Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Gintarui Karpui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams R. K. ir R. G. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos vaikų globos namai „Rytas“, bei pagal atsakovės R. K. priešieškinį ieškovui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestinas.

17. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2012 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. VT9-87 R. G. laikinai paimtas iš tėvų ir apgyvendintas Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, vaikui nustatyta laikinoji globa, paskirtas globėjas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-4303-793/2015, laikinai apribota R. G. ir R. K. tėvų valdžia į nepilnametį vaiką R. G., gim. (duomenys neskelbtini). Iš tėvų sūnaus R. G. išlaikymui kas mėnesį priteistas išlaikymas po 73 Eur iki vaiko pilnametystės. Taip pat iš tėvų priteistas išlaikymo įsiskolinimas. Nepilnamečiui R. G. nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), paskirtas globėjas (rūpintojas), kur ir nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. 2017 m. rugpjūčio 17 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi išspręstas klausimas dėl nuolatinio globėjo pakeitimo (civilinės bylos Nr. 2YT-10916-1030/2017) ir 2019 m. rugsėjo 4 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi pakeistas R. nuolatinis globėjas, naujuoju nuolatiniu vaiko globėju paskirtas Klaipėdos vaikų globos namai „Rytas“, ten pat nustatyta vaiko gyvenamoji vieta (civilinės bylos Nr. e2YT-8985-323/2019).

18. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. sausio 26 d. globojamojo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktu nustatyta, kad R. G. gyvena Klaipėdos vaikų globos namų „Rytas“ šeimynoje „(duomenys neskelbtini)“, kur vaikui sudarytos tinkamos ir saugios gyvenimo, poilsio ir buities sąlygos, vaikas aprūpintas reikiamomis priemonėmis, rūbais, tenkinami vaiko ugdymo, socialiniai, emociniai poreikiai ir kt. Socialiniai darbuotojai R. apibūdina teigiamai, mokslai jam sekasi gerai (mokosi pagal vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, programą). Dėl vaiko elgesio sunkumai minimalūs, vaikui reikalinga psichologo pagalba. Vaikas šeimynoje jaučiasi gerai, sutaria su kitais vaikais ir darbuotojais, yra draugiškas, tačiau turi bendravimo sunkumų. Globėjas sudaro sąlygas tėvams bendrauti su vaiku. Su mama vaikas bendrauja nuotolinio ryšio priemonėmis, su sese ir tėvu nebendrauja, jų ryšiai nutrūkę. Tėvai išlaikymo vaikui neteikia, todėl skolos išieškojimą vykdo antstolis. Vaiko pinigai (valstybės išmoka vaikui) ir kitas išlaikymas skiriamas vaikui, naudojami vaiko poreikiams tenkinti.

19. 2021 m. gegužės 28 d. R. G. Vaiko globos (rūpybos) peržiūros akte Nr. 5GPA-227 nurodyta, jog atliekant globos peržiūrą nustatyta, kad priežastys, dėl kurių vaikui yra nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), nėra pasikeitusios, vaiko tėvai į teismą dėl laikino valdžios apribojimo panaikinimo nesikreipė, į skyrių dėl galimos konsultacijos atvykę nebuvo. Akte be kita ko nustatyta, kad po paskutinio bendravimo su vaiku jo gyvenimo, mokymosi sąlygos nėra pasikeitusios, globėjas sudaro sąlygas vaiko tėvams bendrauti su sūnumi, tačiau tėvas iš laisvės atėmimo vietos paskambina retai, motina skambina ir teiraujasi, kaip vaikui sekasi. Nuolatinė globa vaikui vykdoma tinkamai. Vaiko globėjas palaiko ryšius su vaiko ugdymo, sveikatos įstaigos specialistais, bendrauja su skyriaus specialistais ir kitais su vaiku susijusiais atstovais, atsižvelgiant į jų rekomendacijas, priima siūlomą pagalbą. Taip pat nustatyta, kad tėvai mažai suinteresuoti atkurti emocinį ir fizinį ryšį su vaiku. Atsižvelgiant į globos peržiūros metu nustatytas aplinkybes, padaryta išvada, kad tikslinga tęsti R. G. nuolatinę globą Klaipėdos vaikų globos namuose „Rytas“ ir kreiptis į teismą dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

20. Klaipėdos vaikų globos namų „Rytas“ 2021 m. gegužės 4 d. rašte nurodyta, kad R. G. bendruomeniniuose vaikų globos namuose gyvena nuo 2019 m. rugsėjo 17 d., likusio be tėvų globos vaiko statusu; mokosi Klaipėdos „(duomenys neskelbtini)“ mokykloje. Nuo vaiko apgyvendinimo šeimynoje mama R. K. vangiai bendrauja su sūnumi, skambučiai ir pokalbiai neilgi, trunkantys iki 15–20 minučių. Mama retai bendrauja su šeimynos socialiniais darbuotojais, bet domisi vaiko laisvalaikiu, elgesiu, mokymosi rezultatais, sveikata. Mama dažnai R. suteikia vilties, kad grįžusi iš užsienio pasiims jį gyventi kartu, kad viskas susitvarkys ir R. nepaliks. Bendruomeniniuose vaikų globos namuose R. mama lankėsi du kartus, vaikui atnešė vaišių, kartu ėjo pasivaikščioti. Tėvas R. G. pagal galimybes paskambina vaikui iš įkalinimo įstaigos, tačiau ir su tėvu pokalbiai trunka neilgai. Tėvas su šeimynos socialiniais darbuotojais nebendrauja ir nesidomi vaiku. Bendravimą dažniausiai inicijuoja patys tėvai. Dėl tėvų bendravimo su sūnumi neigiamas vaiko elgesys nepastebėtas, įtakos vaiko vystymuisi ar elgesiui neturi.

21. Iš 2022 m. vasario 2 d. antstolio Giedriaus Jonausko pažymos nustatyta, kad skolininkės R. K. išlaikymo įsiskolinimas 2022 m. sausio 31 d. yra 6 102,72 Eur.

22. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais tinkamai nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis), o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams griežčiausią tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių – tėvų valdžios apribojimą (CK 3.160 straipsnio 2 dalis, 3.180 straipsnis), kuris yra skirtas vaiko teisių ir interesų apsaugai ir taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą, sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvus dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Tėvų valdžios neįgyvendinimas dėl tingumo, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms laikytini kaltais veiksmais, kai vengiama atlikti savo pareigas, ar veiksmais, kai nesirūpinama savo vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1225/2002). Sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, CK 3.161 straipsnio 3 dalis).

23. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), o laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

24. Ieškovas ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo atsakovams grindžia tuo, kad atsakovai nuo 2015 m. spalio 7 d. sprendimo priėmimo ir toliau nevykdo tėvų pareigų vaiko atžvilgiu, todėl yra kalti, kad nededa pastangų pakeisti savo gyvenimo būdą, neteikia priteisto išlaikymo, nesiekia atkurti emocinio ryšio ir susigrąžinti vaiką į šeimą, nerodo teigiamų pokyčių sūnaus atžvilgiu, nepakankami juo rūpinasi; su priešieškiniu nesutinka, kadangi, institucijos nuomone, situacija atsakovės šeimoje nepasikeitė. Atsakovė priešieškiniu prašo panaikinti jai nustatytą laikiną motinos valdžios apribojimą į nepilnametį sūnų.

25. Pateikta rašytine medžiaga ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad nepilnamečio R. G. tėvai kartu negyvena jau pakankamai ilgą laiko tarpą, kadangi atsakovė R. K. gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje, o R. G. atlieka laisvės atėmimo bausmę, paskirtą 2014 m. spalio 17 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu. Bausmės pabaiga – 2022 m. rugpjūčio 11 d. 2018 m. balandžio 19 d. atsakovas buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. 2019 m. sausio 16 d. Klaipėdos apylinkės nutartimi lygtinis paleidimas panaikintas ir atsakovas pasiųstas į laisvės atėmimo vietą atlikti neatliktos bausmės dalies.

Dėl tėvų valdžios apribojimo atsakovės R. K. atžvilgiu

26. Atsakovė R. K. tvirtina, kad aplinkybės ir pagrindai, dėl ko jai buvo apribota motinos valdžia, išnyko, todėl pagrindo neterminuotai apriboti motinos valdžią, nėra. Nurodo, kad anksčiau buvusių problemų su alkoholiu ji nebeturi, kartu su ieškove gyvenanti pilnametė dukra taip pat tvirtina, kad mama pastaruoju metu yra labai pasikeitusi, labai daug dirba, alkoholio visiškai nevartoja. Byloje pateikti duomenys apie atsakovės darbines pajamas Jungtinėje Karalystėje. Ieškovo ir trečiojo asmens atstovai priešingų įrodymų į bylą nepateikė, tačiau pažymėtina, kad institucijų galimybė surinkti duomenis, charakterizuojančius atsakovę, ribotos, kadangi ji gyvena užsienyje, pati savo iniciatyva, nors ir atstovaujama advokatės, save ir savo gyvenimo sąlygas charakterizuojančios informacijos į bylą neteikė. Nesant priešingų įrodymų, teismas neturi pagrindo netikėti, kad atsakovė šiuo metu neturi žalingų įpročių, kas iš dalies patvirtina, kad ji dėjo pastangas ir pakeitė savo gyvenimo būdą. Taip pat iš byloje surinktų duomenų visumos nustatyta, jog atsakovė kartu su pilnamete dukra gyvena nuomojamame bute užsienyje, gauna stabilias pajamas.

28. Vertinant bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, akivaizdu, jog motinos R. K. elgesys ir gyvenimo sąlygos pasikeitė į gerąją pusę. Ji dirba, gaunamų pajamų pragyventi ir vaikui išlaikyti pakanka, gyvena nuomojamame bute, pagal galimybes, būdama Lietuvoje, lanko vaiką globos institucijoje ir juo rūpinasi, dengia išlaikymo įsiskolinimą. Tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovės bendravimas su vaiku nuolatiniu tapo tik po to, kai buvo pateiktas ieškinys teismui, kaip ir išlaikymas, reguliariai pradėtas teikti tik pastaruosius kelis mėnesius. Iki tol nurodytų pareigų atsakovė nevykdė arba jas vykdė nepakankamai.

32. Atsakovės atstovė mano, kad psichologė pokalbio su vaiku metu uždavė šališkus klausimus, naudingus ieškovui, todėl teismo prašo pateiktą išvadą vertinti kritiškai. Individualaus pokalbio su teismo psichologe metu išklausytą nepilnamečio R. G. nuomonę teismas įvertina visų kitų byloje nustatytų aplinkybių kontekste (CPK 178, 185, 380 straipsniai), tai, kad pateikta išvada neatitinka atsakovės lūkesčių, nesudaro pagrindo abejoti psichologės kompetencija, kaip ir nepateikta duomenų, kad psichologė būtų suinteresuota bylos baigtimi. Teismo psichologės išvadoje nurodyta, kad vaikas nori gyventi su mama, kitos bylos šalys to neginčija, tačiau sprendžiant dėl tėvų valdžios pagrįstumo, kaip minėta, vertinamas ne tik vaiko noras, bet ir kitos aplinkybės – tėvų gebėjimas pasirūpinti vaiku ir užtikrinti jam tinkamas bei saugias gyvenimo sąlygas.

35. Teismo nuomone, nustatytos aplinkybės laikytinos itin svarbiomis, todėl pripažintina, kad susidariusioje situacijoje, atsižvelgiant į psichologo išvadas, atsakovė, siekdama susigrąžinti vaiką, turėtų kreiptis dėl valstybės institucijų pagalbos formuojant jos socialinius, motinystės įgūdžius, atkuriant vaiko ir motinos ryšį bei tarpusavio psichologinę situaciją. Vien atsakovės noro, nesant jokių aktyvių veiksmų ugdant motinystės įgūdžius, teismo nuomone, nepakanka išvadai, kad atsakovė jau šiuo metu yra pasirengusi auginti ir auklėti vaiką.

36. Be kita ko, nors atsakovės ir sūnaus socialiniai ir emociniai ryšiai šiuo metu yra komplikuoti, nepakankamai stiprūs, tačiau atsakovė išreiškė tvirtą norą ateityje auginti, rūpintis ir išlaikyti savo nepilnametį sūnų pati, jos šeimoje įvyko pozityvūs daliniai pasikeitimai, todėl teismas neturi pagrindo į šiuos atsakovės ketinimus neatsižvelgti. Teismo vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia pagrįstai tikėtis, kad atsakovė turi galimybių ateityje tinkamai įgyvendinti motinos teises ir pareigas bei savarankiškai pasirūpinti savo nepilnamečiu vaiku.

37. Nustatant faktinę situaciją dėl tėvų valdžios ribojimo / neribojimo, turi būti aišku, kur ir kokiomis sąlygomis vaikas gyvens. Teismas neturi duomenų, iš kurių galėtų spręsti apie atsakovės gyvenimo sąlygas, kokiame būste ji gyvena, ar jis atitiktų nepilnamečio poreikius, kaip ir nėra visiškai duomenų, kokią ugdymo įstaigą vaikas lankytų užsienio valstybėje, ar jam būtų sudarytos sąlygos adaptuotis, kas ypač svarbu nagrinėjamu atveju, kadangi R. G. turi didelių specialiųjų poreikių. Atkreiptinas dėmesys, kad vaikų priežiūrą atliekančių institucijų atstovai pažymi, kad atsakovė pasižymi ūmiu būdu, o vaikui reikalinga speciali, reikalaujanti kantrybės, priežiūra, todėl abejoja, ar atsakovei pakaktų gebėjimų tinkamai auginti vaiką. Duomenų, kad atsakovė turi tinkamų įgūdžių rūpintis specialiųjų poreikių turinčiu sūnumi, nepateikta, kaip ir nepateikta, ar vaikui būtų galimybė gauti psichologo konsultacijas, vaiką grąžinus į šeimą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad dėl didelio užimtumo darbe atsakovei galimai būtų sudėtinga derinti vaiko auginimą su darbu, abejotina, ar atsakovė gebės teisingai vertinti vaiko interesus ir emocinius poreikius, be to, kaip jau nurodyta, vaiko elgesio problemos šiuo metu labai paaštrėjo dėl užsitęsusios situacijos. Atsakovė iki šiol nedalyvavo jokiuose motinystės įgūdžius stiprinančiuose kursuose, nesikreipė konsultacijų į specialistus, neprašė jų pagalbos ir, gyvendama bei dirbdama užsienyje, nesuteikė jiems galimybės įvertinti atsakovės pasirengimą toliau rūpintis vaiku. Be to, teismo posėdžio metu atsakovė taip pat nebuvo apsisprendusi, kur ketina su vaiku gyventi – viena vertus, nurodė, kad pasiims jį į Angliją, kita vertus – teigė, jog, jei reikės, grįš į Lietuvą. Pažymėtina, kad tėvų valdžios apribojimo panaikinimui nepakanka tik atsakovės pamąstymų, kai ji galbūt rūpinsis vaiku, būtina pateikti konkrečius duomenis apie vaikui jau sukurtą tinkamą bei saugią aplinką, į kurią jis galėtų grįžti.

38. Tėvystė (motinystė), visų pirma, yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, todėl atsakovė, siekdama išsaugoti tėvų valdžią, turėtų nuoširdžiai ir rūpestingai įgyvendinti tėvų pareigas ir visokeriopai rūpintis vaiku. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

39. Parenkant tėvų valdžios ribojimo būdą (neterminuotai ar laikinai), įvertinęs sprendime aptartas aplinkybes bei surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad vistik šiuo metu atsakovės elgesyje yra pastebima pažanga, vyksta pozityvūs pasikeitimai, todėl susiklosčiusi padėtis ateityje galėtų pasikeisti ir taikyti tėvų valdžios apribojimai galėtų būti panaikinti. Tačiau atsakingai vertinant susiklosčiusią situaciją dėl vaiko emocinės būsenos, atsižvelgiant į specialistų rekomendacijas, teismas negali daryti vienareikšmės išvados, kad sprendimo priėmimo metu atsakovė yra pasirengusi visapusiškai vykdyti motinos pareigas, ir turi tam tinkamas sąlygas. Teigiamiems pokyčiams pasiekti būtina, kad atsakovė tobulintų tėvystės įgūdžius ir tik specialistams patvirtinus, kad atsakovės elgesys iš esmės yra pasikeitęs, ji yra tinkamai pasirengusi auklėti vaiką, juo rūpintis, užtikrinti jam saugias ir tinkamas gyvenimo sąlygas, būtų pagrindas spręsti, ar motinos valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarautų vaiko interesams.

40. Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas nenustatė pagrindų dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo atsakovės R. K. atžvilgiu, todėl ši ieškinio dalis atmestina, o esant pagrįstų duomenų, kad padėtis artimiausiu metu gali pasikeisti, atsakovei taikomas laikinas motinos valdžios apribojimas nepilnamečio R. G. atžvilgiu yra pakankamas bei proporcingas. Taikant CK 3.180 straipsnio 2 dalį ir laikinai apribojant tėvų valdžią, tokio apribojimo nustatymas neturi būti susiejamas su konkrečiu terminu.

41. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo tenkintas iš dalies, ir atsakovės R. K. motinos valdžia nepilnamečio vaiko R. G. atžvilgiu paliktina apribota laikinai, nėra teisinio pagrindo atsakovės priešieškinio tenkinimui, todėl jis atmestinas (CPK 178, 185 straipsniai).

42. Papildomai pažymėtina, kad atsakovės argumentai dėl priešieškinio reikalavimų yra deklaratyvaus ir sąlyginio pobūdžio. Teismas, priimdamas sprendimą laikinai apriboti atsakovės valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu nurodė, jog jos pasirengimas rūpintis sūnumi ir galimybės jį auginti nėra pakankami, todėl nėra pagrindo spręsti, kad motinos valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarautų nepilnamečio vaiko interesams.

43. Priešieškinyje atsakovė nurodo, kad, panaikinus motinos valdžios apribojimą, ji grįžtų gyventi į jai priklausantį butą (duomenys neskelbtini), kur vaikas turės savo kambarį, čia susirastų darbą, kad galėtų tinkamai aprūpinti vaiką. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad į Lietuvą neplanuoja grįžti, kadangi ji tik užsienyje gyvendama ir dirbdama gali dirbti geriau apmokamą darbą ir taip užsitikrinti sau pragyvenimo šaltinį bei pakankamas pajamas. Atsakovė nėra apsisprendusi, kur jos šeima gyventų, jeigu vaikas būtų grąžintas, taigi ji dar tik ketina sudaryti tinkamas sąlygas vaikui auginti. Tokia neapibrėžta situacija prieštarauja pačios atsakovės teiginiams, kad aplinkybės, dėl ko jai buvo laikinai apribota motinos valdžia, išnyko.

44. Siekiant panaikinti laikiną motinos valdžios apribojimą, atsakovė turėtų pagrįsti savo apsisprendimą dėl nuolatinės ir pastovios gyvenamosios vietos, kur ir turėtų būti kuriamos sąlygos auginti vaiką. Atsižvelgtina ir į specialistų nuomonę, kurie nurodė, kad vaiko ir mamos bendravimas šiuo metu yra ydingas ir būtinai turi keistis, atsakovei tikslinga ugdyti savo socialinius įgūdžius specialistų pagalba, kurie sudarytų sąlygas tinkamai pasirengti vaiko auginimui (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

45. Įstatymas numato tėvų valdžios apribojimo panaikinimą, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Visos šios sąlygos susijusios tarpusavyje, tačiau tėvų valdžios ribojimui panaikinti neužtenka nustatyti vienos iš jų – būtina įrodyti esant visas tris sąlygas. Jei įrodyta, kad tėvai pakeitė savo elgesį dėl vaiko auklėjimo teigiama linkme, būtina įrodyti, jog jie gali auklėti vaiką, taip pat tai, jog vaiko auklėjimas nekenks paties vaiko interesams.

46. Laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, kai teismas, gavęs tėvų, kuriems apribota valdžia, ieškinį (CK 3.182 straipsnio 3 dalis), priima sprendimą konstatuodamas, kad išnyko pagrindai, dėl kurių laikinai apribota tėvų valdžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015), jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Atsakovei išaiškintina, kad tėvų valdžios laikinas apribojimas savaime nesibaigia (CK 3.181 straipsnis), tai yra atsakovei išlieka teisė kreiptis dėl tėvų valdžios apribojimo būdo pakeitimo (CPK 408 straipsnis).

47. Išaiškintina atsakovei, kad apribojus tėvų valdžią laikinai, tėvams sustabdomos asmeninės ar turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Dėl tėvų valdžios apribojimo atsakovo R. G. atžvilgiu

48. Nors atsakovas R. G. su ieškiniu nesutinka, tačiau duomenų, kad jis būtų dėjęs pastangas ir pakeitęs savo gyvenimo būdą bei elgesį, byloje nenustatyta. Atsakovas yra laisvės atėmimo vietoje, nors jam buvo suteikta galimybė anksčiau laiko išeiti į laisvę, tačiau dėl netinkamo lygtinio paleidimo sąlygų vykdymo jis buvo sugrąžintas į laisvės atėmimo vietą, kas patvirtina, kad jo elgesys nepakito. Kaip teismo posėdžio metu patvirtino atsakovas, būdamas laisvėje, jis lankė vaiką globos namuose, su juo bendravo, pedagogai minėjo, kad tai vaiką veikė teigiamai, šiuo metu jis su sūnumi bendrauja telefonu. Globos institucijos atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad tėvas su vaiku labai retai susiskambina, su pedagogais išvis nebendrauja. Psichologė išvadoje nurodė, kad pokalbio metu vaikas nenurodė, jog tėvo bijo, yra susikūręs neigiamą nuomonę apie tėvą.

51. Atsakovui išaiškintina, kad jis taip pat gali kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo ir tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodys, kad jis pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis, 3.182 straipsnio 3 dalis).

52. Atsakovui R. G. neterminuotai apribojus tėvo valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu, jam sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

53. Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo vykdoma skubiai (CPK 496 straipsnis).

Dėl globėjo

54. CPK 496¹ straipsnyje nustatyta, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Globėjo ar rūpintojo atleidimo arba nušalinimo nuo pareigų bei globos ir rūpybos pabaigos pagrindus reglamentuoja CPK 494–495 straipsniai ir CK 3.246–3.247 straipsniai. Atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. rugsėjo 4 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi R. G. nuolatiniu globėju paskirti Klaipėdos vaikų globos namus „Rytas“, laikytina, kad klausimas dėl globėjo paskyrimo jau yra išspręstas (civilinės bylos Nr. e2YT-8985-323/2019).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

55. Klaipėdos apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-4303-793/2015, iš atsakovų yra priteistas išlaikymas nepilnamečiui R. G. kas mėnesį po 73 Eur iki vaiko pilnametystės.

56. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad priteistas išlaikymas vaikui neužtikrina minimalių vaiko poreikių, be to, jis nėra tinkamai vykdomas, todėl siūlo teismui savo iniciatyva spręsti klausimą dėl išlaikymo dydžio iš atsakovės padidinimo, kadangi ji gyvena ir dirba užsienyje, kur gauna pakankamas ir stabilias pajamas, o priteisto išlaikymo nustatyta tvarka nemoka, yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas.

57. Bylos nagrinėjimo teisme ribas (ieškinio dalyką ir pagrindą) nustato ginčo šalys. CPK 376 straipsnio 3 dalis numato, kad šeimos bylose teismas turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant šeimos bylas, savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai).

58. Ieškiniu reikalavimas dėl išlaikymo padidinimo atsakovei nebuvo reiškiamas, proceso metu ieškinys nebuvo tikslinamas, su tuo susijusios aplinkybės nebuvo įrodinėjamos, todėl atsakovė neturėjo galimybės prognozuoti, kad jai reikės atsikirsti ir į tokio pobūdžio reikalavimą, o teismui viršijus reikalavimus ir priėmus sprendimą dėl išlaikymo padidinimo, būtų pažeisti dispozityvumo ir rungimosi principai. Be to, teismo vaidmuo šeimos bylose neturi būti aiškinamas per plačiai, konkrečiu atveju, ieškovas yra vaiko teises ginanti institucija, kuriai tiesiogiai pavesta atstovauti vaikų teises, procese institucija bylą vedė per atstovą, turintį aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą, todėl pagrindo už ieškovą įgyvendinti jam įstatymu pavestas funkcijas ir pareigas, išeiti už reikalavimo ribų, suformuluojant naujus, teismas pagrindo nenustatė.

59. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikai yra įvaikinami (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.195 straipsnis, 3.196 straipsnis, 3.198 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad išlaikymo R. G. priteisimo klausimas yra išspręstas, šiuo teismo sprendimu šis klausimas nespręstinas (CPK 178 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

60. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

61. Dėl reikalavimų neterminuotai apriboti tėvų valdžią ir dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo, ieškovas ir atsakovė R. K. nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų yra atleisti (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), todėl bylinėjimosi išlaidos apmokėtinos iš valstybės biudžeto lėšų ir iš šalių nepriteistinos.

62. Atsakovui R. G. 2021 m. rugsėjo 30 d. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimu suteikta antrinė teisinė pagalba, jis 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo R. G. valstybei šioje byloje nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 4 dalis, CPK 404 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 263–265 straipsniais, 268–270 straipsniais, 402 straipsniu, 406 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies. Priešieškinį atmesti.

Neterminuotai apriboti atsakovo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią į nepilnametį vaiką R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4303-793/2015 laikinai apribotą atsakovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), motinos valdžią į nepilnametį vaiką R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Teismo sprendimo dalį dėl tėvų valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.