Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2021-08-26 · Civilinė byla Nr. e2-598-302/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2021-08-26Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2021-10-12Vilniaus apygardos teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2022-06-28Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-08-26
Bylos Nr.
e2-598-302/2021
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00287-2021-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Romualda Janovičien
Ieškovas
(duomenys neskelbtini)
Atsakovas
(duomenys neskelbtini)
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-598-302/2021Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00287-2021-7Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 26 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės (duomenys neskelbtini) prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovėms (duomenys neskelbtini) dėl žalos atlyginimo ir neteisėtų veiksmų uždraudimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms (duomenys neskelbtini), prašydama:

1.1. įpareigoti atsakoves (duomenys neskelbtini) nedelsiant nutraukti bet kuriuos nesąžiningos konkurencijos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kurie kenkia ieškovės (duomenys neskelbtini) galimybėms konkuruoti, įskaitant informacijos, kuri yra ieškovės komercinė paslaptis, konfidenciali, atskleidimą, naudojimą, skelbimą be ieškovo sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimą iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos atskleisti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą ieškovei;

1.2. priteisti solidariai iš atsakovių (duomenys neskelbtini) 163 132 Eur žalos atlyginimą;

1.3. priteisti solidariai iš atsakovės (duomenys neskelbtini) 5 proc., o iš atsakovės (duomenys neskelbtini) 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

1.4. nustatyti, kad teismo posėdžiai civilinėje byloje yra uždari, o bylos medžiaga yra nevieša;

1.5. priteisti solidariai iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas;

2. Ieškovė ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovėms (duomenys neskelbtini) priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, taip pat pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovėms ir esančias pas atsakoves arba trečiuosius asmenis, bendrai 163 132 Eur dydžio sumai, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, įkeisti, perleisti kitiems asmenims ar kitaip jį apsunkinti, tačiau leidžiant iš šio turto atsiskaityti su ieškove.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 19 d. nutartimi nustatė, kad teismo posėdžiai šio civilinėje byloje yra uždari, o bylos medžiaga yra nevieša, atmetė ieškovės prašymą dėl už laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atmetė ieškovės prašymą dėl dokumentų pareikalavimo.

4. Teismas dėl laikinųjų apsaugos priemonių nustatė, kad ieškovė prašė atsakovių atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovėms priklausantį turtą, taip pat pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovėms ir esančias pas atsakoves arba trečiuosius asmenis bendrai 163 132 Eur sumai. Ieškovės teigimu, yra reali grėsmė, kad nesiėmus tam tikrų preliminarių apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Ieškiniu reiškiami didelės apimties reikalavimai ir egzistuoja aplinkybės, patvirtinančios atsakovių nesąžiningumą, kuris pasireiškia ankstesniu atsakovių nesąžiningu ir neteisėtu elgesiu ieškovės atžvilgiu. Atsakovės gali ir toliau elgtis nesąžiningai – stengtis perleisti savo turtą tretiesiems asmenims. (duomenys neskelbtini) oficialiai neįdarbinta (duomenys neskelbtini), faktiškai veikia šios įmonės vardu.

5. Teismas sprendė, kad pirma sąlyga dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo yra įvykdyta tinkamai. Ieškinys pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, teisiniais argumentais ir pridedamais įrodymais. Šioje proceso stadijoje toks ieškinio pagrindimas yra pakankamas. Teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neturi pareigos ieškinio vertinti iš esmės. Preliminarus ieškinio vertinimas neturi įtakos būsimam teismo sprendimui.

6. Teismas nurodė, kad antra būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovė detaliai aprašė atsakovių turtinę padėtį, remdamasi Nekilnojamojo turto registro išrašais. Nekilnojamo turto registro išrašai gali parodyti tik asmens turtinę padėtį, kuri nėra pagrindinis veiksnys, taikant laikinąsias apsaugos priemones.

7. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant dėl galimos grėsmės teismo sprendimo vykdymui, reikalinga nustatyti, jog yra pagrindas manyti, kad kita bylos šalis turi ketinimų perleisti turtą, tuo trukdydama realiai įvykdyti būsimą teismo sprendimą. Atsakovių nesąžiningumą ieškovė grindė ieškinio aplinkybėmis dėl atsakovių nesąžiningo elgesio.

8. Teismo vertinimu, tokia pozicija reikštų, kad kiekvienoje nesąžiningos konkurencijos byloje yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Sprendžiama, kad kiekvienas prašymas turi būti grindžiamas individualiais pagrindais. Teismas darė išvadą, kad šiuo metu nėra nustatyta, jog atsakovės būtų parodžiusios ketinimą perleisti savo turtą.

9. Teismas nustatė, kad ieškovės pretenzija rašyta 2020 m. rugpjūčio 12 d., atsakymas gautas 2020 m. rugpjūčio 25 d. Dėl to teismas sprendė, kad atsakovės, turėdamos neteisėtų tikslų, per tokį ilgą laiką būtų pradėjusio šiuos tikslus įgyvendinti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 19 d. nutartį ir atsakovių (duomenys neskelbtini) atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovėms (duomenys neskelbtini) priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, taip pat piniginių lėšų ir turtinių teisių, priklausančių atsakovėms ir esančių pas atsakoves arba trečiuosius asmenis, areštą bendrai 163 132 Eur dydžio sumai, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, įkeisti, perleisti kitiems asmenims ar kitaip jį apsunkinti, tačiau leidžiant iš šio turto atsiskaityti su ieškove. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui ir nepagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

10.2. Ieškiniu reiškiami reikalavimai priteisti 163 132 Eur žalos atlyginimą vertintini kaip didelės apimties. Nors pagal nuo 2016 m. formuojamą Lietuvos teismų praktiką didelė ieškinio suma per se nepagrindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, tačiau tai, kad ieškiniu reiškiami reikalavimai vertintini kaip didelės apimties yra reikšminga aplinkybė, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.

10.3. Nagrinėjamu atveju egzistuoja faktinės aplinkybės, patvirtinančios realią grėsmę teismo sprendimo įvykdymui bei atsakovių nesąžiningumą:

10.3.1. ankstesnis atsakovių nesąžiningas ir neteisėtas elgesys ieškovės atžvilgiu pagrindžia, kad atsakovių (duomenys neskelbtini), sužinojusios apie ieškiniu pareikštus reikalavimus, gali ir toliau elgtis nesąžiningai – gali stengtis perleisti savo turtą tretiesiems asmenims, siekiant išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo;

10.3.2. jei atsakovės (duomenys neskelbtini) po ieškovės pretenzijos įteikimo nesiėmė veiksmų, kuriais išvengtų teismo sprendimo vykdymo, nereiškia, kad tokių nesąžiningų veiksmų nesiims po to, kai sužinos apie ieškiniu pareikštus reikalavimus ar civilinės bylos nagrinėjimo metu;

10.3.3. atsakovių nesąžiningumą ir tai, kad atsakovės gali realiai imtis priemonių išvengti jiems galimai nepalankaus teismo sprendimo vykdymo, patvirtina ir aplinkybės, jog atsakovė (duomenys neskelbtini) oficialiai neįdarbinta (duomenys neskelbtini) faktiškai veikė ir veikia šios įmonės vardu.

Atsiliepimas

10.3.4. atsakovės tiek (duomenys neskelbtini) nutraukiant darbo santykius (teigiant, kad ji ketina dirbti su ieškovės veikla nesusijusioje srityje), tiek po darbo santykių nutraukimo ((duomenys neskelbtini)) tendencingai siekė ir siekia nuo ieškovės nuslėpti jų nesąžiningus ir neteisėtus veiksmus, nors iš jų atsakovės vien per 2018-2019 metus neteisėtai gavo 163 132 Eur naudą;

10.4. Atsakovės (duomenys neskelbtini) nekilnojamo turto nepakaks įvykdyti atsakovams galimai nepalankaus teismo sprendimo. Tuo tarpu, ieškovei nėra žinoma, kiek ir kokios sudėties kito (ne nekilnojamojo) turto turi atsakovės (duomenys neskelbtini), t. y. nėra žinoma, ar byloje priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą bus turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Todėl yra būtina užtikrinti, kad atsakovių turto sudėtis, forma ir kokybė iki tol, kol teismas priims galutinį ir neskundžiamą sprendimą, nesumažėtų.

10.5. Teismas klaidingą išvadą dėl tariamai neegzistuojančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui padarė ir laikinąsias apsaugos priemones atsisakė tenkinti pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles.

11. Atsakovės (duomenys neskelbtini) atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą prašo palikti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 19 d. nutartį nepakeistą, jeigu teismas nuspręstų taikyti laikinąsias apsaugos priemones (atsakovių nekilnojamojo turto areštą), įpareigoti ieškovę atsakovės nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui įmokėti 5 000 Eur į teismo depozitinę sąskaitą, priteisti atsakovei (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

11.1. Teismų praktikoje pažymima, jog sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto taikymo, reikia atsižvelgti ne tik į ieškinio sumą, bet ir į abiejų šalių turtinę padėtį, jų finansines galimybes, taip pat į tai, ar ieškovo prašyme išdėstyti argumentai ir juos pagrindžiantys įrodymai prima facie patvirtina ieškinio galimą pagrįstumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-698/2009). Kadangi Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, preliminariai pagrindžiančių ieškinio galimą pagrįstumą, teismas pagrįstai nusprendė netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių negali būti tenkinami, kai nustatoma, kad preliminariais duomenimis ieškinys negali būti patenkinamas.

11.2. (duomenys neskelbtini) 2019 m. apyvarta iš prekybos laikrodžiais buvo 4 482,11 Eur. Nėra jokios koreliacijos tarp ieškovės prašomo areštuoti 163 132 Eur dydžio atsakovių nekilnojamojo turto ir ginčo objekto civilinėje byloje.

11.3. Atsakovių įrodyta, kad galima ginčo suma, kurią ieškovė dar turėtų įrodyti kaip pajamas gautas nesąžiningai konkuruojant, yra 4 482,11 Eur. Ieškovės prašoma suma yra neproporcingai didelė pačiam galimam ginčo objektui ir sukeltų didelius neigiamus padarinius atsakovėms, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos. Tuo tarpu, nėra jokios objektyvios priežasties taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi net preliminari ginčo suma yra labai maža.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria teismas atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais ir patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl naujų rašytinių įrodymų

13. Atsakovės kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus rašytinius įrodymus: (duomenys neskelbtini).

14. CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų teikimas byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės nagrinėjamam klausimui aplinkybes.

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės (duomenys neskelbtini) pateiktais naujais rašytiniais įrodymais siekia paneigti pačio ieškinio pagrįstumą. Tuo tarpu, ar ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir tai bus pasisakyta nagrinėjant kilusį ginčą iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo/netaikymo. Dėl to apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, atsisako priimti į bylą atsakovių pateiktus naujus įrodymus.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo

16. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir kt.).

17. Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad ieškinys preliminariai pagrįstas. Taigi pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga buvo nustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.

18. Vertinant ieškovės atskirajame skunde išdėstytų argumentų pagrįstumą dėl ieškinio sumos, visų pirma, pažymėtina, kad pagal naujausią ir aktualiausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, didelė ieškinio suma nepagrindžia poreikio taikyti atsakovo turto areštą. Teismų praktikoje yra laikomasi nuoseklios pozicijos, kad ši aplinkybė pati savaime nei palengvina, nei apsunkina ar padaro nebeįmanoma galimybę įvykdyti būsimą teismo sprendimą. Ieškinio sumos dydis – tai tik vienas iš daugelio kriterijų, kuriais remiamasi sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien tik šis kriterijus negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas spręsti dėl tokios grėsmės buvimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018, 2019 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1122-1120/2019, 2020 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1199-553/2020 ir kt.).

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą, tik tiek, kiek būtina, ribojant priešingos šalies teises ir interesus. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui, jos gali būti taikomos tik nustačius grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą. Laikinųjų apsaugos priemonių, tiesiogiai nesusijusių su ieškovui tikėtinai palankaus teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje įtvirtinto imperatyvo įgyvendinimu, taikymas galimas tik tuo atveju, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas, netaikius tokių apsaugos priemonių, apskritai prarastų prasmę ir taptų netikslingas, t. y. egzistuotų grėsmė teismo sprendimui (ir jo vykdymui) plačiąja prasme (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1037-516/2017).

20. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, kad teismas klaidingą išvadą dėl tariamai neegzistuojančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui padarė ir laikinąsias apsaugos priemones atsisakė tenkinti pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles. Apeliacinis teismas atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus dėl sekančių priežasčių.

21. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ne asmens, kuriam prašoma taikyti apribojimus, turtinė padėtis ir (ar) pareikšto ieškinio suma, o šio asmens elgesys, jo sąžiningumas ar nesąžiningumas turi esminę reikšmę sprendžiant dėl būtinybės užtikrinti pareikšto ieškinio reikalavimą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai esama duomenų apie tai, kad atsakovas galimai atlieka nesąžiningus veiksmus, sąmoningai siekia pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1590-302/2018; 2019 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-22-516/2019). Taigi, sprendžiant dėl būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones, esminės reikšmės turi aplinkybė, ar asmuo, kurio atžvilgiu siekiama taikyti šiuos apribojimus, yra sąžiningas.

22. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Asmens nesąžiningumas, sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra savaime preziumuojamas faktas, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1333-943/2018). Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikusi šalis kartu turi pateikti ir įrodymus, patvirtinančius, kad priešinga šalis iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų savo turto masei sumažinti, jam nuslėpti ar pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-386-464/2020).

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovė, prašydama taikyti ieškinio užtikrinimo priemones, turėjo procesinę pareigą pagrįsti, kaip jos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių (taikant 163 132 Eur arešto mastą) nepritaikymas galėtų apsunkinti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą.

24. Apeliacinio teismo vertinimu, ieškovės nurodomos aplinkybės apie atsakovei (duomenys neskelbtini) priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), nepatvirtina fakto, kad atsakovės siekia parduoti jai priklausantį turtą kitiems asmenims ir yra nesąžiningos. Ieškovė nepateikė objektyviai pagrįstų argumentų dėl nesąžiningų atsakovių veiksmų, dėl kurių patenkinus ieškinį, teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas. Dėl to darytina išvada, kad ieškovės nurodytos aplinkybės nepagrindė atsakovių nesąžiningumo, bet suteikė ieškovei teisę ginti savo teises teisme.

25. Apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad, nepritaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, jai galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas taptų apsunkintas ar neįmanomas. Vien deklaratyvūs ieškovės teiginiai apie atsakovių galimai nesąžiningus veiksmus, jų finansinę padėtį nekeičia situacijos teisinio vertinimo ir nesudaro pagrindo išvadai, kad teismas priėmė nepagrįstą nutartį.

26. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

27. Nurodytų argumentų pagrindu spręstina, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ieškovės atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 19 d. nutartis paliekama nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28. Atsakovės atsiliepime į atskirąjį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

29. Apeliacinis teismas pažymi, kad bylinėjimosi išlaidų klausimas išsprendžiamas priimant sprendimą dėl ginčo esmės. Dėl to atsakovių prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nagrinėjamu atveju nėra sprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, palikti nepakeistą.

Teisėja Romualda Janovičienė