t.y. tiek medicinos priemonės pagaminimo, tiek paslaugų teikimo. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia suma reikėtų laikyti 8000 Eur sumą, kaip buvo sutarta šalių.Byloje neginčijamai nustatyta, kad nuolatiniai prisukami hibridiniai viršutinio ir apatinio žandikaulių protezai yra techniškai kokybiški, tačiau nėra duomenų, kad jie būtų tikę atsakovo individualiam naudojimui po dantų technikų atliktos korekcijos, ir to nustatyti greičiausiai neįmanoma dėl to, kad atsakovas kitoje įstaigoje susidėjo protezus, o medicinos dokumentų išrašuose nebuvo nurodomos tikslios medicinos priemonės taisymo priežastys, kodėl negalima tokios būklės protezų atiduoti pacientui. Sutiktina su atsakovo pozicija, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamai įrodymų, kad po 2015-12-02 konsultacijos protezo baigtumas, kad juo būtų galima naudotis būtent atsakovui, buvo 100 procentų, kad jo nebebūtų reikėję vėl taisyti, kad galimai techniškai kokybiška pakoreguota medicinos priemonė būtų tikusi atsakovo individualiam naudojimui, įvertinus prieš tai buvusį nevienkartinį koregavimą, nors buvo nurodyta, kad bus baigti. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas taip pat jokiomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė, jog jam individualiai pagamintas techniškai kokybiškas dantų protezas būtų netikęs. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad protezavimo etapas nebuvo užbaigtas, kadangi atsakovas pareiškė apie sutartinių santykių nutraukimą, remdamasis vykdymo trūkumais, ilgu laiku kurie iš dalies buvo nustatyti, jis turėjo teisę pasinaudoti pirkėjo teisėmis prašyti sumažinti kainą, į ieškovės faktinių išlaidų dydį ir ieškovės nurodytą sumą, kuri turėjo būti sumokėta šalims bylą baigiant taikos sutartimi, į tai, kad atsakovas savo rizika sprendė sutartinius santykius nutraukti neįsitikinęs ar medicinos priemonė po 2015-12-02 atliktų korekcijų jam individualiai tinka ir šiuo metu nebeįmanoma tokį faktą patvirtinti arba paneigti. Teisėjų kolegija sutinka, kad nagrinėjamu atveju sudėtinga nustatyti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, atsižvelgęs į nurodytas aukščiau aplinkybes, vertino, kad atsakovas ieškovei privalo sumokėti 4000 Eur sumą paslaugoms apmokėti ir išlaidoms padengti. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokia išvada padaryta vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais principais, tinkamai įvertinus visus įrodymus pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu bei vadovaujantis įstatymais. Atsakovo teiginys, kad galimai nebuvo tinkamai informuotas apie paslaugų kainą, kad kritiškai reikėjo vertinti ieškovo specialistų atliktus įrašus medicinos dokumentuose, kur jis parašu patvirtino susipažinęs ir sutinkantis su tokia informacija, tačiau tokie teiginiai deklaratyvūs, nepaneigiantys fakto, kad kaina jam buvo nurodyta. Atsakovo teiginius, kad jis užsakė ir tikėjosi gauti naudojimui nuolatinius (neišimamus) metalo keramikos protezus, o pagamintas hibridas, paneigia įrašai ambulatorinėje kortelėje. Būtent 2015-09-17 įrašas, kad atsakovas pasirinko „hibridinį protezą, 2 x 4.000 EUR“, todėl buvo „nuimti atspaudai abiejų žandikaulių hibridų gamybai ant implantų (nuolatiniam protezavimui)“ (po 2015-09-17 įrašu yra atsakovo parašai prie spausdintinio teksto: „Susipažinau ir sutinku“). Tarnyba ir Odontologų rūmai, tirdami atsakovo skundus, įvertino medicininiuose dokumentuose esančius duomenis, sprendė, kad buvo sudarytas gydymo planas, atsakovas pasirašė pradinį gydymo planą ir parašu patvirtino nuolatinio protezo konstrukciją, nuolatiniai prisukami hibridiniai viršutinio ir apatinio žandikaulio protezai pagaminti techniškai kokybiškai. Taigi, be kitų įrodymų, būtent įrašais, esančiais atsakovo ambulatorinėje kortelėje, tyrimo metu juos įvertinus ir buvo nustatyta, kad atsakovo teisė žinoti medicinos priemonės kainą, medžiagas, iš kurių ji turėjo būti pagaminta, nebuvo pažeista, o šalys buvo susitarę būtent dėl tokios medicinos priemonės pagaminimo, pritaikymo individualiai atsakovui ir uždėjimo ant implantų. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti tokia institucijų bei pirmosios instancijos teismo išvada, pagrįstai atsakovo teiginiai apie tai, kad, galimai, nebuvo išreikšta jo valia pagaminti būtent tokią medicinos priemonę bei pažeista teisė žinoti jos kainą, medžiagas, iš kurių ji turėjo būti pagaminta, laikė esant deklaratyvaus pobūdžio. Tarnybos, Odontologų rūmų atsakymai, kiti įrodymai neduoda pagrindo spręsti, kad būtų buvusi pažeista atsakovo teisė žinoti medicinos priemonės kainą, medžiagas, iš kurių ji turėjo būti pagaminta, o šalys buvo susitarę būtent dėl tokios medicinos priemonės pagaminimo, pritaikymo individualiai atsakovui ir uždėjimo ant implantų, priešingų įrodymų apeliantas nepateikė. Kilus ginčui dėl suteiktos informacijos nepakankamumo, pareiga įrodyti patirtus neigiamus padarinius, nuostolių faktą, priežastinį ryšį tarp informacijos nesuteikimo ir neigiamų padarinių tenka atsakovui, o pareiga įrodyti, kad buvo pateikta būtina ir teisinga informacija – ieškovei. Pažymėtina, kad įstatyme įtvirtintų vartotojo teisių garantijų taikymas neturi sudaryti galimybės vartotojui piktnaudžiauti savo teisėmis, ar pateikta informacija atitiko įstatyme nustatytus reikalavimus, turi būti sprendžiama neapsiribojant subjektyviuoju kriterijumi, ar pardavėjo pateikta informacija buvo pakankama ir tinkama suvokti „vidutiniam vartotojui“, t. y. profesionalių žinių neturinčiam, bet vidutiniškai informuotam, protingai atidžiam ir apdairiam asmeniui. Apeliacinės instancijos nuomone, atsakovui suteikta informacija buvo pakankama, dėl to jo teisės nebuvo pažeistos. Sutiktina su ieškove, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė iš atsakovo priteisti delspinigius. Ieškovė prašė priteisti 401,88 Eur delspinigių, paskaičiuotų už 51 dieną nuo 7880 EUR skolos sumos, kai sutartimi sulygta delspinigių norma – 0,1 %. Įvertinus, kad ieškovei priteisiama tik 4000 Eur paslaugų kaina, delspinigiai sudarytų 204 Eur sumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu delspinigių dydis mažintinas vadovaujantis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi ir iš atsakovo priteistina 102 Eur delspinigių. Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis), o nagrinėjamu atveju pripažinta, kad atsakovas turėjo teisę reikalauti sutarties kainos sumažinimo, tačiau ja nepasinaudojo ir kaina nustatyta teismo iniciatyva. Kadangi dalis kainos turėjo būti sumokėta, minėta aplinkybė neturėtų būti pagrindu delspinigių nepriteisti visiškai. Todėl sprendimas keistinas priteisiant iš atsakovo ieškovei 102 Eur delspinigių, taip pat patikslintina, kad procesinė palūkanos skaičiuotinos ne nuo 4000 Eur, bet nuo 4102 Eur sumos. Dėl kitų apeliantų argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, ir kt.).Pakeitus sprendimą perskirstytinos šalių pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė ieškinį apmokėjo 186 Eur žyminiu mokesčiu, turėjo 900 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurios yra susijusios su civiline byla, Atsakovas už advokatų teisines paslaugas iš viso turėjo 1075 Eur išlaidų. Įvertinus, kad ieškinys patenkintas 50 procentų, iš šalių lygiomis dalimis priteistinos bylinėjimosi išlaidos, iš atsakovo ieškovei priteistina 93 Eur žyminio mokesčio, 450 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o iš ieškovės atsakovui – 537,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Apeliacinės instancijos teisme šalys turėjo bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė apeliacinį skundą apmokėjo 96 Eur žyminiu mokesčiu, dėl skundo surašymo patyrė 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, taip pat patyrė 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, 200 Eur išlaidų už atstovo dalyvavimą žodiniame teismo posėdyje. Atsakovas apeliacinį skundą apmokėjo 90 Eur žyminiu mokesčiu, dėl skundo surašymo patyrė 420 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, taip pat patyrė 210 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ir 279 € už dalyvavimą žodiniame teismo posėdyje.Įvertinus tai, kad ieškovės skundas patenkintas 2 procentais, o atsakovo apeliacinis skundas atmestas, iš ieškovės atsakovui priteistina 342,51 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš atsakovo ieškovei priteistina - 1,8 Eur žyminio mokesčio, 312 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. sprendimo dalį dėl delspinigių, palūkanų priteisimo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir rezoliucinės dalies 2,3 pastraipas išdėstyti sekančiai:

„Priteisti iš atsakovo G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Vilniaus implantologijos centro klinika“, įmonės kodas 30071744, 4000 Eur paslaugoms apmokėti ir išlaidoms padengti, 102 Eur delspinigių, 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos 4102 Eur sumos už laikotarpį nuo 2016-05-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 450 Eur už advokato teisinę pagalbą ir 93 Eur žyminio mokesčio.

Priteisti iš ieškovės UAB „Vilniaus implantologijos centro klinika“, įmonės kodas 30071744, atsakovui G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 537,50 Eur už advokato teisinę pagalbą“.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeista.

Priteisti iš ieškovės UAB „Vilniaus implantologijos centro klinika“ atsakovui G. M. 342,51 Eur už advokato teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo G. M. ieškovei UAB „Vilniaus implantologijos centro klinika“ 1,8 Eur žyminio mokesčio, 312 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.