Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

6. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad pradinėje Publikacijoje selektyviai išrinktos kelios įmonės, nors VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (toliau – ir Uosto direkcija) interneto puslapyje publikuotame straipsnyje akivaizdžiai nurodoma, jog investicijų ir gautų pajamų santykis net 13-oje iš 15-os uoste dirbančių įmonių yra didesnis daugiau nei 1,5 karto, o 10-tyje įmonių šis rodiklis didesnis nei du kartus. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Publikacijoje nutylėta svarbi informacija apie tai, jog tam, kad būtų investuojama į valstybei priklausančią krantinę, reikia praeiti daug procedūrų. Nepaaiškinus teisės aktuose numatytos galiojančios tvarkos, skaitytojams neatskleidžiama objektyvi tiesa, o tai sudaro pagrindą abejoti „verslininkų“ reputacija ir akivaizdžiai pervertinti „verslininkų“ galimybes veikti savo naudai, nors tokios teisės ir galimybių nenumato teisės aktai. Pareiškėjo teigimu, Publikacija buvo siekiama ne informuoti visuomenę apie svarbius ir reikšmingus įvykius, o pateikti informaciją skandalingu, intriguojančiu būdu, taip suklaidinant skaitytojus ir žeminant jo garbę bei orumą.

15. Dėl teiginio „Sąlygos buvo gerinamos ir kitoms uosto bendrovėms, tačiau, LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, Klaipėdos mero rinkimuose uosto vadovo rinkimų kampaniją parėmę verslininkai sulaukdavo dvigubos naudos“ LRT paaiškino, kad nei iš konkretaus ginčo teiginio, nei iš Publikacijos visumos negalima daryti išvados, jog ginčo teiginys yra būtent apie pareiškėją. Lingvistiškai vertinant matyti, kad jame teigiama, jog Klaipėdos mero rinkimuose uosto vadovo rinkimų kampaniją parėmę verslininkai sulaukdavo dvigubos naudos, tačiau pareiškėjas nėra parėmęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, kurios atstovas į Klaipėdos miesto merus buvo Uosto direkcijos vadovas, todėl neaišku, kodėl pareiškėjas identifikuoja save su Uosto direkcijos vadovo kampaniją parėmusiais verslininkais.

16. LRT pažymėjo, kad skunde nurodomas argumentas, jog straipsnyje pakoreguota informacija, įdedant informaciją iš Uosto direkcijos puslapio, tačiau straipsnio antraštėje palikta ta pati frazė, yra nepagrįstas. LRT nurodė, kad Sprendime pateiktas faktinę situaciją atitinkantis pagrįstas vertinimas, jog ginčo teiginys „Sąlygos buvo gerinamos ir kitoms uosto bendrovėms, tačiau, LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, Klaipėdos mero rinkimuose uosto vadovo rinkimų kampaniją parėmę verslininkai sulaukdavo dvigubos naudos“ nėra apie pareiškėją, todėl negali pažeisti jo garbės ir orumo.

17. Dėl teiginio „Diskriminacinė nuostata panaikinta tik 2016 m. pabaigoje, o naujos redakcijos įstatymas, kuris tiko Europos Komisijai, įsigaliojo tik 2017 m. Tuomet žemę leista nuomoti tik laimėjus viešą konkursą. Dabar, jei nuomojamoje teritorijoje stovi tam tikro verslo subjekto pastatai, laimėtojas turtą privalo išpirkti rinkos verte. Vis dėlto, dalis uosto kompanijų spėjo pasinaudoti įstatymo spragomis ir suskubo uosto žemės nuomos sutartis pasirašyti iki įsigaliojant naujam įstatymui“ LRT pažymėjo, kad pareiškėjas nebando pagrįsti, jog ginčo teiginys yra apie jį. Jokių motyvų, leidžiančių paneigti Sprendimo argumentus, susijusius su teisiniu suinteresuotumu ginčyti konkretų teiginį ir reikalauti jo paneigimo, nepateikia, tik daro apibendrintą išvadą, kad Publikacija siekta sumenkinti visas joje paminėtas įmones ir asmenis. Nei pareiškėjas, nei jo valdoma Bendrovė neminimi kaip prisidėję prie diskriminacinės nuostatos keitimo ar pasinaudoję įstatymo spragomis. Ginčo teiginys, kuriame įstatymo nuostata, leidusi statinių savininkams išsinuomoti žemę ne konkurso tvarka, įvardinta diskriminacine, taip pat nurodoma, kad dalis uosto kompanijų spėjo pasinaudoti pastarosiomis įstatymo nuostatomis ir iki minėto įstatymo pakeitimo įsigaliojimo pasirašyti uosto žemės nuomos sutartis ne konkurso tvarka, – žurnalistinio tyrimo metu atliktos įstatymų pakeitimų priežasčių ir eigos analizės rezultatas, kuris, LRT teigimu, atitinka tikrovę. Be to, Publikacijoje analizuojama ir vertinama įstatymų leidėjo veikla (neveikimas) vengiant taisyti įstatymo nuostatas, dėl kurių Europos Komisija pradėjo pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą, kas yra viešojo intereso klausimas ir konstitucinės teisės kritikuoti valdžią realizavimas. Ginčo teiginys yra neutralus pareiškėjo vertinimo atžvilgiu, todėl negali pažeminti jo garbės ir orumo.

18. Dėl teiginio „Be to, uostas nutiesė ir geležinkelio kelius į 118, 119 ir 120 krantines. Tai esą leis reikšmingai padidinti metinę krovą uoste“ LRT paaiškino, kad šis teiginys nėra žeminančio pobūdžio, o pareiškėjas nenurodo jokių argumentų, pagrindžiančių, kad šis teiginys yra apie jį ir yra žeminančio pobūdžio, todėl argumentacijos dėl neidentifikuotų motyvų atsakovui neįmanoma pateikti. Publikacijoje pareiškėjas neminimas, o pati informacija – neutralaus konstatuojamojo pobūdžio, todėl neatitinka reikalaujamam pažeistų teisių gynimo būdui reikalingos juridinių faktų sudėties. LRT atkreipė dėmesį į tai, kad Komisijoje nagrinėjami pareiškėjo, taip pat kitų pareiškėjų – UAB „Kamineros krovinių terminalas“, A. V. ir A. B. skundai dėl galimo Visuomenės informavimo etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) pažeidimo, UAB „Kamineros krovinių terminalas“ iš esmės analogiškais argumentais kėlė klausimą dėl LRT atlikto Publikacijos patikslinimo atitikties Etikos kodekso 17 straipsniui.

19. Tiek Publikacijos kontekstas, tiek LRT elgesys, pastebėjus arba kitiems asmenims nurodžius apie padarytus faktologinius netikslumus, kurie buvo iš karto nedelsiant tą pačią dieną pataisyti, rodo, kad LRT neturėjo jokios intencijos skelbti netikslią informaciją, o sąžiningi faktinio pobūdžio netikslumai, kurie buvo nedelsiant pataisyti, negali būti jokių sankcijų visuomenės informavimo priemonėms skyrimo pagrindu, juo labiau, kad informacija nebuvo neigiamai charakterizuojanti pareiškėją, todėl ir šiuo aspektu negalėjo pažeisti jo garbės ir orumo.

20. Dėl ginčo teiginio „Tačiau LRT turimi dokumentai rodo, kad krantinės iš tiesų gali būti rekonstruojamos siekiant jas ateityje išnuomoti A. T.. Uosto direkcija 2016 m. pavasarį iš „Kamineros krovinių terminalo“ už 1 052 eurus nusipirko Krantinių 113–117 rekonstravimo ir griovimo techninį projektą. Paprastai tariant, A. T. terminalas pats atliko kol kas niekam neišnuomotų krantinių rekonstrukcijos projektą, o vėliau jį pardavė Uosto direkcijai“ LRT paaiškino, jog skunde nurodytas tariamas netikslumas, kad nuomojamos ne krantinės, bet uosto žemė su krantinėmis. LRT pritarė Sprendimo argumentui, jog teisinės formuluotės netikslumas (vietoj „išsinuomoti žemę su krantinėmis“ pavartota sąvoka „išsinuomoti krantines“) nekeičia informacijos tikrojo suvokimo, o iš žurnalisto negalima reikalauti teisinio tikslumo, tik neiškreipti esmės. Toks netikslumas, LRT teigimu, yra neutralus pareiškėjo vertinimo atžvilgiu, negali pažeminti jo garbės ir orumo. Ginčo teiginio dalis „Uosto direkcija 2016 m. pavasarį iš „Kamineros krovinių terminalo“ už 1 052 eurus nusipirko Krantinių 113–117 rekonstravimo ir griovimo techninį projektą. Paprastai tariant, A. T. terminalas pats atliko kol kas niekam neišnuomotų krantinių rekonstrukcijos projektą, o vėliau jį pardavė Uosto direkcijai“ aprašo faktus, todėl atitinka žinios kategoriją, nes gali būti patikrintas, be to, šis teiginys yra teisingas.

21. LRT pažymėjo, kad žiniasklaidos keliami klausimai apie galimus Uosto vadovo A. V. ir Bendrovės akcininko ryšius, atsižvelgiant į tai, kad pastarieji viename Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatų sąraše kandidatavo į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybą, yra viešojo intereso apsaugos nulemti klausimai apie valstybės įmonės vadovo galimas sąsajas su verslu ir verslo naudai priimamais sprendimais, todėl žiniasklaida gali inicijuoti diskusijas ir abejones dėl atitinkamų veiksmų vertinimo. LRT pažymėjo, jog dėl šių priežasčių Sprendime pagrįstai konstatuota, jog informacija pateikta kaip nuomonė viešojo intereso svarbos klausimu, kuriai netrūko faktinio pagrindo.

41. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Publikacija turėjo labai plačią sklaidą visuomenėje, todėl jos poveikio mastas apėmė didelę skaitytojų ir klausytojų teritoriją. Pati Publikacija buvo skelbiama rubrikoje LRT tyrimas, nurodant ir pačios Publikacijos pavadinime, kad tai yra LRT tyrimas, todėl informacija, nurodyta Publikacijoje, turėjo būti kruopščiai ištirta, patikrinta, nes buvo atlikti tyrimo veiksmai. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Publikacijos antraštėje buvo nurodyta: „LRT tyrimas. A. V. rinkimuose parėmusių verslininkų sėkmė uoste: žemė be konkursų ir laimėti pirkimai“, tokiu būdu informuojant visuomenę, kad visa publikacija yra tik apie verslininkus, kurie rėmė A. V. (tuometinį Uosto direkcijos generalinį direktorių), kuriuos visus, paminėtus straipsnyje, lydi sėkmė, visiškai neanalizuojant ir objektyviai nepateikiant informacijos kaip analogiškose ar panašiose situacijose „sekėsi“ kitiems, A. V. rinkimuose nerėmusiems verslininkams – t. y. kuo būtent pasireiškė tokia sėkmė.

42. Dėl teiginio „Sąlygos buvo gerinamos ir kitoms uosto bendrovėms, tačiau, LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, Klaipėdos mero rinkimuose uosto vadovo rinkimų kampaniją parėmę verslininkai sulaukdavo dvigubos naudos“, pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atsakovas ir teismas skirtingai vertino paskleistą informaciją: atsakovas – kad informacija tik apie Į. U., teismas – kad neaišku apie kurį konkrečiai verslininką. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pareiga visuomenės informavimo priemonėse informaciją pateikti teisingai, tiksliai ir nešališkai. Nors teismas nurodė, kad minėtas teiginys paskelbtas Publikacijos paantraštėje, kuria siekiama anonsuoti visą straipsnį, sudominti skaitytoją ir perteikti straipsnio esmę, kas pagal EŽTT bei LVAT praktiką negali nulemti Konvencijos 10 straipsnio pažeidimo, o žiniasklaidos priemonei negali būti priekaištaujama dėl straipsnio „sustiprinimo“ ir siekio jį pristatyti patrauklia, pareiškėjas pažymėjo, kad Publikacija buvo ne tik spausdinta, bet skaityta balsu (televizijos, radijo laidose), todėl klausytojai nematė jokių paantraščių. Be to, iš paties Publikacijos pavadinimo „LRT tyrimas. A. V. rinkimuose parėmusių verslininkų sėkmė uoste: žemė be konkursų ir laimėti pirkimai“, kuriame yra nusakoma visos Publikacijos esmė, nurodomas bendrinis žodis daugiskaitoje „verslininkai“, todėl, pareiškėjo teigimu, skaitytojui net nekyla abejonių, jeigu Publikacijoje nenurodyta kitaip, kad kalbama apie visus Publikacijoje minimus verslininkus. Todėl pareiškėjas nesutiko su teismo išvada, kad pareiškėjas skunde nenurodė jokių motyvų, iš kurių būtų galima suprasti, jog Publikacijoje vartojamas žodis „verslininkai“ apima ir jo asmenį.

45. Dėl teiginio „Be to, uostas nutiesė ir geležinkelio kelius į 118, 119 ir 120 krantines. Tai esą leis reikšmingai padidinti metinę krovą uoste“, pareiškėjas pažymi, kad negalima šio teiginio vertinti nesiejant su visu Publikacijos turiniu ir Publikacijos siekiu „atskleisti“ gaunamą naudą. Tokia tikrovės neatitinkančia informacija buvo siekiama „sustiprinti“ pareiškėjo „gaunamą naudą“ ir „sėkmę“, suformuoti nuomonę, kad pareiškėjas nėra sąžiningas, nes ir nutiesti geležinkelio keliai leis reikšmingai padidinti metinę krovą uoste. Pati sakinio konstrukcija ir naudojama tariamoji nuosaka „esą“ verčia abejoti tokio sprendimo būtinybe. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad, nors nurodoma, jog tokia informacija, vėliau gavus Bendrovės direktoriaus el. laišką buvo pašalinta, tačiau nenurodoma, kad tokie veiksmai atlikti, o pradinė redakcija perspausdinta kituose internetiniuose portaluose.

46. Dėl teiginio „Tačiau LRT turimi dokumentai rodo, kad krantinės iš tiesų gali būti rekonstruojamos siekiant jas ateityje išnuomoti A. T.. Uosto direkcija 2016 m. pavasarį iš „Kamineros krovinių terminalo“ už 1 052 eurus nusipirko Krantinių 113–117 rekonstravimo ir griovimo techninį projektą. Paprastai tariant, A. T. terminalas pats atliko kol kas niekam neišnuomotų krantinių rekonstrukcijos projektą, o vėliau ji pardavė Uosto direkcijai“, pareiškėjo teigimu, teismas neatsižvelgė į pareiškėjo argumentą, kad pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 23 straipsnio 1 dalį Uosto direkcija uosto žemę gali išnuomoti tik viešosios procedūros tvarka. Pareiškėjas vadovaujasi Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 31, 82 dalimis ir pažymi, kad nuomonė negali būti laikoma nuomone, jeigu ji prieštarauja teisės aktams. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad iš Publikacijos matyti, jog trečiasis suinteresuotas asmuo atliko tyrimą – rinko dokumentus, aiškinosi situaciją. Publikacijoje nepateikiama informacija kiek tokių techninių projektų nupirkta iš kitų įmonių – ar tai buvo vienintelis atvejis, ar tokia praktika buvo taikoma. Nors teismas nurodė, kad „Publikacijoje pateiktas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto atstovės komentaras ir aiškiai įvardyta, kad „uosto direkcija tai neigia“, todėl sutiktina su atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens pozicija, kad skaitytojui buvo pateikiama visapusė informacija, kurią pastarasis gali pats vertinti“, pareiškėjo teigimu, būtent visapusė informacija ir nebuvo pateikta, nes nenurodytas teisinis reguliavimas. Pareiškėjas daro išvadą, kad viešosios informacijos rengėjas, informuodamas visuomenę, sąmoningai iškraipė informaciją ir piktnaudžiavo teise skleisti informaciją, t. y. peržengė saviraiškos laisvės ribas, paskleisdamas tikrovės neatitinkančią informaciją.

47. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad, perskaičius visą Publikaciją paprasto eilinio asmens požiūriu, sunku paneigti, jog Publikacija nėra suformuota neigiama nuomonė apie pareiškėją, sumenkinant jo garbę ir orumą, sudarant įspūdį, kad jo „sėkmė uoste“ tik dėl to, kad tai verslininkai, kurie parėmė A. V. (nors net jokios paramos neteikė), t. y. keliant abejonių dėl pareiškėjo sąžiningumo. Pareiškėjo teigimu, trečiasis suinteresuotas asmuo paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, reiškė „nuomonę“ ir darė išvadas dėl galimų būsimų faktų, kurie niekada negali įvykti, nes priešinga tvarka yra numatyta galiojančiuose teisės aktuose, iš Publikacijoje nurodytų faktų, konkrečių dokumentų analizavimo sudarant pagrindą manyti, kad buvo labai kruopščiai renkama ir tikrinama informacija. Ši Publikacija turėjo labai didelius padarinius, nes buvo paskleista labai plačiai, kas itin neigiamai paveikė pareiškėjo garbę ir orumą, verčiant abejoti jo veiklos sąžiningumu.

54. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, jog teiginyje pateikta informacija apie ketinimą išnuomoti valstybinę žemę su krantinėmis prieštarauja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo nuostatoms, kadangi žemė gali būti išnuomota tik viešo konkurso būdu, atsakovas pabrėžia, kad teiginyje įvardytas krantinių rekonstravimo techninis projektas buvo parengtas dar iki įsigaliojant įstatymo pataisoms. Iki 2017 m. įsigaliojusių Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo pakeitimų uosto valstybinę žemę buvo galima išsinuomoti ir be konkurso, įsigijus joje esančius statinius.

55. Atsakovas sutinka su pareiškėju, kad, perskaičius Publikaciją, pareiškėjas gali būti vertinamas ne tik teigiamai, tačiau pažymi, kad vien tai, jog pareiškėjui reiškiama kritika, dar nereiškia, jog buvo pažeista jo garbė ir orumas. Tam, kad būtų pripažintas garbės ir orumo pažeidimas privalo egzistuoti šių faktų visuma: 1) žinių paskleidimo faktas; 2) faktas, jog paskleistos žinios yra apie pareiškėją; 3) faktas, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės; 4) faktas, jog paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumą. Šiuo atveju ši būtina faktų sudėtis pagrįstai nebuvo nustatyta, todėl garbės ir orumas pažeidimas negalėjo būti konstatuotas.

57. Pasisakydama dėl ginčo teiginio „Sąlygos buvo gerinamos ir kitoms uosto bendrovėms, tačiau, LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, Klaipėdos mero rinkimuose uosto vadovo rinkimų kampaniją parėmę verslininkai sulaukdavo dvigubos naudos“, LRT nurodo, kad, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nėra jokios prieštaros tarp Sprendimo ir teismo sprendimo argumentacijos, nes abiejuose prieita prie tos pačios išvados, kad ginčo teiginys nėra apie pareiškėją, todėl netenkinama viena iš būtinųjų garbės ir orumo gynimo sąlygų. LRT atkreipia dėmesį, kad apeliaciniame skunde pareiškėjas ne tik ginčija visai naują Publikacijos dalį – Publikacijos antraštę, kuri nebuvo nei ginčo Tarnyboje dalykas, nei Sprendimo teisėtumo patikros pirmosios instancijos teisme objektas, bet ir išskiria visai naują tariamai garbę ir orumą pažeidžiančią teiginio dalį – nebe apie „verslininkų gautą dvigubą naudą“, bet apie „verslininkų sėkmę uoste“, todėl pastarasis klausimas neturėtų būti apeliacijos objektu. LRT teigimu, pareiškėjas, neįrodęs, jog ginčo teiginys apie „verslininkų gautą dvigubą naudą“ yra apie jį, kelia naują klausimą, tačiau, priešingai nei teigia apeliaciniame skunde, ne apie ginčo teiginio ryšio sąsają su Publikacijos antrašte, bet apie tai, kad kita Publikacijos dalis – Publikacijos antraštė, yra apie jį, nes joje kalbama apie „verslininkų sėkmę uoste“. LRT pažymi, kad apeliaciniame skunde pastebimos dvi loginės klaidos ir neadekvatus teiginių ryšių suvokimas: 1) net jei būtų vertinta ir nustatyta, kad Publikacijos antraštės teiginys apie „verslininkų sėkmę uoste“ būtų apie pareiškėją, tai per se (savaime) nereikštų, kad kitoje Publikacijos vietoje esantis ginčo teiginys apie „verslininkų gautą dvigubą naudą“ taip pat yra apie pareiškėją; 2) kaip ir ginčo teiginio atveju, taip ir Publikacijos antraštės atveju, pareiškėjas netenkina aprašomus asmenis apibūdinančio požymio – pareiškėjas nėra uosto vadovo A. V. rinkiminę kampaniją parėmęs asmuo / verslininkas. Todėl ir dėl šių priežasčių nėra ir nebūtų pagrindo identifikuoti pareiškėją kaip ginčo teiginyje įvardytus „verslininkus“.

58. LRT teigimu, apeliacinio skundo argumentas, kad Publikacija buvo ne tik spausdinta, bet ir skaityta balsu (televizijos ir radijo laidose), todėl klausytojai nematė jokių paantraščių, yra nesusijęs su byla, nes jame keliamas klausimas ne dėl Publikacijos, bet dėl kitų kūrinių, dėl kurių nėra priimtas Tarnybos sprendimas ir kurie nebuvo patikros teisme objektu. LRT atkreipia dėmesį, kad Sprendimo įžanginėje dalyje pažymėta, jog pareiškėjas skunde nurodė tik pažeidimus, padarytus Publikacijoje, ir tik dėl keturių aiškiai įvardytų Publikacijos teiginių, todėl teismas taip pat tikrino tik dėl Publikacijos konkrečių teiginių priimto Sprendimo teisėtumą, kiti kūriniai šioje byloje negali būti apeliacijos objektu.

59. LRT nurodo, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog Publikacija buvo skaityta balsu (televizijos ir radijo laidose). LRT paaiškina, kad Publikacija nėra komentaras, todėl niekada nėra ir nebuvo skaitoma nei radijo, nei televizijos laidose, jose buvo pateikti savarankiški kūriniai – radijo ir televizijos programų reportažai, kurie skyrėsi ne tik išraiškos forma, bet ir turiniu, struktūriniu išdėstymu, apipavidalinimu, konkrečiais teiginiais. LRT atkreipia dėmesį, kad jokiame pareiškėjo dokumente nėra nurodoma, kokie kokių televizijos ir radijo kūrinių teiginiai ir kokiais pagrindais pažeidžia jo teises, nes jie niekada ir nebuvo ginčijami. LRT pažymi, kad Publikacijoje ne nuslėpta, o labai aiškiai nurodyta, kurie uosto verslininkai, susiję su kokiomis įmonėmis, parėmė uosto vadovo A. V. rinkimų kampaniją, iš teksto yra aišku, kad pareiškėjo tarp kampanijos rėmėjų nėra.

60. LRT nurodo, kad pareiškėjo ryšys, dėl kurio LRT susidomėjo ir šiuo verslininku bei jo įmone, aiškiai atskleistas Publikacijoje: „Su A. V. sąrašu į rinkimus eina ir dar vienas uostamiesčio verslininkas – A. T.. LRT tyrimų skyrius išanalizavo ir jo sėkmę Klaipėdos uoste, kai jam vadovauti ėmė A. V.“. Šio teiginio Pareiškėjas neskundė ir dėl jame nurodytos „sėkmės Klaipėdos uoste“ pretenzijų neturėjo. Pareiškėjas minimas tekste ne kaip verslininkas, parėmęs uosto vadovo rinkimų kampaniją, bet kaip uosto vadovo politinis bendražygis, kartu su uosto vadovu viename sąraše kandidatavęs į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybą. Visa ši informacija tekste pateikta aiškiai, todėl apeliacinio skundo teiginiai apie tariamus nutylėjimus yra nepagrįsti. LRT daro išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, jog ginčo teiginys yra apie jį, todėl teismo sprendime pagrįstai konstatuota neįrodžius pirmosios iš garbės ir orumo sąlygos – teiginys nėra apie pareiškėją, todėl nei garbės ir orumo pripažinimo, nei paneigimo reikalavimas negali būti tenkinamas.

61. Dėl ginčo teiginio „Diskriminacinė nuostata panaikinta tik 2016 m. pabaigoje, o naujos redakcijos įstatymas, kuris tiko Europos Komisijai, įsigaliojo tik nuo 2017 m. Tuomet žemę leista nuomoti tik laimėjus viešą konkursą. Dabar, jei nuomojamoje teritorijoje stovi tam tikro verslo subjekto pastatai, laimėtojas turtą privalo išpirkti rinkos verte. Vis dėlto dalis uosto kompanijų spėjo pasinaudoti įstatymo spragomis ir suskubo uosto žemės nuomos sutartis pasirašyti iki įsigaliojant naujam įstatymui“, LRT nurodo, kad nei pareiškėjas, nei jo valdoma Bendrovė neminimi nei kaip prisidėję prie diskriminacinės nuostatos nekeitimo (šiuo aspektu reikšta kritika įstatymų leidėjui), nei kaip pasinaudoję įstatymo spragomis, kadangi iš karto po ginčo teiginio „Vis dėlto dalis uosto kompanijų spėjo pasinaudoti įstatymo spragomis ir suskubo uosto žemės nuomos sutartis pasirašyti iki įsigaliojant naujam įstatymui “ yra sakinys „Taip nutiko ir su „Birių krovinių terminalu“. Dar prieš įsigaliojant naujai tvarkai, 2015 m. pabaigoje, I. U. ir „Belaruskali“ terminalas uosto teritorijoje įsigijo nekilnojamojo turto prie jau minėtų 105-106 krantinių. Ir taip be konkurso įgijo teisę krantinėmis naudotis iki 2066 m. pabaigos“ aiškiai patvirtina Inspektoriaus sprendimo teiginį apie tai, kad kritika šiuo aspektu reiškiama I. U. valdomam UAB „Birių krovinių terminalui“. LRT teigimu, vien šių aplinkybių pakanka konstatuoti, jog pareiškėjo reikalavimas pripažinti ginčo teiginį pažeidžiančiu jo garbę ir orumą yra nepagrįstas, nes ginčo teiginys yra aiškiai ne apie pareiškėją.

62. LRT atkreipia dėmesį, kad Publikacijoje tiesiogiai nurodyta apie tai, jog uosto žemės nuomą statinių savininkams ne konkurso tvarka numatė tuo metu galioję teisės aktai, pateikti visų suinteresuotų pusių. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, Publikacijoje plačiai analizuojamos teisinio reguliavimo spragos ir atitinkamas Uosto direkcijos bei uosto įmonių veikimas įstatymų keitimo metu. LRT nurodo, kad Publikacijoje analizuojama ir vertinama įstatymų leidėjo veikla (neveikimas) vengiant taisyti įstatymo nuostatas, dėl kurių Europos Komisija pradėjo pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą, kas yra viešojo intereso klausimas ir konstitucinės teisės kritikuoti valdžią realizavimas. Publikacijos teiginys įstatymo nuostatą, suteikusią įmonėms, turinčioms nuosavybės teise statinius uoste, teisę 50 metų išsinuomoti uosto žemę tiems statiniams eksploatuoti ne konkurso tvarka, įvardinęs kaip diskriminacinę, yra paremtas ne žurnalistės prielaidomis, bet Europos Komisijos išvadomis. Publikacijos teiginys apie tai, kad dalis uosto įmonių iki įstatymo pakeitimo įsigaliojimo 2017 m. sausio 1 d. suspėjo pasinaudoti įstatymo spragomis ir suskubo pasirašyti sutartis dėl uosto žemės nuomos maksimaliam 50 metų terminui, taip pat atitinka tikrovę ir kelia klausimą dėl uosto vadovybės veiksmų atitikties viešojo intereso aspektu. LRT pabrėžia, kad Bendrovė nebuvo įvardinta kaip pasinaudojusi įstatymo spragomis ir pratęsusi uosto žemės nuomos sutartis, todėl ginčo teiginys nėra apie pareiškėją, yra neutralus pareiškėjo vertinimo atžvilgiu ir negali pažeminti jo garbės ir orumo, ką pagrįstai konstatavo teismas.

63. Dėl ginčo teiginio „Be to, uostas nutiesė ir geležinkelio kelius į 118, 119 ir 120 krantines. Tai esą leis reikšmingai padidinti metinę krovą uoste“, LRT atkreipia dėmesį, kad apeliaciniame skunde nebekeliamas klausimas apie paneigimo reikalavimą. LRT teigimu, lyginant su argumentais, pateiktais pirmosios instancijos teisme, apeliaciniame skunde nėra pateikiama nė vieno naujo argumento, o pareiškėjo argumentus dėl tariamo nesąžiningumo ir tyčinio klaidinimo paneigia operatyvus informacijos pašalinimas iš Publikacijos. LRT pažymi, kad ginčo teiginyje nekalbama nei apie pareiškėjo, nei apie jokių kitų asmenų „gaunamą naudą“ ar „sėkmę“. LRT daro išvadą, kad ginčo teiginys yra neutralus pareiškėjo atžvilgiu, neturi savyje pareiškėją žeminančio pobūdžio.

64. Dėl ginčo teiginio „Tačiau LRT turimi dokumentai rodo, kad krantinės iš tiesų gali būti rekonstruojamos siekiant jas ateityje išnuomoti A. T.. Uosto direkcija 2016 m pavasarį iš „Kamineros krovinių terminalo“ už 1 052 eurus nusipirko Krantinių 113—117 rekonstravimo ir griovimo techninį projektą. Paprastai tariant, A. T. terminalas pats atliko kol kas niekam neišnuomotų krantinių rekonstrukcijos projektą, o vėliau jį pardavė Uosto direkcijai“ LRT atkreipia dėmesį, kad apeliaciniame skunde dėl šio ginčo teiginio nebekeliamas klausimas dėl šio teiginio priskyrimo nuomonei, nebeakcentuojamas netikslumas, kad nuomojamos ne krantinės, o uosto valdoma valstybinė žemė. LRT nurodo, kad, sprendžiant dėl ginčo teiginio kvalifikavimo žinia ar nuomone, ginčo teiginio dalis „Uosto direkcija 2016 m. pavasarį iš „Kamineros krovinių terminalo“ už 1 052 eurus nusipirko Krantinių 113-117 rekonstravimo ir griovimo techninį projektą. Paprastai tariant, A. T. terminalas pats atliko kol kas niekam neišnuomotų krantinių rekonstrukcijos projektą, o vėliau jį pardavė Uosto direkcijai“ aprašo faktus, todėl atitinka žinios kategoriją, nes gali būti patikrintas. Šis teiginys yra teisingas, jame pateiktos informacijos pareiškėjas neginčijo.

65. LRT pažymi, kad žiniasklaidos keliami klausimai apie galimus Uosto direkcijos vadovo A. V. ir pareiškėjo ryšius, atsižvelgiant į tai, kad pastarieji viename Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatų sąraše kandidatavo į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybą, yra viešojo intereso apsaugos nulemti klausimai apie valstybės įmonės vadovo galimas sąsajas su verslu ir verslo naudai priimamais sprendimais, todėl žiniasklaida gali inicijuoti diskusijas ir abejones dėl atitinkamų veiksmų vertinimo.

66. LRT nurodo, kad ginčo teiginyje minimu laikotarpiu – 2016 m. pavasarį, kuomet Uosto direkcija iš pareiškėjo įmonės nusipirko rekonstravimo ir griovimo techninį projektą, dar buvo nustatyta uosto žemės nuomos tvarka, numatanti galimybę statinių savininkams išsinuomoti žemę ne konkurso (viešosios procedūros) tvarka (o krantinėse / prie krantinių gali būti statinių, kurie, kaip nurodoma Publikacijoje, buvo įprastu pagrindu uosto žemės nuomai be konkurso). LRT daro išvadą, kad pareiškėjo argumentai apie tariamą Publikacijos teiginių prieštaravimą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 23 straipsnio 1 daliai neatitinka žurnalistinio tyrimo dalyko, nes buvo tiriama situacija, apimanti laikotarpį, kuomet Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje dar buvo nustatyta uosto žemės nuomos tvarka, numatanti galimybę statinių savininkams išsinuomoti žemę ne konkurso (viešosios procedūros) tvarka. LRT teigimu, teismo sprendime pagrįstai konstatuota, jog ginčo teiginiai priskirtini nuomonei viešojo intereso svarbos klausimu, turėjusiai faktinį pagrindą ir išreikštai sąžiningai bei etiškai.

68. UAB „Delfi“ atkreipia dėmesį, kad pirmas straipsnį paskelbė portalas www.lrt.lt, o portalas Delfi tik pakartojo anksčiau kitos visuomenės informavimo priemonės paskelbtą straipsnį. Portale Delfi tinkamai nurodyta, kad straipsnis yra portalo www.lrt.lt, t. y. nurodytas informacijos šaltinis, taip pat nurodytas straipsnio autorius – LRT Tyrimų skyriaus žurnalistė. UAB „Delfi“ pažymi, kad tokiomis aplinkybėmis taikoma Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata. UAB „Delfi“ taip pat vadovaujasi Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 54 dalimi, atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir daro išvadą, kad pareiškėjas nepagrįstai ir neteisėtai prašo panaikinti Sprendimo dalį, kuria konstatuota, kad UAB „Delfi“ ir UAB „15min“ redakcinė atsakomybė netaikoma.

69. UAB „Delfi“ atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, EŽTT praktiką ir pažymi, kad publikacija yra vieninga visuma, nuo kurios priklauso publikacijos prasmė, tačiau pareiškėjas teiginius ištraukia iš konteksto. UAB „Delfi“ taip pat atkreipia dėmesį, kad Publikacijoje aiškiai pateikta informacija, kokie asmenys parėmė A. V. rinkimuose, o pareiškėjas akcentuoja tik tai, kas palanku jo pozicijai. UAB „Delfi“ pažymi, kad viešosios informacijos rengėjas www.lrt.lt įvykdė reikalavimus dėl nuomonių įvairovės ir atsakymo teisės, kuriuos kelia Visuomenės informavimo įstatymo 16 straipsnis ir Etikos kodekso 20 straipsnis. UAB „Delfi“ vadovaujasi EŽTT, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir daro išvadą, kad Publikacija buvo rengiama tinkamai.

70. Pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginių dėl bendrinės (neteisinės) kalbos vartojimo, UAB „Delfi“ pažymi, kad Publikacijos autorė nėra teisininkė, be to, tokia pareiškėjo pozicija prieštarauja teismų praktikai, jo pozicija yra nenuosekli ir nelogiška. UAB „Delfi nesutinka su pareiškėjo teiginiais dėl žinios ir nuomonės atribojimo, vadovaujasi teismų praktika ir daro išvadą, kad Publikacijoje autorius publikavo vertinamąjį teiginį (nuomonę). UAB „Delfi“ pažymi, kad kai skundžiama informacija nesusijusi su pareiškėju arba nežemina jo garbės ir orumo, konstatuotina, kad pareiškėjas šios informacijos atžvilgiu nėra suinteresuotas asmuo ir negali prašyti paneigti tokios informacijos.

71. Pasisakydamas dėl Publikacijos vertinimo viešojo intereso aspektu, UAB „Delfi“ nurodo, kad Publikacija gina viešąjį interesą, nes yra apie disponavimą ir valdymą Lietuvos valstybei priklausančiu turtu, jo skaidrumą ir sąsajas su dalyvavimu rinkimuose. UAB „Delfi“ nurodo, kad Publikacijoje viešai kritikuojama daugiausia Uosto direkcija (viešasis juridinis asmuo, išlaikomas iš valstybės lėšų), taip pat jos vadovas generalinis direktorius A. V.. UAB „Delfi“ teigimu, Publikacija skirta diskusijai viešojo intereso klausimu. Šiai saviraiškai taikoma didžiausia apsauga pagal Konvencijos 10 straipsnį. UAB „Delfi“ atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nepasisako viešojo intereso gynimo klausimu. UAB „Delfi“ nurodo, kad Publikacijos realiais faktais grindžiamas kritinis pobūdis yra suprantamas, logiškas ir privalo būti toleruojamas demokratinėje visuomenėje, tačiau pareiškėjas ignoruoja viešąjį interesą ir siekia suabsoliutinti privatųjį. UAB „Delfi“ pažymi, kad dėl savo aktyvios politinės veiklos pareiškėjas pagrįstai domina visuomenę, todėl yra viešasis asmuo. UAB „Delfi“ pažymi, kad netikslumai (ypač jei jie atsirado dėl skundą pateikusio asmens nepakankamo bendradarbiavimo rengiant straipsnį, apie kurį jis žinojo) nereiškia, kad paskleista tikrovės neatitinkanti informacija. Vienas netikslumas didelės apimties tyrime apie Uosto direkciją ir jos vadovą gali būti vertinamas tik kaip nereikšmingas.

74. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir laikosi pozicijos, jog tikrovės neatitinkanti informacija buvo paskleista labai plačiai, buvo reiškiama nuomonė ir daromos išvados dėl galimų būsimų faktų, kurie niekada negali įvykti, o tai itin neigiamai paveikė pareiškėjo garbę ir orumą, verčiant abejoti jo veiklos sąžiningumu.