- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-19
- Bylos Nr.
- e2-31343-1044/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25398-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gerda Sinkevičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“
- Atsakovas
- R. L.
- Kategorijos
- 2.6.1.1Prievolės samprata, jos šalys, objektas, turinys ir forma
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.3Reikalavimo perleidimas (cessio)
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
- 3.2.6.6.2Sprendimo už akių turinys
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gerda Sinkevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovei R. L. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Gelvora“ (toliau ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės R. L. (toliau ir atsakovė) 210,97 Eur skolos, 317,95 Eur palūkanų, 38,07 Eur delspinigių, 57,23 Eur palūkanų delspinigių, 3,75 Eur skolos išieškojimo išlaidų, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 23 procentų dydžio sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (210,97 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad AB „Swedbank“ ir atsakovė 2009 m. gruodžio 30 d. sudarė kreditinės fiksuotų įmokų kortelės sutartį Nr. 05-088669-EG, pagal kurią AB „Swedbank“ atsakovei suteikė sutartyje numatyto dydžio kreditą, o atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka grąžinti kreditą bei mokėti palūkanas, delspinigius ir kitas sutartyje numatytas sumas. Atsakovė įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl AB „Swedbank“ sutartį nutraukė ir įgijo teisę reikalauti iš atsakovės grąžinti visą likusį kreditą bei pateikti reikalavimus atsakovei dėl atitinkamų palūkanų, delspinigių ir kitų susijusių sumų sumokėjimo. AB „Swedbank“ ir ieškovas 2012 m. gruodžio 6 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 12-20-79, pagal kurią AB „Swedbank“ 2013 m. vasario 26 d. perleido ieškovui visas reikalavimo teises į atsakovės skolą.
Ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo atsakovei jos deklaruotu gyvenamosios vietos adresu įteikti 2019 m. spalio 28 d. CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą keturiolikos dienų nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2009 m. gruodžio 30 d. AB „Swedbank“ ir atsakovė sudarė kreditinės fiksuotų įmokų kortelės sutartį Nr. 05-088669-EG, pagal kurią AB „Swedbank“ atsakovei suteikė 1000 Eur dydžio kredito limitą, o atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą per 24 mėnesius, mokėti palūkanas, delspinigius ir kitas sutartyje numatytas sumas (e. b. l. 19-22). Atsakovė įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl AB „Swedbank“ 2013 m. vasario 26 d. sutartį nutraukė ir įgijo teisę reikalauti iš atsakovės grąžinti likusią kredito sumą bei pareikšti reikalavimus dėl atitinkamų palūkanų, delspinigių ir kitų piniginių sumų sumokėjimo (e. b. l. 23). Pagal bylos duomenis atsakovė liko skolinga AB „Swedbank“ 210,97 Eur negrąžinto kredito.
Iš pateiktos 2012 m. gruodžio 6 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 12-20-79 ir 2013 m. vasario 26 d. priedo išrašo nustatyta, kad pradinis kreditorius AB „Swedbank“ perleido ieškovui UAB „Gelvora“ reikalavimo teisę į atsakovę dėl negrąžinto kredito pagal minėtą kreditinės mokėjimo kortelės sutartį (e. b. l. 4-15, 18). Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Atsakovė apie reikalavimo perleidimą buvo informuota 2013 m. kovo 6 d. pranešimu (e. b. l. 24) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 1 dalis). Be to, kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, laikytina, kad atsakovė apie reikalavimo perleidimą šiuo atveju informuota tinkamai.
Pagal CK 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Remiantis CK 6.63 straipsnio 2 punktu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Nagrinėjamu atveju iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovė pažeidė sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai negrąžino kredito. Byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė būtų prievolę grąžinti kreditą įvykdžiusi, ginčijusi skolos dydį ar sutarties sąlygas (CPK 178 straipsnis). Dėl to teismas konstatuoja, kad atsakovė pažeidė sutartinę prievolę laiku ir nustatytomis sąlygomis grąžinti kreditą, todėl priteisia ieškovui iš atsakovės 210,97 Eur skolos ir 317,95 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų.
CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu. Esant paskolos santykiams mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos nustatytos CK 6.872 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią palūkanų dydį už naudojimąsi paskolos suma ir jų mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Pagal CK 6.874 straipsnį, jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovui 23 procentų dydžio palūkanas už naudojimąsi kredito suma. Ieškovas prašo priteisti jam iš atsakovės 23 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 210,97 Eur pagrindinės skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tačiau mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos mokamos iki visiško kredito grąžinimo dienos, o ne iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. Dėl ieškovui iš atsakovės priteisiamos 23 procentų dydžio metinės palūkanos už negrąžintą 210,97 Eur pagrindinės skolos sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugpjūčio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo ieškovui dienos.
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 38,07 Eur delspinigių ir 57,23 Eur palūkanų delspinigių (e. b. l. 16-17). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę, taip pat sutartinės atsakomybės forma (CK 256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.72 straipsnį, susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Sutartimi atsakovė įsipareigojo praleidusi mokėjimo terminus mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, todėl ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovės 38,07 Eur delspinigių ir 57,23 Eur palūkanų delspinigių yra pagrįstas.
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 3,75 Eur skolos išieškojimo išlaidas. Remiantis CK 6.63 straipsnio 2 dalimi, nuo to momento, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius, išskyrus, kai skolininkas atleidžiamas nuo prievolės vykdymo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas siuntė atsakovei pranešimus (e. b. l. 25). Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, iš atsakovės ieškovui priteistinos 3,75 Eur skolos išieškojimo išlaidos.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procento dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą (627,97 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovo reikalavimai yra patenkinti visiškai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis. Šios bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir iš atsakovės priteistinos ieškovui (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nagrinėjamoje byloje sudaro 3,72 Eur ir yra priteistinos valstybei iš atsakovės (CPK 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės R. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“ (juridinio asmens kodas 125164834) 210,97 Eur (du šimtai dešimt eurų, 97 ct) skolos, 317,95 Eur (trys šimtai septyniolika eurų, 95 ct) palūkanų, 38,07 Eur (trisdešimt aštuoni eurai, 07 ct) delspinigių, 57,23 Eur (penkiasdešimt septyni eurai, 23 ct) palūkanų delspinigių, 3,75 Eur (trys eurai, 75 ct) skolos išieškojimo išlaidų, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (627,97 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugpjūčio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 23 procentų dydžio sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (210,97 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško kredito grąžinimo ieškovui dienos ir 15,00 Eur (penkiolika eurų, 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės R. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3,72 Eur (trys eurai, 72 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą (kodas 188728821, įmokos kodas 5660).
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Ieškovas per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.