Kauno apygardos teismo nutartis

2012-03-22 · Byla Nr. ATP-220-579/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-22
Bylos Nr.
ATP-220-579/2012
Teisminio proceso Nr.
4-05-3-08104-2011-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Evaldas Gražys
Kategorijos
  • 47.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-220-579/2012Proceso Nr. 4-05-3-08104-2011-9Procesinio sprendimo kategorija: 47.11 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. J. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. nutarimo A. J. administracinio teisės pažeidimo byloje

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismo 2012-01-30 nutarimu A. J. (toliau – pareiškėjas) pripažintas kaltu padaręs pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 172 straipsnio 2 dalyje, už tai, kad jis išsinuomotame garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), neturėdamas verslo liudijimo ir tuo pažeisdamas ūkinės veiklos tvarką, būdamas 2010-11-19 baustas pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalį 200 Lt bauda ir šiai nuobaudai galiojant, vėl 2011-12-16, apie 09 val., remontavo automobilių automatines pavarų dėžes. Teismas konstatavo, kad pažeidimo sudėtį patvirtino administracinio teisės pažeidimo protokole – paaiškinime (b.l. 1), pareiškime (b.l. 3-4), liudytojų P. Ž., M. N. parodymuose bei pareiškėjo paaiškinimuose nurodyti faktai.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012-01-30 nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde nurodoma, jog priimdamas revizuojamą nutarimą apylinkės teismas neįvertino, jog remontuodamas P. Ž. automobilio greičių dėžę, pareiškėjas už suteiktą paslaugą negavo atlygio. Šią aplinkybę patvirtino pats liudytojas P. Ž.. Apelianto nuomone, jeigu už atliktus darbus nebuvo gautas atlygis, jo veikla negalėjo būti laikoma komercine, o jis negalėjo būti nubaustas už šios veiklos tvarkos pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu ginčija ATPK 172 straipsnio objektyviąją pusę ir mano, kad jo padaryti veiksmai negalėjo būti laikomi ūkine ar komercine veikla.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtą teisės normą, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, jog apylinkės teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino bei įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas pakartotinai padarė ATPK 172 straipsnio 1 dalyje numatytą teisės pažeidimą. A. J. kaltę neginčijamai patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokole – paaiškinime, pareiškime, liudytojų P. Ž., M. N. parodymuose bei paties pareiškėjo paaiškinimuose nurodytos aplinkybės. Teismų praktikoje išaiškinta, kad ūkinė veikla – įvairiausia gamybinė veikla, susijusi su prekių gaminimu, pardavimu bei paslaugų teikimu. Komercinė veikla – veikla, susijusi su prekių pirkimu ar pardavimu, išskyrus atvejus, kai fiziniai asmenys prekę įsigyja asmeniniams ir namų ūkio poreikiams tenkinti. Įvertinus šiuos argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pareiškėjo veika pagal ATPK 172 straipsnio 2 dalį buvo kvalifikuota teisingai. Aplinkybės, kad nėra pasibaigęs 2010 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 1621/2010/I/KAU, kuriuo A. J. už ATPK 172 straipsnio 1 dalį buvo paskirta 200 Lt bauda, nuobaudos vykdymas (ATPK 36 straipsnis) ir, kad apeliantas nebuvo įsigijęs verslo liudijimo (LR Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1797 „Dėl Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių 2.3 punktas), nėra ginčijamos. Faktą, jog automobilio greičių dėžę apeliantas remontavo atlygintinai, patvirtina ne tik liudytojo P. Ž. parodymai ir pareiškime nurodytos aplinkybės, kurias apylinkės teismas įvertino tinkamai, bet ir paties apelianto pasiaiškinimas, protokolo surašymo metu (b.l. 1). Nepagrįstus įrodymais teiginius, kad P. Ž. greičių dėžę jis remontavo neatlygintinai, o nuolatinę automobilių remonto veiklą jis yra nutraukęs dėl pablogėjusios sveikatos, teismas vertina, kaip apelianto siekį išvengti administracinės atsakomybės.

Taigi, apylinkės teismas, priimdamas 2012-01-30 nutarimą, objektyviai, visapusiškai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes bei padarė pagrįstas išvadas dėl A. J. kaltės, padarius ATPK 172 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹¹, 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. J. apeliacinio skundo netenkinti. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Evaldas Gražys