Telšių apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Daivai Juškuvienei, Almai Mažrimienei. ir Svetlanai Šiaulienei,

dalyvaujant Šiaulių apylinkės prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorei Editai Ročytei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. M., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), Telšių apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje vadovaujantis BK 38 straipsniu, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 165 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M. 2018 m. rugsėjo 5 d., apie 14.09 val., (duomenys neskelbtini), nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje, priėjęs prie stovinčio automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio K. B., atidarė priekines keleivio dureles, kur sėdėjo sutuoktinė B. M., tyčia spjovė jai į veidą, suėmęs už dešinės rankos tempė nukentėjusiąją B. M. iš automobilio, delnu sudavė jai vieną smūgį į veidą ir taip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos narei, žmonai B. M..

Be to, A. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (nustatytas 1,73 prom. neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2019 m. liepos 5 d., apie 17.30 val., būdamas nukentėjusiajai I. A. priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), susistumdymo metu su I. A. sugriebė jai už dešinės rankos, tyčia sudavė ranka per veidą (į lūpas), padarydamas poodines kraujosruvas dešiniame žaste, sužalojimą apatinės lūpos vidiniame paviršiuje, sukėlusius nukentėjusiajai I. A. nežymų sveikatos sutrikdymą.

A. M. buvo kaltinamas tuo, kad pažeidė asmens būsto neliečiamumą – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (nustatytas 1,73 prom. neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2019 m. liepos 5 d., apie 17.30 val., neteisėtai, atvirai, panaudodamas fizinį smurtą, įsibrovė į kito žmogaus gyvenamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį I. A., prieš teisėto buto valdytojo I. A. valią, pabeldęs ir pajudinęs buto, esančio (duomenys neskelbtini), durų rankeną, jas atidarius I. A., nebeleido jų uždaryti, ranka laikydamas buto duris ir stumdamas I. A. ėjo į buto vidų, po to keletą kartų spyrė I. A., tačiau I. A. pasitraukus už buto durų ir taip išvengus smūgių, toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, stumdydamas I. A., sugriebė ją už dešinės rankos ir sudavė ranka per veidą (į lūpas), padarydamas poodines kraujosruvas dešiniame žaste, sužalojimą apatinės lūpos vidiniame paviršiuje, sukėlusius nukentėjusiajai I. A. nežymų sveikatos sutrikdymą, po ko, nustūmęs ją, įsibrovė į I. A. gyvenamo buto patalpas, iš kurių buvo jėga išvestas nukentėjusiosios I. A. į pagalbą pasikviesto sūnaus V. A., ir taip pažeidė asmens būsto neliečiamumą, t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 165 straipsnio 1 dalyje.

Dėl nusikalstamos veikos B. M. atžvilgiu

Apklaustas kaip kaltinamasis, A. M. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad tą dieną jis supyko ant sutuoktinės, su kuria jau negyveno nuo kovo mėnesio, dėl to, kad ji išnešė iš namų abiem priklausančius daiktus, nors turto dar nėra pasidaliję. Žmona išsikėlė iš namų, nes jis sužinojo, kad žmona jį apgaudinėjo, dukra, kurią beveik 10 metų augino kaip savo vaiką, yra ne jo. Tą popietę važiavo pas draugą ir pamatė per gatvę einančią sutuoktinę. Sustojęs, priėjo prie automobilio, į kurį jau buvo įsėdusi žmona, atidarė dureles, spjovė jai į veidą, sugriebė už rankos. Ji papurškė ašarinių dujų, o jis vieną kartą trenkė jai į veidą. Buvo supykęs, viskas susidėjo ir nesusivaldė. Nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos veikos, atsiprašė nukentėjusiosios ir patikino, kad daugiau tai nepasikartos.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. M. prisipažinimo, jo kaltę įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti rašytiniai įrodymai.

Siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, koreguoti kaltinamojo smurtinį elgesį bei jį auklėti, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis smurtavo prieš savo sutuoktinę, tikslu keisti jo smurtinį elgesį, kaltinamajam buvo taikyta BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis).

Dėl nusikalstamų veikų I. A. atžvilgiu

Liudytoja L. R. parodė, kad kai grįžo namo, laiptinėje pašalinių asmenų nebuvo. Namuose buvo labai girtas vyras, kuris išėjo, o ji liko namuose. Bute rado svetimus batus, kuriuos išnešė į laiptinę. Išgirdo triukšmą laiptinėje, kažkas šūkavo, lyg šaukėsi pagalbos. Ji išėjo į laiptinę, kur šūkavo ir keikėsi nepažįstamas vyras, buvo ir kaimynė I. A.. Ji sakė, kad įsileido tą vyrą pati, nes pamanė, kad grįžo sūnus. Kaimynė stovėjo laiptinėje prie savo buto durų, kurios buvo atviros. Vyras stovėjo kiek arčiau kaimynės buto durų. Ji buvo išsigandusi, sakė, kad tas vyras įėjęs į jos butą, teigdamas, jog čia jo namai, sakė, kad jis kažkur jai sudavė. Suprato, kad kaimynei buvo suduota į veidą, nes ji ranką laikėsi už veido. Smurto žymių nematė. Siūlė kviesti policiją, išgirdo kažką kalbant 4 aukšte, palipusi pamatė, jog ten buvo jos vyras ir kaimynas iš 4 aukšto.

Liudytojas A. R. parodė, kad tą rytą po naktinės pamainos su bendradarbiais A. M. ir (duomenys neskelbtini) grįžo pas jį į namus, gėrė alkoholį, po to išsiskirstė. Palydėjęs bendradarbius, nuėjo pas kaimyną į 4 aukštą, pats gyvena 3 aukšte. Ar (duomenys neskelbtini) ką paliko pas jį, nežino. Atėjęs jis tikrai turėjo su savimi rankinę. Kas vyko po to, nematė, tik žmona pasakė, kad tarp (duomenys neskelbtini) ir kaimynės įvyko pasistumdymas. Kaimynės tą vakarą nematė, susitiko gal po 3 dienų. Kad butų sužalota, nepastebėjo. Darbe su A. M. susitiko negreitai, kadangi nebesutapo pamainų laikas, tad ką jis sakė apie tą įvykį, neatsimena. (duomenys neskelbtini) sakė, kad grįžo pasiimti rankinės, kurią pamiršo, ir supainiojo aukštus. O kas ten įvyko, nieko daugiau nepasakojo.

Liudytojas V. G. dėl paskelbto karantino į teisiamąjį posėdį neatvyko, jo parodymai, ikiteisminio tyrimo metu užfiksuoti 2020 m. balandžio 16 d. Tarnybiniame pranešime, buvo perskaityti BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu. Liudytojas V. G. parodė, kad šiuo metu yra išvykęs į Suomiją darbo reikalais. Apie įvykį gali papasakoti, kad buvo namuose, neprisimena įvykio datos. Pas jį atėjo kaimynas iš 3 aukšto (A. R.), su kuriuo išėjęs į laiptinę pradėjo kalbėti apie bendrus reikalus. Kaimyno vardo ir pavardės pasakyti negali, nes su juo matėsi tik kelis kartus, retai būna Lietuvoje, 10 mėn. dirba užsienyje ir 2 mėn. būna namuose. Jis gyvena bute Nr. (duomenys neskelbtini), o kaimynas – Nr. (duomenys neskelbtini). Kalbantis, girdėjo triukšmą apačioje, atbėgo to kaimyno žmona (L. R.) ir pasakė, kad kaimynei grasina, kad jai reikia padėti. Kaimyno žmona pasakė, kad vyksta konfliktas, dabar smulkiai neprisimena, kaip ji sakė. Po to nuėjo į apačią, kur jaunas vyras, galėtų būti jo metų, stovėjo prie 2 aukšto durų, ne kur kaimynė gyvena, o priešais. Ten buvo kaimynė iš antro aukšto, paskui ta kaimynė iš trečio aukšto, dar buvo viena kaimynė iš antro aukšto, tik nepamena iš kurio buto, tiesiai ar po dešine. Tas jaunas vyras buvo vienas. Tarp pirmo ir antro aukšto laiptinės aikštelėje, kur yra laikraščių dėžutės, parėjo V. A.. Tas jaunas vyras buvo išgėręs, jis pradėjo grasinti, pradėjo triukšmauti. Pasakė jam, kad jis išeitų, nenorėjo konflikto. Nematė, kas tą jauną vyrą išvedė iš kaimynės buto, negali pasakyti. Jį matė tik tada, kai jau buvo laiptinėje. Paskui tas vyras patriukšmavo ir pasakė negražių žodžių, ta moteris verkė, smulkmenų neprisimena. Ar jis puolė ant jos, nežino, galvojo, kad jis buvo jos pažįstamas. Tuo metu jis neklausė kas įvyko. Kai jis stovėjo, jau tas jaunas vyras nepuolė, tik keikėsi, buvo agresyvus. Paskui tas vyras išėjo į apačią ir viskas. Viskas truko gal 5-10 min. Kai vyriškis nuėjo į apačią, jis nuėjo į viršų. Paties konflikto nematė, kai tas jaunas vyras buvo viduje pas moterį, nematė (1 t., b. l. 135-137).

2019 m. liepos 5 d., 17.37 val. registruotame informaciniame pranešime ROIK 0119000347901 nurodyta, kad pranešėja I. A. pranešė, jog pas ją įsiveržė nepažįstamas vyras ir prašomas neišeina. Nuvykus į vietą, laiptinėje pasitiko I. A., kuri paaiškino, jog laiptinėje stovintis neblaivus vyras, jai atrakinus duris, įsiveržė į jos butą, pradėjo mautis batus ir vaikščioti po butą, nieko neaiškino. Asmeniui buvo nustatytas 1,77 prom. neblaivumas. Kadangi žala nepadaryta, pranešėja skundo nepateikė (1 t., b. l. 17-18).

2019 m. liepos 8 d. 11.22 val. registruotas informacinis pranešimas ROIK 0119000352643, kad su pareiškimu kreipėsi I. A., kuri pranešė, jog 2019 m. liepos 5 d., 17.30 val. į jos butą, adresu (duomenys neskelbtini), jai atidarius duris, įėjo nepažįstamas vyras, kuris pradėjo ją įžeidinėti. Nuo vyro sklido alkoholio kvapas, galimai buvo neblaivus. Gautas papildymas iš VšĮ Mažeikių ligoninės, kad 12.18 val. į priėmimo skyrių kreipėsi I. A., kuriai diagnozuoti peties ir žasto, burnos ir lūpos paviršiniai sužalojimai (1 t., b. l. 16).

2019 m. liepos 8 d. Protokole-pareiškime užfiksuota, kad I. A. parodė, jog 2019 m. liepos 5 d., 17.30 val. į jos butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), jai atidarius duris, įėjo nepažįstamas vyras, kuris pradėjo ją įžeidinėti įvairiais žodžiais, tokiais kaip „kūrva, idiotė, tu man pačiulpsi“. Nuo vyro sklido alkoholio kvapas, galimai jis buvo neblaivus. Asmuo nusiavė batus ir pradėjo vaikščioti po butą. Mėgino jį išstumti iš buto, tačiau jai vienai to padaryti nepavyko, padėjo atėjusi kaimynė (1 t., b. l. 19-23).

2020 m. rugpjūčio 20 d. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytojas V. A. atpažino R. M. kaip asmenį, kuris buvo kartu su vyru, kuris buvo įsibrovęs pas mamą I. A. į butą (1 t., b. l. 125-128).

VšĮ „Mažeikių ligoninė“ Gydytojo įraše fiksuota, jog I. A. konstatuotas dešinio žasto sumušimas, kraujosruva, peties ir žasto paviršiniai sužalojimai – dešinio žasto viršutiniame 1/3 stebimos poodinės kraujosruvos, palpuojant skausmingos; lūpos ir burnos paviršinis sužalojimas – apatinės lūpos vidiniame paviršiuje bebaigiantis sugyti apie 5 mm paviršinis sužeidimas (1 t., b. l. 147).

Specialisto išvadoje Nr. G1001/2019(04) užfiksuota, kad I. A. padaryti sužalojimai – poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, sužalojimas apatinės lūpos vidiniame paviršiuje. I. A. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 148, 151).

Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopijoje užfiksuota, kad A. M. 2019 m. liepos 5 d., 18.10 val. nustatytas 1,73 prom. neblaivumas (1 t., b. l. 184-185).

2020 m. kovo 24 d. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji I. A. atpažino R. M. kaip asmenį, kuris buvo kartu su vyru, kuris buvo įsibrovęs pas ją į butą (1 t., b. l. 82-85).

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše užfiksuota, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso I. A. (1 t., b. l. 86).

Įrodymų vertinimas

BK 140 straipsnyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną, siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau jo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais. Šis nusikaltimas yra tyčinis, t. y. asmuo, atlikdamas straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame straipsnyje numatyti padariniai, ir jų nori (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį straipsnį, turi būti nustatyta ne tik tai, kad kaltininkas atliko teisei priešingus, BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje apibrėžtus veiksmus, bet ir tai, kad dėl kaltininko veiksmų atsirado straipsnio dispozicijoje nurodyti padariniai – buvo sukeltas fizinis skausmas, nukentėjusysis buvo nežymiai sužalotas arba trumpam susargdintas.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, kuris mušdamas, ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo, ar trumpam susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį. Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį straipsnį, taip pat turi būti nustatyta ne tik tai, kad kaltininkas atliko teisei priešingus, BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje apibrėžtus veiksmus prieš artimą giminaitį ar šeimos narį, bet ir tai, kad dėl kaltininko veiksmų atsirado straipsnio dispozicijoje nurodyti padariniai – buvo sukeltas fizinis skausmas, nukentėjusysis buvo nežymiai sužalotas arba trumpam susargdintas.

Vertindamas įrodymus, pagrindžiančius ar paneigiančius kaltinamojo A. M. kaltę smurtavus tuo metu buvusios sutuoktinės B. M. atžvilgiu, spręsdamas ar tokiais kaltinamojo veiksmais jai buvo sukeltas fizinis skausmas, teismas pripažįsta, kad žmogaus veidas (žandas) yra itin jautri stipresniems išoriniams kontaktams vieta ir laikytina, kad delnu suduoto smūgio metu pajaučiamas fizinis skausmas, o tempimas iš automobilio, kaltinamajam suėmus nukentėjusiajai už rankos, teismo įsitikinimu, taip pat traktuotinas skausmingu, nes, atsižvelgiant į tvirtą kaltinamojo sudėjimą, dėl tempimo jėgos neginčytinai justinas skausmas, ir nors jo mastas nėra nustatytas, tačiau vertinant smurtinių veiksmų seką, spręstina, kad nukentėjusiajai B. M. buvo sukeltas fizinis skausmas. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta visiškai. Veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota tinkamai, nes suduodamas nukentėjusiajai B. M. delnu smūgį į veidą bei tempdamas už dešinės rankos, kaltinamasis smurtavo prieš savo sutuoktinę, taip nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą.

Vertindamas įrodymus, esančius byloje ir pagrindžiančius ar paneigiančius kaltinamojo A. M. kaltę smurtavus prieš nukentėjusiąją I. A., teismas pripažįsta, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, jog nukentėjusiajai I. A. buvo sukeltas fizinis skausmas susistumdymo metu, o taip pat suduodant smūgį į veidą ranka. Tokią teismo išvadą patvirtina pačios nukentėjusiosios parodymai, liudytojos L. R. paaiškinimai, jog ji laiptinėje matė nukentėjusiąją rankomis susiėmusią už veido, liudytojų V. ir D. A. parodymai, jog matė kraujuojančią mamos lūpą. Liudytojų teiginius pagrindžia ir Specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad nukentėjusiajai I. A. netrukus po įvykio nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Ir nors pirminiame pareiškime, rašytame 2019 m. liepos 5 d. nukentėjusiosios apklausos metu nebuvo konstatuota fizinio smurto naudojimo fakto jos atžvilgiu, tačiau susistumdymo faktą ,kurio metu neabejotinai atsirado medikų konstatuoti sužalojimai ant rankos, netiesiogiai patvirtina ir šioje apklausoje nurodyta aplinkybė, jog nukentėjusioji mėgino išstumti iš buto į jį įėjusį vyrą, tačiau jai vienai to nepavyko padaryti, o liudytojas M. Š. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad pirminis nukentėjusiosios pareiškimas neatitinka jos apklausoje surašytų kaltinimų.

Apibendrinant abi aukščiau aptartas nusikalstamas veikas, teismas pripažįsta, jog nekyla jokių abejonių, jog dėl kaltinamojo tiesiogine tyčia suduoto smūgio į veidą ir tempimo už rankos iš automobilio, B. M. buvo sukeltas fizinis skausmas, to nepaneigė ir pats kaltinamasis. Taip pat teismui nekyla abejonių, jog susistumdymo su nukentėjusiąja I. A. metu kaltinamasis, būdamas girtas, sudavė nukentėjusiajai smūgį į veidą, ko pasėkoje jai buvo prakirsta lūpa, susistumdymo pasėkoje padarė poodines kraujosruvas dešiniame žaste, t. y. Specialisto išvadoje konstatuotą nežymų sveikatos sutrikdymą, veikdamas tiesiogine tyčia. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu ir būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-180-689/2018, 2K-180-719/2020 ir kt.). Aukščiau išvardintos aplinkybės, požymiai leidžia teismui spręsti jog kaltinamojo veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai, nes jis, suduodamas smūgį į veidą (lūpą) nukentėjusiajai I. A. ir stumdydamasis su ja bei sugriebdamas už rankų tiesiogine (smūgis į veidą) ir netiesiogine tyčia padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

BK 165 straipsnio saugoma vertybė – žmogaus būsto neliečiamumas, o dalykas – pats žmogaus būstas. Žmogaus būstas neliečiamas. Pripažįstant veiksmą įsibrovimu, būtina nustatyti jo neteisėtumą. Neteisėtumui nustatyti būtini du požymiai: 1) kai tai buvo padaryta be savininko ar kito būsto teritorijoje teisėtai esančio žmogaus leidimo ir 2) neturint kito teisėto pagrindo. Įstatymų leidėjas, nors ir nurodo galimus įsibrovimo būdus (apgaulė, smurtas), tačiau šių būdų sąrašas nėra baigtinis. Tai reiškia, kad įsibrovimas gali būti padarytas bet kuriuo būdu: slapta ar atvirai, apgaule ar be apgaulės, su smurtu ar be smurto, įveikiant technines kliūtis ar kai to neprireikia. Pats įsibrovimas yra bet kuris neteisėtas patekimas į minėtas patalpas arba teritoriją. Su patekimo momentu siejamas ir veikos baigtumas (formalioji sudėtis). Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina nustatyti ir asmens kaltę – tiesioginę tyčią, t. y. kaltininko supratimą, kad jis neteisėtai prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrauna į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant ir saugomą būsto teritoriją, ir norą taip veikti. Nors veikos padarymo motyvai nėra būtinas šios nusikaltimo sudėties požymis, kita vertus, jų nustatymas padeda tinkamai kvalifikuoti padarytą veiką.

Analizuojant šios veikos padarymo aplinkybes, pažymėtina tai, kad nukentėjusiosios I. A. parodymai nėra nuoseklūs ir kelia teismui tam tikrų abejonių. Neginčijamai nustatyta, jog nukentėjusioji 2019 m. liepos 5 d. kreipėsi į policijos pareigūnus, tačiau skundo nepateikė, teisiamojo posėdžio metu nurodydama, jog tikėjosi, kad kaltinamasis per savaitgalį apgalvos savo veiksmus ir ateis jos atsiprašyti. Nesulaukusi jo atsiprašymo, 2019 m. liepos 8 d. ji kreipėsi į policijos pareigūnus dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, apklausos liudytoja metu nurodydama, jog jai atidarius duris, įėjo nepažįstamas vyras, kuris pradėjo ją įžeidinėti. Vyras svirduliavo, buvo agresyvus, galimai buvo neblaivus. Jis nusiavė batus ir pradėjo vaikščioti po butą. Jie susistumdė, kaltinamasis bandė spirti, bet nepataikė, susistumdymo metu jis prakirto lūpą. Ją visaip koliojo, buvo agresyvus. Ji aiškino, kad vyras apsiriko, suėmus už rankų, ji pajuto fizinį skausmą. Ji mėgino išstumti vyrą, tačiau vienai jai to padaryti nepavyko, padėjo atėjusi kaimynė, kuri kvietė vyrą vardu ir sakė, kad jis vienas iš jos namuose kartu su jos vyru girtavusių svečių (1 t., b. l. 71). Papildomai apklausta kaip liudytoja, nukentėjusioji parodė, kad iš kaimynės sužinojo, jog tas vyras girtavo jos namuose. Kaimynė gyvena trečiame aukšte, todėl jis galėjo apsirikdamas ateiti į jos butą. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusioji nurodė, jog ji pažiūrėjo per durų akutę ir, pamačiusi aukštą jai nepažįstamą vyrą, atrakino duris. Susistumdymo momentas nukentėjusiosios apklausose nurodomas skirtingai – 2019 m. liepos 8 d. ir 2019 m. liepos 9 d. parodymuose užfiksuota, jog susistumdymas įvyko jau įėjus kaltinamajam į nukentėjusiosios į butą (1 t., b. l. 71, 73). 2020 m. sausio 23 d. liudytojo papildomos apklausos protokole bei vėlesniuose parodymuose nukentėjusioji jau kiek pakeitė paaiškinimus, nurodydama, kad pradarius duris, kaltinamasis teiravosi kažkokio žmogaus, o ji atsakė, kad šis apsiriko, ji neleido įeiti, bandė uždaryti duris, o jis neleido uždaryti, laikydamas ranka, tuo metu jie susistumdė tarpduryje. Kaltinamasis jai bandė spirti, sugriebė už dešinės rankos, sudavė jai ranka per veidą (1 t., b. l. 74). Liudytoja L. R., kuri, kaip nustatyta, gyvena vienu aukštu aukščiau nei nukentėjusioji, jos nurodytų aplinkybių nepatvirtino. Ji parodė, kad iš nukentėjusiosios sužinojo, kad jai atrakinus duris, kaltinamasis įsiveržė į jos butą. Liudytoja parodė, kad ji taip pat išsigando to vyro, todėl bėgo į pagalbos, tačiau padėjusi ištempti kaltinamąjį nenurodė. Liudytojas V. A. nurodė, kaltinamąjį iš buto ištraukė laukan jis. Byloje daugiau niekas nepatvirtino, jog kaltinamasis į butą įėjo naudodamas jėgą, pačios nukentėjusiosios parodymai yra prieštaringi. Kaltinamasis nuo pat pradžių parodė, kad jis sumaišė butus, jis galvojo, kad eina pasiimti rankinės pas bendradarbį A. R., pas kurį, kaip nurodė, buvo pirmą kartą, tačiau apsiriko ir pataikė vienu aukštu žemiau. Nukentėjusioji taip pat nurodė, kad kaltinamasis supainiojo butus, tačiau jos parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo visiškai nuoseklūs.

Sprendžiant kaltinamojo kaltės klausimą, pažymėtina, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Teismų praktikoj nustatyta, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.

Teismas pripažįsta, kad patį patekimo į nukentėjusiosios butą momentą matė tik ji pati ir kaltinamasis, niekas iš pašalinių asmenų nematė, kaip buvo patekta į butą. Nukentėjusiosios parodymai, kaip minėta, yra nenuoseklūs, prieštaringi, todėl teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, pažymėdamas tai, jog kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal BK 165 straipsnį itin svarbus yra patekimo į svetimą butą momentas, su kuriuo siejamas ir veikos baigtumas, visas abejones vertina kaltinamojo naudai ir sprendžia, kad kaltinamojo veikoje nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 165 straipsnio 1 dalyje požymių, todėl kaltinamasis išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, teismas pripažįsta jo visišką kaltės pripažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo padarytos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, atžvilgiu atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybe sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam už kiekvieną iš veikų, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padarytos dvi nusikalstamos veikos, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Veika nukentėjusiosios B. M. atžvilgiu padaryta tiesiogine tyčia, yra baigtinė. Nusikalstama veika, padaryta nukentėjusiosios I. A. atžvilgiu padaryta tiesiogine tyčia, dėl ko nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, veika yra baigtinė. Teismas vertina ir tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, tačiau yra linkęs smurtauti, daryti teisės pažeidimus, ką patvirtina Administracinių nusižengimų registro išrašas (1 t., b. l. 173-178).

Parinkdamas bausmės rūšį, teismas nesutinka su prokurorės siūloma viešųjų darbų bausme, spręsdamas, jog tokia bausmė nebus adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms. Teismas vertina ir tai, kad kaltinamasis nepateisino teismo pasitikėjimo, po to, kai buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą nukentėjusiosios B. M. atžvilgiu, nepraėjus metams vėl smurtavo prieš jam nepažįstamą moterį. Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytą nedidelės trukmės laisvės apribojimo bausmę už kiekvieną iš veikų, jas subendrinant BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalių pagrindu dalinio sudėjimo būdu, paskiriant įpareigojimus bei baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte – kiek didesnio dydžio, nei BK 71 straipsnio 1 dalyje nustatytas minimalus dydis, įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Teismas sprendžia, jog BK 64¹ straipsnis bausmės, skiriamos už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą netaikytinas, (nors nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-656-344-/2018) buvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas), bausmė 1/3 nemažintina, nes šiame procese nagrinėjant kaltinamajam inkriminuotas nusikalstamas veikas nebuvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Dėl civilinio ieškinio

Šiaulių teritorinės ligonių kasa nebuvo pareiškusi civilinio ieškinio dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, tik pateikusi žalos paskaičiavimą, tačiau žala yra atlyginta, todėl šis klausimas nesprendžiamas (1 t., b. l. 157, 158).

Nukentėjusioji I. A. pareiškė 3 000 Eur ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Teismas pripažįsta, kad nukentėjusioji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, tačiau teismo įsitikinimu, jos prašomas priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos dydis yra per didelis.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kiekvienoje byloje šio klausimo išsprendimas priklauso nuo konkrečių aplinkybių, reikalaujančių individualaus teisinio vertinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-641/2012).

Nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, lankymosi pas gydytojus metu nustatytas dešinio žasto sumušimas, kraujosruva, peties ir žasto paviršiniai sužalojimai – dešinio žasto viršutiniame 1/3 stebimos poodinės kraujosruvos, palpuojant skausmingos; lūpos ir burnos paviršinis sužalojimas – apatinės lūpos vidiniame paviršiuje bebaigiantis sugyti apie 5 mm paviršinis sužeidimas. Įrodymų, pagrindžiančių nukentėjusiosios išsakytą baimę, nemigą ir kt. nepatogumus, nukentėjusioji nepateikė. Be to, vertintina ir tai, kad nukentėjusioji iš karto neteikė policijos pareigūnams skundo dėl padarytos nusikalstamos veikos, nurodydama, jog tikėjosi, kad kaltinamasi ateis jos atsiprašyti, o tai leidžia daryti teismui išvadą, kad ji nukentėjusiojo nebijojo.

Teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnyje numatytais neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijais, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, laikydamasis BPK 113, 115 straipsniuose nustatytų civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje išsprendimo taisyklių, pripažįsta, kad dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų nukentėjusiosios patirta neturtinė žala gali būti kompensuota priteisiant jai 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą, kiek įmanoma teisingiau kompensuojant nukentėjusio asmens patirtą dvasinį ir fizinį skausmą. Nepagrįstai per didelio neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pažeistų ne tik kaltininko, bet tuo pačiu ir nukentėjusiojo teisėtus interesus, nes nebūtų realios galimybės gauti neturtinės žalos atlyginimą.

Dėl kardomosios priemonės ir bylinėjimosi išlaidų

2019 m. liepos 16 d. nutarimu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 195-196).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki įsiteisės teismo nuosprendis (BPK 139 straipsnis).

Nukentėjusioji naudojosi atstovo advokato pagalba, kuriam už suteiktas paslaugas sumokėjo 500 Eur (2 t., b. l. 43, 111). Ši suma priteistina iš kaltinamojo nukentėjusiajai (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302, 312, 313 straipsniais,

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir nubausti:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (B. M. atžvilgiu padaryta nusikalstama veika) laisvės apribojimu be intensyvios priežiūros 4 (keturiems) mėnesiams, uždraudžiant vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas;

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (I. A. atžvilgiu padaryta nusikalstama veika) laisvės apribojimu be intensyvios priežiūros 6 (šešiems) mėnesiams, uždraudžiant vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Paskirtas bausmes Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalių pagrindu subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros 9 (devyniems) mėnesiams, uždraudžiant vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2018 m. rugsėjo 5 d. 14.25 val. iki 2018 m. rugsėjo 6 d. 15.33 val., 2 (dvi dienas), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies b) papunkčio pagrindu pakeistas 4 (keturiomis) laisvės apribojimo dienomis, ir laikyti, jog kaltinamasis yra atlikęs 4 (keturias) laisvės apribojimo dienas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktų pagrindu paskirti baudžiamojo poveikio priemones: 1) 14 (dešimties) MGL, t. y. 700 Eur įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą; 2) įpareigojimą bausmės atlikimo metu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalį kaltinamąjį A. M. išteisinti, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Nukentėjusiosios I. A. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo priteisti 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš kaltinamojo A. M. nukentėjusiajai 500 Eur (penkių šimtų eurų) advokato pagalbos išlaidas.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimu neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Informuoti kaltinamąjį A. M., jog įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą mokama pervedant lėšas į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą Nr. LT88 4010 0510 0467 0332, esančią banke „Luminor Bank AS“, gavėjas – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas 188604955, mokėjimo paskirtis: vardas, pavardė, asmens kodas (būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą).

Išaiškinti kaltinamajam, kad jei nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.