Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2019-09-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-591-958/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-09-12
Bylos Nr.
1-591-958/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-10843-2019-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kristina Latožienė
Kaltinamasis
T. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-591-958/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10843-2019-1Procesinio sprendimo kategorija 4.6.1; 1.1.7.2.3, 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2019 m. rugsėjo 12 d.Utena
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Kristina Latožienė,sekretoriaujant Ramunei Bukerienei,dalyvaujant prokurorei A. G.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis pagal individualios veiklos pažymą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustato:

T. M. 2019-03-16, apie 14.05 val., (duomenys neskelbtini), namo kieme, kilus žodiniam konfliktui dėl asmeninių priežasčių, tyčia panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo J. M. atžvilgiu, t. y. vieną kartą dūrė peiliu į kairį petį, dėl ko nukentėjusiajam J. M. dėl žaizdos kairio peties šoniniame paviršiuje nežymiai sutrikdė sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Kaltinamasis T. M. teismo posėdžio metu parodė, kad 2019-03-16 buvo pas M. U. namuose, (duomenys neskelbtini). Kartu su M. U., A. K. vartojo alkoholinius gėrimus. Po kiek laiko pas M. U. atėjo J. M., kuris jo atžvilgiu buvo nusiteikęs priešiškai. J. M. bendravo su M. U. mama ar tai močiute kitame kambaryje. Išėjus į lauką parūkyti, kartu išėjo ir J. M.. Lauke abu apsižodžiavo, po ko J. M. jį pastūmė. Tuo metu rankoje turėjo kišeninį atidarytuvą, atsistumdamas J. M. nuo savęs, galėjo juo užkabinti, sužaloti nukentėjusįjį. Susistumdymo metu grįžo M. U. iš parduotuvės ir juos išskyrė.

Žemesnės instancijos teismas

Kaltinamasis T. M. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 str. tvarka) parodė, kad 2019-03-16 Utenos mieste susitiko M., kuris pasiūlė ateiti pas jį į namus, adresu (duomenys neskelbtini), išgerti alaus. Prieš susitinkant su M. buvo išgėręs vieną butelį alaus. Būnant pas M. į svečius atvyko A. K.. Visi trys kambaryje gėrė alų, tą dieną buvo A. gimtadienis. Matė, kad namuose buvo M. mama ar močiutė, ji buvo kitame kambaryje. P. M. į namus atvyko J. M.. Jis buvo atėjęs pas juos į kambarį, truputį bendravo su jais, po to nuėjo pas M. mamą ar močiutę. Kambaryje J. M. prie jo kabinėjosi, kalbėjo su juo pakeltu tonu. Išėjus į lauką parūkyti rankoje turėjo žiebtuvėlį, kuriame yra papildomi įrankiai, t.y. kamščiatraukis ir atidarytuvas alui. Nepamena, ar šie įrankiai buvo atlenkti, galėjo būti atlenktas atidarytuvas alui, kadangi atsidarinėjo alaus butelius. Jam rūkant, į kiemą išėjo J. M., kuris be jokios priežasties pakeltu balsu pasakė: „ko čia šūkauni“ ir stovėdamas prieš jį ant laiptų abejomis rankomis jį pastūmė. Tada atsitraukė nuo jo, nusirengė savo viršutinį drabužį ir pasakė: „primušiu tave“. Gindamasis nuo J. M. pasimosikavo dešine ranka, kurioje turėjo žiebtuvėlį. Nežino, ar dešine ranka kliudė J. M.. J. M. atsitraukė, tačiau nenurimo, šokinėjo prieš jį, buvo agresyvus. Matė, kad kilo konfliktas, kurio nenorėjo, todėl išsikvietė taksi, nusprendė važiuoti į namus, nenorėjo turėti problemų. Policija jį surado namuose, pristatė į komisariatą. J. M. pirmas pradėjo konfliktą, puolė jį, jis tik gynėsi. Žiebtuvėlio, kurį tuo metu turėjo, nebeturi (b.l. 89-90, 93-94).

Nukentėjusysis J. M. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti BPK 276 str. tvarka) parodė, kad 2019-03-16, apie 13.50 val., nuvažiavo aplankyti pažįstamų M. U. ir M. U., kurie gyvena adresu (duomenys neskelbtini). M. yra M. sūnus, pažįstami senai, bendrauja. P. M. svečiuose buvo draugai – A. ir T.. Jie visi trys vartojo alkoholį. Jis su M. bendravo viename kambaryje, M. su draugais gėrė kitame kambaryje. T. kambaryje garsiai rėkavo, kadangi buvo stipriai neblaivus. Nuėjęs į tą kambarį pasakė T., kad jis kalbėtų tyliau, kadangi labai garsiai rėkauja. T. nieko neatsakė. Apie 14.05 val., išėjo į kiemą parūkyti. Kieme buvo T. ir A., jie stovėjo ir rūkė. Rūkant T. ėmė kabinėtis žodžiais, sakė: „ko tu čia man aiškini“. Tarp jų išsirutuliojo žodinis konfliktas, matė, kad T. darosi agresyvus, jis rėkavo, tačiau fizinio kontakto tarp jų nebuvo. Vykstant žodiniam konfliktui, T. iš striukės dešinės pusės kišenės išsitraukė sulenkiamą peilį, jį laikė dešinėje rankoje. Tuo metu stovėjo vienas šalia kito, panašiai vieno metro atstumu. Kai T. iš kišenės išsitraukė peilį, jis buvo užlenktas. Staiga jis atsilenkė peilį, prisiartino arčiau prie jo ir vieną kartą peiliu dūrė į kairį petį. Iš karto pajuto skausmą, nuo dūrio iš kairio peties ėmė bėgti kraujas. Po dūrio nuo T. atsitraukė per kelis metrus, kadangi šis grasino, sakė: „pagausiu ir užmušiu“. Po to, kai T. jam įdūrė, į kiemą atėjo M.. Prieš konfliktą jis buvo išėjęs. M. paprašė pagalbos, pasakė, kad T. jam dūrė peiliu. M. apramino T.. M. T. nuraminus, T. iš kiemo pasišalino, o jis paskambino 112. Tuo metu, kai T. jį sužalojo, M. buvo kambaryje, vykusio konflikto ji nematė. Nežino, kodėl T. jį sužalojo, pirmas konflikto tikrai nepradėjo, T. nestumdė, jokio fizinio kontakto su juo neturėjo. Pas medikus pagal išrašytą užduotį kreipėsi, buvo nuvykęs į Vilnių, medikų apžiūrai. Peilis, kuriuo sužalojo T. buvo nedidelis. Sulenkto peilio ilgis apie 5 cm (b.l. 20-22, 25-26).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog nukentėjusysis J. M. patvirtino savo parodymus ir parodė kaip T. M. peiliu jam dūrė į kairįjį petį (b.l. 36-38).

Iš akistatos protokolo matyti, jog nukentėjusysis J. M. ir T. M. patvirtino savo parodymus (b.l. 77-79).

Iš specialisto išvados Nr. G 898/2019(01) matyti, kad J. M. nustatyta žaizda kairio peties šoniniame paviršiuje, padaryta galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2019-03-16. Kadangi žaizda yra pažengusio gijimo stadijoje, pasidengusi storu šašu, maskuojančiu jos kraštus ir kitas morfologines savybes, nurodyti jos padarymo mechanizmo nėra galimybės. Neatmetama, kad ji galėjo būti padaryta tiriamojo nurodytu būdu, t. y. peiliu. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (b.l. 31).

Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu parodė, kad 2019-03-16 buvo pas M. U. namuose, kur kartu su M. U., T. M. gėrė alų. Pas M. U. namuose taip pat buvo J. M.. Išėjus į lauką parūkyti J. M. su T. M. susikivirčijo, matė kaip J. M. pastūmė T. M., o pastarasis jį atgal pastūmė. Tuo metu iš parduotuvės grįžo M. U. ir juos išskyrė. Nukentėjusiojo ranka kraujavo. Pas T. M. jokio peilio nematė.

Liudytojas A. K. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti BPK 276 str. tvarka) parodė, kad 2019-03-16, apie 13.30 val., nuėjo į svečius pas draugą M. U., kuris gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Užėjęs pas M. pamatė, kad pas jį yra svečių. Pažįstamas T. M., M. mama ir iš matymo pažįstamas J., jo pavardės nežino. Visi kartu sėdėjo kambaryje. M. su T. M. gėrė alų. M. mama ir J. negėrė. Nuo to momento, kai atėjo, panašiai po penkiolikos minučių, T. M. ir J. išėjo į kiemą parūkyti. Jis liko kambaryje, M. tuo metu buvo išėjęs į parduotuvę. T. M. ir J. išėjus rūkyti, panašiai po 10 minučių ir jis nusprendė eiti į lauką parūkyti. Eidamas į lauką tarpduryje sutiko M., kuris grįžo iš parduotuvės, ėjo į kambarį padėti pirkinių. Išėjęs į lauką pamatė, kad J. stūmė T. M., po pastūmimo T. M. dešiniu kumščiu trenkė J. į kairį petį. Nematė, kad T. M. kumštyje būtų turėjęs kokį nors daiktą. Po to, kai T. M. trenkė J., jie nebesimušė, tarp jų vyko žodinis konfliktas. Tuo metu į lauką išėjo M., ėmė juos abu raminti. T. M. ir J. nusiramino. T. M. iš M. namų kiemo išėjo. T. M. išėjus J. skambino policijai. T. M. išėjus pamatė, kad J. dešinė ranka, peties srityje yra kruvina, kraujas matėsi per drabužius, kraujo dėmė pečio srityje buvo panašiai per pusės delno dydžio. Netrukus atvyko greitoji medicinos pagalba, po to policija. Dėl ko kilo konfliktas tarp T. M. ir J. nežino, tuo metu jie lauke buvo vieni. Matė, kad J. pirmas pastūmė T. M., tada T. M. J. dešiniu kumščiu trenkė į kairį petį. Tą dieną buvo išgėręs truputį alkoholio (b.l. 46-47).

Liudytoja M. U. teismo posėdžio metu parodė, kad 2019-03-16, apie 14 val., pas ją ir sūnų M. U. į namus atėjo A. K., T. M., kurie su sūnumi gėrė alų. Taip pat buvo atėjęs J. M.. Namuose jokio konflikto nebuvo. J. M. išėjus į lauką parūkyti išgirdo triukšmą. Kas vyko lauke, nežino. Išėjusi į lauką pamatė J. M. sužalotą ranką, o T. M. stovėjo su nedideliu peiliu rankoje, grasino J. M. užmušti. Nubėgo kviesti policijos, grįžus T. M. nebebuvo.

Liudytoja M. U. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti BPK 276 str. tvarka) parodė, kad2019-03-19, apie 14.00 val., buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Pas sūnų M. U. buvo atėjęs draugas A. ir dar vienas vaikinas, kurio nepažįsta, jį matė pirmą kartą, nežino kuo jis vardu ir pavarde. Vaikinas buvo aukštas, apvalaus veido, pasirodė, kad stambaus sudėjimo, nes buvo apsirengęs striukę, tamsių plaukų. Sūnus su draugais buvo kambaryje, gėrė alų. Ji buvo kitame kambaryje. Pas ją į svečius atvyko J. M., jis yra jos mirusio sūnaus draugas. Tą dieną buvo blaivi. J. M. taip pat buvo blaivus. Sūnaus paprašė, kad jis nueitų į parduotuvę nupirkti maisto produktų. Sūnui išėjus į parduotuvę, J. M. su nepažįstamu sūnaus draugu išėjo į kiemą parūkyti. Ji liko kambaryje. Būdama kambaryje išgirdo lauke triukšmą, išgirdo kaip nepažįstamas vaikinas J. sakė: „aš tave užmušiu, žinau, kur tu randiesi, lombarde užkasiu“. Girdėjo tik šio vaikino balsą, J. balso nesigirdėjo. Išėjusi į lauką pamatė, kad nepažįstamas vaikinas dešinėje rankoje laiko juodos spalvos peilį, peilis buvo mažas, sulenkiamas. Bendras peilio ilgis maždaug apie 10 cm, peilio ašmenys apie 5 cm. Pamačiusi vaikino rankoje peilį labai išsigando, iš karto ėmė drebėti rankos. Pasižiūrėjo į J. M., pamatė, kad sužeistas jo kairys petys, jis buvo apsirengęs megztiniu, matėsi, kad per kairę ranką nuo pečio bėga kraujas, matėsi kraujo dėmė. Suprato, kad peiliu J. M. sužeidė tas vaikinas, nors pačio fakto, kada J. M. buvo sužeistas nematė. Tuo metu iš parduotuvės grįžo sūnus M.. Sūnus ramino konfliktą. Buvo labai susijaudinusi, pasakė, kad paskambins policijai, tačiau iš patirto streso negalėjo surinkti pagalbos numerio. Sūnui grįžus, nepažįstamas vaikinas iš kiemo pasišalino, o J. M. pats paskambino policijai. Atvyko greitoji medicinos pagalba, sutvarstė J. M. žaizdą. Taip pat atvyko policijos pareigūnai, kurie J. M. išsivežė į policijos komisariatą. Nežino, kodėl kilo konfliktas tarp J. M. ir to jaunuolio, tuo metu buvo kambaryje, taip pat nematė kokiomis aplinkybėmis J. M. buvo sužalotas, matė tik tą faktą, kad nepažįstamas jaunuolis dešinėje rankoje turėjo peilį ir kad J. M. kairys petys buvo sužalotas (b.l. 52-53).

Liudytojas M. U. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinime nurodytu laiku pas jį į namus buvo atvykęs A. K. ir T. M., su kuriais gėrė alų. Tame pačiame name gyvena mama M. U., pas kurią buvo atvykęs J. M.. Mamai paprašius nupirkti maisto produktų, jis išėjo į parduotuvę. Grįžtant iš parduotuvės pamatė lauke susikibusius T. M. ir J. M., juos išskyrė. Tuo metu pas T. M. jokio peilio nematė. Nepamena, ar J. M. buvo sužalotas. Tuo metu buvo neblaivus, visų įvykio aplinkybių nepamena.

Liudytojas M. U. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti BPK 276 str. tvarka) parodė, kad 2019-03-16, apie pietus, pas jį namuose, adresu (duomenys neskelbtini), buvo atėjęs A. K. ir V.. V. pažįsta jau senai, visada galvojo, kad jo yra toks vardas, jo pavardės nežino, V. jį vadina visi pažįstami. Visi vartojo alkoholį. Namuose taip pat buvo mama M., pas ją į svečius atvyko jos pažįstamas J. M.. Jis su draugais sėdėjo viename kambaryje, mama su J. M. kitame. Mama su J. M. alkoholio nevartojo. Mama jo paprašė nueiti į parduotuvę, kadangi gamino pietus ir pritrūko produktų. Išėjo į parduotuvę, draugus paliko namuose. Grįžęs iš parduotuvės, namo kieme pamatė, kad J. M. stumdosi su V.. Jie buvo susikabinę, stumdė vienas kitą. Pribėgo prie jų, rankomis juos išskyrė, liepė nusiraminti. Kai juos atskyrė vienas nuo kito, jie nusiramino, daugiau nebesusikibo. J. M. pasakė, kad V. jį sužeidė peiliu, tačiau peilio skirdamas juos nematė. Tuo metu iš kambario išėjo mama M., ji turbūt išgirdo, kad tarp J. M. ir V. įvyko konfliktas, kadangi jie garsiai šūkavo vienas ant kito, keikėsi, liepė V. nešdintis iš jos namų. Po tokio mamos pareiškimo V. iš kiemo išėjo. V. išėjus pamatė, kad J. M. viršutinis drabužis yra kruvinas. Buvo kruvinas kairys petys. Nematė, kad V. būtų turėjęs kokį daiktą, kuriuo būtų galėjęs sužeisti J. M.. V. išėjus, J. M. paskambino bendruoju pagalbos telefonu, atvyko greitoji medicinos pagalba ir policija. Atvykus pagalbai su draugu A. buvo kambaryje. Dėl ko kilo konfliktas tarp V. ir J. M. bei kas pradėjo konfliktą nurodyti negali, nes tuo metu kieme nebuvo, nematė. Tuo metu, kai skyrė V. su J. M. lauke buvo A. K.. Apklausos metu sužinojo, kad V. tikrasis vardas ir pavardė yra T. M., iki šiol jam tai nebuvo žinoma, visada jį vadino V., manė, kad toks jo vardas (b.l. 49-50).

Liudytojas J. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinime nurodytu laiku pagal gautą pranešimą dėl konflikto nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur pasitiko nukentėjusysis J. M.. Jis paaiškino, kad pažįstamas peiliu jam dūrė į petį, sukėlė fizinį skausmą ir pasišalino. Name buvę kiti neblaivūs asmenys davė kaltinamojo T. M. numerį, jam pasiskambino, nuvažiavo jo paimti. Nukentėjusysis J. M. patvirtino, jog jį sužalojo būtent T. M.. Įvykio vietoje matė ant nukentėjusiojo peties įbrėžimą, iš žaizdos tekėjo kraujas. Apžiūrėjus kaltinamąjį, nerado peiliuko, jis taip pat nebuvo sužalotas.

Liudytojas J. Š. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti BPK 276 str. tvarka) parodė, kad 2019-03-16, apie 14.06 val., iš Utenos apskr. VPK OVS specialisto buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), nepažįstamas vyras pranešėjui grasino peiliu, sužalojo petį. Vyras iš įvykio vietos pasišalino. GMP nereikalinga. Kartu su kolege I. G. nuvyko į įvykio vietą nurodytu adresu, t. y. (duomenys neskelbtini). Namo kieme laukė pranešėjas, kuris prisistatė J. M.. Jis paaiškino, kad atėjo į svečius (duomenys neskelbtini). Šiuose namuose buvo neblaivus asmuo, kurį jis pažįsta iš matymo, kurio vardo pavardės nenurodė. J. M. paaiškino, kad namo kieme tarp jo ir nepažįstamo vyriškio įvyko žodinis konfliktas, dėl to, kad nepažįstamas vyriškis triukšmavo, J. M. ėmė jį raminti, tada neblaivus vyras rankoje turėtu mažu peiliu dūrė jam vieną kartą į petį ir jį sužalojo. J. M. teigė, kad jį sužalojęs vyras pasišalino. Taipogi J. M. nurodė, kad jį sužalojęs vyras buvo neblaivus. Bendraujant su J. M. matė, kad jo petys sužalotas, nes matėsi kraujo dėmė. J. M. buvo blaivus. Bendraujant su J. M. atvyko GMP, kuri suteikė jam pirminę pagalbą vietoje. Nurodytu adresu buvo dar du jaunuoliai, kurių vardų ir pavardžių nurodyti negali, jie buvo neblaivūs, teigė, kad J. M. sužalojimo fakto nematė. Vienas iš ten buvusių jaunuolių padiktavo J. M. peiliu sužalojusio vyro telefono numerį, tačiau nei vardo, nei pavardės nenurodė. Paskambino duotu numeriu, atsiliepė vyras, kuris pasakė, kad yra namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykus nurodytu adresu vyras laukė lauke, prie namo laiptinės. Vyrui pasakė, kad jis įtariamas nusikalstamos veikos padarymu, jog sužalojo asmenį, jis teigė, kad nieko nedarė. Vyras buvo sulaikytas. Paaiškėjo, kad tai T. M.. Jis buvo pristatytas į Utenos apskr. VPK areštinę, atlikta asmens apžiūra, asmens apžiūros metu peilis nebuvo rastas (b.l. 55-56).

Liudytojas D. V. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti BPK 276 str. tvarka) parodė, kad dirba pavėžėju nuosavu automobiliu VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris žymėtas taksi skiriamaisiais ženklais, t.y. lipdukais. 2019-03-16 nepamena, ar buvo gavęs iškvietimą vykti adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 58).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad aprašytas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas, darytas 2019-03-16, kai į Bendrąjį pagalbos centrą kreipėsi nukentėjusysis J. M., nurodydamas, kad (duomenys neskelbtini), buvo sužalotas peiliu nepažįstamo vyro (b.l. 68-71).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad aprašyta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini), t.y. namo kiemas. Apžiūrėjus įvykio vietą daiktų ar pėdsakų, turinčių reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui nenustatyta (b.l. 9-10).

Byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, jog T. M. konflikto metu, tyčia, iš pykčio peiliu durdamas nukentėjusiajam J. M. į petį, nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Kaltinamasis T. M. savo kaltę pripažino iš dalies ir nurodė, jog susistumdė su nukentėjusiuoju, tuo metu rankoje turėjo kišeninį atidarytuvą ir gindamasis galėjo juo užkabinti J. M.. Tuo tarpu nukentėjusysis J. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog žodinio konflikto metu su T. M., pastarasis peiliu jam dūrė į kairįjį petį, pats kaltinamojo nestumdė. Apie tai, kad kaltinamasis T. M. rankoje turėjo peilį, o ne atidarytuvą, patvirtino liudytoja M. U.. Teismas neturi pagrindo abejoti tiek nukentėjusiojo parodymais, tiek liudytojos M. U. parodymais, kadangi pastarieji nėra pažįstami su T. M., nenustatytas joks jų suinteresuotumas bylos baigtimi. Nukentėjusiojo sužalojimo faktą patvirtina specialisto išvada, kurioje nurodoma, jog dėl žaizdos kairio peties šoniniame paviršiuje J. M. nežymiai sutrikdyta sveikata, taip pat neatmetama galimybė, jog nukentėjusysis J. M. galėjo būti sužalotas peiliu. Be to, nukentėjusysis iš karto po įvykio skambino bendruoju pagalbos telefonu, taip pat bendravo su policijos pareigūnu J. Š. ir jiems nurodė analogiškas įvykio aplinkybes. Liudytojas J. Š. patvirtino, jog matė nukentėjusįjį J. M. sužalotą, kuris paaiškino, jog jį peiliu sužalojo T. M.. Liudytojas A. K. patvirtino, jog matė konflikto pradžią kaip T. M. ir J. M. susistumdė, o liudytojas M. U. išskyrė susikibusius T. M. ir J. M.. Šių įrodymų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog T. M. sužalojo J. M. tyčia, iš pykčio kilus žodiniam konfliktui. Byloje nenustatyta, jog nukentėjusysis J. M. būtų atlikęs kokius nors pavojingus veiksmus, keliančius T. M. sveikatai, gyvybei ar turtui tiesioginę, realią ir akivaizdžią grėsmę, dėl kurios T. M. būtų reikėję gintis. Taip pat byloje nėra duomenų, kad šio konflikto metu T. M. patyrė kokius nors sužalojimus, taip pat kad buvo sugadintas jo turtas (pvz., suplėšyti rūbai). Be to, T. M. į atitinkamas institucijas dėl nukentėjusiojo J. M. prieš jį atliktų veiksmų, nuo kurių jam neva reikėjo gintis, nesikreipė. Todėl atmetama T. M. versija dėl būtinosios ginties situacijos buvimo.

Taigi, nukentėjusiojo duoti parodymai sutampa su liudytojų parodymais, specialisto išvadomis, iš dalies ir pačio kaltinamojo T. M. parodymais ir tai sudaro vieningą įrodomąją medžiagą ir leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog T. M. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t.y., kad dūrė vieną kartą peiliu nukentėjusiajam J. M. į petį, taip padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, o tokie jo veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, būdamas neteistas, administracine tvarka baustas, dauguma nusižengimų už KET pažeidimus, psichiatro ir priklausomybių ligų įskaitoje neįregistruotas, dirba pagal individualios veiklos pažymą.

Įvertinus T. M. asmenybę apibūdinančius duomenis, padarytos veikos pavojingumą, jam skirtina bausmė – laisvės apribojimas (BK 48 str.).

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis J. M. civiliniu ieškiniu prašė iš kaltinamojo priteisti 20 000 EUR neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško įvykdymo dienos (b.l. 33). Ieškinyje nurodoma, jog dėl padaryto nusikaltimo jis patyrė nepatogumų, sumažėjo bendravimo galimybės, atsirado nepasitikėjimas žmonėmis, nerimas, pablogėjo gyvenimo kokybė, miegas, atsirado neužtikrintumas ir pergyvenimai.

Kaltinamasis T. M. civilinio ieškinio nepripažino.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog kaltinamasis T. M. nežymiai sužalojo nukentėjusįjį J. M., dėl ko jis patyrė aukščiau nurodytus dvasinius išgyvenimus bei skausmą, kas neabejotinai laikytina neturtine žala. Tačiau prašoma priteisti neturtinė žala yra per didelė, neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus, bei formuojamą teismų praktiką analogiškose bylose. Teismas laiko, kad nagrinėjamojoje byloje teisingas dydis neturtinei žalai atlyginti yra 500 EUR, todėl ši suma priteistina iš T. M. nukentėjusiojo naudai.

Pagal formuojamą kasacinės instancijos teismo praktiką procesinės palūkanos priteisiamos ne tik bylose, kai piniginė prievolė atsiranda iš sutarties, bet ir bylose, kai žala kyla iš delikto (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-144/2014, 3K-3-217-690/2018 ir kt., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4-699/2015, 2K-352-976/2018).

Kadangi T. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d., iš jo priteisintinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 500 EUR sumą nuo teismo nutarties perduoti baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio 8 d., iki teismo sprendimo dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo.

Dėl daiktinių įrodymų

CD laikmena su garso įrašu (b.l. 67), paliktina byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

T. M. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 65,66 str., į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laikotarpį nuo 2019 m. kovo 16 d., 14.20 val., iki 2019 m. kovo 18 d., 12.50 val., vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Priteisti iš T. M. 500 EUR nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti J. M. naudai.

Priteisti iš T. M. nukentėjusiojo J. M. naudai penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 500 EUR sumą nuo teismo nutarties perduoti baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio 8 d., iki teismo sprendimo dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo.

CD laikmeną palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.

Išaiškinti bylos nagrinėjimo teisme dalyviams, kad padavus apeliacinį skundą, skundas apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka išskyrus atvejus, kai apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta padėtį bloginančiais pagrindais, kai apeliacinis skundas paduodamas dėl to, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių arba dėl to, kai prašoma panaikinti apkaltinamąjį, išteisinamąjį nuosprendžius ar nuosprendį, kuriuo nutraukta byla arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės, arba proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, taip pat, kai byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus.

Teisėja Kristina Latožienė