Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui A. J. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo E. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 13 d. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje įvyko eismo įvykis, kurio metu transporto priemonė A. R., valst Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojama E. K. suko į kairę neužsidegus žaliai rodyklei papildomoje šviesoforo sekcijoje ir nepraleido priešinga kryptimi teisiai važiavusio automobilio Mini One, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo T. S. ir su juo susidūrė (toliau - Eismo įvykis). Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Iš byloje pateikto Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. sausio 19 d. pranešimo matyti, jog dėl eismo įvykio pripažinta kalta E. K.. Iš byloje esančios Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. nutarties byloje Nr. II-268-957/2019 matyti, jog E. K. skundas dėl 2019 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-1658-2019 atmestas ir minėtas nutarimas paliktas nepakeistas.

Dėl Eismo įvykio metu padarytos žalos ieškovas, vadovaujantis 2019 m. sausio 2 d. išvada apie transporto priemonės likutinę vertę, 2019 m. sausio 2 d. žalos sąmata Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. sausio 21 d. ERGO Insurance SE Lietuvos filialo pateikta pretenzija dėl žalos Nr. (duomenys neskelbtini) atlyginimo regreso tvarka ir kitais žalą pagrindžiančiais dokumentais išmokėjo ERGO Insurance SE Lietuvos filialui 9994,00 Eur dydžio draudimo išmoką už automobilio Mini One valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimus.

Byloje pateikta 2018 m. gruodžio 9 d. automobilio A. R., Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis, kurios pagrindu atsakovas A. J. išnuomavo E. K. minėtą transporto priemonę. Nuomos sutarties B dalies 3 punkte pažymėta, jog draudimo sutartis negalioja, kadangi nuomininkės amžius mažesnis nei 25 metai. Byloje pateikta 2019 m. vasario 4 d. atsakovo ir E. K. taikos sutartis (toliau – Taikos sutartis), kurioje šalys susitarė, kad E. K. atlygina atsakovui 1600,00 Eur žalos dydį už automobilio A. R., Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimus. Taikos sutarties 1.2. b punkte nurodyta, kad iki nuomos sutarties pasirašymo E. K. buvo informuota apie savo pareigą apdrausti transporto priemonę papildomu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Iki nuomos sutarties pasirašymo ir automobilio perdavimo metu informavo A. J. ir garantavo, kad prieš pradėdama naudoti įgis reikiama papildomą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimą. Po Nuomos sutarties pasirašymo E. K. dar kartą papildomai informavo, kad įgijo reikiamą papildomą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimą.

Draudimo teisinių santykių tarp draudėjo ir draudiko atsiradimo pagrindas – draudimo sutartis. CK 6.987 straipsnyje draudimo sutartis apibrėžiama kaip vienos šalies (draudiko) įsipareigojimas už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis.

Draudėjas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi perkelia nuostolių atlyginimo riziką draudikui, todėl abi sandorio šalys turi kaip galima glaudžiau kooperuotis sudarydamos sutartį, ypač ją vykdydamos. Šis šalių kooperavimasis pagrįstas tarpusavio pasitikėjimu, kuris draudikui leidžia prognozuoti savo sutartinių įsipareigojimų mastą, o draudėjui – užsitikrinti nuostolių atlyginimo rizikos perkėlimą. TPVCAPDĮ, atsižvelgiant į pasitikėjimu grindžiamą sutarties pobūdį, atskirai įtvirtina draudėjo pareigą pateikti visą draudiko prašomą informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti, o draudikui nustato teisę, prieš sudarant sutartį, šią informaciją patikrinti, taip pat apžiūrėti transporto priemonę (TPVCAPDĮ 6 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-969/2016). Sutarties nuostatos, kad draudimo sutarties vykdymo metu turi būti keičiamasi informacija apie faktus, kurie gali turėti įtakos draudimo rizikos padidėjimui (pvz., apie transporto priemonės perdavimą vairuoti kitam asmeniui), skirtos šalių tarpusavio pasitikėjimui užtikrinti. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sudarant draudimo sutartį turi būti vadovaujamasi, be kita ko, priežiūros institucijos – Draudimo priežiūros komisijos – 2004 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. N-47 patvirtintomis Standartinėmis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygomis (toliau – ir Sąlygos) (TPVCAPDĮ 6 straipsnio 1 dalis). Šalys draudimo sutartimi negali pakeisti imperatyviųjų TPVCAPDĮ ir kitų teisės aktų reikalavimų (Sąlygų 3 punktas), tačiau sudaromose sutartyse gali nustatyti ir papildomų sąlygų, kurios neprieštarautų imperatyviosioms įstatymų nuostatoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-969/2016).

Draudėjas sutarties galiojimo metu turi informuoti draudiką apie draudimo rizikos padidėjimą (CK 6.1010 straipsnio 1 dalis). Sąlygų 36 punkte nustatyta, kad jeigu draudimo rizika, numatyta draudimo sutartyje, padidėja ar gali padidėti draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, draudėjas ar apdraustasis privalo informuoti draudiką apie padidėjusią draudimo riziką šių sąlygų 38 punkte nustatyta tvarka. Laikoma, kad rizika padidėja ar sumažėja, kai draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu pasikeičia kuri nors aplinkybė, tiesiogiai susijusi su pavojaus draudimo objektui padidėjimu ar sumažėjimu, ir jeigu draudikas nurodė ją draudimo sutartyje, kaip turinčią įtakos draudimo rizikos padidėjimui ar sumažėjimui (Sąlygų 37 punktas). Jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, draudėjo ar apdraustojo pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, visais kitais atvejais – tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią draudimo riziką (Sąlygų 38 punktas). Padidėjus draudimo rizikai, draudėjas, draudikui pareikalavus, privalo sumokėti papildomą draudimo įmoką (Sąlygų 39 punktas).

Bendradarbiavimo pareigos nevykdymas gali lemti neigiamų padarinių atsiradimą, suteikiant draudikui teisę atgręžtiniu reikalavimu į draudėją reikalauti trečiajam asmeniui išmokėtų sumų. TPVCAPDĮ 22 straipsnio, reglamentuojančio draudiko sumokėtų sumų grąžinimą, 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės ir šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo bei patyrė žalos tretieji asmenys. Jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatyta tvarka atlygino draudikas. Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytos TPVCAPDĮ 22 straipsnyje ir tokių išimčių sąrašas yra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2011).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovo automobilio valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Atsakovo ir draudiko sudarytos draudimo sutarties 1.5.2 punktu šalys susitarė, kad transporto priemonės nevairuos asmuo, kurio amžius mažesnis nei 25 metai, taip pat asmuo, kurio vairavimo stažas vairuoti sutartyje nurodytą transporto priemonę yra mažesnis nei 2 metai (sutarties 1.5.2.5. punktas). Nustatyta, jog Eismo įvykio metu transporto priemonę A. R., valst Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo E. K., kuriai eismo įvykio metu buvo 19 metų (vairavimo stažas 9-10 mėnesių). Atsakovas nurodė, jog automobilio nuomos sutartyje bei taikos sutartyje su E. K. sutarė, jog būtent ji turi papildomai apdrausti transporto priemonę civilinės atsakomybės draudimu, kadangi jai nėra 25 metų.

TPVCAPDĮ 6 straipsnio 10 dalyje numatyta, jog transporto priemonės valdytojas neturi teisės sudaryti dėl tos pačios transporto priemonės kelių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčių tam pačiam ar iš dalies sutampančiam sutarties galiojimo laikotarpiui. Jeigu yra sudarytos kelios draudimo sutartys, įsigaliojus naujai draudimo sutarčiai, prieš tai dėl tos pačios transporto priemonės sudaryta draudimo sutartis pasibaigia. Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą, konstatuotina, jog atsakovo ir E. K. pasirašytos automobilio nuomos sutarties bei taikos sutarties nuostatos dėl savarankiško E. K. atsakomybės draudimo, sukeltų draudimo sutarties pasibaigimą ir laikomos prieštaraujančioms imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Todėl atmestini atsakovo motyvai, jog E. K. atsakinga už pranešimą draudikui apie padidėjusią riziką bei būtų tinkama atsakovė nagrinėjamoje byloje. Byloje nepateikta objektyvių įrodymų patvirtinančių, kad atsakovas, sudarydamas transporto priemonės nuomos sutartį bei įvykus eismo įvykiui, apie padidėjusią riziką būtų pranešęs ieškovui, kad transporto priemonę vairuos asmenys jaunesni nei 25 metų amžiaus ir (ar neturintys) 2 metų vairavimo stažo (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog atsakovas netinkamai vykdė draudimo sutartimi prisiimtą prievolę, t. y. draudimo sutartyje nustatyta tvarka nepranešė draudikui apie padidėjusią draudimo riziką, todėl draudikas įgijo teisę reikalauti grąžinti dalį išmokėtos draudimo sumos iš atsakovo (draudėjo).

Iš byloje esančių duomenų ir trečiojo asmens E. K. paaiškinimų nustatyta, jog eismo įvykis įvyko, dėl E. K. kaltės, nes ji suko į kairę neužsidegus žaliai rodyklei papildomoje šviesoforo sekcijoje ir nepraleido priešinga kryptimi teisiai važiavusio automobilio Mini One, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 19 d. nutartyje konstatavo, jog administracinio nusižengimo byloje nebuvo nustatyta jokių reikšmingų faktinių aplinkybių, kad įvykio metu automobilio Mini One, valst Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas padarė kokį nors Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris galėjo lemti eismo įvykį ir atsiradusius padarinius. Vien atsakovo deklaratyvūs teiginiai dėl blogų oro sąlygų ir kito vairuotojo mažos vairavimo patirties, nepašalina E. K. kaltės ir nesudaro pagrindo mažinti draudimo išmokos kompensacijos sumos iki 20 proc. nuo išmokėtos draudimo išmokos. Pažymėtina ir tai, jog ieškovas prašo ne maksimalios 50 proc. draudimo išmokos kompensacijos, o 40 proc. nuo išmokėtos draudimo išmokos. Remiantis išdėstytu bei atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nevykdė Įstatyme numatytos pareigos informuoti ieškovą apie padidėjusią draudimo riziką, ieškovui iš atsakovo priteistina 3997,60 Eur draudimo išmokos. (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalį ir Taisyklių 62.2 punktas).

Remiantis CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d., ieškovui iš atsakovo priteistina 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 3997,60 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. sausio 3 d. dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 90,00 Eur žyminis mokestis.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 15,27 Eur. Remiantis LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ bei CPK 93 straipsnio 2 dalimi, valstybės naudai iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 15,27 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270-279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, iš atsakovo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 3997,60 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt septynis eurus 60 ct) žalos atlyginimo, 5,00 procentų dydžio metines procesines palūkanas už teismo sprendimu priteistą 3997,60 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. sausio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 90,00 Eur (devyniasdešimt eurų) žyminio mokesčio.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 15,27 Eur (penkiolika eurų ir 27ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB Swedbank bankas, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.