- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-03-07
- Bylos Nr.
- 1-16-470/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 52-1-00982-12
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Snaigė Juknevičienė
- Kaltinamasis
- R. B.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Snaigė Juknevičienė, sekretoriaujant Redai Narijauskienei, dalyvaujant prokurorui Ryčiui Kirkliauskui, kaltinamajam R. B., jo gynėjui adv. padėjėjui Vytautui Adžgauskui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, spec.vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 183 str. 1 d., 223 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis R. B. laikotarpyje nuo 2011-08-16 iki 2012-01-06, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, pasisavino jo žinioje buvusį UAB (duomenys neskelbtini) turtą, o būtent, 2011-08-16 dokumentų ir turto perdavimo – priėmimo aktu iš UAB (duomenys neskelbtini) “ buvusios direktorės G. S. priimtus 10 000 Lt, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini) 10 000 Lt turtinę žalą.
Tokiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 183 str. 1 d.
Taip pat jis laikotarpyje nuo 2011-08-16 iki 2012-01-06, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriumi, pasisavino jo žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini) turtą, o būtent, 2011-09-26 d. iš UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB Šiaulių banke, išėmė 1500 Lt grynais pinigais, o 2011-10-14 d. išėmė 4600 Lt grynais pinigias ir jų jokia forma negrąžino, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini) 6 100 Lt turtinę žalą.
Tokiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 183 str. 1 d.
R. B. dar buvo kaltinamas pagal LR BK 223 str. 1 d. tuo, kad, būdamas uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) direktoriumi, aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą ir dėl to iš dalies negalima nustatyti šios įmonės veiklos, bendrovės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūro, nuosavo kapitalo. Jis laikotarpyje nuo 2011-08-16 iki 2012-01-06, pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nurodymus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio 1 dalies nurodymus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; 12 straipsnio 4 dalies nurodymus, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti; 16 straipsnio 1 dalies nurodymus, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose; 16 straipsnio 3 dalies, nurodymus, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka:
- į tvarkomą apskaitą neįtraukė, apskaitos registruose neįregistravo statybinių medžiagų įsigijimo, pagal 2011-09-29 UAB „Senukų prekybos centras“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą SS Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 1394,21 Lt sumai, kur 1152,24 Lt medžiagų vertė, 241,97 Lt PVM, ir 1430,51 Lt sumokėjimo, pagal 2011-09-29 pinigų priėmimo kvitą GPA Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinių operacijų, nesurašė 1430,51 Lt išlaidavimo dokumentų, dėl ko negalima nustatyti, ar statybinės medžiagos 1152,24 Lt sumai buvo panaudotos UAB “(duomenys neskelbtini)” reikmėms, negalima nustatyti, iš kokių lėšų R. B. sumokėjo UAB „Senukų prekybos centras“ 1430,51 Lt ir dėl iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini) “ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros ,
- į tvarkomą apskaitą neįtraukė, apskaitos registruose neįregistravo kuro įsigijimo ir apmokėjimo ūkinių operacijų, pagal aštuonis 2011 metų spalio mėn. kuro pirkimo čekius bendrai 524,45 Lt sumai, kur 433,43 Lt kuro vertė, 91,02 Lt PVM; nesurašė 524,45 Lt išlaidavimo dokumentų, dėl ko negalima nustatyti, kas UAB „(duomenys neskelbtini) vardu pirko kurą, negalima nustatyti, ar kuras buvo panaudotas UAB “(duomenys neskelbtini) reikmėms, negalima nustatyti, kas ir iš kokių lėšų sumokėjo už kurą 524,45 Lt ir dėl to pagal bendrovėje tvarkomą buhalterinę apskaitą iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros ,
- į tvarkomą apskaitą neįtraukė, apskaitos registruose neįregistravo įvairių statybinių medžiagų įsigijimo ūkinių operacijų pagal UAB „Senukų prekybos centras“ 2011 metų spalio mėn. išrašytas penkiolika PVM sąskaitų faktūrų bendrai 1030,51 Lt sumai, kur 851,68 Lt medžiagų vertė, 178,83 Lt PVM, ir apmokėjimo bendrai 1030,51 Lt sumai ūkinių operacijų, nesurašė 1030,51 Lt išlaidavimo dokumentų, dėl ko negalima nustatyti, kas UAB „(duomenys neskelbtini) “ vardu pirko statybines medžiagas, negalima nustatyti, ar statybinės medžiagos buvo panaudotos UAB (duomenys neskelbtini)” reikmėms, negalima nustatyti, kas ir iš kokių lėšų sumokėjo už statybines medžiagas 1030,51 Lt, ir dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) “ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros ,
- į tvarkomą apskaitą neįtraukė, apskaitos registruose neįregistravo įvairių statybinių medžiagų įsigijimo ūkinių operacijų pagal įvairių tiekėjų 2011 metų spalio mėn. išrašytas penkias PVM sąskaitas faktūras bendrai 373,82 Lt sumai, kur 308,92 Lt medžiagų vertė, 64,90 Lt PVM, ir apmokėjimo bendrai 373,82 Lt sumai ūkinių operacijų, nesurašė 373,82 Lt išlaidavimo dokumentų, dėl ko negalima nustatyti, kas UAB „(duomenys neskelbtini) “ vardu pirko statybines medžiagas, negalima nustatyti, ar statybinės medžiagos buvo panaudotos UAB (duomenys neskelbtini)” reikmėms, negalima nustatyti, kas ir iš kokių lėšų sumokėjo už statybines medžiagas 373,82 Lt ir dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini) “ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros ,
- į tvarkomą apskaitą neįtraukė, apskaitos registruose neįregistravo automobilio remonto darbų ūkinių operacijų pagal 2011-10-05 UAB „Tanagra“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą VKL11 Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 156 Lt sumai, kur 128,93 Lt remonto darbai, 27,07 Lt PVM, ir apmokėjimo ūkinių operacijų bendrai 156 Lt sumai, nesurašė 156 Lt išlaidavimo dokumentų, dėl ko negalima nustatyti, ar automobilio remonto darbai susiję su UAB “(duomenys neskelbtini) reikmėmis, negalima nustatyti, kas ir iš kokių lėšų sumokėjo 156 Lt už automobilio remontą ir dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Be to, jis pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nurodymus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio 4 dalies nurodymus, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti; 16 straipsnio 1 dalies nurodymus, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, 16 straipsnio 3 dalies nurodymus, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka, nes:
- į tvarkomą apskaitą neįtraukė, apskaitos registruose neįregistravo darbuotojų nuomos ūkinių operacijų pagal 2011-10-03 PVM sąskaitą faktūrą ERT Nr(duomenys neskelbtini) bendrai 6823,89 Lt sumai, kur 5639,58 Lt paslaugų vertė, 1184,31 Lt PVM, UAB „(duomenys neskelbtini) “ įsiskolinimo 6823,89 Lt sumai ir bendrovės „(duomenys neskelbtini) “ apmokėjimo bendrai 10235,58 Lt sumai ūkinių operacijų ir dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini) “ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros,
- į tvarkomą apskaitą neįtraukė, apskaitos registruose neįregistravo plokštės ir transporto paslaugų įsigijimo ūkinių operacijų pagal 2011-10-13 UAB „Senukų prekybos centras“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą SS Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 460,68 Lt sumai, kur 366,73 Lt plokštės vertė, 14 Lt transporto paslaugų vertė ir 79,95 Lt PVM, dėl ko negalima nustatyti, kas UAB „(duomenys neskelbtini) “ vardu pirko statybines medžiagas su jų pristatymu už 460,68 Lt, negalima nustatyti, ar šios medžiagos buvo panaudotos UAB “(duomenys neskelbtini)” reikmėms, negalima nustatyti, ar už šias medžiagas buvo apmokėta ir dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini) “ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros,
- į tvarkomą apskaitą neįtraukė, apskaitos registruose neįregistravo apskaitos tvarkymo paslaugų pirkimo už 681,23 Lt, baudos už 420 Lt ir įsiskolinimo bendrovei „(duomenys neskelbtini) “ bendrai 1101,23 Lt sumai ūkinių operacijų ir dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini) “ veiklos, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros,
- 2011 metų rugsėjo ir spalio mėnesiais į apskaitą neįtraukė, apskaitos registruose neįregistravo iš viso 1982,13 Lt VSD įmokų sumokėjimo ir įsiskolinimo sumažėjimo VSDFV ūkinių operacijų ir dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini) turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros,
- 2011 spalio mėnesį į apskaitą neįtraukė, tvarkomos apskaitos registruose neįregistravo po 700 Lt darbo užmokesčio išmokėjimo V. P. ir S. V. bei įsiskolinimo šiems asmenims sumažėjimo iš viso 1400 Lt ūkinių operacijų ir dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini) “ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros,
- į UAB “(duomenys neskelbtini)” apskaitą neįtraukė, apskaitos registruose neįregistravo laikotarpiu nuo 2011-09-26 iki 2011-10-25 nurašytų banko mokesčių 52,45 Lt sumai ūkinių operacijų ir dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini) “ veiklos, turto, nuosavo kapitalo,
- į UAB “(duomenys neskelbtini)” apskaitą neįtraukė, tvarkomos apskaitos registruose neįregistravo 700 Lt pervedimo V. B. ir jų panaudojimo ūkinių operacijų, 700 Lt išmokėjimo R. S. ir įsiskolinimo R. S. sumažėjimo ūkinių operacijų, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini) “ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros ,
-2011 metų spalio mėnesį į UAB “(duomenys neskelbtini)” apskaitą neįtraukė, apskaitos registruose neįregistravo darbo užmokesčio 300-400 Lt sumoje išmokėjimo S. V. ūkinių operacijų, dėl ko negalima nustatyti, iš kokių lėšų R. B. sumokėjo S. V. 300-400 Lt ir dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini) “ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Žemesnės instancijos teismas
K. R. B. kaltu dėl padarytų nusikaltimų neprisipažino. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis nuo 2011 m. rugpjūčio 16 d. iki 2012 m. sausio 6 d. buvo paskirtas UAB “(duomenys neskelbtini)” direktoriumi. UAB “(duomenys neskelbtini)” vienintele akcininke buvo tuometinė jo sutuoktinė V. B.. Bendrovę ji įsigijo iš UAB “(duomenys neskelbtini)”. Nuo įmonės įsigijimo momento jis perėmė įmonės dokumentus ir įmonei vadovavo, bendrovė daugiausia vertėsi statybos ir remonto darbais, taip pat transportavimu ir prekyba. Bendrovės buhaltetinę apskaitą pagal iš anskčiau sudarytą sutartį vykdė UAB “(duomenys neskelbtini)”. Jis pats buhalterinių žinių neturi, visus buhalterinei apskaitai reikalingus dokumetnus tvarkingai teikė uždarajai akcinei benrovei “(duomenys neskelbtini)”. Jo vadovaujamos įmonės buhalterinius dokumentus į UAB “(duomenys neskelbtini)” pristatydavo ne jis pats asmeniškai, bet jo pavedimu darbų vadovas arba dokumentus siųsdavo paštu. Dokumentai būdavo pateikiami du kartus per mėnesį. Taip jis pateikė apskaitą tvarkančiai bendrovei visus reikalingus dokumentus pagal jo vadovaujamso įmonės atliktas ūkines operacijas, tačiau dėl to, kad kažkuriuo metu jo įmonė nesumokėjo apskaitą tvarkančiai UAB “(duomenys neskelbtini)” už teikiamą paslaugą, pastaroji nustojo apskaitą tvarkyti, o nuo 2011 m. lapkričio mėnesio, jam susirgus onkologine liga ir dėl intensyvaus gydymo netekus galimybės dirbti, jo vadovaujama bendrovė “(duomenys neskelbtini)” veiklos visai nevykdė. Nesutinka su pareikštu kaltinimu dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo, kadangi pagal savo galimybes jis rūpinosi, kad apskaita būtų atlikta. Taip pat neigia pasisavinęs UAB “(duomenys neskelbtini)” 10 000 Lt ir 6 100 Lt, iš viso 16 100 Lt. Nurodo, kad 10 000 Lt, dėl kurių pasisavinimo jis kaltinamas, jis negavo iš buvusios direktorės G. S., kaip yra nurodyta perdavimo akte, bet už tokio dydžio sumą bendrovę “(duomenys neskelbtini)” įsigijo. Likusius pinigus, dėl kurių pasisavinimo kaltinams, t.y. per du kartus iš bendrovės kasos paimtus 6 100 Lt (1 500 Lt ir 4 600 Lt) jis panaudojo bendrovės reikmėms, tik to negali įrodyti, nes neišliko bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai. Paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl visų veikų pripažino pilnai, nes siekė kuo greitesnio tyrimo užbaigimo, kadangi susirgo onkologine liga ir neturėjo vidinių jėgų dalyvauti ilgame tyrime, sutiko su pareikštu kaltinimu, nes taip siekė tik vieno tikslo – kuo skubiau gydytis. Šiuo metu yra pasveikęs ir supranta, kad jam pareikštas kaltinimas yra neteisingas, jis nusikaltimų nepadarė.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu R. B. dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 223 str. 1 d., 183 str. 1 d., padarymo kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad 2011-08-24 iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini) “, ją UAB „(duomenys neskelbtini) “ jam atidavė už skolas. Nuo tos pačios dienos jis buvo paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriumi. Nuo įmonės įsigijimo mometno visus dokumentus, susijusius su įmonės veikla, tvarkė jis pats, o visus buhalterinius dokumentus pagl sutartį tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini) “. Jo žmona V. B. tapo UAB „(duomenys neskelbtini) “ akcininke, bet įmonės veikloje nedalyvavo. Prisipažįsta, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriumi, į tvarkomą apskaitą neįtraukė, apskaitos registruose neįregistravo statybinių medžiagų įsigijimo pagal 2011-09-29 UAB „Senukų prekybos centras“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą SS Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 1394,21 Lt sumai, ir 1430,51 Lt sumokėjimo pagal 2011-09-29 pinigų priėmimo kvitą GPA Nr. (duomenys neskelbtini), nesurašė 1430,51 Lt išlaidavimo dokumentų, į tvarkomą apskaitą neįtraukė, apskaitos registruose neįregistravo kuro įsigijimo ir apmokėjimo ūkinių operacijų pagal aštuonis 2010 metų spalio mėn. kuro pirkimo čekius bendrai 524,45 Lt sumai, nesurašė šiai pinigų sumai išlaidavimo dokumentų, į tvarkomą apskaitą neįtraukė, apskaitos registruose neįregistravo įvairių statybinių medžiagų įsigijimo ūkinių operacijų pagal UAB „Senukų prekybos centras“ 2011 metų spalio mėn. išrašytas penkiolika PVM sąskaitų faktūrų bendrai 1030,51 Lt sumai, nesurašė 1030,51 Lt išlaidavimo dokumentų, į tvarkomą apskaitą neįtraukė, apskaitos registruose neįregistravo įvairių statybinių medžiagų įsigijimo ūkinių operacijų pagal įvairių tiekėjų 2011 metų spalio mėn. išrašytas penkias PVM sąskaitas faktūras bendrai 373,82 Lt sumai, nesurašė 373,82 Lt išlaidavimo dokumentų, į tvarkomą apskaitą neįtraukė, apskaitos registruose neįregistravo automobilio remonto darbų ūkinių operacijų pagal 2011-10-05 UAB „(duomenys neskelbtini) “ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą VKL11 Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 156 Lt sumai, ir nesurašė 156 Lt išlaidavimo dokumentų, į tvarkomą apskaitą neįtraukė, apskaitos registruose neįregistravo darbuotojų nuomos ūkinių operacijų pagal 2011-10-03 PVM sąskaitą faktūrą ERT Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 6823,89 Lt sumai, pagal 2011-10-13 UAB „Senukų prekybos centras“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą SS Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 460,68 Lt sumai, apskaitos tvarkymo paslaugų pirkimo už 681,23 Lt, baudos už 420 Lt ir įsiskolinimo bendrovei „(duomenys neskelbtini) “ bendrai 1101,23 Lt sumai ūkinių operacijų, 2011 metų rugsėjo ir spalio mėnesiais į apskaitą neįtraukė, Bendrovės tvarkomos apskaitos registruose neįregistravo iš viso 1982,13 Lt VSD įmokų sumokėjimo ir įsiskolinimo sumažėjimo, 2011 spalio mėnesį į apskaitą neįtraukė, tvarkomos apskaitos registruose neįregistravo po 700 Lt darbo užmokesčio išmokėjimo V. P. ir S. V. bei įsiskolinimo šiems asmenims sumažėjimo, iš viso 1400 Lt ūkinių operacijų, laikotarpiu nuo 2011-09-26 iki 2011-10-25 nurašytų banko mokesčių 52,45 Lt sumai ūkinių operacijų, 700 Lt pervedimo V. B. ir jų panaudojimo ūkinių operacijų, 700 Lt išmokėjimo R. S. ir įsiskolinimo R. S. sumažėjimo ūkinių operacijų, darbo užmokesčio 300-400 Lt sumoje išmokėjimo S. V. ūkinių operacijų. Šių pinigų jis nurodo nepasisavinęs, juos panaudojo bendrovės veikloje. Taip pat pripažino, kad pasisavino jo žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini) “ turtą, o būtent, 2011-08-16 dokumentų ir turto perdavimo – priėmimo aktu iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ buvusios direktorės G. S. priimtus 10 000 Lt ir 2011-09-26 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB Šiaulių banke, išimtus 1500 lt grynais, o 2011-10-14 d. išimtus 4600 Lt. grynais. Šiuos pinigus panaudojo savo reikmėms. Kad padarė šiuos nusikaltimus, labai gailisi, padarytą žalą bankroto administratoriui nurodė padengsiąs dalimis, mokėjimo grafiką bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini) “ įgaliotasis asmuo D. J. sudarė, jis su tuo grafiku sutinka, pinigus nurodo sumokėsiąs nurodytomis datomis( tomas Nr. 3 ,b.l. 77-78).
Vėlesnėje apklausoje įtariamuoju R. B. ėmė neigti kaltę ir nurodė, kad kadangi visus UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinius reikalus tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini) “, tai būtent ši bendrovė, o ne jis privalėjo sutvarkyti visus buhalterinius reikalus. Jis visus buhalterinius dokumentus atiduodavo UAB „(duomenys neskelbtini) “. Visas PVM sąskaitas faktūras, pirkimo čekius, jis perdavė UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorei G. S. ir moterims, kurios dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) “, jos tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinę apskaitą ir turėjo įtraukti šiuos dokumentus į UAB „(duomenys neskelbtini) “ apskaitą. 10 000 Lt , tariamai perduotų 2011-08-16 dokumentų ir turto perdavimo – priėmimo aktu iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ buvusios direktorės G. S., jis negavo. Jis tik pasirašė perdavimo - priėmimo aktą jo neskaitęs. Galvojo, kad perduodami tik dokumentai, apie jokius pinigus nieko nežinojo. 2011-09-26 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)” atsiskaitomosios sąskaitos išėmė 1500 Lt grynais pinigais ir 2011-10-14 d. – 4600 Lt grynais pinigais, tuos pinigus panaudojo ūkinėms išlaidoms: benzinui, padangų pirkimui, detalių pirkimui, statybinių medžiagų pirkimui, automobilio nuomai, darbo įrankių pirkimui, darbuotojų atlyginimams, jų maistpinigiams. Visus pirkimo čekius jis yra atidavęs UAB „(duomenys neskelbtini) “, bet UAB „(duomenys neskelbtini) “ darbuotojos nesuvedė šių duomenų į UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinę apskaitą (t 3, b.l. 96-97).
BUAB „(duomenys neskelbtini) “ administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini) “ pareiškimu informuojama, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ galimai aplaidžiai tvarko apskaitą, bando nuslėpti turto pasisavinimą (t. 1, b.l. 52-53).
BUAB „(duomenys neskelbtini) “ administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini) “ pareiškimu informuojama, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorius R. B. bankroto administratoriui neperdavė jokių buhalterinių dokumentų (t. 1, b.l. 67).
Iš 2012-08-22 buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimo-priėmimo akto matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ darbuotoja V. V. perdavė UAB „(duomenys neskelbtini) “ (bankroto administratorius) atstovei D. J. buhalterinius dokumentus (t. 1, b.l. 84).
2013-09-24 FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialistas pateikė išvadą Nr. 5-2/162, kurioje konsttavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ laikotarpyje nuo 2011-06-07 iki 2012-06-12 buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. nurodymus, pagal kuriuos į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 str. 1 d. nurodymus, pagal kuriuos visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; 12 str. 4 d. nurodymus, pagal kuriuos apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti; 16 str. 1 d. nurodymus, pagal kuriuos ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, 16 str. 3 d., nurodymus, pagal kuriuos apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka. Taip pat 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. nurodymus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 str. 4 d. nurodymus, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti; 16 str. 1 d. nurodymus, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, 16 str. 3 d., nurodymus, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka (t. 2, b.l. 18-130).
Liudytoja apklausta BUAB „(duomenys neskelbtini) “ bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini) “ įgaliota atstovė D. J. nurodė, kad 2012-06-14 Kauno apygardos teismas paskelbė UAB „(duomenys neskelbtini) “ bankrotą ir įpareigojo per 10 dienų pateikti visus dokumentus, reikalingus bankroto procedūrai. Bankroto procedūrą vykdyti buvo pavesta jai. Gavusi Kauno apygardos teismo nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir dokumentus ji nustatė, kad paskutinis įmonės direktorius buvo A. V., todėl pirmiausiai ieškojo jo. Kadangi jo nesurado, tuomet ieškojo anksčiau buvusio direktoriaus R. B.. R. B. telefonu pasakė, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ dokumentus, o būtent įmonės apvalų antspaudą, registracijos išrašą, įstatus, steigimo aktą, steigėjo sprendimą ir kt. įmonės registracijos dokumentus, buhalterinės apskaitos sutartį, įmonės banko sąskaitos dokumentus Šiaulių bankas su sąskaitos likučiu jis 2011-08-16 perėmė iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ buvusios direktorės G. S.. Nors perdavimo – priėmimo akte nurodyta, kad R. B. iš G. S. perėmė ir 10 050 Lt, bet jis paaiškino, kad šios pinigų sumos negavo. Pagal banko išrašus buvo matyti, kad buvusi UAB“(duomenys neskelbtini) “ direktorė G. S. 2011-06-09 bankiniu pavedimu iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ sąskaitos į savo asmeninę banko sąskaitą pervedė 10 000 Lt, t.y. visą UAB „(duomenys neskelbtini) “ įstatinį kapitalą, nurodydama bankinės operacijos pagrindą - ūkinėms išlaidoms (nors G. S. UAB „(duomenys neskelbtini) “ finansinės apyskaitos nepateikė), todėl UAB „(duomenys neskelbtini) “ kreipėsi teismą dėl žalos atlyginimo. 2012-11-12 Trakų rajono apylinkės teismas priėmė sprendimą už akių ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ ieškinį tenkino. Tada G. S. 2012-11-20 kreipėsi su pareiškimu į teismą, kad būtų panaikintas tas sprendimas už akių. Vyko žodinis nagrinėjimas ir 2013-03-29 sprendimu UAB „(duomenys neskelbtini) “ ieškinys buvo atmestas, kadangi G. S. pateikė kasos pajamų orderį, kuriame nurodyta, kad pinigai 2012-06-09 buvo įnešti į UAB „(duomenys neskelbtini) “ sąskaitą. Kasos pajamų orderis buvo pasirašytas tik G. S. ir nebuvo buhalterio parašo. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini) “ neturėjo UAB „(duomenys neskelbtini) “ balanso, taigi nežino, ar šie pinigai į įmonės kasą buvo įnešti. Taip pat laikotarpyje nuo 2012-06-12 iki 2012-08-06 d., UAB „(duomenys neskelbtini) “ kreipėsi į bankroto administratorių su kreditoriniu reikalavimu, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ jiems liko skolinga 1858.58 Lt už buhalterines paslaugas, tada D. J. sužinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ tvarkė UAB “(duomenys neskelbtini) “ buhalterinę apskaitą. Tada ji kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir pareikalavo pateikti visus UAB „(duomenys neskelbtini) “ dokumentus. UAB „(duomenys neskelbtini) “ perdavė šiuos dokumentus: darbo užmokesčio žiniaraščius nuo 2011-08-01 iki 2011-09-30, darbo laiko apskaitos žiniaraščius nuo 2011-08-01 iki 2011-09-30, didžiosios knygos operacijų žurnalą 2011-11-30 dienai, skolų kreditoriams žiniaraštį 2011-11-30 dienai, balansą 2011-11-30 dienai, SODROS formas, SODROS raštus, VMI formas, VMI raštus, avanso apyskaitą, darbo sutartis, įsakymus, akcininko sprendimus, pirkimų ir pardavimų sąskaitas faktūras nuo 2011-09-01 iki 2011-10-31. UAB „(duomenys neskelbtini) “ atstovė V. V. paaiškino, kad daugiau UAB „(duomenys neskelbtini) “ dokumentų neturi. Analogiški liudytojos parodymai buvo užfiksuoti apklausus ją ikiteisminio tyrimo metu (t 2, b. l. 131-134).
L. V. B. parodė, kad 2011 m. rugpjūčio mėn. jos buvęs sutuoktinis R. B. įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini) “. Ši įmonė užsiėmė statyba. Įmonės akcininke tapo ji, jai priklausė 100 procentų akcijų. Šios įmonės veikla nesidomėjo. Buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini) “. Ji įmonės veikla nesidomėjo, nes įmonės reikalai šeimos susitarimu buvo patikėti R. B. ir jų sūnui J. B.. Kažkuriuo metu tarp Romualdo ir J. B. įvyko kažkoks konfliktas, jo esmės ji nežino. Konflikto pasekoje R. B. atsisakė būti UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriumi ir J. B. perdavė UAB „(duomenys neskelbtini) “ dokumentus bei antspaudą. Ji girdėjo, kad J. įmonę pardavė naujam žmogui, kuris tapo šios įmonės direktoriumi. Ar buvo pildyti kokie perdavimo dokumentai, nežino. Ji žino, kad J. B. šią įmonę ketino parduoti Baltarusijos piliečiams. Taip pat ji 2011-10-17 nuo UAB „(duomenys neskelbtini) “ sąskaitos pervedė į savo asmeninę sąskaitą Citadele banke 700 Lt, tam kad sumokėtų bendrovės darbuotojui R. S. 700 Lt. S. reikėjo skubiai pinigų, ji bandė juos sumokėti pavedimu, bet nepasisekė, todėl pinigai buvo nuimti nuo bendrovės sąskaitos ir turėjo būti sumokėti grynais pinigais S.. Nuimtus pinigus ji perdavė R. B., o ar jis pinigus sumokėjo S. ar ne, ji nežino.
L. R. S. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ jis dirbo nuo 2011-08-18 iki 2011-10-19 suvirintoju – betonuotoju. Jam darbo užmokestis buvo mokamas grynais pinigais ir 700 Lt pirmiausiai buvo pervesti į jo sąskaitą, bet R. B. liepė jam pinigus grąžinti į įmonės sąskaitą, o vėliau 700 Lt buvo išmokėtas grynais pinigais (t. 2, b.l. 177).
L. S. V. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ jis įsidarbino apie 2011 metus. Jis žino, kad S. grynais pinigais buvo išmokėta už darbą. Kokia suma jam buvo išmokėta, nežino. Vėliau jam , R. S. ir V. P. darbo užmokestis buvo išmokėtas 2011 spalio mėnesį. Darbo užmokestis buvo išmokėtas ne visas, todėl jie atsisakė dirbti ir nutraukė darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini) “.
Liudytojas A. V. parodė, kad 2012 m. J. B. paprašė jo, kad jis taptų jo tėvo R. B. vadovaujamos įmonės UAB (duomenys neskelbtini) “ direktoriumi. Suprato, kad reikės atlikti tik formalias funkcijas, už paslaugą pasiūlė 200 Lt ir jis sutiko. Jam nurodė nueiti į Registrų centrą užregistruoti įmonės duomenų paksikeitimą dėl direktoriaus, o paskui šią įmonę nurodė parduosiąs parduos Baltarusijos Respublikos piliečiams. Kas tai per įmonė, kuo ji užsiima, kam ji priklausė anksčiau, jis Jokūbo net neklausė. Jis nemanė, kad daroma kažkokia nusikalstama veika, pasitikėjo J.. J. jį užtikrino, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ yra naujai įkurta įmonė, dar veiklos nevykdo, o kokią veiklą vykdys, net neklausė, manė, kad ją greitai parduos Baltarusijos piliečiams kaip žadėjo J., ir viskas tuo pasibaigs. Jis kartu su J. B. nuvažiavo į Registrų centrą Vilniuje, jis pasirašė kažkokius Jokūbo jam pateiktu sdokumentus, pasitikėjo J.. Dokumentus pridavė į Registrų centrą. Išėjus iš Registrų centro J. B. jam padavė 200 Lt už įmonės persirašymą. Nei įmonės dokumentų, nei spaudo jam neperdavė. Kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ paskelbtas bankrotas ir kad yra ieškomi šios įmonės dokumentai, sužinojo tik 2012 metais spalio mėnesį, kai iš Vilniaus tardymo izoliatoriaus buvo atvežtas į Alytaus AVPK pas tyrėją į apklausą, joks bankroto administratorius iš jo jokių dokumentų nereikalavo, o jis jokių UAB „(duomenys neskelbtini) “ dokumentų neturėjo. B. J. susitiko maždaug po 2 savaičių po įmonės perregistravimo Vėliau J. B. dar buvo jį sutikęs, jie Resistrų centre perrašė įmonę kažkokiam kitam asmeniui.
Liudytoja G. S. parodė, kad 2011-06-09 ji buvo paskirta UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktore. Tuo metu vyko UAB „(duomenys neskelbtini) “ pardavimas. Pardavėjas buvo UAB „(duomenys neskelbtini) “, pirkėjas V. B.. Pagal nustatytą tvarką G. S. nuo UAB „(duomenys neskelbtini) “ sąskaitos nuėmė 10 000 Lt (įstatinio kapitalo suma) ir nuimtus pinigus įnešė į bendrovės kasą, pinigus užpajamavo surašydama kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini). Visa 10 000 lt. buvo perduota įmonės savininkui R. B.. Perduodant bendrovės turtą naujam direktoriui R. B. buvo surašytas dokumentų ir turto perdavimo aktas, kurio pirmuoju punktu yra nurodyta, kad perduodama UAB „(duomenys neskelbtini) “ kasa su 10 050 Lt. likučiu. Ji mokestiniu pavedimu 2011-06-06 iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ sąskaitos į UAB „(duomenys neskelbtini) “ sąskaitą įnešė 10 000 lt, kadangi steigiant įmonę turi būti suformuotas įstatinis kapitalas. Taigi šiuos 10 000 lt įnešė kaip įstatinį kapitalą. Mokestiniu pavedimu 2011-06-09 iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ sąskaitos pervedė į savo asmeninę sąskaitą 10 000 Lt todėl, kad įneštų į UAB „(duomenys neskelbtini) “ kasą grynais pinigais. Ji taip padarė todėl, kad nauji akcininkai ir naujas vadovas, tik įsigiję įmonės akcijas, galėtų disponuoti įmonės pinigais, esančiais įmonės kasoje. Jeigu pinigai būtų likę UAB „(duomenys neskelbtini) “ banko sąskaitoje, nauji akcininkai ir naujas vadovas, kol nesutvarkytų duomenų registrų centre ir kol visi duomenys nenueitų į banką, negalėtų disponuoti įmonės pinigais. Tai užtruktų maždaug dvi savaites.Pagal UAB „(duomenys neskelbtini) “ praktiką parduodant naujai įsteigtas įmones įstatinis kapitalas visada įnešamas į parduodamos įmonės kasą.
L. V. V. parodė, kad ji buvo UAB “(duomenys neskelbtini)”darbuotoja, jai buvo pavesta tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalteriją, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini) “ teikė UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinės apskaitos paslaugas. Ji UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinę apskaitą tvarkė kompiuterinėje laikmenoje. Buvo vedami šie registrai: darbo užmokesčio žiniaraštis, darbo laiko apskaitos žiniaraštis, pirkimų pardavimų sąskaitos faktūros. Jai buvo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini) “ dokumentai tik vieną kartą. Juos pateikė įmonės darbuotojas, tačiau negali nurodyti koks. Negali nurodyti, ar vedė kasos knygą, nes neatsimena. UAB „(duomenys neskelbtini) “ balansas 2011-11-30 buvo surašytas pagal įmonės pateiktus dokumentus. Iki 2011-09-30 jų įmonė tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinę apskaitą. Vėliau įmonei teikiamos paslaugos buvo sustabdytos, nes už jas UAB “(duomenys neskelbtini) ” neatsiskaitė. Iškėlus UAB “(duomenys neskelbtini) ” bankroto bylą, visi dokumentai buvo perduoti bankroto procedūrą administruojančiai įmonei „(duomenys neskelbtini) “. 2012-08-22 yra perduoti visi UAB „(duomenys neskelbtini) “ dokumentai. 2012-08-22 ji perdavė UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorei G. S. buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimo-priėmimo aktą kartu su UAB „(duomenys neskelbtini) ” turima dokumentacija ( darbo užmokesčio žiniaraštis nuo 2011-08-01 iki 2011-09-30, darbo laiko apskaitos žiniaraštis nuo 2011-08-01 iki 2011-09-30, didžiosios knygos operacijų žurnalas 2011-11-30 dienai, skolų kreditoriams žiniaraštis 2011-11-30 dienai, balansas 2011-11-30 dienai, sodros formos 22 lapai, sodros raštai 1 lapas, VMI formos 18 lapų, vmi raštai 3 lapai, avanso apyskaita 1 lapas, darbo sutartys 4 lapai, įsakymai, akcininko sprendimas 6 lapai, pirkimų ir pardavimų sąskaitos faktūros nuo 2011-09-01 iki 2011-10-31). Jos direktorė minėtus dokumentus su perdavimo-priėmimo aktu perdavė UAB „(duomenys neskelbtini) “ darbuotojams.
Kauno apygardos teismas 2012-06-12 nutartimi uždarajai akcinei bendrovei “(duomenys neskelbtini) ” iškėlė bankroto bylą (t. I, b.l. 59,4, 55).
Veikos kvalifikavimas pagal LR BK 223 str. 1 d.
Motyvuojamoji dalis
Pagal LR BK 223 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
Kaltinamajame akte kaltinamajam R. B. pareikštame kaltinime pagal LR BK 223 str. 1 d. įrašyta, kad jis nuo 2011 m. rugpjūčio 16 d. iki 2012 m. sausio 6 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) “, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 ..... nurodymus, <....>, į tvarkomą apskaitą neįtraukė, apskaitos registruose neįregistravo <.....> ūkinių operacijų ir dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini) “ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
LR BK 223 straipsnyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas buhalterinės apskaitos netvarkymu, aplaidžiu buhalterinės apskaitos tvarkymu, buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimu. R. B. kaltinamas tuo, kad jis aplaidžiai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) ” veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2011 m. rugpjūčio 16 d. iki 2012 m. sausio 6 d..
Aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas.
Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. numato, kad įmonėje už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. To paties įstatymo 11 str. nustatyta, „Vyriausiojo buhalterio (buhalterio) ir apskaitos paslaugas teikiančios įmonės atsakomybė” 1 punkte nustatyta, kad „Vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir apskaitos paslaugas teikianti įmonė atsako už buhalterinių įrašų teisingumą”.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal BK 223 straipsnį atsako asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką apskaitos tarnybą; 2) buhalterinių ir audito, konsultacinių įmonių specialistai – tais atvejais, kai ūkio subjekto buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tomis buhalterinėmis, audito ar konsultacinėmis įmonėmis; 3) ūkio subjekto vadovas – už buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimą nustatytą laiką (kasacinė nutartis Nr. 2K-406-895/2015).
Iš LR juridinių asmenų išplėstino išrašo su istorija matyti, kad laikotarpiu nuo 2011-08-24 iki 2012-01-17 uždarosios akcinės bendrovės “(duomenys neskelbtini) ” vadovu (direktoriumi) buvo R. B. (t.1, b.l. 62).
Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad R. B., dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini) “, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) , direktoriumi, vykdydamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. reikalavimus, organizavo bendrovės buhalterinę apskaitą, o būtent, vykdydamas UAB „(duomenys neskelbtini) “ ankstesnės direktorės G. S. sudarytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „(duomenys neskelbtini) “ dėl apskaitos paslaugų teikimo (t.I, b.l. 103-106), teikė pastarajai įmonei savo vadovaujamos įmonės „(duomenys neskelbtini) “ finansinius dokumentus, kad pasamdyta įmonė vestų jo įmonės buhalterinę apskaitą, sudarytų įmonės finansinę atskaitomybę, atstovautų jo vadovaujamą įmonę mokesčių administratoriaus institucijose ir Valstybinio socialinio draudimo valdyboje, konsultuotų jį apskaitos ir mokesčių klausimais. Pats kaltinamasis R. B., neturėdamas reikiamų buhalterinės apskaitos pagrindų, pasitikėdamas samdoma finansine įmone ir vykdydamas sudarytą sutartį, teikė UAB „(duomenys neskelbtini) “ savo vadovaujamos įmonės finansinius dokumentus ir tokiu būdu siekė užtikrinti, kad bendrovėje būtų tinkamai tvarkoma buhalterinė apskaita, t.y. buhalterinę apskaitą organizavo. UAB „(duomenys neskelbtini) “ vykdė statybos rangos darbus įvairuose objektuose pagal sudarytas sutartis su užsakovais. Įstatymo nustatyta tvarka UAB „(duomenys neskelbtini) “ teikė ataskaitas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui. Bendrovėje dirbę darbuotojai, negaudami jiems priklausančio atlyginimo, iniciavo bankroto bylą UAB „(duomenys neskelbtini) “, bankrotas įmonei iškeltas 2012 m. birželio 12 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1801-555/2012 (t. 1, b.l. 54, 55).
Pats kaltinamasis R. B. tvirtina, kad vadovaudamas įmonei paštu arba per įgaliotą kitą darbuotoją (darbų vadovą) pateikė uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini) “ visus savo vadovaujamos įmonės „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinius finansinius dokumentus, kurie tik jo vadovaujamoje įmonėje atsirasdavo po ūkinių operacijų.
Kaip matyti iš 2013 m. liepos 15 d. Alytaus apskrities VPK nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. M. užduoties atlikti dokumentų tyrimą, Kauno apygaros teismui iškėlus bankroto bylą, UAB „(duomenys neskelbtini) “ bankroto administratoriumi buvo paskrita UAB „(duomenys neskelbtini) “, kuri kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ bankroto administratoriui nepateikė įmonės turto ir balanso bei su tuo susijusių finansinės atskaitomybės dokumentų. Buhalterinius dokumentus, reikalingus specialisto išvadai, per bankroto administratorių pateikė UAB „(duomenys neskelbtini) “, tvarkiusi UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinę apskaitą pagal tarpusavyje sudarytą sutartį. 2013-09-24 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialistas pateikė išvadą apie negalėjimą iš nepilnai pristatytų dokumentų nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini) “ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ priimdavo iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ jai tekiamus dokumetnus be atskiros apskaitos, t.y. R. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ nesudarinėjo perduodamų tvarkyti buhalterinių dokumentų aprašo, bet rėmėsi tik savitarpio pasitikėjimo principu. Dėl to negalima atmesti kaltinamojo R. B. parodymų, jog jis pateikė visus turimus dokumentus jo įmonės buhalterinę apskaitą tvarkančiai bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini) “. Atkreiptinas dėmesys, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ darbuotoja liudytoja apklausta V. V. parodė dirbusi UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir tvarkiusi UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinę apskaitą, tačiau nei kas, nei kokia tvarka jai pristatydavo šios įmonės buhalterinius dokumentus į UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir ar buvo sudaromas teikiamų dokumentų aprašas, ji paaiškinti negalėjo, daugelio aplinkybių neprisiminė. Tai paaiškinama ta aplinkybe, kad ši liudytoja byloje buvo apklausa praėjus ilgam laiko tarpui nuo tiriamojo laikotarpio, jos paaiškinimu, 2011 metų rudenį be UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinės apskaitos tvarkiusi dar kitų trisdešimties įmonių buhalteriją ir detaliai prisiminti visų detalių negali. Taigi, iš tokių parodymų neatmetama prielaida dėl dokumentų praradimo (neapskaitymo) uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini) “. Tokia išvada juo labiau įtikėtina vertinant tą svarbią aplinkybę, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “, negavusi iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ apmokėjimo už paslaugą, 2012 m. rugsėjo 30 d. vienašališkai nutraukė paslaugų teikimo sutartį, taip pažeisdama pačią sutartį, kuri nenumato galimybės dėl neatsiskaitymo paslaugos neteikti, bet numato tik netesybas, o taip pat pažeidė Lietuvos Repsublikos civilinio kodekso 6.218 str. nuostatas dėl vienašališko sutarties nutraukimo sąlygų. Taigi, nustačius, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “, negavusi iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ atlyginimo už paslaugą, tolimensės gaunamų finansinių dokumentų apskaitos nevykdė, buhalterinė šios įmonės apskaita nebuvo tvarkoma. Be to, liudytojos V. V. parodymais, po to, kai UAB „(duomenys neskelbtini) “ neatsiskaitė su UAB „(duomenys neskelbtini) “ už buhalterinių dokumentų tvarkymą, ji perdavusi visus UAB „(duomenys neskelbtini) “ dokumentus direktorei G. S.. Jos paaiškinimu, ji perdavusi tiesiog dokumetnų aplanką. Iš bylos medžiagos matyti, kad vėliau UAB „(duomenys neskelbtini) “ dokumentai dar buvo pateikti bankroto administratoriui. Vadinasi, R. B. pateikus savo vadovaujamos įmonės ūkines operacijas liudijančius dokumentus, UAB „(duomenys neskelbtini) “ jų galėjo neapskaityti, jie galėjo pasimesti, nes kaip patvirtino liudytojos V. V., G. S., jokia gautų dokumentų apskaita nebuvo vykdoma - dokumentai be jokių aprašų buvo perduodami iš rankų į rankas, vėliau apskaita netvarkoma, nes UAB „(duomenys neskelbtini) “ už paslaugą neatsiskaitė. Tokiu būdu nėra aišku, ar visus gautus iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ dokumentus ikiteisminio tyrimo metu tyrimui pateikė UAB „(duomenys neskelbtini) “.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. nurodyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu nuosprendžiu. Tas pats nekaltumo prezumpcijos principas įtvirtintas ir LR BK 2 str. 3 d., kurioje aiškiai nurodyta, kad “asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio”. Tai reiškia, kad nekalto asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn nesiderina su bendraisiais baudžiamosios teisės principais.
Ištyrus įrodymus darytina išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinę apskaitą tvarkė bendrovės pasamdyta kita įmonė – UAB “(duomenys neskelbtini) , kas patvirtinama rašytine sutartimi (t. 2, b.l. 103 - 106), o taip pat kaltinamojo R. B. parodymais, liudytojų G. S., V. V. parodymais. Nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta, kad R. B. netinkamai organizavo UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinę apskaitą ir kad dėl to buvo neišsaugoti šios bendrovės apskaitos dokumentai.Kadangi bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkė bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini) “, ji ir yra atsakinga už tinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą. Tiek kaltinamasis nurodė, tiek kiti baudžiamosios bylos duomenys nepaneigė, kad R. B. pateikė visus reikalingus dokumentus UAB “(duomenys neskelbtini) ”, tačiau dokumentų gavimas šioje bendrovėje nebuvo fiksuojamas, nors pagal vykdomos veikos pobūdį būtent UAB “(duomenys neskelbtini) ” privalėjo imtis gaunamų buhalterinių dokumentų įforminimo ir apskaitos, tačiau to nepadarė, todėl negalima patikrinti, kokie būtent dokumentai šiai bendrovei buvo ar nebuvo perduoti. Vadinasi, kaltinamasis R. B. savo, kaip bendrovės direktoriaus, pareigą, numatytą Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str., įvykdė, organizuodamas vadovaujamos įmonės buhalterinę apskaitą per kitą bendrovę, todėl darytina išvada, kad kaltinamasis tinkamai organizavo ir užtikrino buhalterinės apskaitos tvarkymą ir buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimą.
Kadangi kaltinamasis R. B. buhalterinės apskaitos pats netvarkė, jis nėra šio nusikaltimo subjektas, be to, nėra jokių objektyvių duomenų, kad tyčia nepateikė visų buhalterinės apskaitos dokumentų įmonės buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei, taigi, darytina išvada, kad jo veikoje nėra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d. sudėties, todėl jis išteisintinas (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Veikos kvalifikavimas pagal LR BK 183 str. 1 d.
Objektyviai turto pasisavinimas pagal LR BK 183 str. 1 d. – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise. Neatlygintinas svetimo turto, turtinės teisės pasisavinimas reiškia, kad kaltininkas šį turtą pasisavina, neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas aiškiai neteisingai. Šiuo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu turtu pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai yra pasisavinamas. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti, juo naudotis, disponuoti savo nuožiūra.
Šioje baudžiamojoje byloje svarbu tai, kad kaltinamasis R. B. vadovavo įmonei, kurios vienintelė akcininkė buvo jo sutuoktinė V. B.. Tai reiškia, kad sutuoktiniai bendrovės turtą (akcijas) valdė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Taigi, akivaizdu, kad nesant turto atskyrimo tarp bendraturčių fakto, visos UAB “(duomenys neskelbtini) ” akcijos V. B. ir R. B. pastarajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo valdomos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, iš ko kyla pagrįsta abejonė, ar asmuo gali baudžiamąja tvarka atsakyti už jam priklausančio turto pasisavinimą.
Šiuo klausimu yra ne kartą pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Jo praktikoje nurodoma, kad atsižvelgiant į civilinį teisinį akcinių bendrovių, kaip ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų, veiklos reguliavimą, akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas. Tuo atveju, kai pats bendrovės vadovas pagal išlaidų orderį paima pinigus iš bendrovės kasos ir juos panaudoja, ir nėra išlaidas pagrindžiančių dokumentų, šis veiksmas gali būti vertinamas kaip įmonės turto pasisavinimas arba iššvaistymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-451/2004, 2K-440/2005, 2K-202/2006, 2K-213/2006, 2K-47/2007, 2K-108/2008, 2K-61/2009).
Šiuo atveju kaltininko tvirtinimai, kad bendrovės lėšos iš tikrųjų buvo panaudotos bendrovės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta kitais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti, kad įmonės turtas buvo pasisavintas (kasacinės nutartys Nr. 2K-208/2008, 2K-368/2008, 2K-163/2009).
Nors kaltinamasis R. B. nurodė, kad visas paimtas iš kasos pinigines lėšas panaudojo įmonės interesais, t.y. darbuotojų atlyginimams ir apmokėjo avansinius atidėjimus (t. 5, b.l. 59), tačiau svarbu pastebėti, kad jo paties paaiškinimu, atlyginimai darbuotojams iki to buvo mokami banko pavedimais, todėl nesuprantama ir nepaaiškinta, kodėl darbo užmokestį direktorius sumanė išmokėti grynaisiais, be to, kaltinamasis nesugebėjo paaiškinti, kokius būtent avansinius atidėjimus ir kokioms įmonėms jis padengė įsiskolinimus grynaisiais pinigais. Įvertinus buhalterinės apskaitos dokumentuose esančią informaciją, matyti, kad grynaisiais pinigiais paimtų lėšų iš įmonės kasos panaudojimas niekaip nepagrįstas. Iš to galima spręsti, kad kaltinamojo vadovaujama įmonė patyrė realios žalos dėl jos vadovo veiksmų, jis veikė tyčia, t. y. suprasdamas, kad išima pinigus iš įmonės sąskaitos ir juos savinasi, numatydamas įmonei daromą žalą ir to norėdamas. Šiuo atveju vien kaltinamojo R. B. tvirtinimas, jog bendrovės pinigai buvo naudojami ne asmeniniais tikslais, o bendrovės reikmėms ir nepateikimas konkrečių duomenų, nepaneigia turto pasisavinimo LR BK 183 straipsnio prasme. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis R. B. ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę dėl lėšų pasisavinimo ir sudarė susitarimą su įmonės bankroto administratoriumi dėl lėšų grąžinimo. Toks susitarimas pasirašytas 2014 m. vasario 21 d. (t. 3, b.l. 79), 2014 m. liepos 10 d. R. B., vykdydamas susitarimą, pervedė į BUAB “(duomenys neskelbtini) ” sąskaitą 70 Lt ( t.1, b.l. 38), po ikiteisminio tyrimo atnaujinimo dar pervedė 400 Lt ir 200 Lt (t. 4, b.l. 149). Visi šie duomenys leidžia teigti, kad R. B. suprato neteisėtai pasisavinęs svetimą turtą ir prisiėmė pareigą geranoriškai žalą atlyginti bei tokią prievolę pradėjo vykdyti. R. B. parodymai esą jis prisiėmė kaltę tik dėl to, kad susirgo onkologine liga ir jam norėjosi kuo greičiau bet kokiu būdu užbaigti ikiteisminį tyrimą, vertintinas kritiškai. Jo paaiškinimu onkologine liga susirgo ir pradėjo gydymą 2011 metų rudenį, tuo tarpu susitarimas dėl žalos atlyginimo buvo pasiektas praėjus trim metams nuo susirgimo momento, dar praėjus pusmečiui jis pradėjo vykdyti skolos grąžinimą bankrutavusiai įmonei ir tai darė per tris kartus. Akivaizdu, kad praėjus tokiam ilgam laiko tarpui rūpestinas ir apdairus asmuo negali pasirašyti skolos dokumento būdamas neskolingas. Taigi, daroma išvada, kad iš UAB “(duomenys neskelbtini) ” kasos išėmęs grynuosius pinigus , o būtent 2011 m. rugsėjo 26 d. – 1 500 Lt ir 2011 m. spalio 14 d. – 4 600, R. B. tyčia juos pasisavino ir taip padarė savo vadovaujamai bendrovei žalą, jo veiksmai atitinka LR BK 183 str. 1 d. dispozicijos požymius.
Atskirai pasisakytina dėl kaltinimo R. B. pasisavinus 10 000 Lt iš UAB “(duomenys neskelbtini) ”.
Liudytojos G. S. paaiškinimu ji, būdama UAB “(duomenys neskelbtini) ” vadovė ir perleisdama įmonę naujam jos vadovui R. B. 2011-06-09 iš UAB “(duomenys neskelbtini) ” sąskaitos pervedė į savo asmeninę sąskaitą 10 000 Lt ir tą pačią dieną juos įnešė į įmonės kasą tam, kad naujasis įmonės vadovas galėtų nedelsdamas disponuoti bendrovės lėšomis, nes priešingu atveju iki būtų sutvarkyti įmonės perdavimo formalumai naujasis vadovas nebūtų galėjęs disponuoti įmonės įstatinio kapitalo lėšomis, kadangi jos buvo sąskaitoje. Šių pinigų grąžinimas UAB “(duomenys neskelbtini) ” pagrįstas kasos pajamų orderio Nr.KAS2011/06/09 kvitu, kuriame nurodyta, kad 2011-06-09 G. S. į UAB “(duomenys neskelbtini) ” sąskaitą įnešė 10 000 Lt (t.3, b.l. 3). G. S. 2011-08-16 dokumentų ir turto perdavimo – priėmimo aktu perdavė naujai išrinktam direktoriui R. B. UAB “(duomenys neskelbtini) ” dokumentus ir turtą, tame tarpe ir kasą su 10 050 Lt likučiu (t. 3, b.l. 2). R. B. dokumentų ir turto perdavimo – priėmimo aktą patvirtino savo parašu. Pagal Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 16 p. visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą, kas papildomai galėtų patvirtinti atliktos finansinės operacijos faktą, tačiau pastebėtina, kad duomenų apie tai, kad perdavimo momentu UAB „(duomenys neskelbtini) “ vedė kasos knygą, byloje nėra. Nors fakto negalima patvirtinti kasos knygos įrašais, tačiau tai nedaro negaliojančiu kasos pajamų orderio Nr.KAS2011/06/09. Taigi, iš 2011-08-16 dokumentų ir turto perdavimo – priėmimo akto matyti, kad G. S. perdavė naujai išrinktam direktoriui R. B. įmonės kasą su pinigų likučiu. Kadangi kaltinamsis šių lėšų gaimo faktą neigia, taiau faktas įrodytas aukščiau aptartais įrodymais, o lėšų panaudojimas įmonės interesais niekaip nepatvitintas. Taigi, daroma išvada, kad iš UAB “(duomenys neskelbtini) ” kasos išėmęs grynuosius pinigus 10 000 Lt, R. B. tyčia juos pasisavino ir taip padarė savo vadovaujamai bendrovei žalą, jo veiksmai atitinka LR BK 183 str. 1 d. dispozicijos požymius.
Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi LR BK 54 str. 1 d. ir 2 d. nuostatomis ir atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis padarė du baigtus tyčinius nusikaltimus, kurie pagal savo sunkumo laipsnį priskiriami prie nesunkių nusikaltimų (LR BK 11 str. 5 d.). Kaltinamsis praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau visi baustumai susiję tik su Kelių eismo taisyklių pažeidimu (3 t., b.l. 119-129,. R. B. įrašytas į psichiatrinio ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitas (3 t., b. l. 153), tačiau pagal specialisto išvadą jam nereikia skirti psichiatrinio tyrimo ( 3t. b.l. 161). Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Asmuo dirbantis (t. 4, b.l. 199).
UAB “(duomenys neskelbtini) ” bankroto administratorius UAB “Mindas” pareiškė byloje 4439,88 EUR civilinį ieškinį (t.4, b.l. 146). Ieškinio dydis nurodytas atsižvelgiant į tai, kad R. B., vykdydamas ikiteisminio tyrimo metu pasiektą susitarimą dėl turtinės žalos atlyginimo, sumokėjo 194,04 EUR žalos atlyginimo, ką patvirtina kasos pajamų orderiai Nr. ERT1 (70 Lt), Nr. ERT2 (400 Lt), Nr. ERT3 (200 Lt). Kaltinamasis neteisėtai pasisavino 16000 Lt (4633,92 EUR), žalos pilnai neatlygino, todėl reikalaujama suma priteistina iš kaltinamojo (LR CK 6.249 str., 6.251 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
R. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 183 str. 1 d., ir nuteisti
-dėl 10 000 Lt pasisavinimo 15 MGL, kas sudaro 564,9 EUR,bauda;
-dėl 6 100 Lt pasisavinimo 15 MGL, kas sudaro 564,9 EUR, bauda.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti galutinę bausmę 22 MGL, kas sudaro 828,52 EUR (aštuonis šimtus dvidešimt aštuonis eurus 52 ct) baudą.
R. B. dėl kaltinimo, numatyto LR BK 223 str. 1 d., išteisinti nesant veikoje nusikaltimo sudėties.
Civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisti iš R. B. B UAB „(duomenys neskelbtini) “, į. k. (duomenys neskelbtini) , 4439,88 EUR (keturis tūkstančius keturis šimtus trisdešimt devynis eurus 88 ct) turtinei žalai atlyginti.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, kaltinamajam nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliacine tvarka per Alytaus rajono apylinkės teismą.