Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės viešosios įstaigos „MVĮ centras“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 19 d. nutarties, kuria pagal valstybės įmonės Turto bankas patikslintą pareiškimą viešajai įstaigai „MVĮ centras“ iškelta nemokumo (bankroto) byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Pareiškimas grindžiamas tuo, kad VšĮ „MVĮ centras“ iki šiol nėra grąžinusi ieškovei Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-632-577/2020, kurį Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-611-781/2021 paliko nepakeistą, iš atsakovės priteistos 106 382,83 Eur skolos. Atsakovė, ieškovės vertinimu, yra nemoki, kadangi (1) skolos negrąžina daugiau kaip dvejus metus – byla dėl skolos inicijuota 2019 m., o pradinės kreditorės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos sprendimai dėl paramos sutarčių nutraukimo ir lėšų (skolos) grąžinimo priimti 2016 m. kovo 7 d. įsakymais, (2) atsakovė VĮ Registrų centrui neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų, kas kelia abejones, ar atsakovė vykdo veiklą ir gauna pajamas, (3) VĮ Registrų centro duomenimis nekilnojamojo turto atsakovė neturi.

3. 2022 m. vasario 11 d. – 2022 m. balandžio 1 d. tarp ieškovės ir atsakovės vyko susirašinėjimas dėl skolos grąžinimo galimybių, nors atsakovė siūlė dalies skolos – 25 000 Eur grąžinimą, tačiau nepateikė jokio skolos dalies grąžinimo pagrindimo (verslo plano, finansinių srautų ataskaitos – finansinės atskaitomybės ir kt.), patvirtinančio dalies skolos grąžinimo realumą.

5. Atsakovė abejoja, ar VĮ Turto bankas informavo Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministeriją apie atsakovės siūlymą sumokėti dalį skolos, t. y. apie galimybę sudaryti taikos sutartį su atsakove.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Motyvuojamoji dalis

10. Teismas atsakovės prašymo į bylą įtraukti Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministeriją netenkintino, kadangi nagrinėjamos bylos išsprendimas nesusijęs su jos teisėmis ir pareigomis, jos reikalavimo teisę į atsakovės skolą yra perėmusi ieškovė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Atsakovė VšĮ „MVĮ centras“ atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 19 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Teismas nebuvo aktyvus išsiaiškinant pagrindinės kreditorės VĮ Turto bankas pagalbos, sumažinant reikalavimą, klausimu ir nepagrįstai neįtraukė į procesą Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos, kuriai VĮ Turto bankas informaciją apie atsakovės taikaus susitarimo siūlymą pateikė selektyviai, akcentuodama bankroto bylos iškėlimo būtinybę. Atsakovė yra padavusi skundą Europos Komisijai prieš Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministeriją dėl neteisėtos pagalbos suteikimo VšĮ „Versli Lietuva“, kas pažeidė atsakovės interesus. Iki galo nebuvo išnaudota galimybė bylos šalims ginčą užbaigti taikiai.

11.2. Teismas nepagrįstai nepratęsė termino aktualiai informacijai apie kreditorius / debitorius ir įmonės turtą pateikti – atsakovė prašymą grindė neteisingos informacijos iš AB „Šiaulių bankas“ gavimu, o teisingą informaciją gavo prieš pat atsiliepimo pateikimą, susirašinėjimas su banku buvo pateiktas.

11.3. Teismas neteisingai vertino įmonės įsipareigojimus kreditoriams – su dauguma kreditorių atsakovė jau atsiskaitė, ką patvirtina pateikta taikos sutartis, įstaigos kapitalo didinimo įrodymai. Papildomai teikiamas Skolų suderinimo aktas patvirtina, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė įsipareigojimo UAB „Biuro mašinos“ nebuvo. Pagrindinė atsakovės nemokumo priežastis – skola ieškovei, tačiau susitarus su kreditore galima įmonės veiklos tęstinumas. Skolos VSDFV taip pat įmonė neturi, ką patvirtina pateikiamas mokėjimas ir susirašinėjimas.

12. Ieškovė VĮ Turto bankas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais papildomais argumentais:

12.1. Atsakovė iš esmės tų pačių motyvų pagrindu apie tiesiogiai su Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministeriją derinamą skolos grąžinimą siekė atidėti sprendimo priėmimą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nagrinėtoje civilinėje byloje dėl skolos priteisimo.

12.2. Apeliantė nepateikė jokių objektyvių duomenų apie realias galimybes grąžinti skolą ar jos dalį per visą skolos egzistavimo laikotarpį, tokie duomenys nenurodomi ir atskirajame skunde.

12.3. Teismas nepažeidė nutarties turiniui keliamų įstatymo reikalavimų – motyvuojamoje dalyje nurodyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimai; pateikti argumentai, kuriais teismas atmetė kitus įrodymus; išdėstyti įstatymai bei teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi bei teisiniai argumentai. Teismo išvados nuoseklios ir logiškos.

13. 2022 m. rugsėjo 7 d. atsakovės VšĮ „MVĮ centras“ vadovas Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo iki 2022 m. rugsėjo 30 d. Prašymas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

13.1. Atsakovė siūlo ieškovei sudaryti taikos sutartį. Iki 2022 m. rugsėjo 15 d. atsakovė pateiks savo finansinę atskaitomybę už 2015 – 2021 m. Juridinių asmenų registrui, atitinkamai, nurodyta data atsakovė pateiks ieškovei siūlymą sudaryti taikos sutartį su verslo planu bei pagrįstomis finansinėmis prognozėmis, kurių pagrindu ieškovė galės priimti sprendimą dėl galimo skolos sumažinimo ir taikos sutarties sudarymo. Ieškovė apie diskusijas dėl taikos sutarties sudarymo patvirtino savo atsiliepime.

13.2. Atsakovės vadovas iki 2022 m. liepos 31 d. gyveno užsienyje, Belgijoje. Dalis įmonės finansinių dokumentų buvo Lietuvoje, todėl buvo rizika suformuoti ir pateikti klaidingas finansines ataskaitas ir jų pagrindu pateikti ieškovei klaidingas finansines prognozes. Atsakovės vadovas į Lietuvą grįžo 2022 m. rugpjūčio 10 d., atitinkamai yra parengta atsakovės 2013 m. finansinė atskaitomybė.

13.3. Siekiant sudaryti taikų susitarimą su ieškove ir užtikrinti objektyvios informacijos pateikimą ieškovei ir ją administruojančiajai Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai, prašoma sudaryti sąlygas pateikti 2015-2021 m. finansines ataskaitas, finansines prognozes ieškovei ir atnaujintą siūlymą sudaryti taikų susitarimą byloje iki 2022 m. rugsėjo 15 d. Tam reikalinga numatyti papildomai 10 darbo dienų laiką ieškovei informacijos analizei, suderinimui su administruojančia institucija, taikos sutarties sudarymui ir pasirašymui, pateikimui teismui.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

15. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria įmonei iškelta nemokumo (bankroto) byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo

16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės prašyme atidėti bylos nagrinėjimą iki 2022 m. rugsėjo 30 d. išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti apeliantės prašymo ir atidėti bylos nagrinėjimą.

17. Pirma, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta 2022 m. liepos 19 d., skundą dėl šios nutarties atsakovė pateikė 2022 m. rugpjūčio 1 d., teismo posėdis, kuriame, atsižvelgiant į skunde išdėstytas aplinkybes, vertinamas Kauno apygardos teismo nutarties pagrįstumas ir teisėtumas, paskirtas – 2022 m. rugsėjo 8 d., t. y., daugiau nei po vieno mėnesio nuo skundo gavimo pirmosios instancijos teisme dienos. Lietuvos apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė turėjo pakankamai laiko įvykdyti prašyme nurodomus veiksmus taikos sutarčiai su ieškove sudaryti. Net ir įvertinus aplinkybe, kad atsakovės vadovas į Lietuvą grįžo 2022 m. rugpjūčio 10 d., jis turėjo beveik mėnesio laiko terminą finansinės atskaitomybės dokumentams paruošti bei pateikti juos ieškovės vertinimui.

18. Antra, prašyme nurodomos aplinkybės dėl ketinimo sudaryti taikos sutartį su ieškove savaime nepatvirtina, kad ieškovė sudarys taikos sutartį su atsakove. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė kartą jau atsisakė sumažinti skolą atsakovei, atitinkamai, taikos sutartis nebuvo sudaryta. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų bei prašyme nenurodė jokių aplinkybių, kad ieškovė iš viso nusiteikusi pakartotinai derėtis su atsakove dėl taikos sutarties sudarymo. Todėl atsakovės dėstomos aplinkybės dėl galimos taikos tarp bylos šalių sudarymo vertinamos kaip deklaratyvios.

19. Trečia, taikos sutartis, kurioje bylos šalys susitartų dėl atsakovės skolos ieškovei mokėjimo išdėstymo ir / ar sumažinimo gali būti sudaryta ir po bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo (toliau – JANĮ) 80 straipsnį bankroto byla sudarius taikos sutartį gali būti nutraukta.

20. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, atsakovės prašymo netenkina.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

21. Kartu su atskiruoju skundu atsakovė VšĮ „MVĮ centras“ pateikė naujus duomenis – elektroninį susirašinėjimą su VSDFV dėl skolos apmokėjimo bei 2022 m. liepos 25 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, kad atsakovė padengė 19,30 Eur dydžio skolą VSDFV, taip pat 2022 m. vasario 8 d. Skolų suderinimo aktą, pasirašytą tarp atsakovės ir UAB „Biuro mašinos“.

22. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje vyraujantį viešąjį interesą, taip pat į tai, kad kartu su skundu pateikti nauji įrodymai dėl atsakovės skolos VSDFV apmokėjimo yra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, aktualūs sprendžiant nemokumo (bankroto) bylos atsakovei iškėlimo klausimą, naujai pateiktus įrodymus, priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismui bylos duomenimis nustačius, kad 2022 m. vasario 8 d. Skolų suderinimo aktas, pasirašytas tarp atsakovės ir UAB „Biuro mašinos“, buvo pateiktas į bylą pirmosios instancijos teisme, pastarasis pakartotinai nepriimamas.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo

23. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo (toliau – JANĮ) 21 straipsnio 2 dalį bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.

24. Juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi, nemokumo būsenai konstatuoti yra būtina bent viena iš nustatytų aplinkybių: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

25. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Nemokumo (bankroto) proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

26. Pirmosios instancijos teismas VšĮ „MVĮ centras“ iškėlė nemokumo (bankroto) bylą, nustatęs, kad bendrovė nėra pajėgi vykdyti turtines prievoles ir jos būsena faktiškai atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką, t. y. atsakovė yra nemoki.

27. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl atskirojo skundo argumentų, pirmiausia, pažymi, kad viešojo intereso buvimas bankroto bylose įpareigoja bankroto bylą nagrinėjantį teismą būti aktyvų ir imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes, tai apima ir teisę rinkti įrodymus. Tačiau aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2015; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012; kt.). Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1482-241/2018; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2184-798/2016). Atitinkamų duomenų, įrodančių, kad įmonė vykdo veiklą bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015, 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1426-823/2018 ir kt.).

28. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovei nei VĮ Registrų centrui, nei į bylą nepateikus finansinės atskaitomybės dokumentų, nėra galimybės nustatyti faktinės VšĮ „MVĮ centras“ finansinės situacijos. Nors skunde atsakovė tvirtina pirmosios instancijos teismą nepagrįstai nepratęsus termino finansiniams dokumentams pateikti, tačiau tokių dokumentų apeliantė nepateikė ir kartu su atskiruoju skundu. Lietuvos apeliacinės instancijos teismui atsakovės pateiktame prašyme dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė iki teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme dienos jokių VšĮ „MVĮ centras“ finansinės atskaitomybės dokumentų taip ir neparengė. Tačiau tiek bylos aplinkybės, tiek pačios apeliantės teikti paaiškinimai vienareikšmiškai patvirtina, kad VšĮ „MVĮ centras“ turi didelių finansinių sunkumų: atsakovė neturi jokio turto, iš esmės nevykdo veiklos, jos atžvilgiu vykdomos keturios vykdomosios bylos, taip pat atsakovės finansiniai įsipareigojimai kreditoriams siekia mažiausiai 110 464,92 Eur (įsiskolinimas ieškovei – 106 382,83 Eur + vykdomosiose bylose išieškoma 4 082,09 Eur suma). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad VšĮ „MVĮ centras“ yra nemoki, nes ji nėra pajėgi vykdyti turtines prievoles bei jos turimi finansiniai įsipareigojimai viršija jos turimo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis).

29. Iš atskirojo skundo taip pat akivaizdu, kad VšĮ „MVĮ centras“ neginčija bendrovę esant nemokią. Nepaisydama jai tenkančios mokumo įrodinėjimo naštos, atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateiktame skunde nurodo aplinkybes, kurios nėra susijusios su nagrinėjamos bylos dalyku – dėsto pagrindinės kreditorės, t. y. ieškovės ir atsakovės tarpusavio taikaus susitarimo (dėl atsakovės skolos ieškovei) nesudarymo aplinkybes bei kelia abejones dėl Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos žinojimo apie tokį susitarimą. Atsakovės į bylą pateiktame prašyme dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo galiausiai nurodoma, kad atsakovė tik ketina teikti pakartotinį prašymą dėl taikos sutarties su ieškove sudarymo. Teismas pabrėžia, kad tokie argumentai nesudaro pagrindo kitaip spręsti dėl atsakovės nemokumo. Minėta, apeliantė į bylą ne tik nepateikė jokių jos finansinę padėtį patvirtinančių įrodymų, tačiau pati aiškiai konstatavo esanti nepajėgi atsiskaityti su ieškove.

Dėl procesinės bylos baigties

30. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nustatytos aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai nekelia abejonių dėl atsakovės nemokumo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą byloje esančių atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų ir kitų įrodymų, skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias atsakovės nemokumą, tinkamai taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 19 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

31. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Kiti nėra reikšmingi, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 19 d. nutartį palikti nepakeistą.