Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-01-26 · Civilinė byla Nr. 2S-79-565/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-01-26
Bylos Nr.
2S-79-565/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-03737-2015-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Burdulienė
Pareiškėjas
S. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-79-565/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03737-2015-7Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.4.11. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos S. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 8 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja (skolininkė) S. P. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės N. Š. veiksmų, prašydama pripažinti antstolės veiksmus, kuriais atsisakyta pateikti pareiškėjai vykdymo proceso medžiagą, neteisėtais ir panaikinti antstolio 2014-12-19 surašytą turto, esančio (duomenys neskelbtini), arešto aktą.

Pareiškėja nurodė, kad antstolės 2014-12-08 raginime, kurį pareiškėja gavo 2014-12-10, nenurodyta, kokiu pagrindu yra išieškoma skola kreditoriui, nebuvo pridėti įrodymai, patvirtinantys išieškomos sumos pagrindimą ir pats vykdomasis dokumentas. Pareiškėjai paprašius pateikti visus reikiamus dokumentus, pagrindžiančius skolos pagrįstumą, antstolė nepateikė jokių dokumentų ar informacijos, kurių pagrindu vykdo 9 724,84 Lt sumos išieškojimą. Antstolė iki šiol nesudarė pareiškėjai teisės aktais numatytos galimybės susipažinti su nurodyta informacija, nesudarė galimybės įvertinti ir ginčyti išieškomos sumos pagrindą ar imtis veiksmų dėl išieškojimo proceso stabdymo tuo atveju, jei išieškojimas vykdomas dėl nesumokėtų mokesčių, dėl kurių pareiškėjai gali būti taikomos mokesčių lengvatos. Antstolė taip pat nepagrįstai ėmėsi kitų veiksmų – 2014-12-19 turto arešto aktu areštavo pareiškėjai priklausantį nekilnojamąjį turtą. Pareiškėjos teigimu, išieškant visą jos 800 Lt pensiją, skola kreditoriui būtų grąžinta per metus, todėl įstatyme nesant nustatytos prievolės, išieškant iš pareiškėjui priklausančių pinigų, kartu areštuoti ir vienintelį nekilnojamąjį turtą bei parduoti jį iš varžytynių, turto pardavimas iš varžytynių būtų neadekvati priemonė, iš esmės pažeidžianti socialiai remtino asmens turtines teises. Dėl antstolės neproporcingai griežtų vykdymo veiksmų pareiškėja netektų vienintelio nekilnojamojo turto ir galimybės jį išnuomoti, taip pat prarastų vieninteles turimas patalpas, kurios tinkamos gyventi. Skirti ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti yra netikslinga, nes akivaizdu, kad įsiskolinimo suma sudaro itin mažą areštuoto turto vertės procentą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-10-08 nutartimi pareiškėjos S. P. skundo netenkino.

Teismas padarė išvadą, kad antstolė, vykdydama 2014-05-13 vykdomąjį dokumentą Nr. (23.31-08)-320A-52557, teisės aktų normų, reglamentuojančių vykdymo veiksmų atlikimo tvarką, skolininko ir išieškotojo teisių nepažeidė.

Teismas nustatė, kad antstolė vykdo 9 724,84 Lt skolos išieškojimą iš pareiškėjos išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai. Iš 2014-12-08 raginimo matyti, kad antstolė išaiškino pareiškėjai jos teises, iš kurių viena yra susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga. Teismas nurodė, kad susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga galima sutartu laiku atvykus į antstolių kontorą. Iš vykdomosios bylos medžiagos nėra galimybės nustatyti ir pareiškėja nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 str., 185 str.), patvirtinančių, kad pareiškėjai, išreiškus norą susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga, antstolė tokį prašymą atmetė ir neleido susipažinti su vykdomąja byla bei joje esančiais dokumentais. Todėl aplinkybė, kad pareiškėja nesistengė susipažinti su vykdomojoje byloje esančiais dokumentais ir nežino, kokiu pagrindu išieškotojas pateikė vykdyti vykdomąjį dokumentą, nereiškia, kad dėl to buvo pažeistos jos teisės. Be to, visą informaciją apie gyventojų ir įmonių turimas skolas mokesčių administratorius pateikia „Mano VMI“ paskyroje VMI interneto svetainėje www.vmi.lt. Įstatyme nėra įtvirtinta antstolio pareiga siųsti visus vykdomojoje byloje esančius dokumentus skolininkui, išskyrus antstolio priimtus patvarkymus (CPK 605 str.). CPK 657 str. numatyta, kad skolininkui pirmiausia turi būti įteiktas raginimas, kuris nagrinėjamu atveju buvo įteiktas pareiškėjos sūnui A. P.. Teismas sprendė, kad nuo šio momento pareiškėja turėjo pareigą aktyviai domėtis vykdymo eiga, o taip pat naudotis kitomis CPK jai suteiktomis teisėmis, įskaitant ir teisę susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga (CPK 643 str. 2 p.).

Teismas nurodė, kad įstatymas nedraudžia vykdyti išieškojimą iš piniginių lėšų ir kartu areštuoti skolininko turtą. Pareiškėjai neįvykdžius nurodymo per raginime nustatytą terminą, antstolė pagrįstai pradėjo vykdyti priverstinio vykdymo priemones (CPK 624 str.). Antstolis gali areštuoti skolininko turtą, tačiau gavęs duomenis, kad galima įvykdyti sprendimą per 6 mėn. darant CPK 736 str. numatytus atskaitymus, negali realizuoti areštuoto turto. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju pareiškėja nebūtų pajėgi per 6 mėn. įvykdyti vykdomojo dokumento net ir išskaičiuojant visą jos gaunamą pensiją (800 Lt), be to, areštuotas turtas dar nėra realizuojamas, o tik apriboto disponavimo juo teisė. Įrašas, kad areštuoto turto vertei nustatyti bus kviečiami ekspertai, nereiškia, jog yra paskirta areštuoto turto ekspertizė, todėl teismas dėl argumentų, susijusių su areštuoto turto vertės nustatymo ekspertizės skyrimu, nepasisakė.

Antstolio teises daryti išskaitas iš socialinių išmokų riboja įstatymas, tačiau pareiškėja pati galėjo ir gali įnešti neriboto dydžio sumas skolai padengti. Teismas padarė išvadą, kad antstolė pagrįstai priėmė 2014-12-19 turto arešto aktą, nes antstolė vykdo savo pareigą kuo efektyviau ir greičiau įvykdyti vykdomąjį dokumentą, o, nesiėmus šių veiksmų, būtų pažeisti išieškotojo teisėti lūkesčiai ir interesai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Pareiškėja S. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-08 nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentais.

Teismas nepasisakė dėl areštuoto ypač didelės vertės nekilnojamojo turto, kuris yra vienintelis pareiškėjos nekilnojamasis turtas, iš kurio, be pensijos, pareiškėja galėtų gauti vieninteles ir realias pajamas ir lengvai padengti įsiskolinimą. Antstolė, nepagrįstai areštavusi šį turtą, padarė žalą, apribojusi pareiškėjos nuosavybės teisę ir galimybę išnuomoti turtą, pažeidė skolininko ir išieškotojo teisėtų interesų apsaugos pusiausvyros principą pareiškėjos nenaudai, atėmė galimybę padengti įsiskolinimą. Antstolė areštavo pareiškėjos turto daugiau, negu jo iš esmės reikia (išieškotina suma 9 724,84 Lt) (CPK 675 str. 2 d.).Nepanaikinus 2014-12-19 turto arešto, pareiškėjai susidarys dar didesni įsiskolinimai.Teismas nevertino pareiškėjos 2014-12-22, 2014-12-30, 2015-01-24 ir 2015-01-26 skunduose pateiktų įrodymų dėl pareiškėjos ypač senyvo amžiaus, socialiai remtino asmens statuso ir specialiųjų poreikių, kad areštuotos patalpos yra daugiabučiame name, visiškai pritaikytos gyvenimui, ir dėl minėtų aplinkybių pareiškėjai gali būti skaičiuojami mažesni mokesčiai, atsižvelgiant į pareiškėjos kaip socialiai remtino asmens statusą ir materialinę padėtį.Skunduose pareiškėja nurodė aiškius nesutikimo su turto areštu motyvus: įsiskolinimas gali būti lengvai padengtas, pareiškėja sutinka, kad būtų išieškoma skola iš visos jos pensijos, areštuotas turtas yra vienintelis nekilnojamasis turtas, priklausantis pareiškėjai nuosavybės teise, pareiškėja turi didelį neįgalumo lygį ir yra socialiai pažeidžiama, antstolio taikyta neadekvati priemonė parduoti areštuotą turtą iš varžytynių pažeidžia pareiškėjos turtines teises.Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėja negalėtų per 6 mėn. padengti įsiskolinimo net ir išskaičiuojant visą 800 Lt pensiją, nes skundžiama nutartimi ir yra užkertama galimybė padengti įsiskolinimą ir areštuoto turto nuomos. CPK 664 str. 2 ir 3 d. nustato, kad išieškojimas iš gyvenamojo būsto, nesant hipotekos, galimas tik penktąja eile, todėl antstolė pirmiausia turi išieškoti iš pareiškėjos piniginių lėšų, o ne iš nekilnojamojo turto, kuris yra tinkamas gyventi, o pareiškėjos sūnui priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra parduodamas iš varžytynių. Išnuomojant pareiškėjos turtą ir atliekant išskaitymus iš jos pensijos pagal CPK 736 str., įsiskolinimas galėtų būti padengtas per 6 mėn. Įrašas skundžiamame turto arešto akte, kad nekilnojamojo turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas, priešingai, nei teigia teismas, reiškia, kad antstolė priėmė sprendimą areštuoto turto vertei nustatyti skirti ekspertizę. Todėl skundžiama nutartis pažeidžia CPK 594 str., kuriame nustatyta, kad antstolio procesinės veiklos kontrolės metu turi būti patikrinami šio kodekso VI dalyje nurodyti antstolio surašyti vykdymo proceso dokumentai.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolė N. Š. nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu, taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į skundo argumentus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmos instancijos teismo 2015-10-08 nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatė.

Atskirasis skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad antstolė N. Š. vykdo Valstybinės mokesčių inspekcijos 2014-05-13 išduotą vykdomąjį dokumentą dėl 9 724, 84 Lt skolos išieškojimo iš pareiškėjos (skolininkės) S. P. išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai. Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, prašydama pripažinti antstolės veiksmus, kuriais atsisakyta pateikti pareiškėjai vykdymo proceso medžiagą, neteisėtais ir panaikinti antstolės 2014-12-19 surašytą turto, esančio (duomenys neskelbtini), arešto aktą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2015-10-08 nutartimi pareiškėjos skundo netenkino, padarydamas išvadą, kad antstolė, vykdydama 2014-05-13 vykdomąjį dokumentą Nr. (23.31-08)-320A-52557, teisės aktų normų, reglamentuojančių vykdymo veiksmų atlikimo tvarką, skolininko ir išieškotojo teisių nepažeidė.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją), o bet koks veikimas ne pagal ją gali būti vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai. Pagal CPK 651 str. 1 d., gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, antstolis patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui ir vykdymo veiksmams pradėti. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad antstolė N. Š. nepažeidė pareiškėjos teisių, neatsiuntusi vykdomosios bylos medžiagos. CPK 644 str. 4 p. numato, kad skolininkas privalo aktyviai domėtis vykdymo eiga. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose bylose yra įtvirtinta skolininko pareiga domėtis vykdomosios bylos eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis. Skolininkas turi domėtis vykdymo eiga, bendradarbiauti su antstoliu ir padėti jam greitai bei tinkamai įvykdyti teismo sprendimą. Ši pareiga reiškia, kad, kaip ir kitos vykdymo proceso šalys, skolininkas turi bendradarbiauti su šalimis ir vykdymo veiksmus atliekančiu antstoliu, naudodamasis CPK 643 str. ir kitose šio Kodekso teisės normose nustatytomis teisėmis. Vykdymo veiksmai atliekami laikantis nuoseklios jų atlikimo tvarkos ir užbaigiami visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą arba kitais CPK 632 str. nurodytais pagrindais. Dėl to skolininkas turi naudotis jam įstatymo suteikiamomis teisėmis laiku, vykdymo veiksmų atlikimo metu, priešingu atveju, jis netektų galimybės ginti savo interesus dėl tų vykdymo veiksmų, kurie jau yra atlikti. Iš 2014-12-08 patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti matyti, kad antstolė įpareigojo pareiškėją atvykti pas antstolę, aktyviai domėtis vykdymo eiga ir supažindino su jos teise susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga (v.b.l. 4), iš 2014-12-08 raginimo įvykdyti sprendimą matyti, kad antstolė supažindino pareiškėją su jos teise susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga (v.b.l. 7). Tačiau bylos duomenimis, pareiškėja savo teise susipažinti su jai neaiškiu išieškojimo pagrindu ir kitais vykdomosios bylos duomenimis nuvykus pas antstolę nepasinaudojo, o įstatyme nėra įtvirtinta antstolio pareiga siųsti kitus vykdomojoje byloje esančius dokumentus skolininkui, išskyrus antstolio priimtus patvarkymus (CPK 605 str.). Pareiškėja pabrėžia, kad ji yra itin senyvo amžiaus, turinti aukštą specialiųjų poreikių lygį. Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, jos sūnus A. P. turi įgaliojimą atstovauti pareiškėją (v.b.l. 33-34), jam 2014-12-10 buvo įteiktas ir antstolės 2014-12-08 raginimas įvykdyti teismo sprendimą (v.b.l. 8), tačiau pareiškėjos atstovas taip pat neatliko aktyvių veiksmų per 10 dienų terminą, kurį nustatė antstolė 2014-12-08 raginime, siekiant gauti pageidaujamus vykdomosios bylos duomenis ar teikti reikalingą informaciją antstolei apie pareiškėjos galimybes padengti įsiskolinimą.

Pagal CPK 675 str. 1 d. ir Turto arešto aktų registro įstatymo 2 str. įtvirtintą teisinį reguliavimą turto areštas yra įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų ir nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą. Pareiškėjai neįvykdžius 2014-12-08 raginime nurodyto įpareigojimo padengti skolą, antstolė patikrino valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenis už pusės metų laikotarpį (v.b.l. 11-12), 2014-12-19 patvarkymais nurodė VSDFV išskaičiuoti 20 procentų iš pareiškėjos gaunamų išmokų (v.b.l. 27) ir areštavo pareiškėjos lėšas, esančias bankuose (v.b.l. 13-20), o 2014-12-19 turto arešto aktu areštavo pareiškėjai priklausantį nekilnojamąjį turtą – negyvenamąją patalpą – kirpyklą, esančią (duomenys neskelbtini), išieškomos skolos ribose (12 065,87 Lt (3 494,52 Eur)), užtikrinant 9 724,84 Lt skolos ir 2 341,03 Lt vykdymo išlaidų išieškojimo įvykdymą (v.b.l. 23-25). Areštuoto turto vertė nenurodyta, pažymint turto arešto akto pastabose, kad turto vertei nustatyti bus kviečiami ekspertai. Pagal CPK 675 str. 2 d. antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą. Antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Šiuo atveju antstolės 2014-12-19 surašytas turto arešto aktas įrodo, kad turto arešto mastas yra 12 065,87 Lt (3 494,52 Eur), taigi antstolė areštavo tik tokią sumą, kuri užtikrintų skolos ir vykdymo išlaidų, t.y. 12 065,87 Lt (3 494,52 Eur), išieškojimo įvykdymą.

CPK 664 str. nurodyta, kad antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto, trečiąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus nurodytą šio straipsnio 4 ir 5 dalyse, ketvirtąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis, penktąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena (CPK 664 str. 2-5 d.). Kaip patvirtina bylos duomenys, antstolė nuosekliais veiksmais atliko duomenų apie pareiškėjos gaunamas pajamas ir turimą turtą patikrinimą, pareiškėjai nesumokėjus skolos per nustatytą terminą ir negavus iš pareiškėjos ar jos atstovo papildomos informacijos apie galimybes padengti skolą, areštavo pareiškėjos pinigines lėšas bankuose, pensijos dalį ir nekilnojamąjį turtą, esantį Antakalnio g. 49, Vilniuje. Taigi antstolė laikėsi išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilės pagal CPK 664 str., nukreipdama areštą pirmiausia į pinigines lėšas, tačiau jų akivaizdžiai nepakankant, areštavo minėtą nekilnojamąjį turtą.

Pareiškėjos teigimu, areštuotos jai priklausančios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), gali būti pritaikytos gyvenimui ir nors pareiškėjos deklaruota gyvenamoji vieta yra jos sūnaus A. P. bute, esančiame Gaono g. 10-1, Vilniuje, tačiau šiuo metu jis parduodamas iš varžytynių, be to, patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), galima išnuomoti ir tokiu būdu sumokėti visą skolą per 6 mėn. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie pareiškėjos teiginiai yra vertintini kritiškai, kadangi nėra pateikta įrodymų apie pareiškėjai priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), realias nuomos galimybes ir terminus, apie pareiškėjos realiai atliktus veiksmus tam, kad šios patalpos būtų išnuomotos, nors pareiškėjos sūnui dar 2014-12-10, t.y. daugiau kaip prieš metus, buvo įteiktas antstolės 2014-12-08 raginimas sumokėti skolą.

Pagal CPK 663 str. 3 d. išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija 2 030 Eur. Nekilnojamojo turto registro 2015-01-27 duomenimis šios patalpos yra negyvenamosios (kirpykla) (b.l. 57-58), pareiškėjos deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), todėl tokiam turtui CPK 663 str. nuostatos netaikytinos. Be to, net jeigu pareiškėja ir pritaikytų minėtas patalpas gyvenimui ir jas galima būtų vertinti kaip paskutinį pareiškėjos gyvenamąjį būstą, bylos duomenimis, pareiškėjai yra užvesta daugiau vykdomųjų bylų: antstolis G. B. vykdo tris vykdomąsias bylas Nr. 0040/12/01858, Nr. 0040/13/00112 ir Nr. 0040/13/03320 dėl skolos išieškojimo UAB „Vilniaus energija“ naudai. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-08-01 išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-25699-912/2013 dėl 1 709,91 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš S. P. išieškotojo UAB „Vilniaus energija” naudai (vykdomoji byla Nr. 0040/13/03320), Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-11-02 išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-13291-790/2012 dėl 1 212,85 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės išieškotojo UAB „Vilniaus energija” naudai (vykdomoji byla Nr. 0040/13/00112) ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-06 išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-3121-803/2012 dėl 1 167,71 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės išieškotojo UAB „Vilniaus energija” naudai (vykdomoji byla Nr. 0040/12/01858). Be to, antstolio G. B. vykdomosiose bylose taip pat yra areštuotos negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), ir 2015-01-14 patvarkymu antstolis jau paskyrė ekspertizę šio turto vertei nustatyti (v.b.l. 54-55). Taigi akivaizdu, kad ne tik visų vykdomųjų bylų bendra pareiškėjos skolos suma viršija CPK 663 str. 3 d. nurodytą 2 030 Eur sumą, bet ir vien antstolės N. Š. vykdomo išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 33-1117/2014 išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai suma (3 494,52 Eur) viršija CPK 663 str. 3 d. sumą, todėl, esant tokiai sąlygai, įstatymas leidžia išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena. Taigi konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, jog antstolės 2014-12-19 turto arešto aktas atitinka įstatymo reikalavimus ir negali būti naikintinas.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį. Procesinės teisės normų pažeidimų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rūta Burdulienė