Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-574-556/2022

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-09-14
Bylos Nr.: eA-574-556/2022
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00757-2021-7
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas paliktas nepakeistas

Teisėjai: Ričardas Piličiauskas (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas
Pareiškėjas: UAB Kamineros krovinių terminalas
Atsakovas: Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba
Trečiasis asmuo: VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija

Kategorijos

27.1Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimai

Administracinė byla Nr. eA-574-556/2022Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00757-2021-7Procesinio sprendimo kategorija 27.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 14 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kamineros krovinių terminalas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kamineros krovinių terminalas“ skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, trečiasis suinteresuotas asmuo – viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kamineros krovinių terminalas“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau – ir Inspektorius) 2021 m. vasario 5 d. sprendimą Nr. (SK-79, 2019) SPR-19 „Dėl publikacijoje „LRT tyrimas. A. V. rinkimuose parėmusių verslininkų sėkmė uoste: žemė be konkursų ir laimėti pirkimai“ (www.lrt.lt., 2019 m. vasario 7 d.), televizijos programose „Labas rytas, Lietuva“ (LRT, 2019 m. vasario 7 d.), „Laba diena, Lietuva“ (LRT, 2019 m. vasario 7 d.), „Panorama“ (LRT, 2019 m. vasario 7 d.), radijo programose „Žinios“ (LRT Radijas, 2019 m. vasario 7 d.) ir „Ryto garsai“ (LRT Radijas, 2019 m. vasario 7 d.) paskelbtos informacijos“ (toliau – ir Sprendimas) ir pripažinti pareiškėjo 2019 m. balandžio 8 d. skundą pagrįstu.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad su 2019 m. balandžio 8 d. patikslintu skundu kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) dėl publikacijoje „LRT tyrimas. A. V. rinkimuose parėmusių verslininkų sėkmė uoste: žemė be konkursų ir laimėti pirkimai“ (www.lrt.lt, 2019 m. vasario 7 d.) (toliau – ir Publikacija), televizijos programose „Labas rytas, Lietuva“ (LRT, 2019 m. vasario 7 d.), „Laba diena, Lietuva“ (LRT, 2019 m. vasario 7 d.), „Panorama“ (LRT, 2019 m. vasario 7 d.), radijo programose „Žinios“ („LRT Radijas“, 2019 m. vasario 7 d.) ir „Ryto garsai“ („LRT Radijas“, 2019 m. vasario 7 d.) paskelbtos informacijos (toliau – ir Skundas). Inspektorius, išnagrinėjęs pareiškėjo Skundą, priėmė Sprendimą, kuriuo pripažino Bendrovės Skundą iš dalies pagrįstu.

3. Pareiškėjas teigė, jog Publikacijoje buvo paskleista tikrovės neatitinkanti ir Bendrovės dalykinę reputaciją žeminanti informacija, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir VIĮ) 3 straipsnio 3 dalį. Sprendimu buvo pripažinta, jog Publikacijoje pateiktas teiginys „Be to, uostas nutiesė ir geležinkelio kelius į 118, 119 ir 120 krantines. Tai esą leis reikšmingai padidinti metinę krovą uoste“ (toliau – ir Teiginys Nr. 1) neatitinka tikrovės, todėl viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) laikytinas pažeidusiu VIĮ 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pareigą visuomenės informavimo priemonėse informaciją pateikti teisingai, tiksliai ir nešališkai, tačiau, nenustačius žeminančio pobūdžio, dalykinės reputacijos pažeidimas vertinamo teiginio atveju nebuvo konstatuotas. Kita pareiškėjo skundo dalis buvo atmesta, nes Inspektorius nustatė, kad teiginys „Sąlygos buvo gerinamos ir kitoms uosto bendrovėms, tačiau, LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, Klaipėdos mero rinkimuose uosto vadovo rinkimų kampaniją parėmę verslininkai sulaukdavo dvigubos naudos“ (toliau – ir Teiginys Nr. 2) yra ne apie pareiškėją, o teiginį ,,Tačiau LRT turimi dokumentai rodo, kad krantinės iš tiesų gali būti rekonstruojamos siekiant jas ateityje išnuomoti A. T.. Uosto direkcija 2016 m. pavasarį iš „Kamineros krovinių terminalo“ už 1 052 eurus nusipirko Krantinių 113–117 rekonstravimo ir griovimo techninį projektą. Paprastai tariant, A. T. terminalas pats atliko kol kas niekam neišnuomotų krantinių rekonstrukcijos projektų, o vėliau jį pardavė Uosto direkcijai“ (toliau – ir Teiginys Nr. 3) pripažino nuomone, kuri turi objektyvų faktinį pagrindą, yra reiškiama sąžiningai ir etiškai, ir nepažeidžia VIĮ nuomonės raiškai keliamų reikalavimų.

4. Pareiškėjas nesutiko su Inspektoriaus vertinimu, kad Publikacijos paantraštėje paskelbtas ginčo Teiginys Nr. 2 yra ne apie pareiškėją. Sprendžiant dėl duomenų, menkinančių dalykinę reputaciją, paskleidimo turi būti analizuojamas visas publikacijos kontekstas, o ne atskiros (ginčijamos) dalys, sakiniai ar jų dalys. Ginčo teiginyje kalbama apie verslininkus daugiskaita. Nors Sprendime nurodoma, kad dviguba nauda buvo paaiškinta – t. y. kalbama apie I. U. bendrovę, tačiau sakinys, neišskiriant asmenų, o naudojant žodį „verslininkai“ akivaizdu, kad formuoja neigiamą nuomonę apie pareiškėją.

Šalies argumentai

5. Pareiškėjas nurodė, jog, pasisakydamas dėl Teiginio Nr. 1, Inspektorius pabrėžė, kad ginčijamas teiginys buvo pašalintas iš Publikacijos, o ne patikslintas, taigi nustatė, kad ginčo teiginiu paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija, tačiau nenustatė teiginio žeminančio pobūdžio, nekonstatavo dalykinės reputacijos pažeidimo vertinamojo teiginio atveju. Bendrovė sutinka su Sprendimo argumentu, kad šis teiginys yra tikrovės neatitinkanti informacija, tačiau nesutinka su tuo, kad jis nėra žeminančio pobūdžio. Visa Publikacija yra skirta tam, kad joje nurodyti asmenys ir įmonės, be kita ko, ir pareiškėjas, būtų iliustruojami kaip asmenys, kurie pažeidė tam tikrus teisės aktus, sulaukė neteisėtos naudos ir taip juos pažeminti, apšmeižti ir pažeminti dalykinę reputaciją. Nors Inspektorius nurodė, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai (toliau – ir VšĮ) „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ (toliau – ir LRT) skirtas įspėjimas, todėl jis dar kartą už to paties VIĮ 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintus principus pažeidžiančio teiginio paskelbimą nebeįspėjamas, tačiau akivaizdu, kad padaryta žala – t. y. paskleista žeminanti informacija visuomenėje, o tokios situacijos ištaisymas galimas tik šią informaciją viešai paneigiant. Kadangi šiuo atveju yra konstatuota, kad teiginys yra netiesa, tai būtina šią informaciją viešai paneigti, ką turi padaryti LRT.

6. Dėl teiginio dalies ,,Tačiau LRT turimi dokumentai rodo, kad krantinės iš tiesų gali būti rekonstruojamos siekiant jas ateityje išnuomoti A. T.. Uosto direkcija 2016 m. pavasarį iš „Kamineros krovinių terminalo“ už 1 052 eurus nusipirko Krantinių 113–117 rekonstravimo ir griovimo techninį projektą. Paprastai tariant, A. T. terminalas pats atliko kol kas niekam neišnuomotų krantinių rekonstrukcijos projektų, o vėliau jį pardavė Uosto direkcijai“, kuri buvo pripažinta nuomone, pareiškėjas nurodė, kad ši dalis turi konstatavimo požymių. LRT šį teiginį pateikė visuomenei, nepaisant to, kad tiek valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (toliau – ir Direkcija), tiek pats pareiškėjo akcininkas tokią informaciją paneigė ir aiškiai nurodė, kodėl Bendrovė parengė Krantinių 113–117 rekonstravimo ir griovimo techninį projektą (toliau – ir Projektas), kurį vėliau Direkcija nusipirko. Taigi, viešai prieinamoje informacijoje galima matyti, kad Direkcija nusipirko Projektą, tačiau jokių dokumentų, susitarimų, ar kitokio tipo preliminarių susitarimų, kuriuose būtų užfiksuoti Direkcijos ir Bendrovės susitarimai dėl uosto valdomos valstybinės žemės nuomos ateityje nebuvo ir nėra. Minėtas teiginys yra pateikiamas kaip objektyviai egzistuojantis dalykas, sakinys yra kategoriškas, suformuotas kaip teigimas, o ne kaip pasiūlymas, klausimas ar dvejonė, ko pasėkoje šis teiginys turi būti pripažintas kaip žinia, kategoriška išvada, kuri yra nesąžininga ir neturi jokio svaraus teisinio pagrindo.

7. Pareiškėjas vertino, jog buvo pažeista jo dalykinė reputacija, nes Publikacijos ginčijami teiginiai pateikti nesąžiningai ir neetiškai, sąmoningai iškreipiant faktus ir duomenis, ir taip sudarant pagrindą manyti, kad Bendrovė gavo asmeninės naudos. Nutylima svarbi informacija, kurios Publikacijos skaitytojai gali ir nežinoti. Vertindamas tai, kad teiginį „Be to, uostas nutiesė ir geležinkelio kelius į 118, 119 ir 120 krantines. Tai esą leis reikšmingai padidinti metinę krovą uoste“ Inspektorius įvertino kaip nuomonę, pareiškėjas teigė, kad svarbu paminėti ir tai, jog juridinio asmens dalykinė reputacija ginama ne tik nuo ją žeminančių tikrovės neatitinkančių žinių skleidimo, bet ir nuo nesąžiningos, neturinčios objektyvaus faktinio pagrindo kritikos, nuomonės ar vertinimo.

Atsiliepimas

8. Atsakovas Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. Atsakovas nurodė, kad atliko pareiškėjo Skundo tyrimą VIĮ nustatytos kompetencijos ribose ir laikėsi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytų pareigų, todėl Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Skundas buvo išnagrinėtas tinkamai, atsižvelgta į Skundo tyrimo metu surinktą medžiagą, imperatyvias teisės aktų nuostatas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką neturtinių teisių gynimo bylose.

10. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo skundo motyvais ir nurodė, kad teiginys „Sąlygos buvo gerinamos ir kitoms uosto bendrovėms, tačiau, LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, Klaipėdos mero rinkimuose uosto vadovo rinkimų kampaniją parėmę verslininkai sulaukdavo dvigubos naudos“ nereiškia, jog buvo siekiama apibūdinti absoliučiai visus Publikacijoje paminėtus Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste dirbančius verslininkus. Teiginys Nr. 2 paskelbtas Publikacijos paantraštėje, o, vadovaujantis EŽTT praktika, publikacijos antraštė, kaip ir paantraštė, savo bendrine prasme yra įžanginė jos dalis, kuria siekiama anonsuoti visą straipsnį, sudominti skaitytoją ir perteikti straipsnio esmę. Vertinant visos Publikacijos turinį, akivaizdu, kad informacija apie gautą dvigubą naudą nukreipta išimtinai į I. U. ir jo įmones. Ši informacija detaliai atskleista tiek paantraštėje, tiek atskirame skyriuje, išsamiai analizuojant I. U. įmonių laimėtus konkursus ir gerinamas sąlygas Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste.

11. Dėl teiginio „Be to, uostas nutiesė ir geležinkelio kelius į 118, 119 ir 120 krantines. Tai esą leis reikšmingai padidinti metinę krovą uoste“ atsakovas nurodė, kad pareiškėjas nei Skunde atsakovui, nei skunde teismui nenurodė jokių argumentų, kodėl ir kaip Teiginys Nr. 1 kenkia Bendrovės dalykinei reputacijai. Skirtingai nei skunde teismui nurodė pareiškėjas, teiginio, pažeidžiančio pagrindinius visuomenės informavimo principus, paneigimas nėra galimas. Sistemiškai aiškinant VIĮ 50 straipsnio 3 dalies 2 punkto ir 44 straipsnio nuostatas akivaizdu, kad įpareigoti paneigti galima ne bet kokią informaciją, o tik tokią, kuri neatitinka tikrovės ir žemina fizinio asmens garbę ir orumą ar kenkia juridinio asmens dalykinei reputacijai. Tai reiškia, jog turi būti nustatyta, kad informacija ne tik neatitinka tikrovės, bet ir yra žeminančio pobūdžio. Atsižvelgiant į tai, kad Sprendime pagrįstai konstatuota, jog Teiginys Nr. 1 nėra žeminančio pobūdžio, tokio teiginio paneigimas, vadovaujantis VIĮ nuostatomis, negalimas.

Atsiliepimas

12. Atsakovas nesutiko, kad Publikacijos teiginys „Tačiau LRT turimi dokumentai rodo, kad krantinės iš tiesų gali būti rekonstruojamos siekiant jas ateityje išnuomoti A. T.. Uosto direkcija 2016 m. pavasarį iš „Kamineros krovinių terminalo“ už 1 052 eurus nusipirko Krantinių 113-117 rekonstravimo ir griovimo techninį projektą. Paprastai tariant, A. T. terminalas pats atliko kol kas niekam neišnuomotų krantinių rekonstrukcijos projektą, o vėliau jį pardavė Uosto direkcijai“ nepagrįstai pripažintas nuomone. Iš teiginio formuluotės matyti, kad krantinės „gali būti“ rekonstruojamos, siekiant jas ateityje išnuomoti Bendrovės akcininkui, aiškiai išreiškiant svarstymą, o ne kategorišką patvirtinimą. Trečiasis suinteresuotas asmuo rėmėsi oficialiais dokumentais ir objektyviai egzistuojančiais faktais, nustatyta, kad Teiginyje Nr. 3 pateikti svarstymai turėjo objektyvų faktinį pagrindą. Atsakovas pažymėjo, jog skelbiama informacija tenkina viešąjį interesą, ja keliami klausimai dėl valstybinės žemės nuomos skaidrumo ir objektyvumo.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

14. Dėl ginčo teiginio „Sąlygos buvo gerinamos ir kitoms uosto bendrovėms, tačiau, LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, Klaipėdos mero rinkimuose uosto vadovo rinkimų kampaniją parėmę verslininkai sulaukdavo dvigubos naudos“ LRT nurodė, kad nei iš konkretaus ginčo teiginio, nei iš Publikacijos visumos negalima daryti išvados, kad Teiginys Nr. 2 yra apie pareiškėją. Net lingvistiškai vertinant Teiginį Nr. 2 matyti, kad jame teigiama, jog Klaipėdos mero rinkimuose uosto vadovo rinkimų kampaniją parėmę verslininkai sulaukdavo dvigubos naudos, tačiau nei pareiškėjas, nei jo akcininkas A. T. nėra parėmę Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, kurios atstovas į Klaipėdos miesto merus buvo Direkcijos vadovas (finansinę paramą skyrė I. U.), todėl nesuprantama, kodėl pareiškėjas identifikuoja save su Direkcijos vadovo kampaniją parėmusiais verslininkais, kai toks aiškiai nėra. Skunde nurodomas argumentas neva „straipsnyje pakoreguota informacija, įdedant informaciją iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos puslapio, tačiau straipsnio antraštėje palikta ta pati frazė“, yra ne tik melagingas, bet ir visiškai nepagrįstas. LRT teigė, kad Inspektoriaus Sprendime pateiktas faktinę situaciją atitinkantis pagrįstas vertinimas, jog Teiginys Nr. 2 nėra apie pareiškėją, todėl negali pažeisti Bendrovės dalykinės reputacijos.

15. Dėl ginčo teiginio „Be to, uostas nutiesė ir geležinkelio kelius į 118, 119 ir 120 krantines. Tai esą leis reikšmingai padidinti metinę krovą uoste“ LRT paaiškino, kad jis nėra žeminančio pobūdžio, o pareiškėjas nenurodo jokių argumentų, pagrindžiančių, jog Teiginys Nr. 1 yra apie pareiškėją ir yra žeminančio pobūdžio, todėl argumentacijos dėl neidentifikuotų motyvų neįmanoma pateikti. Publikacijoje Bendrovė nėra minima, o pati informacija neutralaus konstatuojamojo pobūdžio, todėl neatitinka reikalaujamam pažeistų teisių gynimo būdui reikalingos juridinių faktų sudėties. LRT pažymėjo, kad Visuomenės informavimo etikos komisijoje yra nagrinėjami Bendrovės, taip pat A. T., A. V. ir A. B. skundai dėl galimo Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso (toliau – ir Kodeksas) pažeidimo, pareiškėjas iš esmės analogiškais argumentais kėlė klausimą dėl LRT atlikto Publikacijos patikslinimo atitikties Kodekso 17 straipsniui, todėl, LRT nuomone, Inspektorius pagrįstai to nevertino.

16. LRT akcentavo, kad tiek Publikacijos kontekstas, tiek LRT elgesys, pastebėjus arba pareiškėjui nurodžius apie padarytus faktinius netikslumus, kurie buvo iš karto nedelsiant tą pačią dieną pataisyti, rodo, kad LRT neturėjo jokios intencijos skelbti netikslią informaciją, o sąžiningi faktinio pobūdžio netikslumai, kurie buvo nedelsiant pataisyti, tiek pagal EŽTT, tiek pagal nacionalinių teismų praktiką negali būti jokių sankcijų visuomenės informavimo priemonėms skyrimo pagrindu, juolab, kad informacija per se (savaime) nebuvo neigiamai charakterizuojanti pareiškėją, todėl ir šiuo aspektu negalėjo pažeisti Bendrovės dalykinės reputacijos.

17. Dėl ginčo teiginio „Tačiau LRT turimi dokumentai rodo, kad krantinės iš tiesų gali būti rekonstruojamos siekiant jas ateityje išnuomoti A. T.. Uosto direkcija 2016 m. pavasarį iš „Kamineros krovinių terminalo“ už 1 052 eurus nusipirko Krantinių 113–117 rekonstravimo ir griovimo techninį projektą. Paprastai tariant, A. T. terminalas pats atliko kol kas niekam neišnuomotų krantinių rekonstrukcijos projektą, o vėliau jį pardavė Uosto direkcijai“ LRT nurodė, kad ginčo informacija pateikta kaip nuomonė viešojo intereso svarbos klausimu, kuriai netrūko faktinio pagrindo.

II.

18. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 29 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Kamineros krovinių terminalas“ skundą atmetė, tenkino trečiojo suinteresuoto asmens LRT prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas ir priteisė LRT 968 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

19. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

Šalies argumentai

19.1. Bendrovė su 2019 m. balandžio 8 d. Skundu kreipėsi į atsakovą.

19.2. Inspektorius, išnagrinėjęs Skundą, priėmė Sprendimą, kuriuo pripažino Skundą iš dalies pagrįstu, t. y. pripažino, jog Publikacijoje pateiktas teiginys „Be to, uostas nutiesė ir geležinkelio kelius į 118, 119 ir 120 krantines. Tai esą leis reikšmingai padidinti metinę krovą uoste“ neatitinka tikrovės, todėl viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) laikytinas pažeidusiu VII 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pareigą visuomenės informavimo priemonėse informaciją pateikti teisingai, tiksliai ir nešališkai. Nenustačius žeminančio pobūdžio, dalykinės reputacijos pažeidimas vertinamojo teiginio atveju nebuvo konstatuotas. Sprendimu Bendrovės Skundas dėl kitos Publikacijoje nurodytos informacijos buvo atmestas, nes Inspektorius nustatė, kad teiginys „Sąlygos buvo gerinamos ir kitoms uosto bendrovėms, tačiau, LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, Klaipėdos mero rinkimuose uosto vadovo rinkimų kampaniją parėmę verslininkai sulaukdavo dvigubos naudos“ yra ne apie pareiškėją, o teiginio dalį „Tačiau LRT turimi dokumentai rodo, kad krantinės iš tiesų gali būti rekonstruojamos siekiant jas ateityje išnuomoti A. T.. Uosto direkcija 2016 m. pavasarį iš „Kamineros krovinių terminalo“ <...>“ pripažino nuomone, kuri turi objektyvų faktinį pagrindą, yra reiškiama sąžiningai ir etiškai ir nepažeidžia VIĮ nuomonės raiškai keliamų reikalavimų.

19.3. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Sprendimą ir pripažinti Bendrovės Skundą pagrįstu. Nors pareiškėjas prašė teismo panaikinti Sprendimą, tačiau iš skundo argumentų teismas nustatė, kad Bendrovė nesutinka su Sprendimo dalimi, kuria jos skundas buvo atmestas bei dalimi, kuria nebuvo konstatuotas Bendrovės dalykinės reputacijos pažeidimas. Kadangi pareiškėjas nesutiko ne su visu Sprendimu, tačiau tik su Sprendimo dalimi, todėl teismas sprendė, jog byloje ginčas kilo dėl Sprendimo dalies teisėtumo bei pagrįstumo.

Žemesnės instancijos teismas

20. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio, 2 dalimi, 25 straipsnio 1–3 dalimis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 10 straipsnio 1 dalimi, VIĮ 3 straipsniu, 19 straipsnio 2 dalimi, 22 straipsnio 11 dalies 2, 4 punktais, 41 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika saviraiškos laisvės ribojimo aspektu.

21. Vertindamas ginčo teiginį „Sąlygos buvo gerinamos ir kitoms uosto bendrovėms, tačiau, LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, Klaipėdos mero rinkimuose uosto vadovo rinkimų kampaniją parėmę verslininkai sulaukdavo dvigubos naudos“, teismas analizavo LAT praktiką dėl faktų visumos, būtinos nustatyti, siekiant ginti juridinio asmens dalykinę reputaciją, dėl reikšmingų aplinkybių, siekiant nustatyti faktui, ar paskelbtos žinios yra apie konkretų asmenį, EŽTT praktiką dėl informacijos ir nesutiko su pareiškėjo argumentu, jog Teiginyje Nr. 2 informacija apie „verslininkus“ (daugiskaita) formuoja neigiamą nuomonę apie pareiškėją. Teismas pritarė atsakovo vertinimui, kad paantraštėje paskelbtas Teiginys Nr. 2 yra apibendrinamojo pobūdžio ir jame nurodyta gauta dviguba nauda yra paaiškinta sekančiame sakinyje – „Pavyzdžiui, kol uostas už savas lėšas gerino su (duomenys neskelbtini) dirbančio I. U. naudojamas krantines, kita jo bendrovė laimėjo šių darbų konkursą. Uosto vadovas A. V. nei apie jį rinkimuose parėmusius verslininkus, nei jų verslo sėkmę uoste kalbėti nenori“. Teismas nurodė, jog Publikacijoje nėra minima Bendrovė, kaip ir nėra pateikiama jokių duomenų, iš kurių tokia informacija galėtų būti suprasta. Teismas nepagrįstais pripažino argumentus, kad Teiginiu Nr. 2 siekiama apibūdinti absoliučiai visus Publikacijoje paminėtus Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste dirbančius verslininkus. Teiginys Nr. 2 yra paskelbtas Publikacijos paantraštėje, kuria siekiama anonsuoti visą straipsnį, sudominti skaitytoją ir perteikti straipsnio esmę, kas pagal EŽTT bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką negali nulemti Konvencijos 10 straipsnio pažeidimo, o žiniasklaidos priemonei negali būti priekaištaujama dėl straipsnio „sustiprinimo“ ir siekio jį pristatyti patraukliai. Teismas sutiko su atsakovo išvada, kad, vertinant visos Publikacijos turinį, akivaizdu, jog informacija apie gautą dvigubą naudą nukreipta išimtinai į kitą asmenį ir jo įmones. Teismas pažymėjo ir tai, kad pareiškėjas jokių kitų argumentų, išskyrus tai, jog Publikacijoje daugiskaita buvo paminėti „verslininkai“, todėl liečia ir Bendrovę, nenurodė ir nepateikė jokių paaiškinimų dėl Bendrovės identifikavimo visos Publikacijos kontekste, taigi sprendė, jog Sprendime pagrįstai padaryta išvada, kad Teiginys Nr. 2 yra ne apie pareiškėją. Kadangi atsakovas nenustatė fakto, kad paskleista informacija yra apie pareiškėją, teismas vertino, jog atsakovas pagrįstai nereikšmingais laikė kitus Skundo teiginius.

22. Dėl teiginio „Be to, uostas nutiesė ir geležinkelio kelius į 118, 119 ir 120 krantines. Tai esą leis reikšmingai padidinti metinę krovą uoste“, kurį Inspektorius pripažino tikrovės neatitinkančia informacija, tačiau žeminančio pobūdžio nenustatė, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsniu, jo 8 dalimi, EŽTT praktika dėl juridinio asmens dalykinės reputacijos, LAT bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika žeminančio pobūdžio informacijos aspektu ir įvertinęs Teiginį Nr. 1, sutiko su atsakovo bei LRT pozicija, kad Teiginiu Nr. 1 neskelbiama apie jokią Bendrovės neteisėtą ar nesąžiningą veiklą, negarbingą elgesį ir t. t. Teismas atmetė pareiškėjo argumentą, jog buvo siekiama skleisti dezinformaciją, kuri visuomenėje sukurtų neigiamą požiūrį į pareiškėją, netikrinant visuomenei pateikiamų faktų tikrumo. Teismas nurodė, kad bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjo atstovas elektroniniu paštu kreipėsi į LRT atstovą informuodamas, kad geležinkelių kelių krantinėse 118, 119 ir 120 nėra. LRT atstovė į kreipimąsi atsakė, nurodė netrukus pataisysianti bei atsiprašė už klaidą. Teismas tokią LRT poziciją įvertino kaip patvirtinančią, kad nebuvo jokio siekio skleisti dezinformaciją. Teismas nurodė, jog Teiginyje Nr. 1 nėra pateikiama, kad ši veikla neteisėta ar sprendimai būtų priimti Bendrovės naudai. Todėl teismas sprendė, kad Teiginys Nr. 1 pagrįstai konstatuotas kaip nežeminančio pobūdžio.

23. Dėl teiginio „Tačiau LRT turimi dokumentai rodo, kad krantinės iš tiesų gali būti rekonstruojamos siekiant jas ateityje išnuomoti A. T.. Uosto direkcija 2016 m. pavasarį iš „Kamineros krovinių terminalo“ už 1 052 eurus nusipirko Krantinių 113–117 rekonstravimo ir griovimo techninį projektą. Paprastai tariant, A. T. terminalas pats atliko kol kas niekam neišnuomotų krantinių rekonstrukcijos projektą, o vėliau ji pardavė Uosto direkcijai“, atsakovo pripažinto nuomone, teismas vadovavosi VIĮ 2 straipsnio 31 dalimi, 82 dalimi, EŽTT praktika žinios ir nuomonės atskyrimo aspektu ir iš Teiginio Nr. 3 formuluotės nustatė, kad joje nurodoma, jog „krantinės gali būti“ rekonstruotos, siekiant jas ateityje išnuomoti Bendrovės akcininkui. Teismas vertino, jog pateiktas svarstymas, o ne patvirtinimas, kuriam galėtų būti taikomas tiesos kriterijus. Teismas, įvertinęs Teiginį Nr. 3 visame Publikacijos kontekste, pritarė atsakovo pozicijai, jog Teiginio Nr. 3 formuluotėje yra keliamos versijos, pateikiami spėjimai, o pateikta informacija nėra kategoriška. Teismas sutiko su atsakovo vertinimu, kad ši Teiginio Nr. 3 dalis pagal lingvistinę išraišką turi konstatavimo požymių, tačiau vertinant visos Publikacijos kontekste, jie yra nepakankami tam, kad Teiginio Nr. 3 dalis būtų pripažinta žinia. Teismas sprendė, jog visiškai pagrįstai Teiginys Nr. 3 nebuvo pripažintas žinia. Publikacijos skyriaus „Krantinės ruošiamos rinkimų bendražygiui?“ dalyje keliamas klausimas (prielaida ir nuomonė, o ne teiginys ir žinia), kokiu tikslu Bendrovė rengė jos pačios nenuomojamų krantinių Projektą savo iniciatyva ir, kodėl Direkcija vėliau įsigijo iš pareiškėjo jo iniciatyva parengtą Projektą. Taip pat nurodyta, kad „neoficialiai kalbėta, kad šias krantines uostas ruošia būtent A. T.“. Teismas nustatė, jog kaip prielaida suformuluotas klausimas, ar nėra ketinimų pastarąsias išnuomoti Bendrovei, buvo pateiktas Direkcijai, Publikacijoje pateiktas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovės komentaras ir aiškiai įvardyta, kad „uosto direkcija tai neigia“, todėl sprendė, kad skaitytojui pateikiama visapusė informacija, kurią pastarasis, turėdamas pilną informaciją, gali vertinti.

Žemesnės instancijos teismas

24. Teismas, įvertinęs Publikacijos skyriaus kontekstą bei Teiginio Nr. 3 paskelbimo aplinkybes, sprendė, kad paantraštėje „Krantinės ruošiamos rinkimų bendražygiui?“ iškeltos dvejonės ir svarstymai, bet ne kategoriški teiginiai. Teismas konstatavo, kad LRT turėjo objektyvų faktinį pagrindą svarstyti priežastis, kodėl Projektas nebuvo iš anksto užsakytas Direkcijos, o parengtas pareiškėjo iniciatyva. Teismas pažymėjo, kad skelbiamoje informacijoje buvo keliami klausimai dėl valstybinės žemės nuomos skaidrumo, objektyvumo, kas neabejotinai tenkina viešąjį interesą, taigi, Teiginys Nr. 3 turi objektyvų faktinį pagrindą, buvo reiškiamas sąžiningai ir etiškai. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad informacija skaitytojams buvo pateikta nesąžiningai, neturint objektyvaus faktinio pagrindo kritikai.

25. Teismas nusprendė, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

26. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1, 3 dalimis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje įtvirtintu principu „pralaimėjęs moka“ ir sprendė, kad, atmetus pareiškėjo skundą, trečiojo suinteresuoto asmens teisės buvo apgintos, todėl jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos) 7, 8.2 punktais bei nustatė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina 968 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą. Kadangi ši suma neviršija Rekomendacijose numatytų maksimaliai galimų priteisti sumų dydžių, teismas ją priteisė LRT iš pareiškėjo.

III.

27. Pareiškėjas UAB „Kamineros krovinių terminalas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

28. Pareiškėjas nurodo, kad Publikacija turėjo labai plačią sklaidą visuomenėje, todėl jos poveikio mastas apėmė didelę skaitytojų ir klausytojų teritoriją. Ji buvo skelbiama rubrikoje LRT tyrimas, o tai suponavo, kad informacija, nurodyta Publikacijoje, yra kruopščiai ištirta ir patikrinta. Publikacijos antraštė „LRT tyrimas. A. V. rinkimuose parėmusių verslininkų sėkmė uoste: žemė be konkursų ir laimėti pirkimai“ informavo visuomenę, kad visa Publikacija apie tik apie verslininkus, kurie rėmė A. V. (tuometinį Direkcijos generalinį direktorių), kuriuos visus, paminėtus Publikacijoje, lydi sėkmė. Pareiškėjas kelia klausimą, ar ginčo teiginiai gali būti vertinami atsietai nuo Publikacijos pavadinimo, jeigu Publikacijoje nėra nurodyta faktų, kad Publikacijoje minimi Bendrovė ir jos akcininkas A. T. tokių kriterijų neatitinka (t. y. Publikacija apie A. V. rinkimuose parėmusius verslininkus, nors Bendrovė ir jos akcininkas A. T. tokie nėra) ir tai, ar nuomone pagrįstai gali būti laikomas teiginys, kurio įgyvendinimas neįmanomas – prieštarauja galiojantiems teisės aktams (krantinės ruošiamos A. T., tačiau pagal Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 23 str. 1 d. Direkcija uosto žemę gali išnuomoti tik viešosios procedūros tvarka).

29. Pareiškėjas nurodo, kad teiginys „Sąlygos buvo gerinamos ir kitoms uosto bendrovėms, tačiau, LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, Klaipėdos mero rinkimuose uosto vadovo rinkimų kampaniją parėmę verslininkai sulaukdavo dvigubos naudos“ negali būti vertinamas atsietai nuo Publikacijos pavadinimo, kuriame yra nusakoma Publikacijos esmė, nurodomas bendrinis žodis daugiskaita „verslininkai“ ir pažymi, kad Publikacija buvo ne tik spausdinta, bet ir skaityta balsu (televizijos, radijo laidose), todėl klausytojai nematė jokių paantraščių. Pareiškėjas teigia, jog LRT žinojo, jog nei Bendrovė, nei akcininkas A. T. nėra parėmę Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, tačiau sąmoningai tokią informaciją nutylėjo, nes Publikacijoje jos nėra, o Publikacija siekė sudaryti nuomonę apie visus verslininkus, kaip parėmusius, ir neva už tai sulaukusius sėkmės. Priešingu atveju arba tokia informacija, kad rėmimo nebuvo, turėjo būti nurodyta, arba Publikacija turėjo būti pavadinta kitaip, nes dėl jos pavadinimo Teiginys Nr. 2 įgavo visai kitą atspalvį ir formavo neigiamą nuomonę apie pareiškėją.

30. Pareiškėjas remiasi LAT praktika ir mano, jog teiginio „Be to, uostas nutiesė ir geležinkelio kelius į 118, 119 ir 120 krantines. Tai esą leis reikšmingai padidinti metinę krovą uoste“ negalima vertinti, nesiejant jo su visu Publikacijos turiniu ir Publikacijos siekiu „atskleisti“ gaunamą naudą. Tokia tikrovės neatitinkančia informacija buvo siekiama „sustiprinti“ Bendrovės „gaunamą naudą“ ir „sėkmę“, suformuoti nuomonę, kad pareiškėjas nėra sąžiningas, nes ir geležinkelio keliai nutiesti esą leis reikšmingai padidinti metinę krovą uoste. Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog neturėtų būti toleruojama praktika, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) tikrovės neatitinkančiais teiginiais (nors savo tiesiogine prasme nesukeliančiais žeminančio poveikio) siektų publikacijų stipresnio neigiamo poveikio, o vėliau tiesiog tam tikrą informaciją pašalintų, nenurodant, kad tokia informacija buvo pašalinta ir, kad buvo neteisinga, nesukeliant viešosios informacijos rengėjui (skleidėjui) jokių pasekmių, kurios skatintų daugiau pažeidimų nedaryti.

31. Dėl teiginio „Tačiau LRT turimi dokumentai rodo, kad krantinės iš tiesų gali būti rekonstruojamos siekiant jas ateityje išnuomoti A. T.. Uosto direkcija 2016 m. pavasarį iš „Kamineros krovinių terminalo“ už 1 052 eurus nusipirko Krantinių 113–117 rekonstravimo ir griovimo techninį projektą. Paprastai tariant, A. T. terminalas pats atliko kol kas niekam neišnuomotų krantinių rekonstrukcijos projektą, o vėliau ji pardavė Uosto direkcijai“ pareiškėjas nurodo, jog kad jis turi konstatavimo požymių, skamba kaip išvada, apibendrinimas, kurie gauti neva išanalizavus dokumentus – t. y. Projekto pirkimo dokumentus, kuriuose nėra jokio susitarimo dėl krantinių nuomos. LRT net nebandė išsiaiškinti, kodėl Projektas buvo perkamas iš pareiškėjo. Klaipėdos uoste krantinės nėra nuomojamos, nuomojama yra Direkcijos valdoma valstybinė žemė, kurią norėdama išsinuomoti, įmonė turi laimėti viešąjį konkursą arba nusipirkti ant žemės esančius statinius.

Šalies argumentai

32. Pareiškėjas teigia, kad trečiasis suinteresuotas asmuo paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, reiškė „nuomonę“ ir darė išvadas dėl galimų būsimų faktų, kurie niekada negali įvykti, nes priešinga tvarka yra numatyta galiojančiuose teisės aktuose. Publikacija paskleista labai plačiai itin neigiamai paveikė pareiškėjo dalykinę reputaciją. Pareiškėjas teigia, jog teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, nes atsižvelgė tik į atsakovo ir LRT argumentus.

Atsiliepimas

33. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 29 d. sprendimą nepakeistą.

34. Atsakovas teigia, kad apeliaciniame skunde nėra nei vieno pagrindo, kodėl teismo sprendimas yra neteisėtas ir turėtų būti panaikintas. Vien ta aplinkybė, jog teismo sprendimas nepateisino pareiškėjo lūkesčių nėra objektyvi priežastis pripažinti Bendrovei nepalankaus teismo sprendimo neteisėtu.

35. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas ginčo teiginį „Sąlygos buvo gerinamos ir kitoms uosto bendrovėms, tačiau, LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, Klaipėdos mero rinkimuose uosto vadovo rinkimų kampaniją parėmę verslininkai sulaukdavo dvigubos naudos“ įvertino atsietai nuo Publikacijos pavadinimo ir turinio, ir dėl to nepagrįstai sutiko su atsakovo sprendimu, jog Teiginys Nr. 2 yra ne apie Bendrovę. Atsakovas teigia, jog teismas detaliai išanalizavo visos Publikacijos turinį, atsižvelgė tiek į Publikacijos antraštę, tiek Teiginį Nr. 2, tiek visą Publikacijos kontekstą. Nors pareiškėjas pats pabrėžia būtinybę vertinti visos Publikacijos turinį ir kontekstą, tačiau selektyviai išskiria Publikacijos pavadinime ir Teiginyje Nr. 2 pavartotą žodį „verslininkai“. Teiginyje Nr. 2 pavartojus daugiskaitą, siekiama vaizdingiau ir ekspresyviau apibūdinti nagrinėjamą temą, išryškinti pastebėtas tendencijas, tačiau ne vienareikšmiškai nurodyti, jog absoliučiai visi Publikacijoje paminėti verslininkai (I. U., A. B., V. D., L. B., Bendrovės akcininkas A. T.) sulaukė „dvigubos naudos“. Juo labiau, kad pareiškėjas yra juridinis asmuo, o ne verslininkas. Vertinant visos Publikacijos turinį akivaizdu, kad informacija apie gautą dvigubą naudą nukreipta išimtinai į I. U. ir jo įmones. Publikacijoje nesama absoliučiai jokios informacijos apie pareiškėjo akcininko ar kitų verslininkų tariamai gautą dvigubą naudą. Nors Publikacijoje analizuota Bendrovės veikla Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, tačiau Publikacijos skyriuje apie pareiškėjo akcininką A. T. neteigiama apie jokią dvigubą naudą, be to, teiginyje kalbama apie A. V. rinkiminę kampaniją parėmusius verslininkus, o Bendrovės akcininkas A. T. paramos nėra skyręs, Publikacijoje jis pristatomas kaip A. V. bendražygis, kadangi ir pats kandidatavo (bei laimėjo) savivaldos rinkimuose. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas, kaip juridinis asmuo, pagal galiojantį teisinį reguliavimą apskritai negalėjo skirti paramos rinkiminei kampanijai, taigi teiginys apie A. V. parėmusius verslininkus niekaip negali būti susietas su Bendrove. Teismas, įvertinęs Teiginio Nr. 2 abstraktumą ir tolesnį jo paaiškinimą, aiškiai išskiriant I. U. veiklą, visiškai pagrįstai sprendė, jog Teiginiu Nr. 2 pareiškėjui nereiškiama jokia kritika, nėra jokių duomenų, iš kurių Bendrovė būtų identifikuojama kaip susijusi su Teiginiu Nr. 2, todėl pagrįstai konstatuota, kad Teiginys Nr. 2 yra ne apie pareiškėją.

36. Atsakovas pažymi, jog pareiškėjas nei Skunde, nei skunde teismui, nei teismo posėdžio metu, nei apeliaciniame skunde nenurodė jokių argumentų, kodėl ir kaip teiginys „Be to, uostas nutiesė ir geležinkelio kelius į 118, 119 ir 120 krantines. Tai esą leis reikšmingai padidinti metinę krovą uoste“ yra žeminančio pobūdžio, kenkia jo dalykinei reputacijai. Teiginiu Nr. 1 neskelbiama apie jokią neteisėtą ar nesąžiningą veiklą, naudojimąsi privilegijuota padėtimi ar kitokį nesąžiningą, negarbingą elgesį. Teiginiu Nr. 1 iš esmės skelbiama informacija apie Direkcijos veiklą, gerinant pareiškėjo nuomojamoje žemėje esančias krantines, tačiau neteigiama, jog ši veikla neteisėta ar sprendimai dėl tokios veiklos priimti išimtinai Bendrovės naudai. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad Teiginys Nr. 1 nėra žeminančio pobūdžio. Vien tik asmeninis spėjimas ar subjektyvus suvokimas apie Publikacijos difamacinį pobūdį nėra pakankamas pagrindas pripažinti dalykinės reputacijos pažeidimą. Atsakovas vadovaujasi LAT praktika ir pabrėžia, kad asmens garbė ir orumas (dalykinė reputacija) ginami, kai asmuo normaliai, bet ne ypatingai smulkmeniškai ar jautriai suvokia apie jį skleidžiamas žinias ir iš keleto galimų pavartojimo prasmių mato tik neigiamą atspalvį.

37. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu sutiko, kad teiginys „Tačiau LRT turimi dokumentai rodo, kad krantinės iš tiesų gali būti rekonstruojamos siekiant jas ateityje išnuomoti A. T.. Uosto direkcija 2016 m. pavasarį iš „Kamineros krovinių terminalo“ už 1 052 eurus nusipirko Krantinių 113–117 rekonstravimo ir griovimo techninį projektą. Paprastai tariant, A. T. terminalas pats atliko kol kas niekam neišnuomotų krantinių rekonstrukcijos projektą, o vėliau jį pardavė Uosto direkcijai“ yra nuomonė ir ginčo dėl jo kvalifikavimo nebekėlė. Atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, atsakovas pažymi, jog Teiginiu Nr. 3 reiškiami svarstymai, keliamos versijos, nepateikiamas joks galutinis įvertinimas. Teiginio Nr. 3 formuluotėje nurodoma, kad krantinės „gali būti“ rekonstruojamos, siekiant jas ateityje išnuomoti Bendrovės akcininkui, aiškiai išreiškiant svarstymą, o ne kategorišką patvirtinimą, todėl tokiam svarstymui negali būti pritaikytas tiesos kriterijus. Atsakovas sutinka, kad ginčijama Teiginio Nr. 3 dalis pagal lingvistinę išraišką turi konstatavimo požymių, tačiau, vertinant visos Publikacijos kontekste, jie yra nepakankami tam, kad Teiginio Nr. 3 dalis būtų pripažinta žinia, todėl įgyja vertinamąjį pobūdį. Taigi, tiek atsakovo, tiek teismo sprendimuose visiškai pagrįstai ir argumentuotai nustatyta, jog ginčijama Teiginio Nr. 3 dalimi skelbiama nuomonė.

38. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog Publikacijoje tiesiogiai pažymėta, jog apie ketinimus išnuomoti krantines (valstybinę žemę) Bendrovės akcininkui „neoficialiai kalbėta“. Sistemiškai įvertinus Publikacijoje paskelbtus teiginius matyti, kad turimais dokumentais, rodančiais, jog krantinės gali būti rekonstruojamos ateityje jas (valstybinę žemę su krantinėmis) siekiant išnuomoti Bendrovės akcininkui, laikomi dokumentai, kurie patvirtina, kad pareiškėjas parengė nurodytų niekieno nenuomojamų (nenaudojamų) krantinių rekonstravimo ir griovimo techninį projektą ir tik vėliau jį nupirko Direkcija. Teiginyje Nr. 3 įvardinti dokumentai nereiškia oficialių raštiškų susitarimų dėl nuomos ateityje, tokia išvada negali būti padaryta ir iš Publikacijos turinio. LRT turėjo objektyvų faktinį pagrindą svarstyti, dėl kokių priežasčių Bendrovė rengė jo paties ir niekieno kito nenuomojamų (nenaudojamų) krantinių rekonstravimo techninį projektą savo iniciatyva ir tik vėliau jį pardavė Direkcijai, t. y. Projektas nebuvo iš anksto užsakytas Direkcijos ar kitaip inicijuotas jos valia. Atsakovas nurodo, kad Publikacijoje yra išsamus Direkcijos atstovės komentaras, skelbiama informacija tenkina viešąjį interesą, ja keliami klausimai dėl valstybinės žemės nuomos skaidrumo ir objektyvumo.

Atsiliepimas

39. Atsakovas nepagrįstais laiko apeliacinio skundo teiginius, jog informacija apie ketinimą išnuomoti valstybinę žemę su krantinėmis, prieštarauja Įstatymo nuostatoms. Atsakovas pabrėžia, kad Projektas buvo parengtas iki įsigaliojant minėto Įstatymo pataisoms. Iki 2017 m. įsigaliojusių Įstatymo pakeitimų, uosto valstybinę žemę buvo galima išsinuomoti ir be konkurso, įsigijus joje esančius statinius.

40. Trečiasis suinteresuotas asmuo LRT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

41. LRT pažymi, kad apeliaciniame skunde yra keliami klausimai, ar ginčo teiginiai gali būti vertinami atsietai nuo Publikacijos pavadinimo, ir tai, ar nuomone pagrįstai gali būti laikomas teiginys, kurio įgyvendinimas neįmanomas, prieštarauja teisės aktams, tačiau tiek Inspektoriaus Sprendime, tiek teismo sprendime pateiktas kitoks – šiuos klausimus paneigiantis teisės aiškinimas, todėl apeliacinės instancijos teismas turėtų pateikti šiuos klausimus išsprendžiantį teisės aiškinimą. LRT taip pat nurodo, kad apeliaciniame skunde išryškinti ginčo klausimai nereikalauja jokio ypatingo teisinio aiškinimo, nes teismų praktikoje daugybę kartų pasakyta ir išaiškinta, jog publikacijos teiginys turi būti vertinamas publikacijos kontekste, atsižvelgiant į publikacijos kaip vientiso kūrinio struktūrinių dalių tarpusavio sąsajas, kad nuomonė turi būti pagrįsta, nestokojanti faktinio pagrindo, todėl jokių esminių teisinių klausimų išaiškinimo poreikio ar šalių pozicijų dėl teisės aiškinimo išsiskyrimo nėra, o kilęs klausimas apsiriboja faktinių aplinkybių teisiniu vertinimu.

42. LRT pažymi, kad tiek Inspektoriaus Sprendime, tiek teismo sprendime nurodyta, kad teiginys „Sąlygos buvo gerinamos ir kitoms uosto bendrovėms, tačiau, LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, Klaipėdos mero rinkimuose uosto vadovo rinkimų kampaniją parėmę verslininkai sulaukdavo dvigubos naudos“ netenkina vienos iš juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimo sąlygų – nėra apie pareiškėją. Visi apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu (Teiginys Nr. 2 negali būti vertinamas atsietai nuo Publikacijos pavadinimo, kuriame nusakoma Publikacijos esmė, o jame vartojama daugiskaita „verslininkai“, Publikacija buvo ne tik spausdinta, bet ir skaityta balsu, sąmoningai nutylėta informacija, kad pareiškėjas ir jo akcininkas A. T. nėra politinės kampanijos finansiniai rėmėjai), LRT vertinimu, yra nauji, nekelti nei ginčą nagrinėjant ikiteisminėje institucijoje – Tarnyboje, nei bylą nagrinėjant teisme, todėl išvis neturėtų būti apeliacijos dalyku, teismui, o taip pat bylos dalyviams teisme neturėjus galimybės dėl jų pasisakyti. LRT nurodo, kad visi jie yra su esminiu teisinės ar net paprastos logikos ydingumu / klaida.

43. LRT teigia, jog teismas Teiginį Nr. 2 vertino pareiškėjo nurodytu aspektu (vartojama daugiskaita „verslininkai“, kas leidžia spręsti, jog „dvigubos naudos sulaukdavo“ visi Publikacijoje paminėti verslininkai), t. y. ar pareiškėjo, kaip juridinio asmens, dalykinės reputacijos aspektu galimai reputaciją pažeidžianti teiginio dalis apie „verslininkų“ gautą dvigubą naudą, yra apie pareiškėją. Teismas šį klausimą vertino tiek Teiginio Nr. 2, kaip apibendrinamojo, paantraštės teiginio aspektu, vertindamas po jos sekančią Publikacijos dalį, tiek ir visos Publikacijos kontekste. Apeliaciniame skunde pareiškėjas kelia ne Teiginio Nr. 2 sąsają su kitomis Publikacijos dalimis, tačiau ginčija visai naują Publikacijos dalį – Publikacijos antraštę, kuri nebuvo nei ginčo Tarnyboje dalykas, nei Inspektoriaus Sprendimo teisėtumo patikros teisme objektas, ir išskiria visai naują tariamai dalykinę reputaciją pažeidžiančią teiginio dalį – nebe apie „verslininkų gautą dvigubą naudą“, bet apie „verslininkų sėkmę uoste“, todėl pastarasis klausimas neturėtų būti apeliacijos objektu.

44. LRT apeliaciniame skunde pastebi dvi logines klaidas ir neadekvatų teiginių ryšių suvokimą. Net jei būtų vertinta ir nustatyta, kad Publikacijos antraštės teiginys apie „verslininkų sėkmę uoste“ būtų apie pareiškėją, tai per se nereikštų, kad kitoje Publikacijos vietoje esantis Teiginys Nr. 2 apie „verslininkų gautą dvigubą naudą“ taip pat yra apie pareiškėją. Kaip ir Teiginio Nr. 2 atveju, taip ir Publikacijos antraštės atveju, pareiškėjas netenkina aprašomus asmenis apibūdinančio požymio – Bendrovė ir jos akcininkas nėra uosto vadovo A. V. rinkiminę kampaniją parėmęs asmuo / verslininkas. Todėl ir dėl šių priežasčių nėra ir nebūtų pagrindo identifikuoti pareiškėją kaip Teiginyje Nr. 2 įvardytus „verslininkus“.

45. LRT vertina, jog pareiškėjo argumentas apie Publikacijos skaitymą balsu (televizijos ir radijo laidose) yra nesusijęs su byla, nes jame keliamas klausimas ne dėl Publikacijos, bet dėl kitų kūrinių, dėl kurių nėra priimtas Inspektoriaus Sprendimas ir kurie nebuvo patikros teisme objektu. Jokiame pareiškėjo dokumente nėra nurodoma, kokie kokių televizijos ir radijo kūrinių teiginiai ir kokiais pagrindais pažeidžia pareiškėjo teises, nes jie niekada ir nebuvo ginčijami, todėl šis apeliacinio skundo argumentas apie tariamą Publikacijos skaitymą yra tiesiog klaidingas.

46. LRT teigia, kad pareiškėjas kritikuoja LRT atsiliepimo argumentą, jog Bendrovė ir jos akcininkas A. T. neatitinka Teiginyje Nr. 2 aptariamų subjektų rato – nėra uosto vadovo rinkimų kampaniją parėmę verslininkai. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad šios informacijos (reikia manyti, jog kalbama apie informaciją, kad Bendrovė ir jos akcininkas A. T. nėra politinės kampanijos finansiniai rėmėjai) Publikacijoje nėra, todėl daroma išvada, kad LRT sąmoningai ją nutylėjo. LRT vertina, jog šis argumentas, pateiktas kalbant apie konkretų Teiginį Nr. 2, iš kritikos tam, kas parašyta, transformuojamas į kritiką tam, ko tekste nėra. Pareiškėjas apeliaciniame skunde ne įrodinėja egzistuojant teismo nenustatytas teiginių sąsajas, iš esmės sutinka, kad sąsajų nėra, tačiau „sugalvoja“, kad jų nėra dėl to, jog jos buvo nepateiktos taip aiškiai, kad suprastų skaitytojas. Publikacijoje nenuslėpta, o labai aiškiai nurodyta, kurie uosto verslininkai, susiję su kokiomis įmonėmis, parėmė uosto vadovo A. V. rinkimų kampaniją. Iš Publikacijos teksto visiškai aišku, kad nei Bendrovės, nei jos akcininko A. T. tarp kampanijos rėmėjų nėra. A. T. ryšys Publikacijoje taip pat aiškiai atskleistas „Su A. V. sąrašu į rinkimus eina ir dar vienas uostamiesčio verslininkas – A. T.. LRT tyrimų skyrius išanalizavo ir jo sėkmę Klaipėdos uoste, kai jam vadovauti ėmė A. V.“, šio teiginio pareiškėjas neskundė ir dėl jame nurodytos A. T. „sėkmės Klaipėdos uoste“ pretenzijų neturėjo.

47. Dėl ginčo teiginio „Be to, uostas nutiesė ir geležinkelio kelius į 118,119 ir 120 krantines. Tai esą leis reikšmingai padidinti metinę krovą uoste“, LRT vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės keliamas LRT sąžiningumo klausimas. Teismas vertino, kad LRT veiksmai rodė netyčinę klaidą, o pareiškėjo manymu, LRT veikė nesąžiningai, turėdama siekį pareiškėjui pakenkti. Šiuo aspektu apeliaciniame skunde nėra pateikiama nė vieno naujo argumento, pareiškėjo skundo argumentus teismas sprendime įvertino. LRT teigia, kad faktinės aplinkybės, kurių vertinimas teismo sprendime yra pateiktas, paneigia pareiškėjo argumentus apie tyčinį klaidinimą. Teiginyje Nr. 1 nekalbama nei apie Bendrovės, nei apie jokių kitų asmenų „gaunamą naudą“ ar „sėkmę“, todėl savęs atpažinimas Teiginyje Nr. 1 tokiame kontekste gali būti kildinamas tik iš hiperjautrumo, kuris tikrai nėra gintinas teismine tvarka.

48. LRT nurodo, kad Teiginio Nr. 3 dalis „Uosto direkcija 2016 m. pavasarį iš „Kamineros krovinių terminalo “ už 1 052 eurus nusipirko Krantinių 113–117 rekonstravimo ir griovimo techninį projektą. Paprastai tariant, A. T. terminalas pats atliko kol kas niekam neišnuomotų krantinių rekonstrukcijos projektą, o vėliau jį pardavė Uosto direkcijai“, aprašo faktus, todėl atitinka žinios kategoriją. Teiginio Nr. 3 dalis yra teisinga, joje pateikta informacija pareiškėjo niekada nebuvo ginčijama. Pareiškėjo skunde iš esmės kvestionuojama Teiginio Nr. 3 dalis, kurioje ne teigiama, bet svarstoma, kad „krantinės iš tiesų gali būti rekonstruojamos siekiant jas ateityje išnuomoti A. T.“. Publikacijoje pavartotų išraiškos priemonių pagrindu tiek Inspektoriaus Sprendime, tiek teismo sprendime padaryta pagrįsta išvada, kad Teiginio Nr. 3 dalis nėra kategoriška, pateikta kaip pasvarstymas, todėl atitinka nuomonės kategoriją, tuo tarpu Bendrovė apeliaciniame skunde jokių šias išvadas paneigiančių argumentų nepateikia.

49. LRT nurodo, kad žiniasklaidos keliami klausimai apie galimus Direkcijos vadovo A. V. ir Bendrovės akcininko A. T. ryšius, atsižvelgiant į tai, kad pastarieji viename Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatų sąraše kandidatavo į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybą, yra viešojo intereso apsaugos nulemti klausimai apie valstybės įmonės vadovo galimas sąsajas su verslu ir verslo naudai priimamais sprendimais, todėl žiniasklaida gali inicijuoti diskusijas ir abejones dėl atitinkamų veiksmų vertinimo. Dėl šių priežasčių tiek Inspektoriaus Sprendime, tiek teismo sprendime pagrįstai konstatuota, kad ginčo informacija pateikta kaip sąžininga nuomonė viešojo intereso svarbos klausimu, kuriai netrūko faktinio pagrindo.

50. Dėl Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies, LRT teigia, kad rengiant Publikaciją buvo analizuojama ir situacija, kaip keitėsi Įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje, numatančioje, kad uosto direkcija žemę gali išnuomoti tik viešosios procedūros tvarka, nustatyti šios procedūros netaikymo pagrindai. 2016 m. birželio 16 d. Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr. I-1340 1, 2, 23, 25 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 25-1 straipsniu įstatymu, įsigaliojusiu 2017 m. sausio 1 d., buvo ne tik panaikinta galimybė statinių savininkams išsinuomoti žemę ne konkurso tvarka, bet ir nustatyta nuomininko, nelaimėjusio uosto žemės nuomos viešosios procedūros, pareiga bei tvarka dėl nuosavybės teisės į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį šios uosto žemės nuomos sutarties pagrindu naudojamame uosto žemės sklype, perleidimo viešosios procedūros laimėtojui. Taigi, Teiginyje Nr. 3 minimu laikotarpiu – 2016 m. pavasarį, kuomet Direkcija iš pareiškėjo nusipirko Projektą, dar buvo nustatyta uosto žemės nuomos tvarka, numatanti galimybę statinių savininkams išsinuomoti žemę ne konkurso (viešosios procedūros) tvarka (o krantinėse / prie krantinių gali būti statinių, kurie, kaip nurodoma Publikacijoje, buvo įprastu pagrindu uosto žemės nuomai be konkurso). Dėl paminėtų priežasčių pareiškėjo argumentai apie tariamą Publikacijos teiginių prieštaravimą Įstatymo 23 straipsnio 1 daliai, tiesiog neatitinka žurnalistinio tyrimo dalyko, nes buvo tiriama situacija, apimanti laikotarpį, kuomet Įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje dar buvo nustatyta uosto žemės nuomos tvarka, numatanti galimybę statinių savininkams išsinuomoti žemę ne konkurso (viešosios procedūros) tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

51. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus 2021 m. vasario 5 d. sprendimo Nr. (SK-79, 2019) SPR-19 „Dėl publikacijoje „LRT tyrimas. A. V. rinkimuose parėmusių verslininkų sėkmė uoste: žemė be konkursų ir laimėti pirkimai“ (www.lrt.lt., 2019 m. vasario 7 d.), televizijos programose „Labas rytas, Lietuva“ (LRT, 2019 m. vasario 7 d.), „Laba diena, Lietuva“ (LRT, 2019 m. vasario 7 d.), „Panorama“ (LRT, 2019 m. vasario 7 d.), radijo programose „Žinios“ (LRT Radijas, 2019 m. vasario 7 d.) ir „Ryto garsai“ (LRT Radijas, 2019 m. vasario 7 d.) paskelbtos informacijos“ dalies, kuria pareiškėjo UAB „Kamineros krovinių terminalas“ Skundas atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo.

52. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad LRT paskleista informacija nebuvo žeminančio pobūdžio ar pažeidžianti pareiškėjo, kaip juridinio asmens, dalykinę reputaciją. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Inspektoriaus Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, yra pagrįstas ir teisėtas.

53. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir laikosi pozicijos, jog trečiasis suinteresuotas asmuo labai plačiai paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, reiškė nuomonę ir darė išvadas dėl galimų būsimų faktų, kurie niekada negali įvykti, o tai itin neigiamai paveikė pareiškėjo dalykinę reputaciją.

54. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Todėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomi nauji argumentai, kurie nebuvo keliami bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, t. y. kad Publikacija buvo ne tik spausdinta, bet ir skaityta balsu (televizijos, radijo laidose), todėl klausytojai nematė jokių paantraščių, nenagrinėjami.

55. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo teiginį dėl nepagrįsto teismo sprendimo, nes buvo atsižvelgta tik į atsakovo ir LRT argumentus, pažymi, kad teismas detaliai išanalizavo pareiškėjo skundą, išnagrinėjo ir įvertino visas byloje teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Tai, kad pirmosios instancijos teismas pritarė atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens pozicijai, savaime nereiškia, kad tokie teismo motyvai yra atmestini. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į pareiškėjo argumentus bei nurodytas aplinkybes, pateikė jų vertinimą, o sutikdamas su atsakovo bei LRT pozicijomis, pažodžiui neperrašė jų argumentų.

56. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog laisvė gauti ir skleisti informaciją yra vienas svarbiausių demokratinės visuomenės principų (žr., pvz., 2011 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-787/2011). Europos Žmogaus Teisių Teismas saviraiškos laisvę vertina kaip vieną esminių demokratinės visuomenės pagrindų ir vieną svarbiausių jos pažangos bei kiekvieno individo raidos sąlygų; jo sprendimuose yra pabrėžiama, kad ši laisvė taikytina ne tik ,,informacijai“ arba „idėjoms“, kurios priimamos palankiai, laikomos neužgauliomis ar nevertomis dėmesio, bet ir toms, kurios įžeidžia, šokiruoja ar trikdo. Tokie yra pliuralizmo, tolerancijos ir liberalumo, be kurių nėra „demokratinės visuomenės“, reikalavimai (žr., pvz., 1998 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą Hertel prieš Šveicariją (pareiškimo Nr. 25181/94), 2005 m. vasario 15 d. sprendimą Steel ir Morris prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 64816/01), 2008 m. liepos 29 d. sprendimą Flux prieš Moldovą (pareiškimo Nr. 22824/04).

57. Tačiau saviraiškos laisvė turi savo ribas, net jei diskutuojama visuomenėje svarbiais bendrojo intereso klausimais. Turi būti gerbiamos kitų asmenų teisės (garbė ir orumas, dalykinė reputacija ir pan.) (žr., pvz., mutatis mutandis (pakeitus tai, kas keistina) EŽTT 2000 m. birželio 27 d. sprendimą Constantinescu prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 28871/95).

58. Nagrinėjamos bylos kontekste, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde keliamą klausimą, ar ginčo teiginiai gali būti vertinami atsietai nuo publikacijos pavadinimo, akcentuotina, kad vertinant pareiškėjo nurodomus teiginius, būtina įvertinti ir visą publikacijos turinį. Paskleisti duomenys vertintini ne tik kaip žodžių junginys bendrine prasme, taip pat privalu nustatyti, kokia žinia paskleista pavartotų kalbinės raiškos priemonių visuma, todėl tekstinė konstrukcija, duomenų sisteminimo ir dėstymo būdai, loginiai duomenų sąsajumo aspektai yra reikšmingi teisiniam (tiek jų atitikties tikrovei, tiek jų kaip žeminančių garbę ir orumą pobūdžio aspektu) kvalifikavimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5009-520/2020).

59. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Publikacijos teiginį „Sąlygos buvo gerinamos ir kitoms uosto bendrovėms, tačiau, LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, Klaipėdos mero rinkimuose uosto vadovo rinkimų kampaniją parėmę verslininkai sulaukdavo dvigubos naudos“ pareiškėjo ginčijamu aspektu (dėl daugiskaita vartojamo termino „verslininkai“) visos Publikacijos kontekste, atsižvelgęs į Teiginio Nr. 2 buvimo vietą (paantraštė, kurios paskirtis anonsuoti, sudominti skaitytoją ir perteikti esmę), sprendė, jog informacija apie gautą dvigubą naudą nukreipta išimtinai į kitą asmenį ir jo įmones, todėl Teiginys Nr. 2 yra ne apie pareiškėją. Nors pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, tačiau apeliaciniame skunde šiuo aspektu dėstomi argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Publikacijoje aptarta pareiškėjo UAB „Kamineros krovinių terminas“ veikla Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, tačiau joje nėra duomenų, jog pareiškėjas kokiu nors būdu rėmė A. V., todėl Teiginys Nr. 2 pagrįstai nebuvo susietas su Bendrove.

60. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog teiginio „Be to, uostas nutiesė ir geležinkelio kelius į 118, 119 ir 120 krantines. Tai esą leis reikšmingai padidinti metinę krovą uoste“ negalima vertinti, nesiejant jo su visu Publikacijos turiniu ir Publikacijos siekiu „atskleisti“ gaunamą naudą, tokia tikrovės neatitinkančia informacija buvo siekiama „sustiprinti“ Bendrovės „gaunamą naudą“ ir „sėkmę“, suformuoti nuomonę, kad pareiškėjas nėra sąžiningas, nes ir geležinkelio keliai nutiesti esą leis reikšmingai padidinti metinę krovą uoste. Šiuo aspektu pažymėtina, jog Publikacijos tekstinė konstrukcija (skelbiama informacija apie kelis uostamiesčio verslininkus ir jų įmonių veiklą, Bendrovės akcininką bei jo įmonių veiklą), duomenų sisteminimo ir dėstymo būdas (išsamiai aptariamos pagerintos sąlygos, laimėti konkursai, žemės nuomos, rekonstruojamų krantinių klausimai), loginiai duomenų sąsajumo (vykdomos veiklos pelningumas) aspektai patvirtina, jog Teiginiu Nr. 1 paskelbta informacija nebuvo neigiamai charakterizuojanti pareiškėją. Viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) Teiginiu Nr. 1 Publikacijoje nepaskelbė apie neteisėtą ar nesąžiningą Bendrovės veiklą, naudojimąsi privilegijuota padėtimi, todėl Teiginys Nr. 1 pagrįstai pripažintas nežeminančiu Bendrovės dalykinės reputacijos.

61. Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog neturėtų būti toleruojama praktika, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) tikrovės neatitinkančiais teiginiais (nors savo tiesiogine prasme nesukeliančiais žeminančio poveikio) siektų publikacijų stipresnio neigiamo poveikio, o vėliau tiesiog tam tikrą informaciją pašalintų, nenurodant, kad tokia informacija buvo pašalinta ir, kad buvo neteisinga, nesukeliant viešosios informacijos rengėjui (skleidėjui) jokių pasekmių, kurios skatintų daugiau pažeidimų nedaryti. Byloje nėra ginčo dėl to, kad Teiginyje Nr. 1 viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) LRT paskelbė tikrovės neatitinkančią informaciją, todėl buvo pripažintas pažeidęs VIĮ 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pareigą visuomenės informavimo priemonėse informaciją pateikti teisingai, tiksliai ir nešališkai. Šiuo aspektu pažymėtina, jog tiek EŽTT, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje sprendžiant dėl asmenų, paskleidusių duomenis apie viešąjį asmenį ir jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, atsakomybės, nuosekliai yra pažymimas duomenų paskleidimo tikslas ir juos paskleidusio asmens elgesys, t. y. jeigu duomenis paskleidęs asmuo veikė sąžiningai ir pagrindinis jo tikslas buvo informuoti visuomenę apie viešąjį asmenį, jo veiklą tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti (yra viešasis interesas), tai informacijos netikslumai arba agresyvi atakuojanti kritika nėra pagrindas tam asmeniui taikyti atsakomybę (žr., pvz., EŽTT 2007 m. liepos 12 d. sprendimą byloje A/S Diena and Ozoliņš prieš Latviją, pareiškimo Nr. 16657/03; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011). Nagrinėjamo ginčo atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) tikslo – iškelti Publikacijoje aprašomų asmenų galimus veiklos trūkumus ir siekti juos pašalinti, pagrįsta pripažintina ir pirmosios instancijos teismo išvada, jog LRT veiksmuose nebuvo siekio skleisti dezinformaciją, todėl sąžiningi faktinio pobūdžio netikslumai, kurie nedelsiant buvo pataisyti, negali būti sankcijų visuomenės informavimo priemonei skyrimo pagrindu.

62. Žinia – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi) duomenys (VIĮ 2 str. 89 d.; redakcija, galiojusi Publikacijos skelbimo metu ir Inspektoriui priimant Sprendimą). Nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų (VIĮ 2 str. 36 d.).

63. Saviraiškos laisvės ribojimų visuma, taikoma nuomonei skleisti, yra mažesnė, nei žinių skleidimui. EŽTT požiūriu, siekiant tam tikrus teiginius priskirti konkrečiai kategorijai (faktų konstatavimui (žiniai) ar vertinamiesiems teiginiams (nuomonei), būtina atsižvelgti į visą bylos aplinkybių kontekstą: teiginių formuluotes, jų pateikimo aplinkybes, formą ir būdą, ar pateiktas realios situacijos vertinimas, ar nuomonės pareiškimas be jokio faktinio pagrindo, ar vyko gyva diskusija, visuomeninė akcija, kurioms neabejotinai būdingas didesnis emocionalumo ir „perdėjimo“ laipsnis, ar informacija pateikta, pavyzdžiui, mokslinio pobūdžio straipsnyje, ir kt. Skirtingai negu faktiniai teiginiai, vertinamieji (nuomonės) negali būti įrodomi, tačiau jiems taip pat neturi trūkti faktinio pagrindo. Situacijose, kai yra pateikiami faktinio pobūdžio teiginiai ir pateikiama nepakankamai įrodymų jiems pagrįsti bei žurnalistas diskutuoja apie „tikrą“ viešąjį, visuomeninį interesą, patikrinimas, ar žurnalistas elgėsi profesionaliai ir sąžiningai, tampa pirmaeiliu dalyku (žr., pvz., EŽTT 2008 m. liepos 29 d. sprendimą Flux prieš Moldovą (pareiškimo Nr. 22824/04).

64. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, pareiškėjas nesutinka dėl Publikacijos teiginio „Tačiau LRT turimi dokumentai rodo, kad krantinės iš tiesų gali būti rekonstruojamos siekiant jas ateityje išnuomoti A. T.. Uosto direkcija 2016 m. pavasarį iš „Kamineros krovinių terminalo“ už 1 052 eurus nusipirko Krantinių 113–117 rekonstravimo ir griovimo techninį projektą. Paprastai tariant, A. T. terminalas pats atliko kol kas niekam neišnuomotų krantinių rekonstrukcijos projektą, o vėliau ji pardavė Uosto direkcijai“ dalies „Tačiau LRT turimi dokumentai rodo, kad krantinės iš tiesų gali būti rekonstruojamos siekiant jas ateityje išnuomoti A. T.“ pripažinimo nuomone ir kelia klausimą, ar nuomone gali būti laikomas teiginys, kurio įgyvendinimas neįmanomas dėl prieštaravimo galiojantiems teisės aktams. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas dėl skirtingo teisinio reglamentavimo, skelbiant nuomonę ar žinias, sistemiškai įvertinusi Publikacijoje paskelbtus teiginius, jų formuluotes, pateikimo aplinkybes, teisėjų kolegija nenustatė viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) LRT nesąžiningumo pareiškėjo atveju, paskelbiant vertinamojo pobūdžio (nuomonę) Teiginį Nr. 3. Pažymėtina, jog Publikacijoje paskelbta informacija apie tuo metu galiojusią uosto žemės nuomos tvarką, analizuota teisinio reglamentavimo kaita ir jos priežastys, o Teiginyje Nr. 3 minimu laikotarpiu – 2016 m. pavasarį, kuomet Direkcija iš pareiškėjo nusipirko Projektą, dar buvo nustatyta uosto žemės nuomos tvarka, numatanti galimybę statinių savininkams išsinuomoti žemę ne konkurso tvarka. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo pripažinti, kad viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) vertinamojo pobūdžio Teiginiui Nr. 3 trūko faktinio pagrindo, o aplinkybė, jog šiuo metu teisinis reglamentavimas (Įstatymo 23 str. 1 d.) yra pasikeitęs pati savaime byloje susiklosčiusios situacijos vertinimo nekeičia.

65. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir taikė materialiosios teisės bei proceso teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, priėmė motyvuotą ir teisingą procesinį sprendimą, kurio keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

66. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo apeliacinis skundas atmestas, netenkinamas pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Tačiau šiuo baigiamuoju procesiniu sprendimu neabejotinai apgintos trečiojo suinteresuoto asmens teisės (ABTĮ 40 str. 3 d.), todėl LRT turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

67. Byloje esantis išrašas iš 2021 m. kovo 23 d. teisinių paslaugų sutarties Nr. S-12/2021, sudarytos tarp VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ ir advokatės A. B. ir advokato dr. P. Č., Advokatų kontoros „Bajorienė, Čelkis ir partneriai“, patvirtina, jog advokatui, be kita ko, pavedama parengti atsiliepimus į pateiktus apeliacinius skundus. Advokatė A. B. kartu su prašymu priteisti 1 936 Eur bylinėjimosi išlaidas, taip pat pateikė 2021 m. rugpjūčio 16 d. PVM sąskaitą-faktūrą už teisines paslaugas Nr. A32/21 ir 2021 m. rugpjūčio 31 d. SEB banko patvirtinimus apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą.

68. Atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.11 punktą ir į tai, jog trečiojo suinteresuoto asmens prašoma priteisti suma – 1 936 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijose nustatytos maksimalios sumos – 2077,53 Eur (1 598,1 x 1,3), nėra per didelė ir neprotinga, LRT priteistina iš pareiškėjo 1 936 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kamineros krovinių terminalas“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kamineros krovinių terminalas“ trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ 1 936 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus trisdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas GadliauskasRičardas PiličiauskasArūnas Sutkevičius