Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėja), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2019 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-1658-2019 administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. K. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2019 m. sausio 17 d. nutarimu (toliau – ir skundžiamas nutarimas) nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 2 dalį 150 Eur dydžio bauda, už tai, kad 2018 m. gruodžio 13 d. apie 0.19 val. Vilniuje, Kareivių g. – Kalvarijų g. – Ozo g. sankryžoje vairuodama automobilį „Alfa Romeo 159“ ((duomenys neskelbtini)), suko į kairę neužsidegus žaliai rodyklei papildomoje šviesoforo sekcijoje (degant žaliai šviesai pagrindiniame šviesofore), nepraleido priešinga kryptimi tiesiai važiavusio automobilio „Mini One“ ((duomenys neskelbtini)), kurį vairavo T. S., ir su juo susidūrė ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės, o vairuotojui T. S. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Motyvuojamoji dalis

Tokias faktines E. K. veikos aplinkybes bylą nagrinėjęs Institucijos pareigūnas nustatė iš esmės laikydamasis ANK 569 straipsnio 5 dalies reikalavimų, byloje surinktus įrodymus įvertinęs pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, nepaisant to, kad nutarime detalesnių motyvų nepateikė. Teismas susipažinęs su bylos medžiaga, teismo posėdyje išklausęs administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį E. K. bei nukentėjusįjį T. S. pažymi, kad skundžiamame nutarime nustatytos teisingos faktinės kilusio eismo įvykio aplinkybės. Pirmiausia pažymėtina, kad apklausiama teisme E. K. parodė, jog ji sustojo prieš sankryžą, turėjo sunkų laikotarpį, kažkaip gavosi, kad buvo išsiblaškiusi ir išvažiavo per žalią šviesoforo signalą, kuris leido važiuoti tiesiai ir į dešinę, nebuvo galima sukti į kairę. Pamatė žalią šviesoforo signalą, neturi didelio stažo, nekreipė dėmesio, kad yra papildoma sekcija sukti į kairę ir išvažiavo per raudoną. Buvo su drauge, jau buvo bebaigianti manevrą, pasimatė šviesos iš šono, draugė pradėjo šaukti atsargiai ir įvyko smūgis. Apklausiamas teisme T. S. taip pat parodė, kad jeigu ir viršijo greitį, tai daugiausiai 5 km/h, priešingu atveju per kameras matytųsi, kad kaip žaibas įlekia į sankryžą. „Alfa Romeo“ buvo juodos spalvos ir jos visiškai nesimatė, ten dar yra salelė. Būtent tokios aplinkybės matyti ir iš E. K. bei nukentėjusio eismo įvykio metu T. S. tyrimo metu duotų paaiškinimų (b. l. 29, 34), taip pat iš policijos patrulių R. Ž., T. S. ir specialisto J. P. tarnybinių pranešimų turinio (b. l. 15, 16, 17). Kartu šio įvykio aplinkybės matyti ir iš vaizdo įrašo, kuriame aiškiai užfiksuota, kad 2018 m. gruodžio 13 d. apie 0.19 val. Vilniuje, Kareivių g. – Kalvarijų g. – Ozo g. sankryžoje, dar neužsidegus papildomai sekcijai su žalia rodykle, leidžiančia sukti į kairę, automobilis „Alfa Romeo159“ ((duomenys neskelbtini)) suka į kairę ir netrukus į šį automobilį atsitrenkia automobilis „Mini One“ ((duomenys neskelbtini)), kurio judėjimo kryptimi degė žalias šviesoforo signalas (b. l. 22). Be to, įvertintas ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertės J. M. - Č. specialisto paaiškinimas, kuriuo nustatyta, kad T. S. padaryti sužalojimai – odos nubrozdinimai klubų srityje galėjo būti padaryti aptariamo įvykio metu ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 31). Taigi, remdamasis pirmiau paminėtais įrodymais teismas sprendžia, kad skundžiamame nutarime teisingai nustatytos esminės įvykio faktinės aplinkybės, tarp jų ir ANK 423 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatytas būtinasis požymis padariniai – eismo įvykis ir nežymus T. S. sveikatos sutrikdymas.

Pažymėtina, kad pirmiau aptartų faktinių aplinkybių administracinėn atsakomybėn patraukta E. K. iš esmės neginčija, tačiau iš jos skundo turinio matyti, kad jos nuomone, Institucijos pareigūnas byloje be pagrindo neskyrė autotechninės ekspertizės, neišsiaiškino, ar kito automobilio vairuotojas T. S. nepažeidė KET reikalavimų, t. y. ar jis neviršijo leistino greičio, o neišsiaiškinęs, ar T. S. nepadarė kokio nors KET pažeidimo iš esmės nepagrįstai sprendė, kad būtent E. K. padarytas KET pažeidimas buvo pagrindine eismo įvykio priežastimi.

Teismas šiuo atveju neturi teisinio pagrindo sutikti su tokiais pareiškėjos E. K. skundo argumentais, todėl juos atmeta.

Šiame kontekste pažymėtina, kad byloje nėra įrodymų ir nenustatyta jokių reikšmingų faktinių aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindu spręsti, kad įvykio metu T. S. viršijo leistiną greitį, taip pažeidė KET reikalavimus ir būtent ši aplinkybė galėjo būti kilusio eismo įvykio pagrindine priežastimi. E. K. nei tyrimo metu, nei apklausiama teisme nenurodė jokių reikšmingų faktų, kurie leistų spręsti, kad T. S. viršijo leistiną greitį. Apklausiamas tiek tyrimo metu, tiek teisme T. S. parodė, kad yra tikimybė, jog jis galėjo viršyti leistiną greitį, tačiau labai nežymiai, t. y. iki 5 km/h. Nukentėjusiojo T. S. teigimu, ne jo greitis buvo eismo įvykio priežastis, o tai, kad jam kelyje staiga ir netikėtai atsirado kliūtis – E. K. vairuojamas automobilis, kurio jis anksčiau nematė. Pažymėtina, kad iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad išties T. S. vairuoto automobilio greitis vizualiai iš esmės nesiskyrė nuo kitų artimu laikotarpiu sankryžoje važiavusių automobilių greičio. Kartu pastebėtina, kad byloje tyrimo metu buvo gauti liudytojų B. P. ir M. B. paaiškinimai, iš kurių matyti, kad jie matė prieš įvykį važiuojantį automobilį „Mini One“ ((duomenys neskelbtini)), tačiau abu nurodė, kad neatrodė, jog šis automobilis viršytų greitį (b. l. 23, 24). Teismo vertinimu, šios aplinkybės nagrinėjamu atveju sudarė pagrindą tyrimą atlikusiam pareigūnui neskirti autotechninės ekspertizės automobilio „Mini One“ ((duomenys neskelbtini)) greičiui nustatyti, o kartu ir nesudarė pagrindo svarstyti, kad kito automobilio vairuotojas T. S. galėjo padaryti kokį nors KET pažeidimą bei nustatinėti priežastinį ryšį tarp neegzistuojančio KET pažeidimo ir kilusių padarinių. Taigi nenustačius jokio T. S. padaryto KET pažeidimo, nėra pagrindo spręsti, kad bylą nagrinėjęs pareigūnas nepagrįstai nustatė tiesioginį priežastinį ryšį būtent tarp E. K. padarytų KET pažeidimų (bus aptarta vėliau) ir kilusių padarinių – eismo įvykio ir nukentėjusiojo T. S. nežymaus sveikatos sutrikdymo.

Teismas pažymi, kad net ir tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, jog automobilio „Mini One“ ((duomenys neskelbtini)) vairuotojas T. S. pažeidė KET reikalavimus viršydamas leistiną greitį, tai savaime nebūtų pagrindas spręsti, kad toks pažeidimas galėtų būti pagrindinė kilusių padarinių, t. y. eismo įvykio ir T. S. nežymaus sveikatos sutrikdymo, priežastis. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal susiklosčiusią teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšis yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis byloje Nr. 2K-38/2008). Taigi, tais atvejais kai kyla eismo įvykis, o KET reikalavimus pažeidžia abu eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių vairuotojai, tyrimą atliekantis pareigūnas, ar bylą nagrinėjantis teismas turi išsiaiškinti, kurio vairuotojo padarytas KET pažeidimas buvo pagrindinė (būtinoji) padarinių (eismo įvykio ir sveikatos sutrikdymo) priežastis. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, jog būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymo esmė – nustatyti, kurio eismo dalyvio padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Ji nustatoma modeliuojant situaciją taip, kad paeiliui eliminuojamas vieno iš eismo dalyvių padarytas taisyklių pažeidimas, paliekant kito dalyvio KET pažeidimą ir sprendžiant, ar tokiu atveju kiltų eismo įvykis su atsiradusiais padariniais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-127/2010, 2K-578/2011, 2K-228-303/2015). Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pažymi, kad modeliuojant situaciją ir darant prielaidą, kad T. S. pažeisdamas KET reikalavimus viršijo leistiną greitį ir eliminuojant E. K. KET pažeidimą (sukimą į kairę neužsidegus žaliai rodyklei papildomoje šviesoforo sekcijoje ir nepraleidimą priešinga kryptimi tiesiai važiavusio automobilio), vien T. S. greičio viršijimas nesukeltų eismo įvykio, kadangi T. S. būtų tiesiog kirtęs sankryžą ir nuvažiavęs. Bylos kontekste teismas pažymi, kad negalima atmesti galimybės, jog tuo atveju, jei T. S. būtų važiavęs dar lėčiau, nei važiavo įvykio metu, jis būtų turėjęs didesnę galimybę sustabdyti automobilį prieš staiga jo kelyje atsiradusią kliūtį, kaip to reikalauja KET 127 punktas, ir išvengti susidūrimo, tačiau šiuo atveju jis turėjo pakankamą pagrindą tikėtis, kad kiti eismo dalyviai (nagrinėjamu atveju E. K.) nepažeis Kelių eismo taisyklių ir nesukels pavojaus eismo saugumui. Esant tokiai situacijai teismas sprendžia, kad būtent E. K. padaryti KET pažeidimai lėmė, kad T. S., važiuojančiam per sankryžą degant žaliam šviesoforo signalui, buvo sudaryta kliūtis.

Teismas pažymi, kad skundžiamas nutarimas išties yra ydingas ta prasme, kad jame nurodyta tik padarytų KET pažeidimų esmė, tačiau nėra tiesiogiai įvardinti KET punktai, kuriuos pažeidė E. K., todėl šioje dalyje nutarimas tikslintinas. Pažymėtina, kad nutarimu nustatyta, jog E. K. KET pažeidimai pasireiškė sukimu į kairę neužsidegus žaliai rodyklei papildomoje šviesoforo sekcijoje (degant žaliai šviesai pagrindiniame šviesofore), nepraleidimu priešinga kryptimi tiesiai važiavusio automobilio. Teismas pažymi, kad KET 157 punkte nustatyta, jog sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, – ir lenkiančioms transporto priemonėms. Tuo tarpu eismo reguliavimo signalus reglamentuojančiame KET 73.2. punkte nustatyta, kad žalia rodyklės (rodyklių) formos signalas tamsiame fone leidžia eismą tik rodyklės (rodyklių) nurodyta kryptimi (kryptimis); tą pačią reikšmę turi ir žalia rodyklė papildomoje šviesoforo sekcijoje (kai leidžiama sukti į kairę, leidžiama ir apsisukti); 74 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo vadovautis jų judėjimo kryptimi įrengtų ir jiems skirtų, taip pat dubliuojančiųjų šviesoforų signalais. Taigi, iš skundžiamo nutarimo esmės matyti, kad būtent šių KET punktų reikalavimų pažeidimą padarė E. K. ir būtent dėl jų kilo eismo įvykis. Teismas detalizuodamas KET punktus pažymi, kad E. K. apklausiama teismo posėdžio pati nurodė, kad dėl blogos psichologinės savijautos neatkreipė dėmesio į šviesoforo signalą ir suko į kairę neužsidegus tokį manevrą leidžiančiai žaliai rodyklei, nepraleido priešais atvažiuojančio T. S. vairuojamo automobilio. Taigi, būtent pirmiau paminėtuose KET punktuose nurodytus pažeidimus ji iš esmės pripažino, tai yra objektyviai ir aktyviai naudojosi teise į gynybą. Administracinio nusižengimo protokolo bei skundžiamo nutarimo esmė jai viso proceso buvo aiški, todėl teismas sprendžia, kad nutarimo patikslinimas nurodant konkrečius KET punktus nevaržo E. K. teisės į gynybą.

Apibendrindamas tai, kas pirmiau išdėstyta, teismas tikslina nustatomąją nutarimo dalį ir konstatuoja, kad E. K. 2018 m. gruodžio 13 d. apie 0.19 val. Vilniuje, Kareivių g. – Kalvarijų g. – Ozo g. sankryžoje vairuodama automobilį „Alfa Romeo 159“ ((duomenys neskelbtini)), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 73.2, 74 ir 157 punktų reikalavimus, suko į kairę neužsidegus žaliai rodyklei papildomoje šviesoforo sekcijoje (degant žaliai šviesai pagrindiniame šviesofore), nepraleido priešinga kryptimi tiesiai važiavusio automobilio „Mini One“ ((duomenys neskelbtini)), kurį vairavo T. S., ir su juo susidūrė ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės, o vairuotojui T. S. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tokiomis aplinkybėmis E. K. veika teisingai kvalifikuota kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 423 straipsnio 2 dalyje.

Atmetamas pareiškėjos argumentas, jog KET numatyta, kad tuo atveju, jeigu manevras pradėtas esant leidžiamai situacijai, net ir jai pasikeitus, privalu leisti užbaigti pradėtą manevrą, o kito automobilio vairuotojas T. S. to nepadarė. Išties, KET 161 punkte nustatyta, kad įsijungus leidžiamajam šviesoforo signalui, vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, išvažiuojančioms iš sankryžos važiuojamųjų dalių sankirtos numatyta kryptimi (jeigu manevras pradėtas, kai jų krypties signalas buvo leidžiamasis), ir praleisti baigiančius pereiti važiuojamąją dalį pėsčiuosius. Tuo tarpu KET 162 punkte nustatyta, kad vairuotojui, įvažiavusiam į važiuojamųjų dalių sankirtą pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą, leidžiama važiuoti numatyta kryptimi, kad ir koks būtų šviesoforo signalas išvažiuojant iš sankryžos. Tačiau teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmiau nurodyti KET punktai netaikytini, kadangi E. K. į Kareivių g. – Kalvarijų g. – Ozo g. sankryžą įvažiavo dar neužsidegus žaliai rodyklei papildomoje šviesoforo sekcijoje, t. y. ji manevrą pradėjo nesant leidžiamojo šviesoforo signalo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą pagal E. K. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2019 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-1658-2019 administracinio nusižengimo byloje, konstatuoja, kad šis nutarimas teisėtas ir pagrįstas, jo keisti ar naikinti skunde nurodomais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 2 dalimi, 617, 641 straipsniais, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniais,

nutaria:

E. K. skundo netenkinti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2019 m. sausio 17 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-1658-2019 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644 - 647 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.