Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Simonos Dementavičienės, Anitos Sereikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Agnės Vyliaudaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-11546-1052/2023 pagal ieškovo P. G. ieškinį atsakovei D. T. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo A. V..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

Dėl apeliacinio skundo ribų ir naujų įrodymų bei rašytinių paaiškinimų priėmimo

15. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

16. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu teikia naujus įrodymus (susirašinėjimą, sąskaitas-faktūras, pardavimų pasiūlymus, darbų excelines lenteles, darbų defektinį aktą, fotonuotraukas iš objekto, įrašą) prašo juos priimti apeliacinėje instancijoje, šį prašymą grįsdama tuo, kad atsakovė neturėjo galimybės atsikirsti į ieškinį. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad šis atvejis yra ypatingas to, kad atsakovė gyvena užsienyje, nebuvo tinkamai informuota apie procesą ir todėl negalėjo pateikti jos turimų įrodymų.

17. Spręsdama dėl naujų įrodymų priėmimo teisėjų kolegija pirmiausiai pasisako dėl apeliantės teiginių, jog ji nebuvo tinkamai informuota apie vykstantį teismo procesą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2023 gegužės 26 d. rezoliucija ieškinys priimtas ir nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimams pateikti. Atsakovei teismo pranešimas ir ieškinys išsiųsti 2023 m. gegužės 30 d. per EPP ir sutinkamai su CPK 175¹ straipsnio 10 dalimi laikomi įteiktais 2023 m. gegužės 31 d. 2023 m. gegužės 31 d. atsakovė elektroniniu laišku teismui pateikė tokią turinio informaciją „P. G. atliko darbą nekokybiškai, sutarčių neturėjo, sąskaitų faktūrų neturėjo, individualios veiklos neturėjo, mokesčių nemokėjo. Žmogus reikalauja pinigų už blogai atliktą darbą, kurį reikėjo perdaryti“. Taip pat pateikė advokatės A. R. parengtą atsakymą į pretenziją dėl skolos sumokėjimo (el. b. 1 t., b.l. 71-72). Taigi atsakovės teiginiai apie tai, kad ji nebuvo tinkamai informuota apie procesą atmestini kaip nepagrįsti, prieštaraujantys byloje esantiems duomenims, kurie sudaro pagrindą pripažinti ne tik, kad atsakovė buvo įstatymų nustatyta tvarka informuota tiek apie pareigą pateikti atsiliepimą, tiek apie paskirtą parengiamąjį teismo posėdį, bet ir, kad realiai žinojo apie vykstantį procesą ir, kad realiai galėjo pateikti į bylą procesinius dokumentus ir įrodymus, tačiau pasirinko pateikti tik advokatės parengtą atsakymą į pretenziją. Atsakovei per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo, pirmosios instancijos teismas nepriėmė sprendimo už akių, tačiau paskyrė bylą į parengiamąjį teismo posėdį 2023 m. rugpjūčio 11 d. ir išaiškino šalims, kad jos turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, atsikirtimus ir pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai rengiantis bylą nagrinėti teisme (CPK 226 straipsnis). Ši nutartis ir teismo šaukimas atsakovei per EPP išsiųsti 2023 m. birželio 27 d.

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan. Be to, įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, byloje dalyvaujantys asmenys skatinami veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, t. y. bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis dar pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos šalių lygiateisiškumas (CPK 17 straipsnis), kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į antrosios šalies pateiktus reikalavimus ir atsikirtimus, skatinamas proceso koncentruotumas, nustatant jo dalyviams pareigą rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, teikti teismui įrodymus bei argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į tuos reikalavimus (CPK 7 straipsnis).

19. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad visi kartu su apeliaciniu skundu teikiami įrodymai ir atskiru priedu pateiktas įrašas mp4 formatu (DOK-119568) galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Nagrinėjamu atveju apeliantė nenurodo jokių objektyvių aplinkybių, dėl ko šių įrodymų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. Pažymėtina, jog dalyvaujantys byloje asmenys turi būti aktyvūs viso proceso metu, o ne tada, kai byla baigiama nagrinėti ir yra priimamas jiems nepalankus teismo procesinis sprendimas. Su apeliaciniu skundu teikiami rašytiniai įrodymai nebuvo teikti pirmosios instancijos teismui, apeliacinio skundo argumentas, jog atsakovė nebuvo tinkamai informuota apie procesą, pripažintinas nepagrįstu. Atsakovė turėjo objektyvią galimybę visus šiuos įrodymus pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau šių įrodymų nepateikė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nesant pagrindų taikyti CPK 314 straipsnyje numatytą išimtį, apeliantės (atsakovės) apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji įrodymai nepriimami ir nevertinami.

20. Ieškovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą taip pat pateikė naujus įrodymus – ieškovo gautą defektinį aktą su atstovės el. laiško siuntimo duomenimis. Šiuo rašytiniu įrodymu siekiama atsikirsti į apeliaciniame skunde išsakytus teiginius, jog ieškovas į bylą pateikė defektinį aktą su nurodyta kita objekto apžiūrios data nei, kad atsakovė buvo pateikusi ieškovui. Teisėjų kolegijai nepriėmus kartu su apeliaciniu skundu teikiamų įrodymų, tarp kurių ir atsakovės teikiamas defektinis aktas, ieškovo teikiamas rašytinis įrodymas vertintinas kaip neatitinkantis sąsajumo reikalavimo (CPK 180 straipsnis) ir atsisakomas priimti kaip negalintis nei paneigti nei patvirtinti jokios bylai reikšmingos aplinkybės.

21. Ieškovas po atsiliepimo į apeliacinį skundą priėmimo ir bylos išsiuntimo apeliacinės instancijos teismui į bylą pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo papildomus argumentus dėl kurių neturėtų būti priimami į bylą atsakovės pateikti nauji įrodymai. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu ji realizuojama, nepažeidžiant apeliacinį procesą reglamentuojančių normų. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų rašytinių paaiškinimų turinio, ieškovas šiais paaiškinimais, siekia išplėsti atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus ir juos papildyti naujais motyvais. Sutikus, kad šalys turi neribotą teisę teikti rašytinius paaiškinimus apeliacinės instancijos teismui pagal CPK 42 straipsnio 1 dalį procesas apeliacinės instancijos teisme užtruktų neribotą laiką, kadangi kiekvienu atveju, teismui prijungus prie bylos naujai pateiktus šalies rašytinius paaiškinimus, šalių procesinio lygiateisiškumo principas reikalautų sudaryti kitai proceso šaliai galimybę į juos atsikirsti. Kas vėlgi savo ruožtu galėtų lemti poreikį priešingai šaliai, reaguojant į nurodytus argumentus, teikti į bylą procesinį dokumentą pavadintą „rašytiniais paaiškinimais“. Taigi rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas savo poziciją detaliai yra išdėstęs atsiliepime į apeliacinį skundą, ieškovo rašytinius paaiškinimus atsisakoma priimti.

22. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Kaip jau buvo minėta, CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Pagal CPK 320 straipsnį apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. CPK 306 straipsnyje apibrėžiamas apeliacinio skundo turinys, nurodyta, kad skundžiamo teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas turi būti grindžiamas bylos aplinkybėmis, įrodymais ir teisiniais argumentais, t. y. faktinio ir teisinio pobūdžio informacija. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija patikrina skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą skunde nurodytais teisiškai reikšmingais aspektais, kurie nepažeidžia CPK 306 straipsnyje nustatytų draudimų.

23. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilęs ginčas dėl atsiskaitymo už atliktus statybos rangos darbus. Ieškovas (rangovas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės (užsakovės) 14 174,40 Eur skolą už atliktus apdailos darbus. Reikalavimas dėl skolos priteisimo grindžiamas tuo, kad ieškovas atliko statybos apdailos darbus, 2023 m. sausio 13 dienai ieškovas užaktavo faktiškai tai dienai atliktus darbus, juos detalizavo ir įkainojo, kaip buvo susitarta su atsakove. Visiems faktiškai atliktiems darbams ieškovas išrašė 2023 m. sausio 13 d. sąskaitą-faktūrą Nr. 2023/01. Faktiškai atliktų darbų (įskaitant panaudotas medžiagas) užaktuota iš viso už 19 385,40 Eur sumą. Įvertinus atsakovės atliktus mokėjimus darbų eigoje (4 361,00 Eur, kas įvertinta atliktų darbų akte) ir po darbų atlikimo (850,00 Eur), užsakovė liko skolinga ieškovui už jos naudai atliktus darbus 14 174,40 Eur sumą (t. y. 19 385,40 Eur - 4 361,00 Eur - 850,00 Eur). Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino. Su priimtu sprendimu nesutinka atsakovė (užsakovė), teigdama, kad teismas netinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, netinkamai vertino įrodymus ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

Dėl byloje nustatytų reikšmingų faktinių aplinkybių

24. Ieškovas atsakovei priklausančiame objekte adresu (duomenys neskelbtini), atliko statybos / apdailos darbus (elektros, santechnikos, gipskartonio montavimo, betonavimo, ventiliacijos, sienų ir lubų gruntavimo, siūlių armavimo, glaistymo darbus). Ieškovas 2023 m. sausio 13 d. surašė atliktų darbų aktą, kuriame nurodyta, jog atlikta darbų ir sunaudota medžiagų už 19 385,40 Eur (el. b., 1 t., b. l. 14-15). Atsakovė akto nepasirašė. Rašytinė rangos sutartis tarp šalių nesudaryta. Byloje pateikta statybos apdailos darbų sutartis, kuri pasirašyta tik rangovo (ieškovo) (el. b., 1 t., b. l. 12). Byloje taip pat pateiktas užsakovės (atsakovės) prašymu parengtas defektinis aktas, kuriame nurodyta, kad 1) gipso kartono plokščių pertvarų nukrypimai nuo vertikalės tam tikrose vietose yra iki 5 mm viename metre, t. y. didesnis negu leistinas; 2) įrengiant durų staktą panaudotas netinkamo tipo profilis; 3) įrengtų gipso kartono lubų nukrypimai yra iki 6 mm viename metre, t. y. didesni negu leistina; 4) nuglaistyti sienų paviršiai negali būti dažomi, kadangi nėra pašalintas glaisto perteklius, matomos glaisto juostos ir porėtumas, nuglaistytas paviršius nėra pakankamai išlygintas, užglaisčius armuojamuosius kampus susidarė sienų išlenkimai; 5) įrengtose gipso kartono pertvarose ir lubose nėra pažymėtos elektros jungiklių, lizdų ar šviestuvų vietos, ne visi statytojos pageidaujami elektros taškai yra vizualiai matomi, o įrengtų elektros laidų planas su matmenimis statytojai nėra pateiktas.

Dėl darbų (ne)perdavimo ir pareigos sumokėti (ne)buvimo

26. Spręsdama kilusį ginčą teisėjų kolegija pirmiausiai pasisako dėl šalis siejusių teisinių santykių kvalifikavimo. Statybos rangos teisiniai santykiai reglamentuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 6.681–6.699 straipsniuose. Statybos rangos sutarties samprata pateikta CK 6.681 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Ieškovas atliko statybos apdailos darbus, taigi akivaizdu, kad šalis siejo rangos teisiniai santykiai. Apeliantės dėstomi argumentai apie tai, kad ieškovas neturi reikiamos kvalifikacijos, nėra pateikęs įrodymų, kad vykdo veiklą pagal verslo liudijimą ar individualią veiklą, t. y. apeliantės teigimu, neturi teisės užsiimti statybos veikla, neturi jokios teisinės reikšmės šalis siejusių santykių teisiniam kvalifikavimui. CK 6.684 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai. Pagal CK 6.687 straipsnį, užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Šalys gali susitarti, kad darbai bus apmokami etapais arba visa sutarties kaina bus sumokėta po objekto priėmimo. Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai (CK 6.694 straipsnio 4 dalis).

27. Apeliantės teigimu, jai įstatymo nustatyta tvarka nebuvo įteiktas atliktų darbų aktas, tačiau iš apeliacinio skundo argumentų nėra aišku kokių įstatymo nuostatų buvo nesilaikyta įteikiant atliktų darbų aktą, pačiai apeliantei pripažįstant, jog atliktų darbų aktas jai buvo įteiktas 2023 m. sausio 15 d. bei kokia šio argumento teisinė ar faktinė reikšmė skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir / ar pagrįstumui. Iš apeliacinio skundo turinio galima suprasti, jog apeliantės vertinimu, vienašalis atliktų darbų perdavimas nesukelia jokių teisinių pasekmių, kadangi atlikti darbai buvo su trūkumais, dėl ko atsakovei nekyla pareiga apmokėti už atliktus darbus, bet to nėra aišku kokius konkrečius darbus atliko ieškovas. Teisėjų kolegija nagrinėjamo klausimo kontekste mano esant tikslinga paaiškinti, jog atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame yra užfiksuojama rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų. Pagal CK 6.681 ir 6.694 straipsnius, užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus. Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); nei viena iš nurodytų sąlygų atsakovė nesirėmė; taip pat kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovas nesutiko ištaisyti atliktų darbų trūkumų, dėl ko atsakovė turėjo ieškotis kitus meistrus, kurie pašalintų defektus. Taigi šis apeliacinio skundo argumentas patvirtina, kad neegzistavo ir CK 6.694 straipsnio 6 dalyje numatyta sąlyga suteikianti teisę užsakovui atsisakyti priimti darbų rezultatą. Ir priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, darbų perdavimo – priėmimo aktas yra dokumentas, kuriame užfiksuojamas atliktų darbų rezultatas.

28. Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007). Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo – priėmimo akto pasirašymu. Nagrinėjamu atveju atsakovė darbo rezultatą faktiškai priėmė (darbai atlikti atsakovės objekte), neegzistuoja nei viena įstatyme įtvirtinta sąlyga, suteikianti teisę užsakovui atsisakyti priimti rangos darbų rezultatą, tad nėra pagrindo spręsti kitaip nei, kad darbai buvo perduoti.

29. Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalauja apmokėjimo pagal rangovo vienašališkai pasirašytą darbų perdavimo – priėmimo aktą. Atsakovė nesutinka su jai pareikštu reikalavimu, teigdama, kad darbai atlikti su trūkumais.

30. CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad CK 6.665 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti dėl netinkamos kokybės darbų pažeistų teisių gynimo būdai yra skirtingi, savarankiški, todėl negali būti tapatinami. Taikant pažeistų teisių gynimo būdą – reikalavimą atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, turi būti nustatyta trūkumų šalinimo kaina, kuri priteistina užsakovui, kurio teisės buvo pažeistos dėl netinkamos kokybės darbų; taikant pažeistų teisių gynimo būdą – reikalavimą sumažinti darbų kainą, turi būti nustatyta, kokią sumą rangovas sutaupė dėl to, kad, pavyzdžiui, neatliko kai kurių statybos rangos darbų ar juos atliko netinkamai, kad panaudojo ne visas ar kitas, nei privalėjo panaudoti, medžiagas, nukrypo nuo statybos darbams nustatytų technologinių reikalavimų ir pan.

31. Tuo atveju, jeigu atsakovė laiko, kad egzistuoja kainos sumažinimo pagrindai ji privalėjo byloje įrodyti – kokia apimtimi ir dėl kokios priežasties už kiekvieną konkretų darbą arba taip nurodomą atsakovės trūkumą kaina turi būti mažinama. Dėl trūkumų šalinimo dalies turėjo įrodyti darbų trūkumų faktą ir jų šalinimo kainą. Nagrinėjamu atveju atsakovė šios procesinės pareigos neįvykdė. Šioje byloje nėra nei vieno įrodymo, kurio pagrindu būtų galima spręsti dėl atliktų darbų kainos mažinimo ar darbų trūkumų šalinimo apimties. Byloje pateiktas užsakovės užsakymu parengtas defektinis aktas niekaip nepagrindžia atsakovės pozicijos egzistuojant pagrindą mažinti darbų kainą atsakovės pageidaujamu dydžiu. Dėl trūkumų šalinimo kaštų net ir apeliaciniame skunde nėra nurodoma nei vieno argumento. Defektiniame akte užfiksuotas trūkumas – įrengiant durų staktą panaudotas netinkamo tipo profilis yra nesusijęs su byloje pareikštais reikalavimais, kadangi iš atsakovės nėra prašoma atlyginti durų staktų įrengimo darbus, byloje nėra duomenų iš kurių būtų galima spręsti, kad ieškovas šiuos darbus apskritai būtų atlikęs. Byloje nėra ginčijama aplinkybė, kad darbus objekte atliko ir kiti atsakovės samdyti meistrai. Tad šis nustatytas trūkumas niekaip neįtakoja atsakovės prievolės atsiskaityti už atliktus darbus apimties. Dėl defektiniame akte konstatuoto sienų kreivumo, apžiūrą atlikęs statybos inžinierius elektroniniame laiške, adresuotame rangovui (ieškovui), paaiškino, kad siekiant nustatyti ar sienų kreivumas atsiranda dėl sienų profilių ar pirmo arba antro sluoksnio gipskartonio lapų būtų reikėję ardyti sienos konstrukciją, dėl ko su statytoja jis nesitaręs. Surašytame akte nėra minima, kad šis defektas atsiranda konkrečiai dėl antrojo gipskartonio sluoksnio, kadangi neardant konstrukcijos to nustatyti nėra galimybių (el. b. 1 t., b. l. 28, CPK 197 straipsnis). Ieškovas byloje teigia, kad jis įrenginėjo tik antrą gipso kartono sluoksnį, ši aplinkybė nėra ginčijama, kas lemia, jog pateikto turinio defektinis aktas nepagrindžia, jog pastarieji trūkumai (nuokrypiai) atsirado būtent dėl ieškovo netinkamai atliktų darbų. Vertinant kitą akte įvardintą darbų trūkumą, jog nuglaistyti sienų paviršiai negali būti dažomi, kadangi nėra pašalintas glaisto perteklius, matomos glaisto juostos ir porėtumas, nuglaistytas paviršius nėra pakankamai išlygintas, svarbu pažymėti tai, kad tas pats statybos inžinierius paaiškino, kad šis nustatytas trūkumas reiškia tai, kad paviršiai dar negali būti dažomi – sienas dar reikia paruošti dažymui. Byloje taip pat nustatyta aplinkybė, kad ieškovas nepabaigė visų apdailos darbų, tik šalys nurodo skirtingas priežastis, lėmusias darbų nepabaigimą. Kadangi apdailos darbai iki galo nėra pabaigti – aptariamas sienų neparuošimas dažymui negali būti vertinamas kaip darbo trūkumas. Tokiu atveju rangovas turi teisę reikalauti apmokėjimo tik už faktiškai atliktus darbus (jų dalį), o užsakovas privalo atsiskaityti už atliktų darbų dalį. Atsakovė neįrodinėjo, kad ieškovas prašo apmokėti už šiuos apdailos darbus kaip už pilną sienų parengimą dažymui. Iš pateikto atliktų darbų akto taip pat matyti, kad ieškovas nurodo atlikęs pirminius elektros darbus. Defektiniame akte konstatuota, kad įrengtose gipso kartono pertvarose ir lubose nėra pažymėtos elektros jungiklių, lizdų ar šviestuvų vietos, ne visi statytojos pageidaujami elektros taškai yra vizualiai matomi. Byloje nėra duomenų, kurioje darbų stadijoje turėjo būti pažymėtos elektros taškų vietos ir apskritai kokiu pagrindu daroma išvada, kad tai laikoma ieškovo darbų trūkumu, kitaip tariant kuo remiantis konstatuojama, kad ieškovas turėjo pareigą tai padaryti, o konstatavimas, kad ne visi statytojos pageidaujami elektros taškai yra vizualiai matomi apskritai negali būti pripažįstamas atliktų darbų trūkumu. Gipso kartono lubų nukrypimai (nelygumai) yra užfiksuoti defektiniame akte, tačiau ir šie trūkumai (kaip ir visi kiti akte nustatyti) nėra įvertinti pinigine išraiška, be to ir pats aktas nėra konkretus, nenustatyti nei konkretūs darbų kiekiai, nei trūkumų apimtys. Pačiai atsakovei nenurodžius konkrečių argumentų bei nepateikus įrodymų jiems pagrįsti, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nei mažinti atliktų darbų kainos, nei spręsti dėl trūkumų šalinimo atlyginimo kaštų. Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl šalių argumentų, susijusių su objekto apžiūros data, nes tai neturi jokios teisinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui.

32. Atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės argumentas, jog sąskaitoje faktūroje turi būti išvardijami darbai, kurių pagrindu reikalaujama apmokėti, o tokia sąskaita, kuria grindžiamas reikalavimas yra nesuprantama. Byloje yra pateikta 2023 m. sausio 13 d. sąskaita - faktūra Nr. 2023/01 (el. b. 1 t., b.l. 16), kurioje nurodyta, kad sąskaita išrašyta už statybos apdailos darbus objekte (duomenys neskelbtini), pagal 2023 m. sausio 13 d. atliktų darbų aktą. Taigi atliktų darbų ir panaudotų medžiagų kiekiai yra detalizuoti atliktų darbų akte, dėl ko visiškai pakanka sąskaitos pavadinimo skiltyje nurodyti, kad sąskaita yra pateikiama pagal konkretų atliktų darbų aktą, sąskaitos išrašymo pagrindas yra aiškus. Aplinkybė, kad šaliai dėl jos subjektyvaus suvokimo sąskaita yra nesuprantama, nėra teisėtas ir pagrįstas pagrindas sutartinės prievolės nevykdymui.

33. Teisinio pagrįstumo stokoja apeliacinio skundo argumentai, jog teismas, priimdamas sprendimą, įvertino tik dalį įrodymų ir tik vienos šalies argumentus, tokiu būdu neužtikrindamas teisingo proceso abiem šalims. Papildomos argumentacijos nereikalauja teisėjų kolegijos išvada, jog pirmosios instancijos teismas objektyviai negalėjo įvertinti nei įrodymų, nei kitos šalies argumentų, kurie nebuvo teikti į bylą. Pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys sudaro pagrindą pripažinti, kad teismas įvertino visus byloje buvusius įrodymus. Tuo tarpu vertinat dėl kokios priežasties susiklostė tokia procesinė situacija, teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese galioja rungimosi principas, kuris lemia, jog šalys privalo įrodymais pagrįsti nurodytas aplinkybes bei pateiktus argumentus (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis), teismas savo iniciatyva įrodymų nerenka, išskyrus įstatyme numatytus atvejus (CPK 179 straipsnis). CPK 178 straipsnis įtvirtina ne teismo, bet šalių naštą įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 179 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Reikalavimas šaliai įrodyti faktines aplinkybes, t. y. faktinį šalies reikalavimo ar atsikirtimo pagrindą, tiesiogiai kildinamas iš CPK 12 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo, kuris kiekvienai šaliai nustato naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Atsižvelgiant į tai, pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą (CPK 12 straipsnis) ir bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti savo atsikirtimų pagrįstumą. CPK 177 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Nėra teisinio pagrindo pritarti apeliantės argumentui, jog pirmosios instancijos teismas byloje neapklausęs liudytojų, nepripažinęs trečiojo asmens dalyvavimo teismo posėdyje būtinu padarė procesinius pažeidimus, kadangi tokių prašymui atsakovė teismui nereiškė. Nagrinėjamu atveju atsakovė įrodinėjimo pareigos nevykdė, viso proceso metu buvo pasyvi, atsiliepimo į bylą neteikė, atsiuntė teismui tik elektroninį laišką informuodama, jog ieškovo reikalavimus laiko nepagrįstais. Svarbu paminėti ir tai, kad dar iki šalių ginčui persikeliant į teismą, tiek atsakovė, tiek ieškovas buvo atstovaujami profesionalių teisininkų, abi šalys apsikeitė advokatų rengtais dokumentais, kuriuose buvo išdėstyti tiek reikalavimo, tiek nesutikimo su juo argumentai. Šios aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad atsakovės nurodomas gyvenimas užsienio valstybėje, jai netrukdė iki bylos iškėlimo spręsti kilusį ginčą profesionalaus teisininko pagalba, teikti nesutikimo su reikalaujamu apmokėjimu argumentus ir informuoti teismą apie, atsakovės nuomone, pareikštą nepagrįstą reikalavimą. Tai, kad atsakovė nepateikė atsiliepimo, rašytinių įrodymų, prašymų apklausti liudytojus ir kt. lėmė ne teismo padaryti civilinio proceso kodekse įtvirtintų normų pažeidimai, o pačios atsakovės (apeliantės) netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis. Akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju atsakovė siekia pakartotinio teismo proceso pirmosios instancijos teisme dėl to, kad jai būnat informuotai apie vykstantį procesą ir būnant pasyviai, buvo priimtas jai nepalankus teismo sprendimas.

34. Atsakovė, pateikdama atsakymą į pretenziją dėl skolos sumokėjimo, neginčijo, jog ieškovas atliko darbus, pirmosios instancijos teismui nenurodė, kurių akte nurodytų darbų ieškovas nėra atlikęs, ar kurios medžiagos į atliktų darbų aktą įtrauktos nepagrįstai dėl ko teisėjų kolegija, saistoma CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto draudimo, neanalizuoja apeliacinio skundo argumentų dėl atliktų darbų ir sunaudotų medžiagų kiekio.

35. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).

36. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkindamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, išsiaiškino esmines faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

37. Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovas prašė iš atsakovės priteisti 2 040 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Kartu su prašymu pateikti šias išlaidas pagrindžiantys įrodymai (DOK-130623). Ieškovo patirtos advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą pagrįstos rašytiniais įrodymais, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatyto maksimalaus advokato atlyginimo dydžio, todėl šios išlaidos priteisiamos ieškovui iš apeliantės (CPK 98 straipsnis). Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93, 98 straipsniai).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 040 Eur (du tūkstančius keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.