- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-09
- Bylos Nr.
- e2-1095-599/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21952-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Stočkienė
- Atsakovas
- M. G.
- Ieškovas
- BUAB „Minsandra“
- Advokatai
- Laurynas Purlys, Valentinas Baltrūnas
- Kategorijos
- 2.5.21pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Minsandra“ ieškinį atsakovui M. G. dėl mokėjimo pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos pareiškimą, 2018-05-24 priėmė nutartį (civilinės bylos Nr. eB2-3381-467/2018), kuria iškėlė UAB „Minsandra“ bankroto bylą ir ši nutartis įsiteisėjo 2018-07-13 (imtinai). Bankroto administratoriui susipažinus su perimtais ieškovo dokumentais, paaiškėjo ta aplinkybė, jog 2018-07-12 (t. y. prieš pat pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovui buvo iškelta bankroto byla, įsiteisėjimą) atsakovui iš ieškovo kasos buvo išmokėta 11 967,09 EUR suma (UAB „Minsandra“ 2018-07-12 kasos išlaidų orderis Nr. KIO75) ir minėtame kasos išlaidų orderyje yra nurodyta, kad lėšos yra išmokamos atsakovui ir neva yra skirtos daliniam skolos grąžinimui UAB „Ajoma“. Ieškovas nurodė, jog ieškovo bankroto administratorius neturi jokių duomenų, ar atsakovui išmokėtos piniginės lėšos vėliau tikrai buvo panaudotos atsiskaitymui su vienu iš kreditorių (t. y. UAB „Ajoma“), todėl ši aplinkybė sudaro teisinį pagrindą ginčijamą mokėjimą vertinti kaip tariamą sandorį. Vilniaus apygardos teismas 2018-05-24 nutartimi nustatė, kad tuo metu ieškovo turimas turtas sudarė 1 141 469,61 EUR sumą, o pradelstos įmonės skolos siekė 8 007 110,44 EUR sumą, tokiu būdu jau 2018 metų gegužės mėnesį ieškovo pradelsti įsipareigojimai daugiau nei septynis kartus viršijo turimo turto vertę, todėl tuo pagrindu ieškovas buvo pripažintas nemokiu ir jam buvo iškelta bankroto byla. Ieškovas nurodė, kad tokiu būdu atsakovas savo veiksmais įgyvendino nesąžiningus ketinimus perleisti ieškovo pinigines lėšas pačiam ieškovo vadovui (t. y. atsakovui) ar susijusiam ūkio subjektui (t. y. UAB „Ajoma“), todėl tokiais veiksmais buvo pažeistos kitų ieškovo kreditorių teisės bei teisėti interesai, nes nepagrįstai buvo apribotos jų galimybės patenkinti savo reikalavimus. Faktą, kad ieškovas ginčijamo mokėjimo sudarymo (atlikimo) metu turėjo neįvykdytų įsipareigojimų, pagrindžia ir ieškovo buhalterinės apskaitos duomenys, be to, įsiteisėjusių teismų sprendimų turinys (prejudicinės aplinkybės) bei ieškovo finansiniai duomenys liudija tai, kad ieškovas ginčijamo mokėjimo atlikimo metu buvo akivaizdžiai nemokus, nes ieškovas turėjo didelės vertės vykdytinų finansinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams (įskaitant ir aukštesnės eilės kreditorius), kurie daugiau negu septynis kartus viršijo turimo turto vertę. Ieškovas pateikė dubliką, kuriame nurodė, jog su atsakovo pozicija nesutinka. Ieškovas nurodė, jog atsakovas, mėgindamas paneigti savo pareigą grąžinti ieškovo 2018-07-12 jam išmokėtas pinigines lėšas (t. y. 11967,09 EUR sumą), iš esmės remiasi šiomis aplinkybėmis : 2018-07-12 kasos išlaidų orderyje nurodyta, kad atsakovui piniginės lėšos išmokamos kaip UAB „Ajoma“ dalinis skolos grąžinimas, kas reiškia, jog piniginės lėšos ir pateko į UAB „Ajoma“ sąskaitą ; piniginės lėšos buvo išmokėtos iki ieškovo bankroto ; piniginių lėšų suma nebuvo didelė palyginus su turėtais ieškovo įsipareigojimais ; lėšos buvo skirtos padengti dalį skolos vienam iš ieškovo kreditorių, ir šiais veiksmais nebuvo siekiama pakenkti ieškovo mokumui. Ieškovas nurodė, jog kaip matyti, atsakovas neginčija tos aplinkybės, kad ieškovas jam asmeniškai 2018-07-12 išmokėjo 11 967,09 EUR sumą ir atsakovas savo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jam išmokėtos piniginės lėšos vėliau pateko į UAB „Ajoma“ sąskaitą, tačiau ieškovo bankroto administratorius neturi jokių duomenų apie tai, ar atsakovui išmokėtos piniginės lėšos vėliau tikrai buvo panaudotos atsiskaitymui su vienu iš ieškovo kreditorių (t. y. UAB „Ajoma“), be to, nors atsakovas ir nurodo neva iš ieškovo gautos piniginės lėšos tikrai atsidūrė ieškovo kreditoriaus (t. y. UAB „Ajoma“) sąskaitoje, tačiau šios aplinkybės atsakovas nepagrindžia jokiais objektyvaus pobūdžio įrodymais. Be to, patsai piniginių lėšų panaudojimo faktas esminės reikšmės šioje byloje reiškiamiems reikalavimams ir neturi, kadangi ginčijamo mokėjimo pagrindu teisiniai santykiai susiklostė visgi tarp ieškovo bei atsakovo, o ne tarp ieškovo, atsakovo ir UAB „Ajoma“, todėl būtent atsakovas, t. y. kaip piniginių lėšų gavėjas, turi pareigą ieškovui grąžinti jam pervestą sumą. Be to, atsakovo teiginiai apie tai, jog ginčijamas mokėjimas buvo atliktas dar prieš ieškovo bankrotą ir išmokėta suma nebuvo didelė palyginus su ieškovo įsipareigojimais bei piniginių lėšų išmokėjimu nebuvo siekiama pakenkti ieškovo mokumui, niekaip nepaneigia to fakto, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinis pagrindas ginčijamą mokėjimą pripažinti negaliojančiu LR CK 6.66 str. nuostatų prasme. Ieškovas taip pat nurodė, jog piniginės lėšos buvo išmokėtos tuo metu ieškovo vadovo pareigas ėjusiam asmeniui (t. y. atsakovui). Ieškovas prašė teismo pripažinti ieškovo 2018-07-12 kasos išlaidų orderį Nr. KIO75 ir jo pagrindu atliktą mokėjimą atsakovo naudai negaliojančiais ab initio bei taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovui 11 967,09 EUR sumą ir išieškoti visas bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškovo procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes palaikė pilnai ir prašė teismo ieškinį tenkinti pilnutinai.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsakovo teigimu, į šią bylą pateiktas ieškovo 2018-07-12 kasos išlaidų orderis Nr. KI075 yra pasirašytas jo paties ir nors jis patsai šiuo metu ir neprisimena pinigų sumos, nurodytos orderyje, bei išmokėjimo jam aplinkybių, tačiau neabejotinai sutinka, kad pinigai jam buvo išmokėti, priešingu atveju šio orderio jis nebūtų pasirašęs. Ieškovas, keldamas ieškinyje klausimus dėl to, jog ginčijamas sandoris galimai buvo sudarytas tik dėl akių, net nebandė išsiaiškinti ginčijamo mokėjimo esmės bei aplinkybių, susijusių su tuo, kur toliau nukeliavo atsakovui išmokėti iš ieškovo kasos pinigai. Atsakovas nurodė, kad yra akivaizdu, jog jeigu aptariamame kasos išlaidų orderyje pinigų išmokėjimo pagrindas yra nurodytas UAB „Ajoma“ dalinis skolos grąžinimas, tai tie pinigai ir pateko būtent į UAB „Ajoma“ sąskaitą, tačiau atsakovas šio teiginio šiuo metu pagrįsti rašytiniais įrodymais neturi galimybės, kadangi UAB „Ajoma“ taip pat yra iškelta bankroto byla ir visi dokumentai yra pas bankroto administratorių. Atsakovas nesutiko su ieškovo argumentais apie tai, kad ginčijamas sandoris ir visa su tuo susijusi situacija atitinka LR CK 6.66 str. nuostatose keliamus reikalavimus ir šiuo atveju yra visos būtinos sąlygos actio pauliana ieškiniui reikšti. Atsakovas nurodė, jog ginčijamas sandoris buvo sudarytas (t. y. pinigai išmokėti) dar iki bankroto bylos ieškovui iškėlimo ir išmokėta suma nėra didelė, lyginant su turėtais ieškovo įsipareigojimais, be to, šiuo mokėjimu buvo siekta padengti dalį skolos vienam iš ieškovo kreditorių, todėl visa tai pagrindžia tą aplinkybę, kad atsakovas nesiekė šių pinigų nei pasisavinti, nei tokiu būdu pakenkti ieškovo mokumui. Atsakovas pateikė tripliką, kuriame nurodė, jog susipažinęs su gautu ieškovo dubliku, savo pozicijos dėl ieškininių reikalavimų atsakovas nekeičia. Kaip atsakovas ir nurodė savo atsiliepime į ieškinį, ieškovo 2018-07-12 kasos išlaidų orderis Nr. KIO75 yra pasirašytas jo vardu, todėl atsakovas neturi teisinio pagrindo neigti paties pinigų išmokejimo jam fakto, tačiau šių pinigų jis nepasisavino. Be to, tuo metu jį, t. y. kaip ieškovo vadovą, labai spaude UAB „Doma“ vadovas M. Š., todėl atsakovas ir buvo priverstas jam grąžinti bent dalį skolos. Atsakovas neturi galimybės pateikti rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų pinigų įnešimą į UAB "Ajoma“ kasą, kadangi ir šiai įmonei taip pat yra iškelta bankroto byla ir visi dokumentai yra perduoti bankroto administratoriui. Atsakovas prašė teismo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą bei neįrodytą, ir išieškoti visas bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu atsakovas savo procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes palaikė pilnai ir prašė teismo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą bei neįrodytą, ir išieškoti visas bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes palaikė pilnai ir prašė teismo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą bei neįrodytą, ir išieškoti visas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas pilnutinai.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio, šalių ir jų atstovų paaiškinimų bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų turinio nustatyta, kad 2018-05-24 nutartimi Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eB2-3381-467/2018 UAB „Minsandra“ iškėlė bankroto bylą ir ši nutartis įsiteisėjo 2018-07-13 (imtinai). Iš pradžių ieškovo bankroto administratoriumi buvo paskirtas UAB „Baklis“, tačiau šiam subjektui atsistatydinus, Vilniaus apygardos teismo nutartimi ieškovo bankroto procedūras buvo pavesta vykdyti bankroto administratoriui Martynui Tilindei ir ši nutartis įsiteisėjo 2018-07-24 (imtinai). Iš byloje esančių įrodymų turinio nustatyta, jog ieškovo direktoriaus pareigas atsakovas ėjo laikotarpyje nuo 2018-03-07 iki 2018-07-17 (imtinai). Iš byloje esančių įrodymų turinio taip pat nustatyta, jog bankroto administratoriui susipažinus su perimtais ieškovo dokumentais, paaiškėjo ta aplinkybė, kad 2018-07-12, t. y. prieš pat pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovui buvo iškelta bankroto byla, įsiteisėjimą 2018-07-16, atsakovui iš ieškovo kasos buvo išmokėta 11 967,09 EUR dydžio suma ir minėtame kasos išlaidų orderyje buvo nurodyta, jog lėšos yra išmokamos atsakovui ir yra skirtos daliniam skolos grąžinimui UAB „Ajoma“. Iš byloje esančių įrodymų turinio taip pat nustatyta, kad ieškovo bankroto administratorius neturi jokių duomenų, ar atsakovui išmokėtos piniginės lėšos vėliau tikrai buvo panaudotos atsiskaitymui su vienu iš kreditorių, t. y. UAB „Ajoma“. Iš Lietuvos informacinės sistemos LITEKO duomenų turinio nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2018-05-24 nutartimi (civilinės bylos Nr. eB2-3381-467/2018), kuria ieškovui buvo iškelta bankroto byla, buvo nustatęs, jog tuo metu ieškovo turimas turtas sudarė 1 141 469,61 EUR sumą, o pradelstos ieškovo skolos siekė net 8 007 110,44 EUR sumą, tokiu būdu jau 2018 metų gegužės mėnesį ieškovo pradelsti įsipareigojimai daugiau nei septynis kartus viršijo turimo turto vertę, todėl tuo pagrindu ieškovas buvo pripažintas nemokiu ir jam buvo iškelta bankroto byla. Iš byloje esančių įrodymų turinio nustatyta, jog į ieškovo buhalterinės apskaitos programą nebuvo įtrauktos neįvykdytos mokestinės prievolės Valstybei ir iš 2018-01-05 VMI pateikto sprendimo Nr. (23.31.-08) 467-1910 „Išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto“ turinio bei jo priedų nustatyta, jog ieškovas ginčijamo pavedimo sudarymo metu turėjo neįvykdytų prievolių Valstybei 1 374 719,91 EUR sumai. Iš byloje esančių įrodymų turinio nustatyta, kad 2019-11-21 buvo priimta Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis dėl teismo liudijimo gauti duomenis išdavimo ir šia nutartimi atsakovui bei jo atstovui buvo išduotas liudijimas išduoti (gauti) iš Šiaulių apygardos prokuratūros 2 - ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus, vykdančio ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 05-6-00008-19 kontrolę, BUAB „Ajoma“ buhalterinės apskaitos dokumento, patvirtinančio tą aplinkybę, jog atsakovas įnešė (sumokėjo) į UAB „Ajoma“ kasą (sąskaitą) 11 967,09 EUR sumą, kopiją. Iš byloje esančių įrodymų turinio nustatyta, jog 2019-11-25 Šiaulių apygardos prokuratūroje buvo gautas atsakovo atstovo prašymas (registracijos Nr. AP-31994), kuriuo atsakovo atstovas prašė pateikti 2018-07-12 kasos pajamų orderio Nr. KIO75 kopiją, patvirtinančią, jog atsakovas 2018 metais įnešė (sumokėjo) į UAB „Ajoma“ kasą (sąskaitą) 11 967,09 EUR sumą. Iš Šiaulių apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Ninos Raugienės pateikto 2019-11-27 išaiškinimo nustatyta, jog ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 05-6-00008-19 atsakovas nėra proceso dalyvis, todėl jokių prašymų jis teikti negali, be to, išaiškinime taip pat nurodyta, jog atsižvelgiant į tai, kad 2019-11-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi atsakovo atstovui buvo išduotas liudijimas iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 05-6-00008-19 gauti nurodytą kasos pajamų orderį, tačiau prašomo orderio pateikimas yra negalimas, kadangi 2019-03-07 bylų (dokumentų) perdavimo aktą, kurį pasirašė UAB „Ajoma“ direktorius M. Ž. bei K. N., kuris perėmė UAB „Ajoma“ dokumentus, UAB „Ajoma“ 2018 metų liepos mėnesio kasos dokumentai bei kasos knyga K. N. nebuvo perduoti, be to, tyrimo metu nustatyta, jog K. N. UAB „Ajoma“ dokumentus pakeliui važiuojant į namus išmetė ir dalį dokumentų miške radęs asmuo pranešė policijai ir šie dokumentai buvo pristatyti į Šiaulių AVPK Pakruojo rajono RK bei vėliau buvo perduoti FNTT prie LR VRM Specialiųjų užduočių valdybai, be to, prie pateikto išaiškinimo buvo pateikta 2019-03-07 akto kopija ir 2019-06-02 FNTT prie LR FM Specialiųjų užduočių valdybos raštas Nr. 1/5-3-19-1923, iš kurio turinio matyti, kokie UAB „Ajoma“ dokumentai buvo rasti bei kokie dokumentai yra ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 05-6-00008-19. Teismo posėdžio metu liudytojas M. Š. parodė, jog jis nėra susijęs su ieškovu BUAB „Minsandra“, kadangi jis dirbo transporto vadybininku UAB „Graudita“, po to iš šio darbo jis išejo ir 2016-11-21 įsidarbino vadovu UAB „Ajoma“, iš kurios buvo atleistas 2018 metų gruodžio mėnesį. Atsakovo atstovui paklausus liudytojo - ar dirbant UAB „Ajoma“ vadovo pareigose, t. y. laikotarpyje nuo 2016 metų lapkričio mėnesio iki 2018 metų gruodžio mėnesio (imtinai) tarp ieškovo ir UAB „Ajoma“ vyko kažkokie sandoriai, liudytojas parodė, jog jokie sandoriai nevyko ir sandoriai vyko tik tarp įmonių - UAB „Grudita“ bei UAB „Ajoma“, po to UAB „Grudita“ keitė savo įmonės pavadinimą. Liudytojas M. Š. parodė, jog UAB „Grudita“ buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir buvo areštuotos sąskaitos, kadangi buvo dukterinė įmonė ir savininkai abiejų įmonių buvo tie patys, ko pasėkoje negalėjo disponuoti transporto priemonėmis, kadangi UAB „Ajoma“ nuomavosi tam tikras transporto priemones iš UAB „Grudita“. Liudytojas M. Š. parodė, kad buvo kreiptąsi į Šiaulių FNTT skyrių dėl laikinųjų apsaugos priemonių su paklausimu - ar galima toliau nuomotis tas transporto priemones ir toksai leidimas jiems buvo duotas, todėl ir toliau transporto priemones iš ieškovo nuomavosi UAB „Ajoma“. Atsakovo atstovui paklausus liudytojo - ar teisingai jis supranta, kad UAB „Ajoma” nuomavosi transporto priemones iš UAB „Grudita“, liutytojas parodė, jog tam tikras transporto priemones UAB “Ajoma” nuomavosi iš UAB „Grudita“. Atsakovo atstovui paklausus – ar UAB „Ajoma“ neliko skolinga UAB „Grudita“ dėl iš nuomos kilusių santykių, liudytojas parodė, kad nebuvo skolinga, kadangi tarp šalių buvo sudaryta sutartis ir kiekvieną mėnesį pagal nuomos sutartį buvo mokami pinigai (nuomos mokestis). Teismui paklausus - kokio dydžio sumos buvo mokamos už nuomą, liudytojas parodė, jog šiuo metu jis nepamena tų sumų, tačiau sutartyje šios sumos buvo nurodytos. Atsakovo atstovui paklausus - ar liudytojas gali patvirtinti tą aplinkybę, jog UAB „Grudita” (pakeitusi pavadinimą į UAB „Minsandra“) direktorius M. G. (atsakovas) UAB „Ajoma“ sumokėjo dalį skolos, jeigu taip, tai kokia tai buvo pinigų suma, tačiau liudytojas parodė, kad tos aplinkybės jis negali patvirtinti, kadangi tuo metu kai jis dirbo UAB „Ajoma“ jo žinioje jokie mokėjimai nebuvo vykdomi. Teismui paklausus liudytojo - ar atsakovas M. G. asmeniškai ar per kitus asmenis yra perdavęs pinigus UAB „Minsandra“ skolai padengti jam, t. y. liudytojui, tai liudytojas parodė, kad jam, t. y. kaip UAB „Ajoma“ direktoriui, nei atsakovas M. G. asmeniškai, ne kiti asmenys jokių pinigų neperdavė.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje yra konstatuojama, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (LAT 2010-04-08 nutartis Nr. 3K-3-155/2010; LAT 2011-02-07 nutartis Nr. 3K-3-35/2011; 2012-11-08 nutartis Nr. 3K-3-486/2012). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje taip pat yra konstatuojama, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (LAT 2011-10-04 nutartis Nr. 3K-3-371/2011; LAT 2015-07-15 nutartis Nr. e3K-3-420-969/2015).
Iš ginčijamo kasos išlaidų orderio turinio matyti, kad atsakovui buvo išmokėtos piniginės lėšos su tikslu atsiskaityti su UAB „Ajoma“, tačiau ieškovo bankroto administratorius neturi jokių duomenų bei įrodymų, jog atsakovas iš ieškovo gautas lėšas vėlesniu laikotarpiu būtų pervedęs UAB „Ajoma“, be to, tokių įrodymų nėra ir šioje civilinėje byloje, todėl teismas daro išvadą, kad šiuo atveju tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudarytas nesąžiningas mokėjimas, t. y. ne su konkrečiu tikslu atsiskaityti su UAB “Ajoma”, o tik atsakovui gauti asmeninę naudą, pažeidžiant kitų kreditorių teises bei teisėtus interesus, todėl atsakovo argumentai šioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje yra išskiriamos tokios būtinosios actio pauliana ieškinio taikymo sąlygos : 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę ; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises ; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio ; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, kadangi žinojo ar turėjo žinoti, jog sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises bei 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Teismas daro išvadą, jog ginčijamas mokėjimas yra pripažintinas negaliojančiu LR CK 6.66 str. nuostatų pagrindu, kadangi jis turi bei atitinka visas aukščiau nurodytas actio pauliana sąlygas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas pirmąją actio pauliana sąlygą, yra konstatavęs, kad šis institutas gali būti taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai (LAT 2012-10-06 nutarimas Nr. 3-P-311/2012). Teismas daro išvadą, kad įsiteisėję teismų sprendimai, susiję su ieškovo bankroto bylos iškėlimu, ieškovo buhalterinės apskaitos programos duomenys, VMI prie LR FM 2018-01-05 sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto įrodo tą aplinkybę, jog ieškovas ginčijamo mokėjimo sudarymo metu turėjo neįvykdytų bei pradelstų įsipareigojimų kitiems kreditoriams, be to, ieškovo bankroto administratorius gina visų kreditorių teisėtus interesus ir jis turi neabejotiną bei galiojančią reikalavimo teisę atsakovo atžvilgiu, todėl ir šioje dalyje atsakovo argumentai yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.) (LAT 2003-10-08 nutartis Nr. 3K-3-917/2003). Iš byloje esančių įrodymų turinio matyti, kad Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškovo bankroto bylos iškėlimo, konstatavo, jog ieškovas tuo metu (t. y. 2018 metų gegužės mėnesį) turėjo turto tik 1 141 469,61 EUR sumai, o pradelsti įsipareigojimai siekė net 8 007 110,44 EUR sumą, todėl darytina išvada, jog ieškovas turėjo pakankamai ženklių vykdytinų įsipareigojimų savo kreditoriams, kurių padengimui ieškovo turto tuo metu nepakako, todėl ši aplinkybė sudaro teisinį pagrindą konstatuoti, jog vėliau atliekant ginčijamą mokėjimą, ieškovas atitiko nemokumo požymius, įtvirtintus LR ĮBĮ 2 str. 8 d. bei 4 str. nuostatose, be to, jau iki ginčijamo mokėjimo teismai buvo konstatavę ieškovo nemokumą, todėl ir šioje dalyje atsakovo argumentai yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.). Iš bylos medžiagos turinio matyti, kad ieškovas, žinodamas apie sunkią finansinę padėtį (t. y. jog ieškovas negali atsiskaityti su visais kreditoriais), išmokėjo atsakovui pakankamai ženklią sumą, t. y. 11 967,09 EUR sumą, ir piniginės lėšos buvo išmokėtos tuo metu, kai ieškovo vadovo pareigas ėjo atsakovas, be to, atsakovui tikrai žinant visas aplinkybes apie sunkią ieškovo finansinę padėtį bei gresiantį bankrotą, turėjo būti susilaikyta nuo disponavimo ieškovui priklausančiomis piniginėmis lėšomis, tačiau tokiais atsakovo veiksmais buvo sąmoningai siekiama prieš ieškovo bankrotą „ištuštinti“ įmonę, t. y. vertingą turtą (pinigines lėšas), perduodant ieškovo vadovui, tokiu būdu nesąžiningai bei nepagrįstai buvo sumažintas ieškovo turtas, iš kurio galimai būtų tenkinami kitų ieškovo kreditorių reikalavimai. Teismas daro išvadą, kad ginčijamas mokėjimas šiuo atveju pažeidė ieškovų kreditorių teises, kadangi dėl šio sandorio kitų ieškovo kreditorių galimybės išieškoti skolą iš ieškovo sumažėjo, t. y. neliko dalies vertingo ieškovo turto, į kurį galėtų būti nukreipti jų reikalavimai. Be to, teismas taip pat daro išvadą, jog šiuo atveju nebuvo jokio teisės akto ar įsiteisėjusio teismo sprendimo, kurių pagrindu ieškovas ir atsakovas būtų įpareigoti sudaryti ginčijamą mokėjimą. Priešingai, atsakovas, būdamas ieškovo vadovu, puikiai žinojo ieškovo finansinę padėtį, įskaitant ieškovo visus turimus finansinius įsipareigojimus kitiems jo kreditoriams, todėl darytina išvada, kad ginčijamas mokėjimas buvo sudarytas tik siekiant atsakovui gauti kuo didesnę naudą prieš ieškovo bankrotą.
Pažymėtina tai, kad sandoris yra pripažįstamas negaliojančiu LR CK 6.66 str. nuostatų pagrindu, nustačius, kad skolininkas, o dvišalio atlygintinio sandorio atveju ir trečiasis asmuo, yra nesąžiningas. LR CK 6.67 str. nuostatose yra įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų, kada kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalių nesąžiningumas yra preziumuojamas. Vadovaujantis LR CK 6.67 str. 2 p. nuostatomis yra preziumuojama, jog kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas juridinis asmuo, sudarė sandorį su fiziniu asmeniu, kuris yra to juridinio asmens vadovas ar valdymo organo narys arba šio asmens sutuoktinis, vaikas, tėvas (motina) ar kitas artimas giminaitis. Iš bylos medžiagos turinio matyti, kad ginčijamo mokėjimo atlikimo metu ieškovo vadovas buvo atsakovas ir šiuo atveju piniginės lėšos buvo išmokėtos asmeniui, ėjusiam ieškovo vadovo pareigas, tokiu būdu darytina išvada, kad ieškovo bei atsakovo nesąžiningumas šiuo atveju yra preziumuojamas ir atsakovas šioje byloje neįrodė priešingų aplinkybių bei nepaneigė nesąžiningumo prezumpcijos (LR CPK 176 str. – 179 str.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje yra konstatuojama, kad sutinkamai su LR CK 6.9301 str. nuostatomis, nustačius, jog skolininkas, neturėdamas pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atliko ginčijamą mokėjimą vienam iš kreditorių, turi būti įvertinta, ar ginčijamo mokėjimo atlikimo metu buvo kitų tos pačios ar aukštesnės eilės kreditorių, kuriems pirmiausia turėjo būti atliekami mokėjimai. Be to, taip pat turi būti nustatyta, jog skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir teismas turi išsiaiškinti, kurie iš kreditorių turėjo seniausius reikalavimus ieškovui, kai šis atliko ginčijamą mokėjimą (LAT 2018-04-26 nutartis Nr. 3K-3-175-403/2018 ; LAT 2018-12-19 nutartis Nr. e3K-3-504-1075/2018).
Iš teismų konstatuotų prejudicinių aplinkybių, susijusių su ieškovo turimo turto bei pradelstų įsipareigojimų, darytina išvada, kad ieškovas ginčijamo mokėjimo atlikimo metu neturėjo pakankamai turto bei lėšų visiems savo kreditorių reikalavimams patenkinti, be to, iš VMI prie LR FM 2018-01-05 sprendimo „Išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto“ kartu su prievolių ataskaitos turinio matyti, jog ginčijamo mokėjimo atlikimo metu ieškovas turėjo neįvykdytų mokestinių prievolių Valstybės biudžetui 1 374 719,91 EUR sumai. Be to, kaip matyti iš ieškovo buhalterinės apskaitos duomenų, ieškovas turėjo didelės vertės įsiskolinimų kitiems kreditoriams, kurių reikalavimų terminas jau buvo suėjęs dar iki ginčijamo mokėjimo atlikimo, t. y. didžioji dauguma ieškovo buhalterinės apskaitos programoje nurodytų mokėjimų buvo pradelsti daugiau negu 90 dienų, tokiu būdu darytina išvada, jog atsakovas šiuo atveju puikiai žinojo, kad ieškovas ginčijamo mokėjimo atlikimo metu turėjo finansinių įsipareigojimų kreditoriams, kurių terminas jau yra suėjęs, bei kad ieškovas neturi pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti, tačiau nepaisant šių aplinkybių, iš ieškovo kasos vis tiek buvo išmokėta ženkli suma atsakovui, tokiu būdu pažeidžiant aukščiau aptartas imperatyvias teisės normas, dėl ko ginčijamas mokėjimas turi būti pripažintas negaliojančiu, o atsakovo visi argumentai atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.). Teismas taip pat daro išvadą, kad atsakovas šioje byloje neįrodė tų aplinkybių ir šioje byloje tokių įrodymų nėra, jog atsakovas būtų realiai ginčo pinigus perdavęs UAB „Ajoma“ vadovui ar kitam UAB „Ajoma“ asmeniui, be to, taip pat byloje nėra pateikta jokių įrodymų ir apie tai, kad UAB „Ajoma“ buhalterinėje apskaitoje tokie pinigai aplamai egzistuoja, t. y. nei gautame atsakyme iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, nei pateiktame sąraše toksai pinigų sumokėjimo orderis UAB „Ajoma“ aplamai neegzistuoja, be to, teismo posėdžio metu liudytojas M. Š. parodė, jog tuo metu būdamas UAB „Ajoma“ vadovu iš atsakovo jokių pinigų jis negavo ir jokių atsiskaitymų su atsakovu nederino bei neatliko (LR CPK 176 str. – 179 str.).
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad atsakovas visiškai neįrodė savo argumentų pagrįstumo ir byloje tokių įrodymų nėra, todėl tai sudaro teisinį pagrindą ginčo mokėjimą vertinti kaip tariamą sandorį, kadangi atsakovas tokiais savo veiksmais pažeidė kitų ieškovo kreditorių teises bei teisėtus interesus, todėl nepagrįstai buvo apribotos jų galimybės patenktinti savo reikalavimus, be to, ginčijamas mokėjimas buvo atliktas akivaizdžiai pažeidžiant ir atsiskaitymų su kitais ieškovo kreditoriais eiliškumą, todėl toksai mokėjimas turi būti pripažintinas negaliojančiu. Be to, atsakovas šiuo atveju visiškai nekreipė dėmesio į tai, kad ieškovas buvo pripažintas nemokiu, priešingai, šiuo atveju buvo įgyvendinami atsakovo nesąžiningi ketinimai perleisti ieškovo pinigines lėšas pačiam ieškovo vadovui, t. y. atsakovui, be to, ginčijamas mokėjimas buvo atliktas prieš pat ieškovo bankrotą, t. y. jau priėmus teismui nutartį dėl ieškovui bankroto bylos iškėlimo, tačiau jai dar neįsiteisėjus, todėl darytina išvada, jog šiuo atveju egzistuoja teisinis pagrindas ginčijamą mokėjimą pripažinti negaliojančiu LR CK 6.66 str. nuostatų prasme (actio pauliana instituto pagrindu) ir ieškovo ieškinį tenkinti pilnutinai, t. y. pripažinti ieškovo 2018-07-12 kasos išlaidų orderį Nr. KIO75 ir jo pagrindu atliktą mokėjimą atsakovo naudai negaliojančiais ab initio bei taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovui 11967,09 EUR sumą, o atsakovo visus argumentus atmesti, kaip nepagrįstus bei neįrodytus (LR CPK 176 str. – 179 str.).
Sutinkamai su LR CPK 93 str., 98 str. nuostatomis bei LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis „Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nuostatomis ir atsižvelgiant į šios konkrečios civilinės bylos sudėtingumą, jos apimtį bei į sugaišto advokato laiko sąnaudas ir vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais bei atsižvelgiant į tai, kad ši civilinė byla nors ir nėra gan didelės apimties procesinių dokumentų prasme, tačiau šie ieškovo procesiniai dokumentai (ieškinys, dublikas) yra pakankamai sudėtingi teisinės analizės prasme, todėl ieškovo prašomos išieškoti išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra išieškotinos pilnai ir iš atsakovo ieškovo naudai yra išieškotinos 1900,00 EUR išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
Sutinkamai su LR CPK 92 str. bei 2014-09-23 LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro Įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro įsakymo 2011-11-07 Įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ nuostatomis, iš atsakovo Valstybės naudai nėra išieškotinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kadangi jos neviršija minimalios įsakyme numatytos 3,00 EUR sumos.
Sutinkamai su LR CPK 96 str. 1 d. nuostatomis, iš atsakovo Valstybės naudai yra išieškotinas 307,00 EUR žyminis mokestis.
Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti pilnai.
Pripažinti ieškovo BUAB „Minsandra“, į. k. 303114389, 2018-07-12 kasos išlaidų orderį Nr. KIO75 ir jo pagrindu atliktą mokėjimą atsakovo M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai negaliojančiais ab initio bei taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovą M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) grąžinti ieškovui BUAB „Minsandra“, į. k. 303114389, 11 967,09 EUR sumą.
Išieškoti iš atsakovo M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo BUAB „Minsandra“, į. k. 303114389 naudai 1 900,00 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Išieškoti iš atsakovo M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) Valstybės naudai 307,00 EUR žyminį mokestį.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.