Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2014-10-06 · Civilinė byla Nr. 2-935-618/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-10-06
Bylos Nr.
2-935-618/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Larisa Šimanskienė
Ieškovas
R. N.
Atsakovas
D. K.
Išvadą teikia
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Advokatai
Kristina Pralgauskaitė, Zita Jurgaitienė
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-935-618/2014(Proceso numeris: 2-06-3-13265-2013-4)Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1.; 99.5.; 116.1.; 116.4. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 6 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė, sekretoriaujant Ugnei Martinauskaitei, dalyvaujant ieškovui R. N., jo atstovei advokatei Kristinai Pralgauskaitei, atsakovei D. K., jos atstovei advokatei Zitai Jurgaitienei, žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. N. ieškinį atsakovei D. K. dėl prievolės įvykdymo pripažinimo, trečiasis asmuo antstolė B. T., institucija, teikianti išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas pripažinti, kad įvykdė pareigą išlaikyti dukterį J. N. laikotarpiu nuo 2000-11-30 iki 2007-06-14 sumoje 9490,23 Lt, taip pat priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2000-11-30 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu iš jo buvo priteisti alimentai dukters J. N., gim. 1994-11-27, išlaikymui, po ¼ dalį visų rūšių ieškovo gaunamų pajamų, bet ne mažiau kaip po 1 MGL kas mėnesį iki J. N. pilnametystės atsakovės D. K. naudai. Vykdomasis raštas atsakovei buvo išduotas 2001-01-15, tačiau atsakovė jo antstolei nepateikė, nes santykiai tarp šalių buvo geri ir pagal žodinį šalių susitarimą ieškovas pinigus dukros išlaikymui įduodavo atsakovei D. K. kiekvieną mėnesį grynaisiais pinigais į rankas. Taip pat ieškovas dukrai pirko rūbus, avalynę, šalys gyveno ieškovo motinos A. N. bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Dėl šių priežasčių vykdomasis raštas į ieškovo darbovietes nebuvo siunčiamas. 2006 m. vasarą šalių santykiai pablogėjo, kadangi atsakovei buvo iškelta baudžiamoji byla dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo J. N. Baudžiamoji byla buvo nutraukta šalims susitaikius. 2006-08-26 atsakovė pateikė antstolei prašymą iškelti ieškovui baudžiamąją bylą dėl vengimo mokėti išlaikymą vaikui, melagingai nurodydama, kad vaiko išlaikymo ieškovas neteikė nuo išlaikymo priteisimo teismo sprendimu dienos. 2007-06-14 baudžiamoji byla nutraukta neįrodžius ieškovo kaltės (b. l. 18-20). Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė advokatė Kristina Pralgauskaitė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Ieškovas paaiškino, kad nuo 2000 m. iki 2006 m. dukra buvo pilnai išlaikoma ir šalys gyveno kartu, kartas nuo karto išsiskirdami ir susitaikydami. 2006 m. šalys išsiskyrė ir nuo to laiko kartu nebegyveno. Laikotarpiais, kai ieškovo santykiai su atsakove pablogėdavo ir jie negyvendavo kartu, ieškovas reguliariai – 2-3 kartus per savaitę matydavosi su dukra, pirkdavo jai drabužius bei kitus reikalingus daiktus, duodavo jai sumas nuo 5 Lt iki 200 Lt grynaisiais į rankas asmeninėms dukros išlaidoms. Ieškovas taip pat nurodė, kad dukra J. N. ginčijamu laikotarpiu kelis kartus gyveno su ieškovu ir buvo jo išlaikoma: pirmąjį kartą 3 mėnesius, antrą kartą nuo 2006-07-14 iki 2006 m. gruodžio mėn., t.y. apie 6 mėnesius. Ieškovas pažymėjo, kad nuo 1999 m. iki 2001 m. dirbo UAB „Naujas veidas“, nuo 2010 m. gegužės iki 2012-10-09 dirbo UAB „Prie Rąžės“, dirbant šioje įmonėje buvo vykdomas išieškojimas iš jo darbo užmokesčio J. N. išlaikymui.

Atsakovė nustatytu terminu atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovė advokatė Zita Jurgaitienė ieškinį pripažino iš dalies. Atsakovė nurodė, kad dukra J. N. nuo 2006-07-14 iki 2006 m. gruodžio mėn. gyveno su ieškovu R. N. ir minimu laikotarpiu buvo jo išlaikoma. Su kita ieškinio dalimi atsakovė nesutinka ir prašo atmesti. Atsakovė taip pat paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2000 m. iki 2006 m. šalys kartu negyveno ir ieškovas išlaikymo dukrai J. N. neteikė. Realias sumas vaiko išlaikymui atsakovė pradėjo gauti, kai buvo išieškoma iš ieškovo darbo užmokesčio, kurį jis gaudavo dirbdamas UAB „Prie Rąžės“. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad nuo 2008 m. iki 2012-08-21 ji gaudavo išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo, kurias turėjo grąžinti, kai buvo pradėtas vykdyti realus išieškojimas iš ieškovo darbo užmokesčio. Atsakovė taip pat paaiškino, kad 2001-03-16 ji kreipėsi į ieškovo R. N. darbovietę UAB „Naujas veidas“ su pranešimu, kuriame nurodė, kad pretenzijų dėl priteistų alimentų mokėjimo neturi. Raštą atsakovė nusiuntė ieškovo prašymu, kadangi buvo susitarusi su ieškovu, kad jis teiks išlaikymą, tačiau pastarasis susitarimo nesilaikė ir išlaikymo dukrai neteikė. Dėl šių priežasčių atsakovė iš naujo kreipėsi į ieškovo darbovietę UAB „Naujas Veidas“, tačiau gavo atsakymą, kad nerastas pateiktas vykdomasis raštas, todėl atsakovė kreipėsi į antstolę dėl vykdomojo rašto dublikato išdavimo. Prie dukros J. N. išlaikymo laikotarpiu nuo 1996 m. iki 1999 m., t.y. kai dukra lankė darželį, prisidėdavo atsakovo mama A. N. Laikotarpiu nuo 2000 m. iki 2006 m. ji prie dukros išlaikymo prisidėdavo pirkdama dovanas, tačiau pastovaus išlaikymo neteikė.

Trečiasis asmuo antstolė B. T. pateikė teismui prašymą nagrinėti šią bylą jai nedalyvaujant (b. l. 42, 51, 75).

Institucija, teikianti išvadą byloje, į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos, prašymo nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant nepateikė, procesiniai dokumentai ir šaukimas įteikti tinkamai (b. l. 61,72).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2001-01-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-350-796/2001 iš ieškovo R. N. priteisti alimentai atsakovės D. K. naudai dukros J. N., gim. 1994-11-27, išlaikymui po ¼ visų rūšių jo gaunamų pajamų, bet ne mažiau kaip 1 MGL kas mėnesį iki J. N. pilnametystės pradedant mokėjimą nuo 2000-11-30 (vykd. b. l. 3.). 2006-07-23 atsakovė kreipėsi į antstolę B. T. su prašymu dėl vykdomojo dokumento pateikimo vykdymui, kuriame nurodė, kad išlaikymo iš ieškovo negauna nuo 2000-11-30 (vykd. b. l. 1.). Antstolė B. T. 2013-07-26 patikslintu 2013-02-12 patvarkymu Nr. S-13020499 vykdydama Klaipėdos apygardos teismo 2013-07-04 nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1257-538/2013 nustatė, kad ieškovo įsiskolinimas su indeksacija J. N., gim. 1994-11-27, išlaikymui iki jos pilnametystės yra 9890,23 Lt (vykd. b. l. 162-163). Pagal 2012-11-06 kasos pajamų orderį Nr. 496062 nustatyta, kad A. N. perdedė 400,00 Lt į atsakovės banko sąskaitą, mokėjimo paskirtis „Pervadama alimentus“ (vykd. b. l. 169). Antstolė B.T. 2013-08-09 patvarkymu Nr. S-13021903 sumažino R. N. įsiskolinimą vykdomojoje byloje Nr. 0005/06/01189 iki 9490,23 Lt (vykd. b. l. 175-178). Pagal 2014-09-02 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažymą, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2000-11-01 iki 2007-07-01 ieškovas dirbo: nuo 2000-11-02 iki 2001-02-02 ir nuo 2001-02-06 iki 2002-08-01 UAB „Naujas Veidas“, jam buvo mokamas vidutiniškai nuo 420,00 Lt iki 600,00 Lt dydžio darbo užmokestis neatskaičius mokesčių; nuo 2003-08-28 iki 2005-08-21 ieškovas dirbo UAB „Autopunkto taksi“, jam buvo mokamas vidutiniškai nuo 300,00 Lt iki 480,00 Lt darbo užmokestis neatskaičius mokesčių; nuo 2005-01-04 iki 2005-01-20 ir nuo 2005-01-25 iki 2005-04-08 ieškovas dirbo I. Gabudilin individuali įmonė „Svajonių taksi“, jam buvo mokamas vidutiniškai nuo 155,00 Lt iki 240,00 Lt neatskaičius mokesčių darbo užmokestis (b. l. 84-85). Laikotarpiu nuo 2000-11-01 iki 2007-07-31 atsakovė dirbo: nuo 2000-10-01 iki 2002-10-17 UAB „Ribosa“, jai buvo mokamas vidutiniškai nuo 500,00 Lt iki 1040,00 Lt darbo užmokestis neatskaičius mokesčių; nuo 2002-12-07 iki 2003-01-27 dirbo A. Sadausko individualioje įmonėje, jai buvo mokamas vidutiniškai apie 360,00 Lt darbo užmokestis neatskaičius mokesčių; nuo 2003-09-08 iki 2005-09-26 dirbo „UAB „Baldų miražas“, jai buvo mokamas vidutiniškai 400,00 Lt - 500,00 Lt dydžio darbo užmokestis neatskaičius mokesčių; nuo 2005-10-01 iki 2007-09-30 dirbo UAB“ Relaks baldai“, jai buvo mokamas vidutiniškai nuo 600,00 Lt iki 2000,00 Lt neatskaičius mokesčių darbo užmokestis (b. l. 77-78). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad 2001-03-16 atsakovė kreipėsi į UAB „Naujas veidas“ su pranešimu, kad ieškovui pretenzijų dėl alimentų mokėjimo neturi (vykd. b. l. 95). 2003-06-03 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas atsakovės D. K. prašymas dėl vykdomojo rašto dublikato išdavimo (vykd. b. l. 201). 2006-08-29 atsakovė kreipėsi į antstolę su prašymu iškelti ieškovui baudžiamąją bylą dėl vengimo mokėti priteistą išlaikymą (vykd. b. l. 12). 2006-10-15 pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 34-1-00594-06 dėl vengimo išlaikyti vaiką. 2007-06-14 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės Ritos Dyglinės nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 34-1-00594-06 dėl vengimo išlaikyti vaiką, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje požymių (vykd. b. l. 86-90). 2006-07-17 pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje nežymaus sveikatos sutrikdymo mažamečiui, padarymo (baudž. b. l. 1). 2006-11-20 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu atsakovė D. K. nuo baudžiamosios atsakomybės atleista ir baudžiamoji byla nutraukta (baudž. b. l. 148-149). Pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinio departamento Vaiko teisių apsaugos tarnybos 2006-08-29 pranešimą ir atsakovės D. K. 2012-10-28 prašymą, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2006-07-15 iki 2006-12-15 J. N. gyveno su ieškovu R. N. (vykd. b. l. 18, 83).

Ieškovas prašo pripažinti, kad jis įvykdė pareigą išlaikyti dukrą J. N. laikotarpiu nuo 2000-11-30 iki 2007-06-14 sumoje 9490,23 Lt, atsakovė su ieškovo reikalavimu sutinka iš dalies, nurodydama, kad atsakovas dukrą J. N. išlaikė nuo 2006-07-15 iki 2006-12-15, su kita ieškinio dalimi atsakovė nesutinka. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra asmeninė turtinė, todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (inter alia materialiai išlaikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sąlygos. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2001-01-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-350-796/2001 iš ieškovo R. N. priteisti alimentai atsakovės D. K. naudai dukros J. N., gim. 1994-11-27, išlaikymui po ¼ visų rūšių jo gaunamų pajamų, bet ne mažiau kaip 1 MGL kas mėnesį iki J. N. pilnametystės pradedant mokėjimą nuo 2000-11-30. Vykdomosios bylos Nr. 0005/06/01189 duomenimis nustatyta, atsakovė 2006-07-23 kreipėsi su prašymu antstolei priimti vykdomąjį dokumentą dėl išlaikymo išieškojimo vykdymui, kuriame nurodė, jog išlaikymo atsakovas nemoka nuo 2000-11-30 (vykd. b. l. 1). Pagal antstolės B. T. 2013-07-26 patikslintą 2013-02-12 patvarkymą Nr. S-13020499, kurį antstolė priėmė vykdydama Klaipėdos apygardos teismo 2013-07-04 nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1257-538/2013 nustatyta, kad ieškovo įsiskolinimas su indeksacija J. N., gim. 1994-11-27, išlaikymui iki jos pilnametystės yra 9890,23 Lt, antstolės 2013-08-09 patvarkymu Nr. S-13021903 R. N.įsiskolinimas vykdomojoje byloje Nr. 0005/06/01189 sumažintas iki 9490,23 Lt. Ieškovas nurodo, kad, laikotarpiu nuo 2000-11-30 iki 2007-06-14 jis teikė išlaikymą dukrai, pagal susitarimą su atsakove, mokėdamas grynais pinigais atsakovei į rankas, taip pat duodamas dukrai grynųjų pinigų asmeninėms išlaidoms, pirkdamas jai įvairius daiktus bei drabužius. Ieškovas taip pat nurodo, kad išlaikymą dukrai teikė ir jo mama A. N., kuri duodavo J. N.grynųjų pinigų, pirkdavo daiktus, drabužius ir kitas dovanas. Atsakovė nurodo, kad ieškovas išlaikymo dukrai neteikė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002; kt.) Pabrėžtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. G. v. G. A. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-48/2005).

Taigi, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą reikalauja, kad prieštaravimai, tiriant bei vertinant byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatant faktines bylos aplinkybes, būtų pašalinti, prieinant teismo vidiniu įsitikinimu pagrįstą išvadą dėl vienų ar kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kuriomis grindžiamas priimamas galutinis teismo sprendimas. Tačiau pabrėžtina, kad vien tik ta aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, nesudaro pagrindo išvadai, jog bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimta civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010).

Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009).

Tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo prievolės įvykdymo laikotarpiu nuo 2000-11-01 iki 2007-06-14, taigi nagrinėjamu atveju būtina nustatyti aplinkybes, ar ieškovas minėtu laikotarpiu išlaikė jų nepilnametį vaiką.

Ieškovas nurodė, kad nuo 2006-07-15 iki 2006-12-15 dukra J. N. gyveno su juo ir buvo jo išlaikoma. Atsakovė šio fakto neginčija. Atkreiptinas dėmesys, kad ši aplinkybė patvirtinta atsakovės 2012-10-28 prašyme antstolei B. T. Taip pat pažymėtina, kad antstolė B. T. 2013-07-26 patikslintu 2013-02-12 patvarkymu Nr. S-13020499, vykdydama Klaipėdos apygardos teismo 2013-07-04 nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1257-538/2013, nustatė, kad ieškovo įsiskolinimas su indeksacija J. N., gim. 1994-11-27, išlaikymui iki jos pilnametystės yra 9890,23 Lt, atsižvelgdama į aplinkybę, kad nuo 2006-07-15 iki 2006-12-15 J. N. gyveno su ieškovu ir buvo jo išlaikoma. Remiantis šalių paaiškinimas, liudytojų parodymais bei bylos duomenimis darytina išvada, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2006-07-15 iki 2006-12-15 įvykdė dukros J. N. išlaikymo prievolę.

Nustačius, kad ieškovo išlaikymo prievolė laikotarpiu nuo 2006-07-15 iki 2006-12-15 yra įvykdyta, nagrinėtinas ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo prievolės pripažinimo įvykdyta laikotarpiu nuo 2000-11-30 iki 2006-07-15 ir nuo 2006-12-16 iki 2007-06-14. Ieškovas nurodė, kad minimu laikotarpiu pagal susitarimą su atsakove teikė išlaikymą dukrai J. N. grynaisiais pinigais į rankas atsakovei D. K. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad nuo 2000-11-02 iki 2001-02-02 ir nuo 2001-02-06 iki 2002-08-01 ieškovas dirbo UAB „Naujas Veidas“. 2001-03-16 atsakovė kreipėsi į UAB „Naujas veidas“ su pranešimu, kad ieškovui pretenzijų dėl alimentų mokėjimo neturi. Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad prašymą parašė ieškovo prašymu, nenorėdama bloginti jo padėties darbovietėje, kadangi šalys buvo sudariusios žodinį susitarimą dėl išlaikymo mokėjimo. Pažymėtina, kad 2003-06-05 atsakovei buvo išduotas vykdomojo rašto dublikatas, kurį atsakovė 2006-07-23 pateikė antstolei B. T. vykdyti. Kitų rašytinių įrodymų, kad ieškovas būtų mokėjęs išlaikymą byloje nėra. Atkreiptinas dėmesys, jog iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2000-11-01 iki 2007-07-01 ieškovas dirbo: nuo 2000-11-02 iki 2001-02-02 ir nuo 2001-02-06 iki 2002-08-01 UAB „Naujas Veidas“, jam buvo mokamas vidutiniškai nuo 420,00 Lt iki 600,00 Lt dydžio darbo užmokestis neatskaičius mokesčių; nuo 2003-08-28 iki 2005-08-21 ieškovas dirbo UAB „Autopunkto taksi“, jam buvo mokamas vidutiniškai nuo 300,00 Lt iki 480,00 Lt darbo užmokestis neatskaičius mokesčių; nuo 2005-01-04 iki 2005-01-20 ir nuo 2005-01-25 iki 2005-04-08 ieškovas dirbo I. Gabudilin individuali įmonė „Svajonių taksi“, jam buvo mokamas vidutiniškai nuo 155,00 Lt iki 240,00 Lt neatskaičius mokesčių darbo užmokestis. Teismo posėdyje liudytoja apklausta ieškovo R. N. ir atsakovės D. N. dukra J. N., nurodė, kad su mama D. K. gyvena kartu, yra šiuo metu jos išlaikoma ir iki pilnametystės ją išlaikė atsakovė. Kartais ieškovas R. N. bei močiutė A. N. jai duodavo grynųjų pinigų į rankas asmeninėms išlaidoms, tai buvo įvairios sumos nuo 5 Lt iki 20 Lt, tačiau pasitaikydavo atvejų, kad R. N. paprašydavo duotus pinigus grąžinti. Teismo posėdyje liudytoja apklausta ieškovo mama A. N., nurodė, kad J. N. nuo pat vaikystės lankydavosi pas ją, kartais dažniau, kartais rečiau. Ji prie J. N. išlaikymo prisidėjo duodama J. N. į rankas sumas nuo 5 Lt iki 200 Lt, gimtadienio proga dovanodama įvairias pinigų sumas, jai esant mažai pirkdama žaislus, drabužius, dviratį ir kitus daiktus, o 2012-11-06 ji pervedė į D. K. sąskaitą 400 Lt J. N. išlaikymui. Paaiškino, kad laikotarpiais, kai sūnus R. N. dirbdavo jis uždirbdavo iki 500 Lt per mėnesį ir dėl sūnaus sunkios materialinės padėties, ji padėdavo sūnui išlaikyti dukrą. Teismo posėdyje liudytoja apklausta ieškovo teta P. R. nurodė, kad J. N. su ieškovu R. N. ginčijamu laikotarpiu gyveno kartu keletą kartų: pirmą kartą apie tris mėnesius, antrą kartą apie 5 mėnesius, t.y. nuo vasaros iki naujų metų. Teismo posėdyje liudytoja apklausta A. N. ir R. N. kaimynė V. M. nurodė, kad A. N., kuri anūkei J. N. teikdavo materialinę pagalbą. Ginčijamu laikotarpiu J. N. kelis kartus gyveno pas A. N.: vieną kartą tai nutiko dėl įvykusio konflikto tarp atsakovės ir J. N., tuomet J. N. su ieškovu ir A. N. gyveno apie 5 mėnesius, A. N. jai pirko visus reikmenis reikalingus mokyklai, taip pat rūbus. Kitą kartą su jais kartu gyveno apie 2 mėnesius. Pažymėtina, kad bylos duomenimis nustatyta, jog 2007-06-14 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės Ritos Dyglinės nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 34-1-00594-06 dėl vengimo išlaikyti vaiką, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje požymių, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad ieškovas tinkamai vykdė išlaikymo prievolę Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Baudžiamoji atsakomybė dėl vengimo išlaikyti vaiką kyla tik dėl piktybinio vengimo pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaiko išlaikymui ar teikti kitą būtiną materialiąją paramą ir ši veika turi atitikti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje įtvirtintą nusikaltimo sudėtį. Tuo tarpu pareiga išlaikyti savo vaikus civilinės teisės prasme yra sudėtinė tėvų valdžios dalis. Pažymėtina, kad nustatant nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį, yra laikomasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 str. 1 d.), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiams vaikams apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems vaiko poreikiams. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas bei jo mama A. N. ginčijamu laikotarpiu su J. N. bendravo, palaikė artimus santykius, dalyvavo jos auklėjime, kartais pirkdavo jai drabužių, duodavo grynųjų pinigų, dovanodavo dovanas. Vis dėlto atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad ieškovo gaunamas darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2000-11-30 iki 2007-06-14 buvo vidutiniškai tik apie 200,00 Lt – 500,00 Lt neatskaičius mokesčių, nesant konkrečių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas gaudavo kitų pajamų, įvertinus šalių ir liudytojų paaiškinimus, pripažintina, jog yra labiau tikėtina, kad ieškovas, neprisidėjo prie vaiko išlaikymo su atsakove, o nurodytos formos materialinė pagalba kišenpinigiais bei dovanomis J. N. negali būti vertintina, kaip išlaikymo prievolės vykdymas pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2001-01-15 sprendimą.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų ir liudytojų paaiškinimus, pripažintina, jog laikotarpiu nuo 2000-11-30 iki 2006-07-14 ir nuo 2006-12-16 iki 2007-06-14 ieškovo prievolė dėl išlaikymo teikimo nėra įvykdyta.

Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškinys tenkintinas iš dalies, pripažintina, kad ieškovas R. N. pareigą išlaikyti dukrą J. N., gim. 1994-11-27, laikotarpiu nuo 2006-07-15 iki 2006-12-15. Kita ieškinio dalis atmestina.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys buvo tenkintas iš dalies, pripažįstant, kad ieškovas įvykdė išlaikymo prievolę laikotarpiu, dėl kurio ginčas tarp šalių išspęstas iki kreipimosi su ieškiniu į teismą dienos ir iki ieškinio priėmimo teisme dienos vykdomas antstolės patvarkymu, kitą ieškinio reikalavimų dalį atmetant, ieškovui nepriteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2, 4 dalys).

Atsakovės 2014-09-16 prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas, kadangi prašymas ir išlaidas patvirtinantys įrodymai pateikti po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Pagal 2011-11-17 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 10,00 Lt. Nustatyta, kad byloje patirta 9,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, todėl išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad ieškovas R. N. įvykdė pareigą išlaikyti dukrą J. N., gim. 1994-11-27, laikotarpiu nuo 2006-07-15 iki 2006-12-15. Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Larisa Šimanskienė