- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-14
- Bylos Nr.
- I1-798-872/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01635-2022-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Fausta Vitkienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- E. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. V. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Kalėjimų tarnyba), 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas nurodo, jog Vilniaus kalėjimo darbuotojai neveikia taip, kaip yra numatyta įstatyme, todėl pažeidė jo teises bei turėtus interesus. Paaiškina, kad 2022 m. balandžio 16 d. nuo rytinio patikrinimo (skaičiuotės) daug kartų bandė išsikviesti dinaminės priežiūros specialistą (toliau – ir specialistas), kuruojantį pareiškėjo kamerą Nr. 17. Pažymi, jog specialistas – vardu Konstantinas, taigi 2022 m. balandžio 16 d. iki 14.18 val. nesulaukęs specialisto dar kartą kreipėsi į pareigūną Raimund. Nurodo, kad pareigūnui atidarius duris, pareiškėjas jam prisistatė, kadangi į šį pareigūną kreipėsi ne kartą dėl specialisto iškvietimo, pageidavo pareigūno parašyti skundą, dėl to, jog specialistas neiškviečiamas ir skunde nurodyti pareigūną, kuris neiškviečia specialisto. Teigia, kad pareigūnas prisistatyti atsisakė, nurodydamas, jog to daryti neprivalo. Akcentuoja, jog specialistas taip ir nebuvo iškviestas.
Nurodo, jog dėl tokių pareigūnų veiksmų patyrė žalą, nes visą dieną neturėjo kuo užsiimti ir 22 val. buvo užrakintas kameroje. Teigia, kad neturėdamas ką veikti jautėsi kankinamas labiau nei tai numatyta įstatyme. Pažymi, jog jautėsi pažemintas, nes buvo ignoruojamas specialisto Konstantino, tai sukėlė neigiamus išgyvenimus, dviprasmiškas mintis ir emocinę depresiją. Akcentuoja tai, jog pareigūnui neprisistačius, negalėjo tikslingai surašyti skundo į ką kreipėsi dėl specialisto iškvietimo, atitinkamai toks pareigūno elgesys iššaukė psichologinius neigiamus išgyvenimus. Pažymi, kad žinodamas tai, jog jau yra baustas už pažeidimus, susijusius su neprisistatymu ir kitus pažeidimus, pasijuto, jog yra žeminama jo reputacija ir orumas, nes kai pareigūnas taip elgiasi yra nebaudžiamas, o pareiškėjui taip pasielgus yra skiriama nuobauda ir taip yra bloginama jo teisinė padėtis.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad neteisėtais pareigūnų veiksmais laikotarpiu, kai pareiškėjas buvo laikomas Vilniaus kalėjime (2022 m. balandžio 16 d. – 1 dieną) buvo suvaržyta pareiškėjo teisė į jam privalomą dienos užimtumą. Pažymi, kad atsižvelgdamas į proporcingumo, teisingumo, sąžiningumo bei kitus vertinimo kriterijus, padarytą neturtinę žalą vertina 100 Eur.
Šalies argumentai
Nurodo, kad pateiktame skunde nurodytas pareigūno vardas – Raimund, o pavardė prasideda V raide, todėl siekiant tiksliai nustatyti pareigūno vardą ir pavardę, prašo išreikalauti iš atsakovės atstovų pareigūnų vardus, atlikusių pamainas 2022 m. balandžio 16 d.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimų tarnybos, atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad nesutinka pareiškėjo skunde nurodytomis aplinkybėmis, jog 2022 m. balandžio 16 d. nuo rytinio nuteistųjų patikrinimo (skaičiuotę) pareiškėjas eilę kartų bandė išsikviesti į pareiškėjo kamerą Nr. 17 kuruojantį Vilniaus PN 2-ojo saugumo valdymo skyriaus (toliau – ir 2-asis SVS) dinaminės priežiūros specialistą, tačiau pareiškėjui to padaryti nepavyko.
Pažymi, jog kreipėsi į Vilniaus PN 2-ojo SVS jaunesnįjį specialistą Raimond V., kuris savo 2022 m. gegužės 6 d. tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pranešimas) nurodė, kad 2022 m. balandžio 16 d. vykdė tarnybines pareigas suėmimo vykdymo korpuso 1-ame poste. Pareigūnas pranešime pažymi, kad minėtą dieną į jį kreipėsi nuteistasis E. V., prašydamas pakviesti dinaminės priežiūros specialistą. Nurodo, kad E. V. žodinį prašymą perdavė dinaminės priežiūros pareigūnui. Teigia, kad visus žodinius nuteistųjų prašymus perduoda jų adresatams, tačiau adresatų paveikti, kad jie nedelsdami reaguotų į jo perduotą informaciją, negali (dinaminės priežiūros specialistai nuolat lankosi poste ir bendrauja su visose kamerose laikomais asmenimis kiekvieną mėnesio dieną – savaitgaliais ir švenčių dienomis taip pat). Pažymi, jog pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybė, kad neprisistatė nuteistajam, pažeisdamas Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 9 straipsnio 6 punktą, neteisinga, nes skunde nuteistasis nurodo, jog jis kreipėsi į pareigūną (Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 9 straipsnio 6 punktas nurodo, kad „atlikdami tarnybines pareigas ir kreipdamiesi į asmenį prisistatyti, o pareikalavus – parodyti tarnybinį pažymėjimą (ženklą)), t. y. pareigūnas į nuteistąjį nesikreipė, o nuteistajam pareikalavus pateikti tarnybinį pažymėjimą jo nepateikė, nes įeidamas į įstaigą tarnybinį pažymėjimą palieka kontrolės ir praleidimo poste Nr. 1. Teigia, kad nustatyto pavyzdžio tarnybinio ženklo nėra gavęs, todėl jo pateikti negalėjo. Pažymi, kad jo vardas ir pavardė nuteistajam yra žinoma, o vykdant tarnybines pareigas ir nuolat bendraujant su tais pačiais nuteistaisiais (visą mėnesį tarnybą vykdo viename paskirtame poste), kiekvieną kartą atidarius kameros duris prisistatyti, pareigūno manymu, yra perteklinis reikalavimas.
Atsakovė nurodo, jog 2022 m. gegužės 9 d. gautame Vilniaus PN 2-ojo SVS vyriausiosios specialistės (atsakingos už dinaminės priežiūros vykdymą) tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog aiškinantis nuteistojo skunde išdėstytas aplinkybes, buvo apklaustas 2-ojo saugumo valdymo skyriaus specialistas (dinaminei priežiūrai) Konstantinas Lobko, kuris paaiškino, kad 2022 m. balandžio 16 d. tarnybą atliko vadovaujantis 2022 m. balandžio 15 d. Budinčiosios pamainos, dieninės pamainos pataisos pareigūnų bei pataisos pareigūnų, atliekančių dinaminės priežiūros funkcijas tarnybos organizavimo žiniaraščiu Nr. 52-213. Pareigūnas, pažymėjo, kad 2022 m. balandžio 16 d. galimai nebuvo priėjęs prie kameros, kurioje buvo laikomas nuteistasis pareiškėjas, nes tą dieną daugiau specialistų (dinaminei priežiūrai) nebuvo, kadangi turėjo nedarbingumą ir jis 2-ojo gyvenamojo korpuso, trijuose aukštuose suimtiesiems (nuteistiesiems) vykdė užimtumo priemones vienas. Nurodo, kad atsižvelgiant į didelį suimtųjų (nuteistųjų) skaičių bei pareigūnų trukumą, pareigūnas nespėjo užtikrinti visiems 2-jame gyvenamajame korpuse laikomiems suimtiesiems (nuteistiesiems) užimtumo priemonių dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl didelio darbo krūvio bei laiko stokos nuteistajam pareiškėjui tą dieną nebuvo pasiūlytas išvedimas į sporto salę. Mano, kad nuteistojo laikymo sąlygos dėl šios priežasties nenukentėjo, kadangi patikrinus Suimtųjų (nuteistųjų) išvedimo į laisvalaikio užimtumo patalpas apskaitos žurnalą nustatyta, kad nuteistasis pareiškėjas išvestas į sporto salę, po kurios nuteistajam buvo sudaryta galimybė pasinaudoti dušu kitomis dienomis, taip pat buvo organizuotas papildomas pasivaikščiojimas gryname ore. Akcentuoja, kad atsižvelgiant į pareiškėjui E. V. įvykdytas užimtumo priemones galima vertinti, kad pareigūnai suteikdavo nuteistajam galimybę pasinaudoti sporto sale, pažaisti stalo teniso ir pan.
Atsakovė pabrėžia, jog pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių įrodymų, patvirtinančių jo žodžius. Teigia, kad pareiškėjo skunde minimi teiginiai dėl pareiškėjo patirtos emocinės depresijos yra visiškai nekonkretūs ir nepagrįsti jokiais realiais įrodymais, t. y. pareiškėjas nepateikė jokių, jo teiginius patvirtinančių duomenų (nepateikė medicininių išrašų, kuriuose būtų patvirtinta depresinio susirgimo diagnozė ir kt.).
Pareiškėjas savo atsikirtime į atsakovės atsiliepimą, nurodo, jog į šią bylą turi būti pateiktas vaizdo registratoriaus įrašas, kuriame yra užfiksuotas pareigūno Raimond V. padarytas nusižengimas. Pažymi, kad vaizdo registratoriaus užfiksuota medžiaga, kurios pareiškėjas dėl objektyvių priežasčių negali gauti / turėti, yra šioje byloje neginčijamas įrodymas.
Pareiškėjas papildomai pažymi, kad dėl su kalinimu susijusių išgyvenimų ne kartą kreipėsi į įstaigą, jog suteiktų jam galimybę pabendrauti su psichologais, atitinkamai, tai įrodo, kad jautėsi blogai dėl jam nesuteikiamų privalomų dienos užimtumo veiklų.
Teismo posėdyje pareiškėjas savo skunde bei atsikirtime į atsakovės atsiliepimą išdėstytus argumentus palaikė visa apimtimi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl pareiškėjui 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą kildina iš to, jog neteisėtais pareigūnų veiksmais laikotarpiu, kai pareiškėjas buvo laikomas Vilniaus kalėjime, 2022 m. balandžio 16 d. – vieną dieną buvo suvaržyta pareiškėjo teisė į jam privalomą dienos užimtumą.
Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad 2022 m. balandžio 16 d. nuo rytinio nuteistųjų patikrinimo (skaičiuotės) pareiškėjas bandė išsikviesti į jo kamerą Nr. 17 kuruojantį Vilniaus PN 2-ojo SVS dinaminės priežiūros specialistą Konstantiną Lobko, tačiau to padaryti pareiškėjui nepavyko. Atitinkamai, pareiškėjas 2022 m. balandžio 16 d. 22 valandas buvo užrakintas kameroje ir visą dieną neturėjo kuo užsiimti, o neturėdamas ką veikti jautėsi kankinamas.
2022 m. balandžio 16 d. tarnybines pareigas suėmimo vykdymo korpuso 1-ame poste vykdė pareigūnas Raimund V., kuris perdavė pareiškėjo žodinį prašymą dinaminės priežiūros pareigūnui Konstantinui Lobko. Nustatyta, kad pareigūnas Raimund V., pareiškėjui paprašius, neprisistatė bei nepateikė tarnybinio pažymėjimo. Atitinkamai, pareiškėjas nežinojo pareigūno vardo ir pavardės ir negalėjo surašyti tinkamo skundo dėl kuruojančio Vilniaus PN 2-ojo SVS dinaminės priežiūros specialisto Konstantino Lobko neatvykimo į nuteistojo kamerą. Taigi, dėl aptartų pareigūnų veiksmų, nuteistasis pareiškėjas patyrė išgyvenimus.
Bylos duomenimis pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pasinaudoti dušu po sporto salės šiomis dienomis: 2022 m. balandžio 1 d.; 2022 m. balandžio 3 d.; 2022 m. balandžio 4 d.; 2022 m. balandžio 5 d.; 2022 m. balandžio 6; 2022 m. balandžio 7 d.; 2022 m. balandžio 8 d.; 2022 m. balandžio 9 d.; 2022 m. balandžio 10 d.; 2022 m. balandžio 11 d.; 2022 m. balandžio 12 d.; 2022 m. balandžio 13 d.; 2022 m. balandžio 15 d.; 2022 m. balandžio 17 d.; 2022 m. balandžio 21 d.; 2022 m. balandžio 22 d.; 2022 m. balandžio 25 d.; 2022 m. balandžio 27 d.; 2022 m. balandžio 29 d. Pareiškėjui suteikta galimybė pažaisti stalo tenisą: 2022 m. balandžio 5 d.; 2022 m. balandžio 6 d.; 2022 m. balandžio 7 d.; 2022 m. balandžio 18 d.; 2022 m. balandžio 22 d.; 2022 m. balandžio 25 d; 2022 m. balandžio 26 d.; 2022 m. gegužės 3 d. Pareiškėjui buvo organizuotas papildomas pasivaikščiojimas gryname ore: 2022 m. balandžio 1 d.; 2022m. balandžio 2 d.; 2022 m. balandžio 3 d.; 2022 m. balandžio 4 d.; 2022 m. balandžio 9 d.; 2022 m. balandžio 10 d.; 2022 m. balandžio 11 d., 2022 m. balandžio 12 d., 2022 m. balandžio 13 d.; 2022 m. balandžio 14 d.; 2022 m. balandžio 15 d.; 2022 m. balandžio 18 d.; 2022 m. balandžio 19 d.; 2022 m. balandžio 20 d.; 2022 m. balandžio 21 d.; 2022 m. balandžio 25 d.; 2022 m. balandžio 26 d.; 2022 m. balandžio 28 d.; 2022 m. balandžio 29 d.; 2022 m. balandžio 30 d.; 2022 m. gegužės 1 d.; 2022 m. gegužės 3 d.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš neteisėtų pareigūnų veiksmų visumos, dėl kurių vieną dieną buvo suvaržyta pareiškėjo teisė į jam privalomą dienos užimtumą. Dėl tokių veiksmų pareiškėjas jautėsi kankinamas, pažemintas ir tai sukėlė neigiamus išgyvenimus, dviprasmiškas mintis ir emocinę depresiją.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 13 straipsnis numato, kad kiekvienas, kurio teisės ir laisvės, pripažintos šioje Konvencijoje, buvo pažeistos, turi teisę pasinaudoti efektyvia teisine gynyba valstybiniuose organuose, nesvarbu, ar tai padarė einantys oficialias pareigas asmenys.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 29 straipsnyje įtvirtinta, jog Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta, jog asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas.
Bausmių vykdymo kodekso ((galiojanti ginčui aktuali redakcija nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. liepos 1 d.) (toliau – ir BVK )) 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis.
Pažymėtina, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr., pvz., 2005-10-sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 74025/01); 1975-02-21 sprendimą byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 4451/70)).
Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 ((galiojusi ginčui aktuali redakcija (toliau – ir Taisyklės)) XV skyriuje tiesiogiai įtvirtinta, jog pataisos įstaigos administracija skatina nuteistuosius užsiimti individualia darbine, kūrybine ar kitokia veikla (toliau – individuali veikla), pagal galimybes įrengia tokiai veiklai vykdyti tinkamas patalpas ar kitą vietą ir aprūpina nuteistuosius reikmenimis individualiai veiklai vykdyti. BVK 127 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, jog organizuodama nuteistųjų užimtumą, pataisos įstaigos administracija privalo siekti, kad kiekvienas nuteistasis, išskyrus šio Kodekso 142 straipsnio 2 dalyje nurodytą nuobaudą atliekančius nuteistuosius, ne mažiau kaip aštuonias valandas per parą užsiimtų šio Kodekso 126 straipsnio 2 dalyje nurodytų formų veikla. Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88 ((aktuali redakcija nuo 2021 m. liepos 24 d. iki dabar (toliau – ir Instrukcijos)), antrame skirsnyje įtvirtinta, jog dinaminė priežiūra apima suimtųjų (nuteistųjų) nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, renkant, fiksuojant ir perduodant svarbią informaciją atsakingiems pataisos pareigūnams. Dinamine priežiūra siekiama identifikuoti kriminogeniniu požiūriu rizikingas ar kritines situacijas, atpažinti individualias kritines suimtųjų (nuteistųjų) būkles (agresiją, frustraciją, savižudybės riziką, depresiją, apsvaigimą, patirtą prievartą ir kt.), tinkamai į jas reaguoti ir konsultuoti suimtuosius (nuteistuosius) realizuojant jų teises. Taigi, pataisos pareigūnas, atliekantis dinaminės priežiūros funkcijas sprendžia įvairaus pobūdžio suimtųjų (nuteistųjų) problemas ir iškylančius klausimus arba pagal kompetenciją nukreipia pas kompetentingą specialistą; kontroliuoja suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų švarą ir tvarką bei vizualiai įvertina jų techninę būklę (vertinami langai, grotos, kameros apšvietimas, skylės sienose ir t. t.); organizuoja daiktų ir reikmenų (viršijančių nustatytą leistiną masę ir pan.) perdavimą saugoti įstaigos administracijai bei vykdo jų pasikeitimo ar grąžinimo kontrolę; atlieka kitas Apsaugos ir priežiūros postų plane ir pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.
2-ojo saugumo valdymo skyriaus specialisto (dinaminei priežiūrai) pareigybės aprašymo (patvirtinto Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2019 m. įsakymu) V skyriuje nurodytos šias pareigas einančio pareigūno funkcijos, taigi, dinaminės priežiūros pareigūnas vykdo šias funkcijas (žr. nuo 5.11. papunkčio): domisi suimtųjų ir nuteistųjų užimtumu, skatina juos dalyvauti socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse. Kontroliuoja suimtųjų ir nuteistųjų dalyvavimą įstaigos teritorijoje vykdomuose mokymuose bei socialinės reabilitacijos ir psichologinės terapijos užsiėmimuose. Kontroliuoja suimtųjų ar nuteistųjų dalyvavimą įvairiose akcijose, renginiuose ir pan.; veda suimtuosius ir nuteistuosius iš anksto suderintas vietas (koplyčią, laisvalaikio užimtumo patalpas, į kiemą ir pan.), kontroliuoja nuteistųjų išvedimą į darbą (grąžinimą į kameras po darbo), siekiant užkardyti galimus vidaus tvarkos pažeidimus; kontroliuoja nuteistųjų išvedimą į darbą (parvedimą iš darbo), siekiant užtikrinti nustatytos vidaus tvarkos laikymąsi; kontroliuoja dienotvarkės reikalavimų laikymąsi, suimtųjų ir nuteistųjų maitinimą, pasivaikščiojimą, išvedimą pas Sveikatos priežiūros skyriaus darbuotojus, į dušą, susitikimui su pareigūnais ir kitas teisės aktuose numatytas priemones, siekiant užtikrinti nustatytos vidaus tvarkos laikymąsi; renka, fiksuoja ir nustatyta tvarka perduoda SVS vyriausiajam specialistui (budinčiajai pamainai) arba SVS viršininkui dinaminės priežiūros procesui reikšmingą informaciją, siekdamas laiku bei tinkamai išspręsti iškilusias problemas ar klausimus; ypatingų situacijų atvejais (suimtajam ar nuteistajam užpuolus darbuotoją, bandant nusižudyti ar pabėgti, kilus gaisrui ir kitais atvejais), reikalaujančiais papildomų pajėgų, įjungia aliarmo signalą, pranešą apie įvykio vietą SVS vyriausiajam specialistui (budinčiajai pamainai) arba SVS specialistui (budinčiajai pamainai) ir pagal galimybes imasi neatidėliotinų priemonių suimtųjų ir nuteistųjų neteisėtiems veiksmams nutraukti; ypatingų situacijų metu atvyksta per kuo trumpesnį laiką, siekdamas sustiprinti SVS budinčiosios pamainos pareigūnų pajėgas bei padėti lokalizuoti ypatingo įvykio vietą ir kt.
Pareiškėjas teigia, jog 2022 m. balandžio 16 d. 22 val. turėjo praleisti uždarytas kameroje, negalėjo užsiimti papildoma veikla, nes dinaminės priežiūros pareigūnas Konstantinas Lobko nevykdė savo funkcijų. Atitinkamai, dinaminės priežiūros pareigūnas tarnybiniame pranešime paaiškino, kad galimai nebuvo priėjęs prie kameros, kurioje buvo laikomas nuteistasis, nes tą dieną daugiau specialistų (dinaminei priežiūrai) nebuvo, kadangi turėjo nedarbingumą ir jis 2-ojo gyvenamojo korpuso, trijuose aukštuose suimtiesiems (nuteistiesiems) vykdė užimtumo priemones vienas. Teismo vertinimu, iš pateiktų aplinkybių konstatuotinas faktas, kad pataisos įstaigos administracija nepakankamai siekė, kad pareiškėjas ne mažiau kaip aštuonias valandas per parą užsiimtų BVK 126 straipsnio 2 dalyje nurodytų formų veikla. Taigi, pataisos įstaiga turi imtis priemonių, kad nuteistiesiems būtų suteikta veikla, kuri numatyta įstatymuose, o argumentas, kad tuo metu trūko darbuotojų, niekaip neįtakoja nuteistojo. Nustatytos aplinkybės vertintinos pareiškėjo naudai, pripažįstant, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui nepagrįstai buvo apribota teisė į jam privalomą dienos užimtumą. Tačiau nėra pagrindo teigti, kad šie nepatogumai buvo tokie intensyvūs, kad galėjo sukelti reikšmingą neturtinę žalą: kančias, sveikatos sutrikimus, dvasinį skausmą, nes tai truko trumpą laiko tarpą – 22 val. Visgi, pareiškėjas, kaip ir nurodė teismo posėdžio metu, kameroje buvo ne vienas, tai suponuoja faktą, jog pareiškėjui per 22 val. buvo galima užsiimti individualia veikla nesant vienam. Taip pat kitomis dienomis pareiškėjui buvo visada suteikiamas privalomas dienos užimtumas, tačiau teismas sutinka, kad tam tikrų nedidelių nepatogumų vieną dieną pareiškėjui galėjo kilti.
Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo (ginčo metu galiojusi redakcija nuo 2019 m. liepos 6 d. iki 2022 m. liepos 1 d.) 9 straipsnyje įtvirtintos pataisos pareigūnų pareigos. Minėtame straipsnyje įtvirtina, jog pataisos pareigūnai privalo atlikdami tarnybines pareigas ir kreipdamiesi į asmenį prisistatyti, o pareikalavus – parodyti tarnybinį pažymėjimą (ženklą). Taigi teismo vertinimu, pažodžiui aiškinant įstatymo normą, pareigūnas, atlikdamas savo darbines funkcijas, privalėjo, nuteistajam pareikalavus, prisistatyti. Pažymėtina, kad pats pareigūnas Raimund V. atsakovės pateiktame atsiliepime neneigia fakto, kad neprisistatė nuteistajam bei neparodė tarnybinio pažymėjimo. Pareigūnas teigia, kad to nepadarė, nes ne pats kreipėsi į nuteistąjį, tarnybą poste atlieka jau ne vieną mėnesį ir nurodo, kad pažymėjimą palieka įeidamas į įstaigą kontrolės ir praleidimo poste. Teismas pažymi, kad teisės norma įtvirtinta minėtame straipsnyje suponuoja faktą, kad pareigūnas atlikdamas tarnybines pareigas visada turi turėti šalia savo tarnybinį pažymėjimą. Apibendrinant, pažymėtina, jog Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekse yra įtvirtinta, jog darbuotojas, laikydamasis Etikos kodekso nuostatų, taip pat nuostatų, kurios nėra įvardytos, tačiau konkrečioje situacijoje pagal visuotinai priimtinas elgesio normas turėtų būti pasirenkamos kaip teisingo ir etiško elgesio modelis, turi vadovautis šiomis moralinėmis nuostatomis: saugoti profesinę garbę ir elgtis taip, kad savo elgesiu ar veiksmais nežemintų ir nediskredituotų darbuotojo vardo, bausmių vykdymo sistemos darbuotojo statuso ir bausmių vykdymo sistemos įstaigos (-ų) autoriteto ir visada atminti, kad savo elgesiu ir veiksmais darbuotojas rodo pavyzdį ir pagal jo elgesį bei formuojamą įvaizdį sprendžiama apie visą bausmių vykdymo sistemą ir jos darbuotojus. Teismo vertinimu, vadovaujantis tuo kas išdėstyta, pareigūnas privalėjo prisistatyti nuteistajam. Konstatuotina, kad šis pažeidimas sukėlė tik nedidelį, trumpalaikį nepatogumą pareiškėjui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (LVAT 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).
Pažymėtina, kad LVAT bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra nurodęs, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., 2011 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011, 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-552/2017, 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4543-520/2017, 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017).
Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad bandė kreiptis į psichologą įstaigoje. Teismo vertinimu, vienos dienos įvykis – 22 val. negalėjimas užsiimti privalomu dienos užimtumu ar pareigūno vardo ir pavardės nežinojimas, niekaip negalėjo sukelti pareiškėjui fizinio skausmo, dvasinių išgyvenimų, didelių nepatogumų, dvasinų sukrėtimų, emocinės depresijos, pažeminimo, reputacijos pablogėjimo, bendravimo galimybių sumažėjimo ir kt. Papildomai pažymėtina, jog pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad tą dieną buvo išleistas pasivaikščioti, pabrėždamas, kad tai ne užimtumas. Taigi, įvertinus šias aplinkybes konstatuotina, kad pareiškėjo patirta minimali neturtinė žala negali būti įvertinta pinigais.
Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir LVAT bylose (žr., pvz., LVAT 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010-10-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012-01-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).
EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 42095/98, 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99).
Šiame kontekste pabrėžtina, jog pats pareiškėjas nepateikė įrodymų pagrįsti, kad jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais, ir byloje nėra jokio pagrindo išvadai, jog nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto.
Teismas, atsižvelgdamas į šios individualios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad teismo sprendimu pripažintas minimalus Vilniaus pataisos namų (dabartinio Vilniaus kalėjimo) pareigūnų veiksmų neteisėtumas yra pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą neturtinę žalą. Nagrinėjamu atveju neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kad ją būtų būtina įvertinti pinigais.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo E. V. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad pareiškėjo E. V. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas buvo pažeista.
Pareiškėjo E. V. reikalavimą dėl 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.