Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2014-09-15 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-388-843/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-09-15
Bylos Nr.
II-388-843/2014
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-07216-2014-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aušra Valinskienė
Advokatai
Eglė Norvaišaitė
Kategorijos
  • 47.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Skundas Nr. II-388-843/2014
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-07216-2014-4Procesinio sprendimo kategorija: 47.11; 78.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTAR IMAS2014 m. rugsėjo 15 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Valinskienė,sekretoriaujant Justinai Kavaliauskaitei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui J. S.,jos atstovei advokato padėjėjai Eglei Norvaišaitei,Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui Jonui Osteriui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, skundą dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. gegužės 29 d. nutarimo Nr. 1674/2014/VIL-197 panaikinimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Nepriemokų išieškojimo organizavimo skyriaus pareigūnas 2014 m. gegužės 16 d. surašė J. S. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 037368 dėl to, kad ji eidama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) vadovės pareigas ir būdama atsakinga už mokesčių sumokėjimą, nebuvo sumokėjusi 4 986 958,89 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), kuris turėjo būti sumokėtas 2014 m. sausio 27 d., 4 443,44 Lt PVM, kuris turėjo būti sumokėtas 2014 m. vasario 25 d., ir tuo pažeidė 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVM įstatymas) 90 straipsnio 1 dalį. J. S. veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 172 straipsnio 1 dalį.

Vilniaus apskrities VMI 2014 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 1674/2014/I/VIL-197 (toliau – ir Nutarimas) pripažino, kad J. S. protokole nurodyta veika padarė pažeidimą, numatytą ATPK 172 straipsnio 1 dalyje, ir skyrė 750 Lt baudą.

Šalies argumentai

J. S. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, kad jos veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo subjektyviosios pusės (motyvo, tikslo ir kaltės) požymio, tad nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties. Skunde teigia, kad VMI vyr. specialistė J. B., surašydama administracinio teisės pažeidimo protokolą, ir Vilniaus apskrities VMI skyriaus vedėjas V. V., paskyręs skundžiamu nutarimu baudą, neatkreipė dėmesio į pareiškėjos pateiktus paaiškinimus, neįsigilino į priežastis, dėl kurių nebuvo sumokėtas PVM, ir neįvertino visų administracinės teisės pažeidimui atsirasti būtinųjų sąlygų. Protokolo surašymo metu pareiškėjo aiškino, kad 2013 m. pabaigoje - 2014 m. pradžioje Bendrovė dėl nesąžiningų UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmų pateko į sunkią finansinę padėtį ir nebuvo pajėgi vienu kartu sumokėti visos aukščiau minimos PVM sumos. Tokios didelės PVM sumos sumokėjimas vienu kartu Bendrovei sukeltų pragaištingus padarinius: ji nebūtų pajėgi atsiskaityti su kitais kreditoriais, negalėtų sumokėti darbuotojams atlyginimų bei vystyti naujų projektų, dėl ko negautų pajamų ir galiausiai bankrutuotų, palikdama daugiamilijoninę skolą valstybei ir skolas kreditoriams. Šiuo atveju pareiškėja neturėjo jokios pasirinkimo laisvės, kadangi sumokėjusi aukščiau minėtą PVM sumą į valstybės biudžetą, sukeltų Bendrovės bankrotą, pažeistų jos darbuotojų, akcininkų ir kreditorių teises.

Visų pirma visiškai nebuvo atkreipta dėmesio į UAB „(duomenys neskelbtini)“ delsimą sumokėti Bendrovei 5500000 Lt dydžio įsiskolinimą, kas ir sąlygojo Bendrovės finansinės padėties pasunkėjimą, ir dėl ko ji tapo nebepajėgi vienu kartu sumokėti susidariusios PVM įsiskolinimo sumos į valstybės biudžetą. pareiškėja reagavo nedelsdama. Byloje yra nustatyta, kad dar 2013 m. pabaigoje pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, pateikdama ieškinį UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl 5500000 Lt dydžio skolos ir 121200 Lt dydžio delspinigių priteisimo. 2014 m. sausio 2 d. Vilniaus apygardos teismas preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteisė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ Bendrovės naudai 5121200 Lt dydžio sumą ir 6 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki UAB „(duomenys neskelbtini)“ visiško atsiskaitymo su Bendrove. Minėtam sprendimui įsiteisėjus, Pareiškėja nieko nelaukdama pateikė vykdomąjį dokumentą antstolio Valdo Čegliko kontorai, kurioje šiuo metu Bendrovės naudai yra vykdomas skolos išieškojimas.

Antra, po Bendrovės PVM deklaracijos už 2013 m. gruodžio mėn. pateikimo VMI, pastarajai nustačius, kad Bendrovė už 2013 m. gruodžio mėn. yra skolinga valstybei 5 218 333, 41 Lt PVM sumą (4 986 958, 89 Lt PVM skola buvo nustatyta Protokolo sudarymo metu, t.y. 2014 m. gegužės 16 d.), Pareiškėja iš karto ėmėsi deramų veiksmų, siekdama nepakenkti valstybės interesams ir kuo greičiau su valstybe atsiskaityti.

2014 m. vasario 21 d. Pareiškėja kreipėsi į VMI su Bendrovės prašymu išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą ir sudaryti mokestinės paskolos sutartį. Minėtame prašyme Pareiškėja taip pat išdėstė priežastis, sąlygojusias aukščiau minimos PVM sumos nesumokėjimą į valstybės biudžetą. Pareiškėja nurodė, kad Bendrovė negavo planuotų apmokėjimų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri Bendrovei yra skolinga milžinišką pinigų sumą (5 500 000 Lt) ir dėl kurios kaltės Bendrovė turi laikinų finansinių sunkumų, ir yra nepajėgi vienu kartu sumokėti visos PVM įsiskolinimo sumos į valstybės biudžetą, kadangi tai lems Bendrovės bankrotą. Pareiškėja taip pat pažymėjo, kad Bendrovė jokiu būdu nevengia atsiradusios prievolės ir gali bei nori sumokėti susidariusią PVM įsiskolinimo sumą per tęstinį 5 metų laikotarpį, pateikė visus tą patvirtinančius dokumentus.

2014 m. balandžio 29 d. VMI priėmė sprendimą atidėti/išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą Nr. (23.31 .-08)-327-3186, kuriuo nusprendė neišdėstyti Bendrovės PVM įsiskolinimo jos pageidaujamam 5 metų laikotarpiui. Pareiškėja su tokiu VMI sprendimu nesutiko ir nepraleisdama Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino, gindama Bendrovės teises 2014 m. gegužės 28 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė Bendrovės skundą dėl 2014 m. balandžio 29 d. VMI sprendimo Nr. (23.31 .-08)-327-3186.

Trečia, protokole yra nurodyta, kad 2014 m. gegužės 15 d. Pareiškėja į valstybės biudžetą nebuvo sumokėjusi 4 986 958, 84 Lt PVM sumos, kuri turėjo būti sumokėta 2014 m. sausio 27 d. Teismo dėmesys atkreiptinas į faktą, kad ši Protokolo sudarymo metu užfiksuota mokestinės nepriemokos suma yra mažesnė už 2014 m. sausio 27 d. nustatytą nepriemokos sumą (5 218 333, 41 Lt). Tai reiškia, kad Pareiškėja nuo 2014 m. sausio 27 d. iki 2014 m. gegužės 15 d. į valstybės biudžetą sumokėjo 231 374, 57 Lt dydžio PVM skolos dalį, šia suma sumažindama nesumokėtos į valstybės biudžetą PVM sumos dydį.

Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad pareiškėjos padarytoje veikoje nėra būtino administraciniam teisės pažeidimui kilti subjektyviojo požymio (motyvo, tikslo, kaltės). Pareiškėja sąžiningai pateikė teisingą Bendrovės PVM deklaraciją už 2013 m. gruodžio mėnesį žinodama, jog už 2013 m. gruodžio mėn. į valstybės biudžetą mokėtina PVM suma bus labai didelė, tačiau ji neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kuriais būtų galėjusi dalį PVM sumos nuo valstybės nuslėpti ar kitaip ją sumažinti. VMI nustačius 5 218 333, 41 Lt dydžio mokestinę nepriemoką, pareiškėja iš karto pateikė prašymą išdėstyti jos sumokėjimą ir sudaryti mokestinės paskolos sutartį, paaiškindama dėl kokių objektyvių priežasčių negali sumokėti visos mokėtinos PVM sumos iš karto. Pareiškėja neneigė Bendrovei atsiradusios prievolės, nemėgino piktybiškai jos išvengti, o neįvykdė prievolės dėl nuo jos nepriklausiusių priežasčių.

Be to, Nutarimu paskiriant jai 750 Lt dydžio baudą buvo pažeisti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 ir 4 punktuose nurodytus proporcingumo ir piktnaudžiavimo valdžia principai, nes paskirta bauda nėra proporcinga šiuo atveju egzistuojančiam viešojo administravimo tikslui, todėl laikytina ir piktnaudžiavimo turima valdžia išraiška.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities VMI atsiliepime į skundą prašė palikti Nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti. Nurodė, kad PVM, kaip ir kitų privalomų piniginių prievolių, mokėjimas yra ūkinė komercinė operacija, kuria užtikrinama tinkama ir sąžininga komercinės veiklos vykdymo tvarka, siekiant apsaugoti valstybės interesus bei užtikrinti, kad visos surinktos privalomos mokesčių mokėtojų įplaukos patektų į valstybės biudžetą. Įvertinus visus byloje esančius dokumentus bei nustatytus duomenis, nekyla jokių abejonių, jog J. S. netinkamai įgyvendino savo pareigas – įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nesumokėjo už 2013 m. gruodžio mėn. ir 2014 m. sausio mėn. PVM sumos, taip sudarydama PVM sumos įsiskolinimą į valstybės biudžetą, tuo pažeisdama PVM įstatymo 90 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjai nutarimu buvo skirta 750 Lt bauda įvertinus tai, kad jos atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta.

Teismo posėdžio metu pareiškėja J. S. palaikė savo skundo reikalavimus bei papildomai nurodė, kad Bendrovė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba apie porą metų, iki tol jokių problemų su atsiskaitymais nekildavo. Jos žiniomis įsiskolinimas nesumokėtas dėl nepalankios finansinės padėties. Šiai dienai jos vadovaujama Bendrovė jau yra sumokėjusi 320000 Lt ir dar 5000 Lt nesumokėto PVM.

Šalies argumentai

Pareiškėjos atstovė advokato padėjėja Eglė Norvaišaitė prašė tenkinti skundą jame išdėstytais argumentais. taip pat pažymėjo, kad protokolo surašymo metu dar nebuvo pasibaigęs apskundimo terminas dėl mokėjimo neišdėstymo dalimis. Šis nutarimas apskųstas, šiai dienai galutinio teismo sprendimo nėra, taigi neaišku, kokia tvarka reikės sumokėti PVM – visą iš karto ar dalimis. Atstovės teigimu, administracinė nuobauda gali būti skiriama tik tuo atveju, kai yra ATP pažeidimo sudėties požymiai, o vienas iš požymių yra ir kaltės buvimas. Šiuo atveju kaltės faktas nenustatytas, kadangi pareiškėja nežinojo kokia tvarka turi būti mokamos įmokos, nes nebuvo sprendimo. ATPK 172 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudos tikslas yra nubausti asmenis, kurie piktybiškai vengia mokėti PVM įmokas ir kurie turi lėšų, bet jas slepia. Šiuo atveju tokių pareiškėjos veiksmų nebuvo. Iki protokolo surašymo jau buvo sumokėta didesnė nei 322 000 Lt PVM suma. Pareiškėja ėmėsi visų veiksmų, kad atgautų skolą. Pareiškėja neturėjo pasirinkimo mokėti PVM įmoką ar nemokėti. Ji tiesiog negalėjo to padaryti. Pareiškėja nenorėjo ir nesiekė išvengti PVM mokėjimo. Ji norėjo sumokėti tik šiek tiek kitais terminais. Reikia įvertinti tai, kad PVM nepriemoka susidarė staiga. Šiuo atveju VMI turėjo pasiremti ATPK 30¹ str. ir nuobaudos neskiri, nes ši nuobauda neatitinka jos paskyrimo tikslų.

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas Jonas Osteris teismo posėdyje prašė palikti nutarimą nepakeistą, nes įstatymai aiškiai reglamentuoja iki kada PVM turi būti sumokėtas. Įmonė blogai organizavo savo ūkinę komercinę veiklą, už tai atsakinga vadovė. Nesumokėjus mokesčių laiku pažeidimas jau yra baigtas, tad ar bus išdėstytas nepriemokos mokėjimas, ar ne, jokios reikšmės neturi. Įstatyme nenumatyta, kad įmonė tam tikrais atvejais gali nemokėti mokesčių. Jei PVM nesumokėtas, įmonė pažeidė įstatymus, nes blogai organizavo savo darbą. Protokolas ir Nutarimas surašyti pagrįstai ir teisėtai, sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, todėl buvo paskirtas nuobaudos vidurkis, t.y. 750 Lt bauda.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad UAB „Fucus statyba“, kurios vadovė J. S. yra atsakinga ir už mokesčių sumokėjimą, įstatyme nustatytu laiku nesumokėjo 4 986 958,89 Lt PVM, kuris turėjo būti sumokėtas iki 2014 m. sausio 27 d., bei 4 443,44 Lt PVM, kuris turėjo būti sumokėtas iki 2014 m. vasario 25 d. Šias faktines aplinkybes patvirtina ir pateikti VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenys, ir pačios administracinėn atsakomybėn traukiamos J. S. paaiškinimai. Ji neneigė, kad įstatymo nustatytu laiku nesumokėjo protokole nurodytos PVM sumos, tačiau tvirtino, jog tai padarė dėl objektyvių, nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, t.y. dėl kitos įmonės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ – sutartinių sąlygų nevykdymo, o būtent 5500000 Lt nesumokėjimo. Pasisakydamas dėl pastarųjų argumentų teismas pažymi, kad trečiųjų asmenų, šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“, veiksmai, t. y. tinkamas sutarties neįvykdymas, nepašalina nei mokesčių mokėtojo pareigos nustatytu laiku sumokėti mokesčius, nei leidžia daryti vienareikšmę išvadą apie mokesčio mokėtojo kaltės nebuvimą mokesčių nesumokėjimo atveju. Bendrovės sutartiniai santykiai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo valinė apgalvota elgesio išraiška su aiškiai apibrėžtu tikslu - gauti pajamų. Pateikti duomenys leidžia teismui spręsti, kad J. S. vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ pernelyg pasitikėjo verslo partneriu, neįvertino galimą verslo riziką, nesiėmė pakankamų priemonių ją sumažinti. Teismas atsižvelgia į pareiškėjos pateiktus duomenis apie tai, kad buvo kreiptasi į teismą dėl esamo įsiskolinimo priteisimo, į VMI dėl susidariusios PVM nepriemokos mokėjimo išdėstymo, tačiau šie veiksmai tik leidžia spręsti apie Bendrovės siekį sušvelninti kilusius padarinius, tačiau jokiu būdu ne apie jos kaltės dėl laiku nesumokėtų PVM sumų nebuvimą. Bendrovė laiku nesumokėdama PVM pažeidė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 90 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio įstatymo 85 ar 115(3) straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos (šiuo atveju ne vėliau kaip iki kito mėnesio 25 dienos, jeigu mokestinis laikotarpis yra vienas kalendorinis mėnuo (minėto įstatymo 85 straipsnio 1 dalis)). Tačiau net ir įvertinus minėtas nustatytas faktines aplinkybes pagrindo išvadai, kad J. S. padarė ATPK 172 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, byloje nėra.

ATPK 172 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimą. Pagal formuojamą teismų praktiką ūkinė veikla suprantama kaip įvairiausia gamybinė veikla, susijusi su prekių gaminimu, pardavimu bei paslaugų teikimu, o komercinė veikla – veikla, susijusi su prekių pirkimu ar pardavimu, išskyrus atvejus, kai fiziniai asmenys prekę įsigyja asmeninimams ir namų ūkio poreikiams tenkinti (Kauno apygardos teismo nutartys Nr. ATP-220-579/2012, ATP-28-348/2014, Šiaulių apygardos teismo nutarimas Nr. ATP-404-282/2014). Taigi, administracinė atsakomybė pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalį galima tuomet, kai asmuo, užsiimantis komercine ar ūkine veikla, kuria siekiama pelno, nepaiso tą veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytos tvarkos. Tuo tarpu mokesčių, tame tarpe ir PVM, apskaičiavimą, sumokėjimą ir kitų su tuo susijusių klausimų reglamentavimas yra numatytas specialiais teisės aktais, tame tarpe ir PVM įstatymu. Teismo vertinimu teisės normų reikalavimų, reglamentuojančių PVM mokėjimo terminus, pažeidimų pripažinimas kaip ATPK 172 straipsnio 1 dalyje aprašyta veika būtų pernelyg platus pastarosios teisės normos aiškinimas. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme yra reglamentuotos teisinės priemonės, taikytinos už mokesčių įstatymų pažeidimus. Padarytas išvadas teismas grindė ir esama teismų praktika (Šiaulių apygardos teismo nutarimas Nr. ATP-404-282/2014).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. gegužės 29 d. nutarimas Nr. 1674/2014/VIL-197 yra naikinamas, o administracinio teisės pažeidimo byla, iškelta J. S. pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalį, nutraukiama nesant jos veikoje šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. gegužės 29 d. nutarimą Nr. 1674/2014/VIL-197 ir administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą J. S. pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalį, nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Valinskienė