- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-22
- Bylos Nr.
- 2S-644-565/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-39948-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Pareiškėjas
- A. K., G. K.
- Kategorijos
- 3.4.4.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų A. K. ir G. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas (skolininkas ir įkeisto turto savininkas) A. K. kreipėsi į antstolį I. G., prašydamas panaikinti patvarkymą, kuriuo buvo paskelbtos pareiškėjų A. K. ir G. K. turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), antrosios varžytynės, priimti patvarkymą, kuriuo pareiškėjų turto antrosios varžytynės būtų paskelbtos neįvykusiomis ir paskirti šio turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, sudarant galimybę pareiškėjui pasiūlyti eksperto kandidatūrą, taip pat pareiškėjas prašė antstolį nusišalinti nuo vykdomosios bylos. Nurodė, kad antstolis pardavė pareiškėjų turtą iš antrųjų varžytynių už 180 000 Eur, tačiau pareiškėjų turto vertė rinkoje yra žymiai didesnė, o antstolis nesiėmė visų įmanomų veiksmų užtikrinti, kad turtas varžytynėse būtų pardavinėjamas jo rinkos kaina.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja (skolininkė ir įkeisto turto savininkė) G. K. kreipėsi į antstolį, prašydama paskelbti neįvykusiomis pareiškėjos ir A. K. turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), antrąsias varžytynes ir panaikinti areštą šiam turtui, taip pat pareiškėja prašė antstolį nusišalinti nuo vykdomosios bylos. Nurodė, kad antstolio iš varžytynių parduotam turtui yra taikomas šeimos turto režimas, nes name kartu su pareiškėja gyvena du nepilnamečiai pareiškėjos ir A. K. vaikai, šis turtas yra vienintelis šeimos būstas, todėl antstolis neteisėtai nukreipė skolos išieškojimą į šį turtą.
3. Antstolis 2016 m. spalio 27 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjų skundus ir persiuntė juos Vilniaus miesto apylinkės teismui, nurodydamas, kad skolininko argumentai dėl turto įkainojimo jau yra išnagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-35154-861/2016, kurioje buvo konstatuota, kad turto rinkos vertė ir pradinė turto pardavimo iš varžytinių kaina vykdymo procese nustatyta tinkamai. Skolininkai turėjo visas galimybes ir pakankamą terminą teikti prieštaravimus dėl ekspertizės išvadų, pateikti įrodymus dėl pakitusios turto rinkos vertės, tačiau tokia teise laiku nepasinaudojo. Viešame registre turtas nėra įregistruotas kaip šeimos turtas (CK 3.84 str. 4 d.). Antstolis dar 2013 m. liepos 17 d. patvarkymu pasirašytinai išaiškino skolininkams jų pareigą nedelsiant pranešti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai ir antstoliui, jei būste, į kurį nukreipiamas išieškojimas, gyvena nepilnamečiai vaikai.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) Nordea Bank AB su pareiškėjų skundais nesutiko ir prašė juos atmesti, nurodydamas, kad visiškai palaiko antstolio 2016 m. spalio 27 d. patvarkyme nurodytus argumentus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 12 d. nutartimi pareiškėjų skundus atmetė.
6. Teismas nustatė, kad antstolis I. G. vykdo priverstinį išieškojimą pagal 2013 m. birželio 13 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-20044-558/2012 dėl buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), buto, esančio (duomenys neskelbtini), 0,0600 ha ploto žemės sklypo ir 426,38 kv. m. ploto gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytinių. 2013 m. liepos 17 d. Turto arešto aktas Nr. 9 8 2013 07 17 1744/13 pareiškėjams buvo išsiųstas deklaruotos gyvenamosios vietos adresais. Antstolis 2016 m. sausio 14 d. patvarkymu Nr. S1-9879 paskyrė ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti, patvarkymas pareiškėjams buvo siųstas registruotąja pašto siunta adresu (duomenys neskelbtini). Antstolis, remdamasis pateikta ekspertizės išvada, 2016 m. kovo 24 d. patvarkymu nustatė turto vertę ir nurodė, kad su ekspertizės aktu galima susipažinti antstolių kontoroje. Šis patvarkymas taip pat buvo išsiųstas registruotąja pašto siunta. Antstolis 2016 m. liepos 11 d. patvarkymu paskelbė antrąsias varžytines, nustatydamas 180 000 Eur pradinę turto pardavimo kainą, pareiškėjai apskundė šį antstolio priimtą patvarkymą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-33699-155/2016 pareiškėjų prašymu sustabdė antstolio I. G. vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0008/13/01744, kurioje atliekami varžytinių vykdymo veiksmai iš skolininkams priklausančio turto, iki kol bus išnagrinėtas pareiškėjų skundas dėl antstolio veiksmų. Antstolis 2016 m. rugpjūčio 4 d. patvarkymu paskelbtas varžytines atšaukė. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-35151-861/2016 pareiškėjų skundą atmetė. Antstolis 2016 m. rugsėjo 7 d. patvarkymu Nr. S1-13751 paskelbė antrąsias varžytines, nustatydamas 180 000 Eur pradinę turto pardavimo kainą, šis patvarkymas pareiškėjams įteiktas asmeniškai. Pareiškėjams priklausantis turtas iš antrųjų varžytinių buvo parduotas už maksimalią pasiūlytą kainą – 180 000 Eur.
Šalies argumentai
7. Pareiškėjo A. K. teigimu, antstolis turtą pardavė už ženkliai mažesnę kainą, nei rinkoje yra panašaus turto kainos, ir nesiėmė veiksmų, kad turtas būtų parduotas už didesnę kainą. Tačiau teismas sprendė, kad antstolis nepažeidė CPK 772 str. 1 d. nustatytos tvarkos. Teismas nurodė, kad šiuo atveju turto vertei nustatyti buvo atlikta ekspertizė ir nei skolininkai, nei išieškotojas dėl antstolio 2016 m. kovo 24 d. patvarkymu nustatytos turto rinkos vertės prieštaravimų neteikė, su nustatyta 300 000 Eur turto verte sutiko. Nepavykus parduoti turto iš pirmųjų varžytinių, antstolis 2016 m. liepos 11 d. paskelbė antrąsias varžytines, nustatydamas 180 000 Eur pradinę turto kainą pagal CPK 772 str. 1 d., t.y. antrosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro šešiasdešimt procentų šio CPK 681 str. nustatyta tvarka nustatytos turto kainos. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog nustatyta antstolio kaina neatitinka rinkos kainos (CPK 178 str.). Pirmą kartą buvo nustatyta aukštesnė turto kaina – 240 000 Eur, tačiau vykusios varžytynės paskelbtos neįvykusiomis, nes jose nedalyvavo nei vienas varžytynių dalyvis. Teismas atsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimą 2005 m. kovo 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2005, kad turto nerealizavimo varžytynėse faktas patvirtina, jog varžytynėse buvo nustatyta per aukšta kaina. Be to, nuo turto vertės nustatymo iki patvarkymo skirti antrąsias varžytines priėmimo praėjo mažiau nei 5 mėn., kas nėra itin didelis laiko tarpas žymiems turto vertės pokyčiams. Taip pat teismas pažymėjo, kad pareiškėjai iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklapyje galėjo patys arba per kitus asmenis surasti turto pirkėją už rinkos ar didesnę kainą, tačiau šia teise jie nepasinaudojo.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas nurodė, kad pareiškėjams priklausantis namas ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), yra įkeisti kreditoriaus Nordea Bank AB naudai, todėl sprendė, kad šiuo atveju CPK 663 str. 4 d. numatyti apribojimai netaikomi išieškant iš įkeisto turto (CPK 663 str. 5 d.). Teismas padarė išvadą, kad šeimos teisė į būstą neturi būti įgyvendinama nepilnamečių vaikų tėvų (ar vieno iš tėvų) kreditorių interesų sąskaita, tėvams tinkamai nevykdant savo prievolių kreditoriui. Pažymėjo, kad vaiko interesų apsauga ir teisė turėti tinkamas gyvenimo sąlygas gali būti užtikrinami ir kitu būdu nei naudojantis banko naudai įkeista gyvenamąją patalpa (pvz., nuomojantis būstą), o hipotekos nutartį pateikus vykdyti antstoliui, jis turi būti vykdomas nekeičiant jo esmės. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjai turėtų būti patys suinteresuoti kuo operatyviau ir kuo didesne dalimi dengti kreditoriui skolą, kadangi kreditoriaus interesai jau ilgą laiką yra pažeidinėjami, kai nuo 2011 m. lapkričio 25 d. (kredito sutarties nutraukimo) kreditorius neatgauna skolos iš jam įkeisto turto. Teismas padarė išvadą, kad antstolis nepadarė jokių vykdymo proceso pažeidimų, todėl pareiškėjų skundų netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
9. Pareiškėjai A. K. ir G. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundą grindžia šiais argumentais.
9.1. Teismas visiškai nepagrįstai ir neteisėtai pareiškėjo A. K. 2016 m. spalio 26 d. skundą dėl antstolio I. G. veiksmų ir pareiškėjos G. K. 2016 m. spalio 25 d. skundą dėl antstolio I. G. veiksmų nagrinėjo kartu, kadangi pareiškėjai pateikė atskirus skundus, su skirtingais motyvais. Nors abu pareiškėjai yra skolininkai antstolio I. G. užvestoje vykdomojoje byloje, tačiau tai nesudaro pagrindo jų pateiktus skundus nagrinėti kartu vienoje civilinėje byloje.
9.2. Pareiškėjas A. K. skundą grindė tuo, kad antstolis turtą pardavinėjo per žema kaina. Pareiškėjas pateikė palyginimui nekilnojamojo turto objektų skelbimus (3 panašaus turto pardavimo skelbimus iš interneto svetainės www.aruodas.lt), iš kurių matyti, kad gyvenamieji namai (duomenys neskelbtini), pardavinėjami žymiai didesnėmis kainomis, todėl už pareiškėjų turtą būtų galima gauti daug didesnę sumą, nei antstolis nustatė. Pareiškėjo nuomone, teismas šioje byloje nebuvo aktyvus ir pareiškėjo skundą išnagrinėjo pernelyg formaliai. Vykdomojoje buvo pažeistas pamatinis varžytynių tikslas – parduoti turtą už didžiausią įmanomą kainą. Šiuo atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas privalėjo imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose pareiškėjo ir antstolio nurodytos aplinkybės būtų patikrintos itin kruopščiai. Tačiau iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas netyrė dalies svarbių bylos aplinkybių, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad antstolis vykdomąją bylą vykdė tinkamai.
9.3. Pareiškėja G. K. skundą grindė tuo, kad antstolis vykdomojoje byloje yra iš antrųjų varžytynių Nr. 126937 pardavęs žemės sklypą su gyvenamuoju namu, esančius adresu (duomenys neskelbtini), nors šiam turtui yra taikomas šeimos turto režimas, kadangi šiame name gyvena du nepilnamečiai pareiškėjų vaikai – N. K. ir D. K.. Pareiškėjos nuomone, teismas visiškai nepagrįstai atmetė pareiškėjos skundą, nutartis yra visiškai nemotyvuota, priimta nepakankamai išsamiai išnagrinėjus bylos aplinkybes, kadangi, kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas, nagrinėdamas klausimą dėl vienintelės šeimos gyvenamosios vietos, iš esmės pacitavo vaiko teisių apsaugą reglamentuojančias nuostatas, tačiau dėl pačios pareiškėjos skundo esmės nepasisakė. Teismas turėjo nagrinėti, ar antstolis teisėtai nukreipė išieškojimą į turtą, kuriame gyvena du nepilnamečiai vaikai, ir kurių vienintelė gyvenamoji vieta yra parduodamas iš varžytynių būstas. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad turtas nėra įregistruotas kaip šeimos turtas, tačiau teismas neįvertino šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos, kurioje pasisakyta, kad šeimos turtu gyvenamoji patalpa pripažįstama nepriklausomai nuo to, ar ji įregistruota viešame registre kaip šeimos turtas, jei tik yra nustatytas faktas, kad kito nuolat gyvenamo būsto šeima su nepilnamečiais vaikais neturi ir tame būste gyvena nuolat. Taigi teismas skundžiama nutartimi pernelyg formaliai išnagrinėjo pareiškėjos skundą ir jį nepagrįstai atmetė.
Atsiliepimas
10. Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) Nordea Bank AB nesutinka su atskiruoju skundu, prašo skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais.
10.1. Vadovaujantis protingumo ir ekonomiškumo principais, teismas teisingai nusprendė nagrinėti skundus kartu, kadangi jie yra pateikti toje pačioje antstolio I. G. vykdomojoje byloje Nr. 0008/13/01744 ir savo esme yra panašūs, susiję su tuo pačiu hipotekos kreditoriui įkeistu turtu, t.y. žemės sklypu su gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini).
10.2. Suinteresuotas asmuo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme jau išdėstė savo poziciją 2016 m. lapkričio 24 d. rašytiniuose paaiškinimuose dėl pareiškėjų skundų dėl antstolio I. G. veiksmų, ją palaiko ir šioje byloje.
11. Suinteresuotas asmuo antstolis I. G. nesutinka su atskiruoju skundu ir prašo skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais.
11.1. Teismas pagrįstai pareiškėjų skundus nagrinėjo kartu, kadangi skundai buvo pateikti vienoje vykdomojoje byloje, antstolio sprendimu skundai sujungti ir išnagrinėti vienu patvarkymu. Skundų sujungimas ir jų išnagrinėjimas vienu procesiniu dokumentu užtikrina proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principų įgyvendinimą.
11.2. Pareiškėjai turėjo visas galimybes ir pakankamą terminą teikti prieštaravimus dėl ekspertizės išvadų ir pateikti įrodymus dėl pakitusios turto rinkos vertės, tačiau tokia teise laiku nepasinaudojo. Pareiškėjų argumentai dėl turto rinkos vertės abstraktūs, grindžiami tik prielaidomis, tačiau ne objektyviais įrodymais.
11.3. Pareiga pasirūpinti vaikais yra tėvų pareiga ir ji negali būti be pagrindo perkeliama kitiems asmenims. Vaikų teisių apsauga nesuteikia pagrindo paneigti kreditoriaus interesus, o CPK 663 str. 5 d. aiškiai įtvirtina, kad apribojimai vykdymo procese išieškant iš paskutinio fizinio asmens buto, gyvenamojo namo ar jų dalies, būtinų skolininkui ar jo šeimos nariams gyventi, netaikomi, kai yra išieškoma iš įkeisto turto.
11.4. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, išsamiai ją motyvavo, tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu, taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į skundo argumentus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmos instancijos teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatė. Atskirasis skundas atmestinas.
13. Bylos duomenimis, antstolis I. G. vykdo priverstinį išieškojimą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-20044-558/2012 dėl 590 854,26 Eur negrąžinto kredito, 7 580,15 Eur palūkanų, 95 145,66 Eur įsipareigojimo nevykdymo palūkanų ir 16 proc. metinių sutartinių palūkanų išieškojimo iš pareiškėjų (skolininkų) A. K. ir G. K. suinteresuoto asmens (išieškotojo) Nordea Bank AB naudai, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą, t.y. butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), butą, esantį (duomenys neskelbtini), 0,0600 ha bendro ploto žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini) (I t., v.b.l. 1). Antstolis 2016 m. kovo 24 d. patvarkymu nustatė parduodamo turto vertę (300 000 Eur) pagal pateiktą ekspertizės išvadą (I t., v.b.l. 179). Antstolis 2016 m. liepos 11 d. ir 2016 m. rugsėjo 7 d. (atnaujinus sustabdytą vykdomąją bylą) patvarkymais paskelbė antrąsias varžytines, nustatydamas 180 000 Eur pradinę turto pardavimo kainą (II t., v.b.l. 121, III t., v.b.l. 14), kadangi turtą iš pirmųjų varžytinių už 240 000 Eur parduoti nepavyko. Pareiškėjams priklausantis turtas iš antrųjų varžytinių buvo parduotas už didžiausią pasiūlytą kainą, t.y. 180 000 Eur (III t., v.b.l. 24).
14. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjų skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo, t.y. ar teismas priėmė motyvuotą nutartį, ar teismas pagrįstai pareiškėjų du skundus nagrinėjo kartu, ar teisingai sprendė, kad parduodamo iš antrųjų varžytynių turto vertė nustatyta tinkamai, ir ar šiuo atveju turėjo būti taikomi apribojimai vykdymo procese išieškant iš paskutinio šeimos būsto, kuriame gyvena du nepilnamečiai pareiškėjų vaikai.
15. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją), o bet koks veikimas ne pagal ją gali būti vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 2 d.).
16. Pareiškėjų teigimu, skundžiama nutartis yra nemotyvuota ir priimta formaliai, neįsigilinus į bylos aplinkybes, nes teismas nevertino pareiškėjų argumentų dėl vienintelio šeimos būsto, kuriame gyvenam du nepilnamečiai vaikai, taip pat teismas nebuvo aktyvus byloje, o pareiškėjams priklausantis turtas, parduotas iš antrųjų varžytynių, buvo įvertintas žymiai per žema kaina. Su pareiškėjos argumentais nesutiktina. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė civilinio proceso normas, pareiškėjų teisių ir teisėtų interesų nepažeidė, todėl pagrįstai nenustatė teisės aktų pažeidimų antstolio I. G. veiksmuose.
17. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagal CPK 329 str. 2 d. 4 p. absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Neišsamių pirmosios instancijos teismo motyvų išdėstymo sprendime faktas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas, savaime nėra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau toks pažeidimas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju viso pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo kontekste, įvertinant, ar toks proceso teisės normų pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti naikinamas vien dėl to, kad jo motyvai neišsamūs, nors bylos medžiagos duomenys leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas priėmė sprendimą. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio mėn. 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, 2010 m. gegužės mėn. 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008, ir kt.). Šiuo atveju skundžiamos teismo nutarties motyvais yra atsakyta į pareiškėjų skundų argumentus, Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vadovaujantis protingumo, operatyvumo ir ekonomiškumo principais, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nusprendė nagrinėti pareiškėjų skundus dėl to paties antstolio veiksmų toje pačioje vykdomojoje byloje Nr. 0008/13/01744 kartu, kadangi pareiškėjų reikalavimai yra susiję su tuo pačiu hipotekos kreditoriui (išieškotojui) įkeistu turtu – žemės sklypu su gyvenamuoju namu, esančiais (duomenys neskelbtini). CPK 136 str. 4 d. nustatyta teismo teisė sujungti į vieną bylą kelias bylas, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, vienas ieškovas yra pareiškęs reikalavimus skirtingiems atsakovams arba skirtingi ieškovai yra pareiškę reikalavimus tam pačiam atsakovui, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingiau išnagrinėti ginčai.
18. Pažymėtina, kad dėl pareiškėjams priklausančio turto (žemės sklypo ir gyvenamojo namo), esančių (duomenys neskelbtini), antrosioms varžytynėms nustatytos pardavimo kainos Vilniaus miesto apylinkės teismas įsiteisėjusia 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-35151-861/2016 jau pasisakė, konstatuodamas, kad turto vertei nustatyti buvo atlikta ekspertizė, o, nepavykus parduoti turto iš pirmųjų varžytinių (neatsiradus nei vienam dalyviui), antstolis pagrįstai 2016 m. liepos 11 d. patvarkymu paskelbė antrąsias varžytines, nustatydamas 180 000 Eur pradinę turto pardavimo kainą. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjų argumentai dėl 180 000 Eur turto pardavimo kainos pagrįstumo jau yra išnagrinėti minėta įsiteisėjusia teismo nutartimi. Pažymėtina, kad pareiškėjų pateikti 3 turto pardavimo skelbimai iš interneto svetainės www.aruodas.lt nepaneigia antstolio nustatytos rinkos kainos pagrįstumo, kadangi už aukštesnę kainą pareiškėjams priklausančio turto pirkėjų pirmosiose varžytynėse neatsirado, t.y. įkeistas turtas nebuvo nupirktas iš pirmųjų varžytynių už 80 proc. rinkos kainos (240 000 Eur), nes niekas viešose varžytynėse už tokią kainą turto įsigijimu nesusidomėjo (II t., v.b.l. 69-70, III t., v.b.l. 32-39). Padarius priešingas išvadas, būtų nepagrįstai ir neproporcingai pažeisti išieškotojo interesai bei užvilkintas išieškojimo procesas.
19. CPK 663 str. nustato apribojimus, taikomus išieškant iš fizinio asmens turto, tačiau jie netaikomi vykdant išieškojimą pagal hipotekos teisėjo išduotą vykdomąjį dokumentą dėl įkeisto turto realizavimo, kadangi CPK 663 str. 5 d. nurodyta, jog šiame straipsnyje nustatyti apribojimai netaikomi išieškant iš įkeisto turto. CPK 664 str. 1 d. nustato, kad pirmąja eile išieškoma iš hipoteka įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai. Įkeitimo teisė yra daiktinė turtinė teisė, kuriai būdingi absoliutumo, pirmumo prieš kitus kreditorius, sekimo paskui daiktą ir kiti požymiai. Sudarius įkeitimo sutartį (hipotekos lakštą), įkaito gavėjas įgyja teisę į reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad aplinkybė, jog asmuo turi nepilnamečių vaikų, nesudaro pagrindo nevykdyti laisva valia prisiimtų prievolių, taip pat teismo ir antstolio pareiga atsižvelgti į nepilnamečių vaikų interesus nereiškia, kad turi būti paneigiama hipotekos kreditoriaus teisė išieškoti iš įkeisto turto. CK 3.192 str. įtvirtintą tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus tėvai kiek įmanoma turi vykdyti patys ir neperkelti jos kitiems asmenims. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4, 11, 13 str. nuostatos dėl prioritetinės vaiko interesų reikšmės, būsto užtikrinimo vaikui negali būti suprantamos kaip draudimas įstatymų nustatyta tvarka realizuoti skolininko, turinčio vaikų, gyvenamąsias patalpas teismo sprendimo vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012). Taigi šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su suinteresuotais asmenimis – antstoliu ir išieškotoju, kad vaiko teisių apsauga nesuteikia teisėto pagrindo paneigti kreditoriaus interesus, o CPK 663 str. 5 d. aiškiai reglamentuoja, kad apribojimai vykdymo procese išieškant iš paskutinio fizinio asmens buto, gyvenamojo namo ar jų dalies, būtinų skolininkui ar jo šeimos nariams gyventi netaikomi, kai yra išieškoma iš įkeisto turto. Darytina išvada, kad šiuo atveju antstolis, vykdydamas išieškojimą iš hipotekos kreditoriui įkeisto turto, nepažeidė procesinės teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš įkeisto turto taisykles, o atskirojo skundo argumentai, kad teismas negynė vaiko teisių į gyvenamąjį būstą ir neįvertino šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos, atmestini kaip nepagrįsti.
20. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė vykdymo procesą reglamentuojančias normas, todėl pareiškėjų atskirasis skundas atmestinas ir skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.