Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bikuvos“ prekyba atstovui advokatui Gintarui Tamošiūnui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bikuvos“ prekyba ieškinį atsakovams S. G. ir L. G. dėl sandorių bei paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimų dalies pripažinimo negaliojančiais ir palikimo dalies priteisimo, trečiasis asmuo Telšių rajono savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarė Jurgita Kisieliūtė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Bikuvos“ prekyba kreipėsi į teismą su ieškiniu kuriuo prašo:

- pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovų S. G. ir L. G. 2017 m. kovo 24 d. sudarytą paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 607;

- pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovo S. G. 2017 m. kovo 24 d. atsisakymą priimti palikimą, atsiradusį po jo tėvo A. G. mirties;

- atnaujinti įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą S. G. palikimui priimti po jo tėvo A. G. mirties, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių;

- pripažinti negaliojančia atsakovui L. G. Telšių rajono savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarės Jurgitos Kisieliūtės 2017 m. gegužės 17 d. išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, notarinio registro Nr. 1053, pagal kurį L. G. paveldėjo ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį dėl ½ dalies turto, priklausiusio P. G. paveldėjimo

- pripažinti negaliojančia atsakovui L. G. Telšių rajono savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarės Jurgitos Kisieliūtės 2017-05-17 išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, notarinio registro Nr. 1057, pagal kurį L. G. paveldėjo ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį dėl ½ dalies turto, priklausiusio A. G. paveldėjimo.

- priteisti S. G. ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Ieškinyje nurodo, kad Telšių rajono savivaldybės 1-ojo notaro biure 2017 m. liepos 24 d. atsakovai S. G. ir L. G. sudarė paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, pagal kurią atsakovas S. G. visas jam priklausančias paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises, likusias po jo motinos P. G. mirties padovanojo atsakovui L. G.. To pagrindu atsakovui L. G. notarė Jurgita Kisieliūtė 2017 m. gegužės 17 d. išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą pagal kurį atsakovas L. G. paveldėjo ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Taip pat, tą pačią dieną, atsakovas pateikė pareiškimą dėl palikimo atsisakymo, pagal kurį atsisakė palikimo, atsiradusio po tėvo A. G. mirties. Tuo pagrindu, atsakovui L. G. notarė Jurgita Kisieliūtė 2017 m. gegužės 17 d. išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, pagal kurį atsakovas L. G. paveldėjo ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Šie atsakovo S. G. sudaryti sandoriai pažeidžia ieškovės UAB „Bikuvos“ prekyba, kaip atsakovo S. G. kreditoriaus interesus. Sudarius minėtus sandorius, kuriais buvo atsisakyta teisių į jo tėvų palikimo dalį, atsakovo S. G. turtinė padėtis ir galimybės apmokėti skolas dar labiau pablogėjo, o jis tapo visiškai nemokus, nes jokio kito turto, kuris gali būti panaudotas atsiskaitymui su ieškove S. G. faktiškai neturi, todėl ieškovės nuomone, turėtų būti pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento.

Teismo posėdyje ieškovės atstovas advokatas Gintaras Tamošiūnas ieškinį palaikė ieškinyje nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad iš notarės atsiliepimo matyti, kad minėtų sandorių sudarymo dieną buvo tikrinamas turto akto arešto registras, todėl notarė, matydama išieškotojus atsakovo S. G. atžvilgiu, turėjo ir privalėjo šalis apie tai informuoti. Šiuo atveju ieškovė apie ginčijamus sandorius sužinojo iš antstolio, o tokių duomenų gauti kitais būdais anksčiau ieškovė neturėjo galimybę, kadangi duomenis iš testamento registro gali gauti tik vieši subjektai, o be to, ieškovė neprivalo kontroliuoti visų atsakovo sudaromų sandorių, todėl kategoriškai nesutiko su atsakovų nuomone, kad byloje praleistas vienerių metų ieškinio senatis. Ieškovė elgėsi rūpestingai vykdymo procese kadangi ieškovė rašydavo užklausas antstoliui apie vykdymo procesą. Mano, kad jeigu byloje būtų taikoma restitucija, tai ji turėtų būti taikoma tik natūra. Tai grindžia tuo, kad turtas pats yra išlikęs, apie tai, kad jis yra iš esmės pakeistas duomenų nekilnojamojo turto registre duomenų nėra, o kitoks restitucijos taikymas pažeistų kreditorių interesus.

Teismo posėdyje atsakovų atstovė Gražina Mauručaitienė su ieškiniu nesutiko atsiliepime nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad byloje liko neįrodyta viena iš reikalingų sąlygų, taikant actio Pauliana, t. y. sąžiningumas. Mano kad atsakovas S. G. sudarydamas ginčijamos sandorius sąžiningai klydo. Neįrodyta ir tai, kad L. buvo nesąžiningas. Mano, kad nebūtų galima taikyti restitucijos natūra, kadangi turto vertė po palikimo priėmimo yra pasikeitusi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis Dalius Traigys vykdo išieškojimą pagal 2014 m. gruodžio 17 d. Utenos rajono 4-ojo notaro biuro vykdomąjį įrašą Nr. DP-5496 dėl 7 846,23 Eur skolos solidariai išieškojimo iš skolininkų UAB „SGS Projektai“ ir atsakovo S. G., išieškotojos UAB „Bikuvos“ prekyba naudai. Įmonė UAB „SGS Projektai“ yra bankrutavusi ir 2018 m. vasario 14 d. išregistruota Juridinių asmenų registro, todėl faktiškai skolos išieškojimas vyksta tik iš atsakovo S. G.. Ieškovės teigimu šiuo metu jos naudai jokia skolos suma nėra sumokėta ar išieškota.

CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana ieškiniui patenkinti būtinosios sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011).

Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnį ir pagal šią teisės normą pripažinti sandorį negaliojančiu.

Nagrinėjamu atveju atsakovai mano, kad ieškinio reikalavimai dėl actio Pauliana instituto taikymo negali būti patenkinamas dėl šių priežasčių: 1) ginčijamas sandoris nepažeidžia kreditoriaus teises; 2) atsakovai sudarydami ginčijamus sandorius buvo sąžiningi; 3) ieškinys paduotas suėjus ieškinio senaties terminui.

Dėl kreditorės teisių pažeidimų

Kreditorius, turėdamas galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę, turi įrodyti ir jos pažeidimą. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

Siekiant nustatyti, ar skolininko sandoris pažeidė kreditoriaus teises, be kita ko, būtina nustatyti skolininko nemokumą (kad dėl sandorio sudarymo tapo nemokus ar sudarydamas sandorį buvo nemokus) arba, kad dėl sandorio reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos nebelieka. Visais šiais atvejais būtina nustatyti aplinkybes, susijusias su skolininko turtine padėtimi, kurių pagrindu ir sprendžiama, ar pažeistos kreditoriaus teisės. Įrodyti šias aplinkybes pareiga tenka ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017).

Atsakovai mano, kad byloje ginčijami sandoriai nepažeidžia ieškovės interesų, tačiau teismas sutikti su tokia atsakovų pozicija neturi pagrindo dėl žemiau nurodytų aplinkybių.

Iš byloje esančių duomenų (2019 m. rugpjūčio 26 d. antstolio Daliaus Traigio pažymos dėl kreditorių teisių pažeidimo Nr. S-P-2291/14, 2020 m. vasario 6 d. turto arešto aktų registro išrašo ir antstolių procesinių dokumentų) matyti, kad atsakovo S. G. atžvilgiu skolos išieškojimas yra vykdomas nuo 2014 metų, tačiau sprendimo priėmimo dienai nėra duomenų, jog priverstinio vykdymo procese išieškoma suma yra padengta ar dengiama dalimis. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovas nors ir dirba, tačiau jo gaunamas darbo užmokestis nesiekia nei minimalios mėnesinės algos, neturi vertingo turto, į kurį būtų galima realiai nukreipti išieškojimą ir per protingą terminą grąžinti skolą ieškovui. Atsakovas ir pats pripažįsta, kad jo turtinė padėtis yra prasta, jo atžvilgiu yra vykdomas ne vienas išieškojimas. Mirus atsakovų tėvams ir atsakovams būnant pirmos eilės įpėdiniams, atsakovai įgijo teisę paveldėti turtą, atsiradusį po tėvų mirties, tačiau atsakovui S. G. sudarius byloje ginčijamos sandorius, atsakovas prarado teisę paveldėti ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini). Esant šioms nustatytoms aplinkybėms akivaizdu, kad atsakovas būdamas nemokus ir sudaręs ginčijamus sandorius, eliminavo galimybę bent iš dalies atstatyti savo mokumą, todėl teismo vertinimu tokie sudaryti sandoriai pažeidžia kreditorės teises, todėl atsakovų argumentai šiuo aspektu atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl atsakovų nesąžiningumo sudarant ginčijamus sandorius

CK 6.66 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu šio straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo.

CK 6.67 straipsnio 1 punkte numatyta, kad preziumuojama, jog kreditoriaus interesus pažeidusios sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais.

Nagrinėjamu atveju ieškovė ginčija atsakovų dvišalį sudarytą sandorį – paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį ir vienašalį atsakovo S. G. sudarytą sandorį – atsisakymą priimti palikimą. Tiek byloje esantys duomenys, tiek atsakovo S. G. paaiškinimai patvirtina, kad sudarant ginčijamus sandorius, atsakovas S. G. žinojo apie jo įsiskolinimą ieškovei. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovo (skolininko) S. G. dvišalis sandoris sudarytas su artimu giminaičiu, t. y. jo broliu atsakovu L. G., todėl šiuo atveju taikoma nesąžiningumo prezumpcija paveldėjimo teisių dovanojimo sutarčiai. Kaip jau minėta, jog įstatymas numato, kad neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo, todėl šiuo atveju atsakovo L. G. nesąžiningumo klausimas dėl atsakovo S. G. sudaryto vienašalio sandoriai, nėra aktualus.

Taigi, šiuo atveju atsakovo (skolininko) nesąžiningumas yra preziumuojamas, o asmeniui, norinčiam šią prezumpciją paneigti, tenka įrodinėjimo našta. Teismo nuomone, atsakovų teiginiai, kad atsakovas S. G. ginčijamus sandorius sudarė dėl to, kad tėvu rūpinosi ir jį prižiūrėjo būtent L. G., yra deklaratyvaus pobūdžio, o nesant kitų objektyvių duomenų, kad sudaryti ginčijamus sandorius buvo atsakovo S. G. pareiga arba, kad tai buvo ar galėjo būti naudinga jo kreditoriams, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovo (skolininko) S. G. sudaryti sandoriai yra nesąžiningi.

Dėl ieškinio senaties termino

CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kreditorius ginčyti skolininko sudarytus sandorius, pareikšdamas actio Pauliana dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, turi teisę per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši teisė atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis, 6.66 straipsnio 3 dalis).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė apie atsakovo ginčijamus sandorius sužinojo 2019 m. rugpjūčio 26 d. iš antstolio, kuris vykdo išieškojimą iš atsakovo (skolininko) S. G., tačiau atsakovų nuomone, ginčijami sandoriai testamentų registre buvo išviešinti dar 2017 metų kovo mėnesį, todėl antstolis turėjo visas galimybes laiku sužinoti apie sudarytus sandorius ir atitinkamai apie tai informuoti išieškotoją.

Teismas spręsdamas, ar byloje nėra praleistas ieškinio senaties terminas, sutinka su atsakovų nuomone, kad antstolis apie atsakovų sudarytus sandorius, turėjo galimybę sužinoti anksčiau, tačiau pagal kasacinio teismo praktiką, vien turėjimas galimybės sužinoti yra nepakankamas, kad būtų pradėtas ieškinio senaties termino skaičiavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2014). Kartu pastebėta, kad ieškovė, priešingai nei nurodo atsakovai, vykdymo procese veikė rūpestingai, domėjosi skolos išieškojimo eiga, tačiau antstolis apie ginčijamus sandorius pranešė tik 2019 m. rugpjūčio 26 d. Kartu sutiktina ir su ieškovės atstovo pozicija, kad ieškovė neturi pareigos kontroliuoti antstolio ir lygiagrečiai su antstoliu tikrinti atsakovo sudaromus sandorius, todėl atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybės, laikoma, kad byloje ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

Dėl actio Pauliana instituto taikymo

Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis bei atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytus motyvus konstatuoja, jog egzistuoja visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos, todėl ieškovės reikalavimai dėl ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais ir pripažinimo dalyje negaliojančiais atsakovui L. G. išduotus paveldėjimo pagal įstatymą liudijimus, tenkinami.

Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo

Kaip jau byloje nustatyta, kad atsakovas S. G. palikimą, atsiradusį po motinos P. G. mirties priėmė, o palikimo atsiradusio po jo tėvo A. G. mirties, atsisakė.

CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad veiksmai priimti palikimą turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šis terminas nėra naikinamasis ir jis gali būti atnaujinamas (CK 1.117 straipsnis, CK 5.57 straipsnio 1 dalis, CPK 576-578 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006).

Nagrinėjamu atveju, tenkinus ieškovės reikalavimą dėl atsakovo S. G. 2017 m. kovo 24 d. sudaryto sandorio - atsisakyti priimti palikimą, pripažinimo negaliojančiu, laikytina, kad paveldėjimo teisės grįžta įpėdiniui, todėl atsakovui S. G. atnaujinamas trijų mėnesių terminas palikimui priimti, kaip praleistas dėl svarbių priežasčių.

Dėl netiesioginio ieškinio

CK 6.68 straipsnio 1 dalis nustato, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jei skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus.

Netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms: pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę; antra, skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti; trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina; ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Kreditorius neturės teisės reikšti netiesioginį ieškinį, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti. Be to, jis taip pat neturi teisės netiesioginiu ieškiniu reikalauti įgyvendinti su skolininko asmeniu susijusių teisių (pvz., teisės į neturtinės žalos atlyginimą, išlaikymą, žalos, padarytos sužalojant sveikatą, atlyginimą ir pan.) (CK 6.68 straipsnio 3 dalis). Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012; 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2014; kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė turi neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininko atsakovo S. G. atžvilgiu, o šios prievolės vykdymo terminas jau yra suėjęs. Atsakovas S. G. neturėdamas jokio kito turto į kurį realiai būtų galima nukreipti išieškojimą, atsisakė priimti palikimo, taip pažeisdamas ieškovės (kreditorės) interesus, todėl darytina išvada, kad yra visos sąlygos reikalingos netiesioginiam ieškiniui.

Šiuo atveju, pripažinus ginčijamus sandorius negaliojančiais, ieškovė netiesioginiu ieškiniu prašo priteisti S. G. ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), t. y. ½ dalį P. G. palikimo – ½ dalies buto ir ½ dalį A. G. palikimo – ½ dalies buto. Atsakovai su tokiu reikalavimu nesutinka, nurodydami, kad butui buvo atliktas kapitalinis remontas, todėl vertė po palikimo priėmimo yra pasikeitusi. Vertinant šią aplinkybę pažymėtina, kad atsakovai teigdami, kad buto vertė yra padidėjusi dėl jam padaryto kapitalinio remonto, viso bylos nagrinėjimo procese apskritai neteikė jokių rašytinių įrodymų ar kitų objektyvių duomenų apie esminį buto vertės padidėjimą, todėl laikytina, kad atsakovai neįrodė šios aplinkybės (CPK 178 straipsnis). Nors atsakovų atstovė posėdžio metu prašė kviesti į teismą liudytojus, kurie patvirtintų aplinkybę, kad turto vertė yra pasikeitusi, tačiau tokią atstovės poziciją teismas vertina kritiškai, kadangi, nesant kitų rašytinių įrodymų, vien iš liudytojų parodymų negalima objektyviai nustatyti apie turto vertės pasikeitimą. Be to, kaip vieną iš aplinkybių, kad ½ buto negalėtų būti priteisiama atsakovui S. G., atsakovai nurodė ir tai, kad atsakovas L. G. po palikimo priėmimo yra sudaręs Daugiabučio namo kreditavo sutartį. Vertinant šią aplinkybę, teismas mano, kad tai negali būti pagrindas netenkinti netiesioginio ieškinio, priteisiant ½ buto atsakovui S. G., kadangi atsiradus dar vienam buto savininkui, kredito sutartis atsakovų iniciatyva galėtų būti modifikuojama, o jei atsakovas S. G. nesutiktų, atsakovas L. G. galėtų reikšti ieškinį regreso tvarka. Kitos atsakovų nurodomos aplinkybės, kodėl atsakovui S. G. negalėtų būti priteisiama ½ burto dalis nelaikytinos svarbiomis, todėl atsižvelgiant pirmiau nurodytų motyvų pagrindu, ieškinio reikalavimas šioje dalyje tenkinamas ir atsakovui S. G. priteisiama ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, todėl iš atsakovų ieškovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, o atsakovams jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Ieškovė pateikė duomenis, jog jos bylinėjimosi išlaidas sudaro 451,00 Eur žyminis mokestis bei 1 600,00 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti, todėl ieškinį tenkinus visiškai, šios ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos lygiomis dalimis iš atsakovų. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti atitinka CPK 98 straipsnio reikalavimus bei 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeisto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, nustatytas ribas, todėl mažinti jų nėra pagrindo.

Dėl teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

Teismas byloje, ieškovės prašymu, 2019 m. spalio 7 d. taikė laikinąsias apsaugos priemonės - padaryti įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atsakovui L. G., todėl ieškinį tenkinus, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnis).

Šalims išaiškintina, kad įvykdžius sprendimą, laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjjusio bylą iš esmės, nutartimi (CPK 149 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 263, 265, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovų S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2017 m. kovo 24 d. sudarytą paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 607, pagal kurią atsakovas S. G. visas jam priklausančias paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises, likusias po motinos P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties padovanojo atsakovui L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises, likusias po motinos P. G. mirties, grąžinant S. G..

Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovo S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2017 m. kovo 24 d. atsisakymą priimti palikimą, atsiradusį po jo tėvo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.

Atnaujinti įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimui priimti po jo tėvo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

Pripažinti negaliojančia atsakovui L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Telšių rajono savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarės Jurgitos Kisieliūtės 2017 m. gegužės 17 d. išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, notarinio registro Nr. 1053, pagal kurį L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paveldėjo ½ (vieną antrąją) dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį dėl ½ (vienos antrosios) dalies turto, priklausiusio P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paveldėjimo.

Pripažinti negaliojančia atsakovui L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Telšių rajono savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarės Jurgitos Kisieliūtės 2017 m. gegužės 17 d. išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, notarinio registro Nr. 1057, pagal kurį L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paveldėjo ½ (vieną antrąją) dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį dėl ½ (vienos antrosios) dalies turto, priklausiusio A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paveldėjimo.

Priteisti S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ½ (vieną antrąją) dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo S. G. 1 025,50 Eur (vieno tūkstančio dvidešimt penkių eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas ir iš atsakovo L. G. 1 025,50 Eur (vieno tūkstančio dvidešimt penkių eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Bikuvos“ prekyba.

Įpareigoti atsakovą S. G. per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atlikti priteisto turto teisinę registraciją.

Grąžinti Telšių rajono savivaldybės 1-ojo notaro biurui dokumentus, išreikalautus 2019 m. gruodžio 6 d. teismo nutartimi.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.