- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-30
- Bylos Nr.
- 2S-1186-603/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-39918-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Pareiškėjas
- V. B.
- Atsakovas
- G. B.
- Suinteresuotas asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „VKBB“, uždaroji akcinė bendrovė „VBCC“, akcinė bendrovė „Vilniaus Sigma“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria išspręstas pareiškėjos V. B. prašymas dėl termino atnaujinimo ir prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-2979-987/2016 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės Pro Demodus ieškinį atsakovui G. B. dėl nuostolių priteisimo, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „VKBB“, uždaroji akcinė bendrovė „VBCC“, akcinė bendrovė „Vilniaus Sigma“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 3 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-2979-987/2016 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) Pro Demodus ieškinį atsakovui G. B. dėl nuostolių priteisimo, ieškovės BUAB Pro Demodus ieškinį patenkino ir priteisė ieškovei BUAB Pro Demodus iš atsakovo G. B. 26 716,87 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už bendrą priteistą sumą (26 716,87 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. lapkričio 19 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisė iš atsakovo G. B. į valstybės biudžetą 805,16 Eur bylinėjimosi išlaidas.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2VP-19215-592/2017 pagal antstolės Astos Stanišauskaitės prašymą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese, nutarė pakeisti pradinę išieškotoją BUAB Pro Demodus į jos teisių perėmėjus uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB )„VKBB“ į 15 600 Eur skolos dalį, N. B. į 1 977,04 Eur skolos dalį, D. B. į 1 908,27 Eur skolos dalį, akcinę bendrovę (toliau – AB) „VILNIAUS SIGMA“ į 7 231,56 Eur skolos dalį, vykdant išieškojimą iš skolininko G. B. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-2979-987/2016 dėl skolos išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0177/16/00377.
Šalies argumentai
3. Pareiškėja V. B. kreipėsi į teismą prašydama: 1) atnaujinti praleistą prašymo padavimo terminą; 2) atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2979-987/2016, išnagrinėtoje pagal ieškovės UAB „VKBB“ bankroto administratoriaus, G. K. ieškinį atsakovui G. B. dėl nuostolių atlyginimo ir pradėti bylos nagrinėjimą iš esmės; 3) pakeisti teismo sprendimą ir ieškovė reikalavimus išspręsti kitaip - patenkintus reikalavimus atmesti; 4) priteisti iš ieškovės UAB „VKBB“ bankroto administratoriaus, G. K., pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja prašymą grindė tuo, kad:
3.1. nei atsakovas G. B., nei pareiškėja nežinojo apie teisme nagrinėtą bylą. Pareiškėja kaip UAB Pro Demodus 50 proc. akcijų turėtoja, gamybos vadovė nebuvo kviečiama bent trečiuoju asmeniu. Ieškinys pareikštas dėl skolos, kuri susidarė pareiškėjos ir atsakovo santuokos metu, materialinės naudos gavėjai skolos susidarymo metu buvo abu sutuoktiniai, todėl abu turėjo solidariai atsakyti už galimai kilusias prievoles. Dėl šios priežasties pareiškėja įsitikinusi, kad ji privalėjo būti kviečiama į bylos nagrinėjimą;
3.2. teismas tinkamo procesinio informavimo pareigą atliko labai formaliai ir nedėjo visų pastangų nustatyti, ar atsakovui išties pranešta apie procesą. Ieškovė į bylą nepateikė UAB Pro Demodus buhalterinių dokumentų, o banko sąskaitos išrašas neįrodo, kad atsakovas šiuos pinigus persivedė arba išsigrynino be teisinio pagrindo, šie dokumentai įrodo tik įmonės finansų cirkuliacijos faktą. Pareiškėjos teikiami UAB Pro Demodus buhalteriniai dokumentai ir paaiškinimai yra esminės naujos aplinkybės, kurios iš esmės skiriasi nuo anksčiau teismo turėtųjų ir vertintų aplinkybių, ir jas nustačius turėtų keistis priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimu jau konstatuoti faktai ir atsakovo bei pareiškėjos materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Taigi pateikiami nauji duomenys teismui būtų pagrindas panaikinti jau priimtą teismo sprendimą ir ieškovės reikalavimus išspręsti kitaip – atmesti patenkintus reikalavimus;
3.3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 368 straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui atnaujinimo institutas paprastai netaikomas, tačiau tam tikrais atvejais, kai susidaro išskirtinė, netoleruotina teisinė situacija, teismai turi teisę CPK 370 straipsnio nustatyta tvarka spręsti praleisto CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto procesinio termino atnaujinimo klausimą ir dėl to priimti atitinkamą procesinį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2013);
3.4. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. gruodžio 11 d. vykusio teismo posėdžio metu, kuriame buvo svarstomas santuokos nutraukimo prašymas, paaiškėjo, kad G. B. turi asmeninių kreditorinių įsipareigojimų kreditoriams, t. y. UAB ,,VBCC“ ir AB „Vilniaus Sigma“ 31 778,44 Eur skolą. Teismas dėl šios priežasties, nepatvirtino skyrybų sutarties. Apie faktą, kad atsakovas yra skolingas kažkokiems kreditoriams, atsakovas ir pareiškėja sužinojo tik 2020 m. gruodžio mėnesį, tačiau tikslios informacijos apie priteistą skolą nei G. B., nei V. B. nežinojo. Pradėjus ieškoti informacijos apie susidariusią skolą, 2021 m. sausio 12 d. netikėtai mirus pareiškėjos mamai, pareiškėjai buvo labai sunkus laikotarpis. Dėl Europoje paskelbto karantino ir nustatytų draudimų keliauti, pareiškėja negalėjo atvykti į mamos laidotuves, aplankyti mamos kapo, negalėjo susitvarkyti paveldėjimo dokumentų. Pareiškėja 2021 m. kovo 23 d. el. paštu kreipėsi į UAB ,,VBCC“ direktorių ir UAB Pro Demodus bankroto administratorių G. K. dėl skolos informacijos ir paaiškinimo, iš ko yra kildinama suma, bet jis negalėjo paaiškinti ir sakė neturintis dokumentų, pasiūlė kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą ir į antstolę Astą Stanišauskaitę, kuri išieško skolą. Pareiškėja 2021 m. rugpjūčio 4 d. gavusi Covid-19 skiepų pasą, 2021 m. rugsėjo 10 d. atvyko į Lietuvą. Kaip tik tuo metu Covid-19 virusu susirgo pareiškėjos sūnus, sirgo sunkia forma, su komplikacijomis buvo paguldytas į ligoninę. Tuo metu turėtos problemos, nelaimės paveikė pareiškėją, ji jautėsi beviltiškai, nieko negalėjo daryti, tik panikavo, depresavo ir verkė;
3.5. nuo 2016 m. kovo 3 d., kai buvo priimtas teismo sprendimas už akių priteisiant iš atsakovo skolą, iki pat 2023 m. pradžios joks antstolis nesikreipė dėl skolos išieškojimo nei į atsakovą, nei į pareiškėją. Santuokos nutraukimo byla užtruko. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimu pareiškėjos santuoką nutraukė bendru sutikimu. Po santuokos nutraukimo, pagal sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pareiškėja tapo solidariai atsakinga už 2016 m. kovo 3 d. teismo priteistą skolą, o tai yra pagrindas atnaujinti procesą, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Pareiškėja po santuokos nutraukimo pradėjo intensyviai ieškoti skolos susidarymo priežasčių. 2023 m. kovo mėn. paskambino teisininkei Renatai, kuri atstovavo santuokos nutraukimo byloje ir paprašė išsiaiškinti šios skolos atsiradimo priežastis. Teisininkė tik 2023 m. spalio 10 d. atsiuntė pareiškėjai 2016 m. kovo 3 d. sprendimą už akių ir reikalavimo perleidimo sutartį. Pareiškėja neturi teisinių žinių, nežino įstatymų, nežinojo, kaip teisingai turėtų pasielgti, pati rašė laiškus institucijoms; negalėjo žinoti ir tinkamai suprasti CPK nustatytų procesinių dokumentų padavimo terminų ir svarbos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 15 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos V. B. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2979-987/2016.
5. Teismas nurodė, kad viena iš sąlygų atnaujinti procesą – Lietuvos Respublikos civilio proceso kodekso (toliau – CPK) 368 straipsnyje terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą jau išnagrinėtoje civilinėje byloje. Pažymėjo, kad CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, o to paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus.
6. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju nėra CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų aplinkybių, todėl išimtis dėl naikinamojo termino netaikymo nėra aktuali (CPK 368 straipsnio 2 dalis). Nurodė, kad CPK 368 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas naikinamasis terminas skaičiuojamas nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-2979-987/2016 įsiteisėjimo, t. y. nuo 2016 m. balandžio 5 d., todėl nuo šios datos prasidėjo penkerių metų naikinamojo termino eiga ir vėliausias terminas iki kurio galėjo būti teikiamas prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-2979-987/2016, buvo 2021 m. balandžio 5 d. (įskaitytinai). Nustatė, kad pareiškėja prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė tik 2024 m. balandžio 3 d., t. y. po teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo praėjus beveik lygiai aštuoneriems metams, todėl konstatavo, jog pareiškėja yra praleidusi CPK 368 straipsnio 2 dalyje numatytą penkerių metų naikinamąjį terminą.
7. Teismas rėmėsi kasacinio teismo praktika ir nurodė, kad, viena vertus, CPK 368 straipsnio 2 dalyje suėjęs naikinamasis penkerių metų terminas sudaro pagrindą spręsti, kad asmeniui teisė kreiptis dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje išnyksta (CPK 75 straipsnio 1 dalis), tačiau, kita vertus, remiantis nurodyta kasacinio teismo praktika, praleidus šį terminą procesas civilinėje byloje visgi gali būti atnaujinamas, jeigu susiklosto išskirtinė, neįtikėtina, netoleruotina situacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2004; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2007; 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2013; 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2014, 2016 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2016 kt.).
8. Teismas pareiškėjos nurodomų aplinkybių nelaikė susidariusia išskirtine, neįtikėtina teisines situacija, dėl kurios turėtų būti atnaujintas žymiai praleistas CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytas naikinamasis terminas. Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodytos naujai atsiradusios aplinkybės – kad pareiškėja po santuokos nutraukimo 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimu tapo solidariai atsakinga už 2016 m. kovo 3 d. sprendimu už akių iš atsakovo priteistą skolą, nėra pagrindas sukurti prielaidas užtikrinti civilinių teisių gynybą. Pažymėjo, kad nurodydama, jog apie skolą sužinojo 2020 m. gruodžio mėn., pareiškėja savo pasyvumą grindžia tik subjektyviomis priežastimis (sunkūs išgyvenimai netekus mamos), nenurodydama jokių objektyviai buvusių aplinkybių, kliudžiusių pateikti pareiškimą dėl proceso atnaujinimo nepraleidus penkerių metų naikinamojo termino. Sprendė, kad naikinamojo termino atnaujinimas pažeistų teisinio apibrėžtumo, stabilumo, res judicata principus.
9. Kartu teismas pažymėjo, kad neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytais pagrindais (CPK 365 straipsnio 1 dalis), be to prašymo turinys turi atitikti CPK 111, 113, 369 straipsnių reikalavimus, turi būti sumokėtas žyminis mokestis, tačiau neatnaujinus termino ir atsisakius priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo teismas prašymo atitikimo įstatymo reikalavimams nebetikrino ir trūkumų šalinimo instituto nenaudojo.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 15 d. nutarties, prašydama panaikinti skundžiamą nutartį, atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2979-987/2016 pagal pareiškėjos prašymą atnaujinti civilinės bylos procesą dėl 2016 m. kovo 3 d. teismo priimto sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-2979-987/2016 ir perduoti bylą Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
10.1. nepritartina pirmosios instancijos teismo argumentui, jog nagrinėjamu atveju nėra susidariusi išskirtinė teisinė situacija, sudaranti pagrindą atnaujinti CPK 368 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą naikinamąjį 5 metų terminą;
10.2. nagrinėjusiam civilinę bylą Nr. 2-2979-987/2016 teismui buvo žinomas pareiškėjos sutuoktinio el. paštas ir mob. telefono numeris, tačiau teismas tyčia arba dėl didelio aplaidumo neinformavo atsakovo apie nagrinėjamą bylą. Taigi teismas neišnaudojo visų galimybių ieškodamas atsakovo buvimo vietos ir neįgyvendino pareigos informuoti atsakovą apie procesą;
10.3. buhalteriniai dokumentai ir pareiškėjos argumentai taip pat yra esminės naujos aplinkybės, kurios iš esmės skiriasi nuo 2016 m. civilinėje byloje teismo turėtų ir vertintų aplinkybių, o jas nustačius keistųsi priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimu jau konstatuoti faktai ir atsakovo bei pareiškėjos materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija taip pat kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai;
10.4. pareiškėja aiškiai nurodė objektyvias aplinkybes, trukdžiusias jai kuo greičiau pateikti teismui prašymą atnaujinti civilinės bylos procesą dėl teismo priimto sprendimo už akių. Tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėja neturi teisinių žinių ir negalėjo žinoti ir tinkamai suprasti CPK nustatytų procesinių dokumentų padavimo terminų ir svarbos, o pagal savo supratimą ir galimybes dėjo visas pastangas procesiniams dokumentams parengti, pati rašė laiškus ieškovui, valstybinėms institucijoms, prašė ir ragino ją skyrybų byloje atstovaujančią teisininkę rengti dokumentus teismui, kol galiausiai susirado kitą advokatų kontorą, kuri, kaip įmanoma, tokioje situacijoje, greičiausiai parengė prašymą teismui;
10.5. teismas nepagrįstai teigia, kad aplinkybė, jog pareiškėja po santuokos nutraukimo 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimu tapo solidariai atsakinga už 2016 m. kovo 3 d. sprendimu už akių iš atsakovo priteistą skolą, nėra pagrindas sukurti prielaidas užtikrinti civilinių teisių gynybą. CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinta, jog procesas gali būti atnaujintas jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Pareiškėjai, kuri nebuvo įtraukta į civilinės bylos Nr. 2-2979-987/2016 nagrinėjimą, kilo finansiniai įsipareigojimai, t. y. neįtrauktam į bylos nagrinėjimą asmeniui kilo materialiųjų pareigų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo atsisakytas priimti praleidus penkerių metų naikinamąjį terminą pareiškimui pateikti ir nenustačius išskirtinės situacijos naikinamojo termino atnaujinimui, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
13. Remiantis išdėstytu, pareiškėjos V. B. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-2979-987/2016 nepriimamas praleidus penkerių metų naikinamąjį terminą pareiškimui paduoti, nenustačius išskirtinės situacijos jo atnaujinimui.
14. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas pareiškėjos prašymo dėl proceso civilinėje byloje atnaujinimo priėmimo klausimą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 15 d. nutartimi atsisakė minėtą prašymą priimti tuo pagrindu, kad pareiškėja prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė praleidus naikinamąjį terminą nustatytą CPK 368 straipsnio 2 dalyje ir teismui nenustačius, kad nagrinėjamu atveju susiklostė ypatingai išskirtinė, netoleruotina teisinė situacija, dėl kurios teismas atnaujintų procesą civilinėje byloje.
15. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pareiškėja V. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė tik 2024 m. balandžio 3 d., t. y. po teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo praėjus aštuoneriems metams, taigi, praleidusi CPK 368 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą penkerių metų naikinamąjį terminą. Taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra susidariusi išskirtinė, neįtikėtina teisinė situacija, dėl kurios turėtų būti atnaujintas žymiai praleistas CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytas naikinamasis terminas – pareiškėjos nurodytos naujai atsiradusios aplinkybės nėra pagrindas sukurti prielaidas užtikrinti civilinių teisių gynybą, sužinojusi apie skolą 2020 m. gruodžio mėn. pareiškėja savo pasyvius veiksmus grindžia tik subjektyviomis priežastimis, nenurodydama jokių buvusių objektyvių aplinkybių, kliudžiusių pateikti pareiškimą dėl proceso atnaujinimo nepraleidus penkerių metų naikinamojo termino. Teismas taip pat nurodė, kad tai, jog pareiškėja po santuokos nutraukimo tapo solidariai atsakinga, nėra pagrindas sukurti prielaidas užtikrinti civilinių teisių gynybą.
16. Byloje nėra ginčo, kad V. B. žymiai praleido CPK įtvirtintą penkerių metų terminą procesui atnaujinti. Pagal CPK 75 straipsnio 1 dalį teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam terminui. Tačiau kasacinio teismo praktikoje įtvirtinta, kad tam tikrais atvejais, kai susidaro ypatingai išskirtinė, netoleruotina teisinė situacija, teismai turi teisę CPK 370 straipsnio nustatyta tvarka spręsti praleisto CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto naikinamojo procesinio termino atnaujinimo klausimą ir dėl to priimti atitinkamą procesinį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2014, 2016 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2016 kt.). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teisme ginčas kilo dėlto, ar nagrinėjamu atveju susiklostė tokia išskirtinė, neįtikėtina teisinė situacija, dėl kurios būtų pagrindas atnaujinti naikinamąjį penkerių metų terminą procesui atnaujinti dėl įsiteisėjusio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. sprendimo už akių.
17. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos argumentus, nenustatė išskirtinės, neįtikėtinos teisinės situacijos, kuri sudarytų pagrindą atnaujinti ženkliai praleistą penkerių metų naikinamąjį terminą. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjai dar 2020 m. gruodžio mėnesį tapo žinoma apie skolą (šią faktinę aplinkybę nurodė ir pati pareiškėja), tačiau tik praėjus ketveriems metams pareiškėja (tikėtina, po to, kai įgijo turto ir sudarė santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, pagal kurią numatyta solidari atsakomybė), ėmėsi aktyvių veiksmų detalesnėms aplinkybėms dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. priimto sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-2979-987/2016 pagrindu priteistų nuostolių iš atsakovo bei pradėto vykdymo proceso išsiaiškinti.
18. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-2979-987/2016 sprendimą už akių priėmė 2016 m. kovo 3 d., pareiškėja nurodo, kad apie atsakovo skolą (ir kreditorius) sužinojo 2020 m. gruodžio mėn., taigi, sužinojimo momentu CPK 368 straipsnio 2 dalyje naikinamasis penkerių metų terminas dar nebuvo suėjęs (terminas pasibaigė 2024 m. balandžio 5 d. įskaitytinai). Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėja savo pasyvumą, dėl kurio praleistas naikinamasis penkerių metų terminas, grindžia subjektyviomis priežastimis (tarp jų nurodo ir sunkius išgyvenimus netekus mamos), tačiau nenurodo jokių objektyviai buvusių aplinkybių, kliudžiusių pateikti pareiškimą dėl proceso atnaujinimo nepraleidus penkerių metų naikinamojo termino. Objektyvių aplinkybių, dėl kurių pareiškėja negalėjo pateikti pareiškimo dėl proceso atnaujinimo nepraleidusi CPK 368 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto termino, nenurodė ir apeliacinės instancijos teisme.
19. Pastebėtina, kad ir vėliau sekę apeliantės veiksmai, dėl kurių kreiptasi su prašymu dėl proceso atnaujinimo ženkliai praleidus penkerių metų terminą, iš esmės yra subjektyvaus pobūdžio. Nors apeliantė nurodo, kad kreipėsi į ją konsultavusią teisininkę, o ji tik 2023 m. spalio 10 d. atsiuntė pareiškėjai 2016 m. kovo 3 d. sprendimą už akių ir reikalavimo perleidimo sutartį, tačiau, kaip matyti iš pateikto susirašinėjimo, aktyvesnių veiksmų buvo imtasi tik 2023 m. spalio mėnesį, jau daugiau nei du metus praleidus CPK 368 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą penkerių metų naikinamąjį terminą. Dar daugiau, iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2YT-24573-1168/2022, spręsdamas santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu klausimą, dar 2022 m. spalio 4 d. nutartimi atkreipė dėmesį į prievolės pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-2979-987/2016 pobūdį (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi minėtos aplinkybės pagrindžia pareiškėjos pasyvumą, o ne objektyvias priežastis, dėl kurių ženkliai praleistas naikinamasis terminas pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pateikti.
20. Pagrįstai nenustatyta ir išskirtinė teisinė situacija, kuri pagal kasacinio teismo praktiką sudarytų pagrindą atnaujinti ženkliai praleistą penkerių metų naikinamąjį terminą procesui Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2979-987/2016 atnaujinti. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas vertino pareiškėjos argumentus, tačiau išskirtinės teisinės situacijos nenustatė. Pareiškėja ir apeliacinės instancijos teisme nepagrindė išskirtinės, neįtikėtinos teisinės situacijos dėl ko būtų pagrindas atnaujinti naikinamąjį 5 metų terminą procesui atnaujinti dėl įsiteisėjusio 2016 m. kovo 3 d. sprendimo už akių. Taigi tokios išskirtinės teisinės situacijos aplinkybių neįžvelgė ir apeliacinės instancijos teismas.
21. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su proceso atnaujinimo klausimais. Laikytina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
22. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės, vertinant skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, nepasisakytina. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
netenkinti pareiškėjos atskirojo skundo.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.