- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-21
- Bylos Nr.
- e2YT-7324-1194/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00767-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvija Bunkuvienė
- Pareiškėjas
- R.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonė „Turto bankas“
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. (R.) K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje – Valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo motina J. K., mirusi 2023 m. kovo 20 d., priėmė palikimą po savo motinos K. F., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
2. Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra būtinas, kadangi paveldimą turtą sudaro registruotinas nekilnojamasis turtas, t. y. gyvenamasis namas, kuris statinių išdėstymo plane pažymėtas simboliu 1A1/m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir jo priklausiniai: ūkinis pastatas 2I1/b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas 3I1/ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitas inžinerinis statinys – šulinys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys adresu: (duomenys neskelbtini). Palikėjai K. F. (pareiškėjo senelei) nuosavybės teise priklausė nekilnojamieji daiktai, esantys adresu: (duomenys neskelbtini). Tokie nekilnojamieji daiktai ir nuosavybės teisė į šiuos daiktus viešame registre nėra įregistruota. Tačiau aplinkybę, kad nurodyti nekilnojamieji daiktai nuosavybės teise priklausė pareiškėjo senelei, patvirtina 1989 m. kovo 7 d. paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą Nr. 353, pagal kurį palikėja K. F. minėtus daiktus paveldėjo po savo sutuoktinio I. F., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties. Šį palikimą po palikėjos K. F. (pareiškėjo senelės) mirties priėmė dukra J. K. (pareiškėjo motina). Palikimas buvo priimtas nesikreipiant į palikimo atsiradimo vietos notarą, o faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. Šiuo metu pareiškėjas, būdamas savo mirusios motinos J. K. įpėdiniu, siekia įforminti minėtus paveldėjimo santykius ir tokiu būdu sutvarkyti dokumentus, susijusius su paveldėjimu, tam, kad galėtų visa apimtimi įgyvendinti savo, kaip paveldėto motinos J. K. turto, į kurio masę įeina ir minėti nekilnojamieji daiktai, savininko, teises, kartu ir teisę disponuoti nuosavybės objektu. Palikėja K. F. (pareiškėjo senelė) mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo motina J. K. į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė, o palikimą priėmė kitu įstatymo numatytu būdu, t. y. faktiškai pradėjusi valdyti paveldėtą turtą. Pareiškėjo motina iki savo mirties motinos turtą valdė kaip savo bei laikė save turto savininke. Visų pirma pareiškėjo motina J. K. minėtame gyvenamajame name gyveno iki savo mirties. Antra, pareiškėjo motina J. K. po savo motinos K. F. mirties prižiūrėjo nurodytus nekilnojamuosius daiktus. Tokią nekilnojamųjų daiktų priežiūrą sudarė pareiškėjo motinos veiksmai, kuriais ji rūpinosi nurodyto gyvenamojo namo tinkamos būklės palaikymu. Nurodytų nekilnojamųjų daiktų priežiūra bei tolesnis gyvenimas minėtame gyvenamajame name, yra veiksmai, patvirtinantys, kad pareiškėjo motina J. K. po savo motinos K. F. mirties perėmė palikėjos turtą ir šį perimtą turtą valdė kaip savo bei laikė save turto savininke, o tai reiškia, jog ji priėmė palikėjos palikimą faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti, dėl ko atitinkamai turi būti nustatytas palikimo priėmimo faktas.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos K. F. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį K. F. paliktojo turto priėmimą valdyti. Pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo prašo nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
4. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
5. Pagal 1964 m. Civilinio kodekso normas, reglamentuojančias palikimo priėmimą, asmuo siekiantis gauti palikimą, turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais šį palikimą priimti, t. y. apsispręsti, kad nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis, siekiantis priimti palikimą, kreiptis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą turi per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis).
6. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).
7. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan., t. y. aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
8. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 18 punktas).
9. Pareiškėjo rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 24 punktas). Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiškai vertinant pareiškėjo paaiškinimus dėl palikimo priėmimo reikia vadovautis tuo, kad pareiškėjas turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau vien ši aplinkybė nenulemia, kad jo paaiškinimus reikia vertinti kaip nepatikimus. Kartu įvertinama, kad asmuo kreipiasi su pareiškimu dėl šio juridinio fakto nustatymo, nes tokia yra įstatymu nustatyta paveldėjimo įforminimo tvarka ir kitokia tvarka jis negali gauti reikiamo dokumento. Pareiškėjas nėra pažeidęs įstatymo reikalavimų, kadangi priimti palikimą faktiniais veiksmais yra teisėta, tik reikalaujama patikimai įrodyti faktą, kad atitinkami veiksmai buvo atlikti. Sprendžiant dėl suinteresuotumo reikia įvertinti, ar dėl šio fakto yra daugiau suinteresuotų asmenų, ar pareiškėjo prašymui yra prieštaraujama, ar dėl faktinių aplinkybių kyla ginčas, ar teikiami įrodymai, kurie ginčytų pareiškėjo nurodomus faktus. Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 26 punktas).
10. Byloje pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjo motina J. K. mirė (duomenys neskelbtini), o pareiškėjo senelė (J. K. motina) K. F. mirė (duomenys neskelbtini). Testamentų registro duomenys patvirtina, kad po K. F. mirties niekas nesikreipė į notarą dėl jos palikimo priėmimo – Testamentų registre nėra įregistruotų K. F. testamentų, palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų. Tačiau bylos faktiniai duomenys yra pakankami konstatuoti, kad pareiškėjo motina J. K., mirusi (duomenys neskelbtini), po savo motinos K. F., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė, faktiškai pradėjusi valdyti palikimo objektą sudarantį turtą. Pareiškėjas nurodė, kad gyvenamasis namas, kuriame iki pat savo mirties gyveno J. K. ir K. F., nuosavybės teise priklausė K. F. pagal 1989 m. kovo 7 d. Paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą Nr. 353. Pareiškėjo motina J. K. po motinos K. F. mirties rūpinosi motinos likusiu turtu kaip savo – iki motinos mirties ir jai mirus gyveno tame pačiame name iki savo mirties, taip pat prižiūrėjo ir rūpinosi nurodyto gyvenamojo namo tinkamos būklės palaikymu. Pareiškėjo paaiškinimai – nuoseklūs ir logiški, įrodymų vertinimo prasme nėra pagrindo jų vertinti kaip nepatikimų, jais abejoti ir nesivadovauti. Suinteresuotas asmuo pastarųjų faktinių aplinkybių neginčija, jas (minėtas aplinkybes) paneigiantys (priešingi) įrodymai į bylą nebuvo pateikti.
11. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas pareiškėjo pareiškimą tenkina, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo motina J. K. priėmė palikimą, atsiradusį mirus jos motinai, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
12. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui yra reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po savo motinos K. F., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėdama turtą valdyti.
Juridinio fakto nustatymas yra pagrindas pareiškėjui gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.