Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. L. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Paaiškina, kad pareiškėjui atsakomybė taikyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199² straipsnio 2 dalies pagrindu, todėl valstybės pareigūnams sulaikius akcizais apmokestinamas prekes, jos nebuvo išleistos į laisvą apyvartą, netapo teisinio reguliavimo dalyku, dėl ko akcizo taikymas taip pat nėra galimas. Pažymi, kad sumokėjus akcizą, formaliai pareiškėjas įgytų teisę realizuoti prekes ir išleisti į laisvą apyvartą. Tuo tarpu prekes konfiskavus, paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę pareiškėjui, laikytina, kad jų neliko ir pagrindo apmokestinti akcizu taip pat neliko. Net jei ir vertinant, kad vis tik akcizas gali būti taikomas, pats mokesčio administratorius nurodė, kad akcizą paskirsto 7 asmenims, nors veiką padarė 8 subjektai ir proporcija netaikyta, nes vienas asmuo yra miręs. Pažymi, kad šiuo aspektu, vien asmens mirties faktas, negalėjo lemti kitokio akcizo mokesčio paskirstymo.

Mano, kad asmens mirtis po veikos padarymo negali perkelti jam tenkančių mokestinių prievolių kitiems subjektams. Vieninteliai galimi prievolių perėmėjai – tai velionio paveldėtojai, jei asmuo mirties atveju turi nuosavybės/turto, kuris gali būti paveldėtas. Priešinga praktika lemtų, kad kiekvieno asmens mirties atveju, iki prievolės valstybei įvykdymo momento, ji turėtų būti perskirstoma, kas neatitinka teisinių lūkesčių ir teisingumo principo. Tuo pačiu nustačius mokestinę prievolę pareiškėjui, mano, kad nebuvo atsižvelgta į jo turtinę padėtį, faktą, kad jis šiuo metu neturi darbo ir jo galimybės įvykdyti jam paskirtą prievolę yra ribotos. Tokiu būdu, mokesčių administratoriui neatsisakius panaikinti mokestinės prievolės, ji privalo būti perskirstyta 8 asmenims.

Pareiškėjui kilo prievolė sumokėti akcizus pagal AĮ 9 straipsnio 1 dalies 8 punktą. AĮ nėra pagrindų, pagal kuriuos pareiškėjas galėjo būti atlestas nuo akcizų mokėjimo. Pažymi, kad pareiškėjo minimas AĮ 33 straipsnis yra taikomas sunaikintų legaliai apyvartoje esančio apdoroto tabako atleidimui nuo akcizų. AĮ 20 straipsnis reglamentuoja prievolės muitinei išnykimą. Nagrinėjamu atveju prievolė atsirado ne muitinei, o Inspekcijai, nes prekės, kuriomis disponavo pareiškėjas, buvo sulaikytos Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, prekės buvo gabentos Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturint dokumentais pagrįstų duomenų / įrodymų apie jų neteisėtą atgabenimą iš trečiųjų šalių. Tad prekės nebuvo sulaikytos importo metu, nebuvo nustatyta, kad jos yra importuotos, todėl neatsirado ir prievolė muitinei.

Teigia, kad prievolė mokėti akcizus tenka keliems asmenims, jie solidariai atsako už akcizų sumokėjimą (AĮ 9 straipsnio 14 dalis). Nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.6 straipsniu, kai skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Kreditorius, kuriam solidariosios prievolės visiškai neįvykdė vienas iš skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusią prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš kitų skolininkų arba visi jie bendrai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2024-05-17 sprendimo Nr. 21.222 Mr. 497-31 teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2023-03-22 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-56-954/2023 pareiškėjas buvo pripažintas kaltu dėl to, kad padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 2 dalyje. Vadovaujantis Akcizų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 9 dalimi ir 14 dalimi, prašė už akcizais apmokestinamas prekes (1 250 vnt. pakelių cigarečių) sumokėti 2 910 Eur akcizų. Ši suma apskaičiuota atsižvelgiant į tai, kad dėl 10 000 vnt. pakelių cigarečių neteisėto įsigijimo ir laikymo pripažinti kaltais 8 asmenys: deklaruotina ir mokėtina akcizų suma už šį kiekį padalinta proporcingai į 8 lygias dalis.

Inspekcija 2024-05-17 Mokestinės prievolės apskaičiavime, mokesčių administratoriaus iniciatyva Nr. 21.222 Mr. 497-31 nurodė, kad pagal Kauno apygardos teismo 2023-03-22 nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-56-954/2023 už mokestinį laikotarpį nuo 2021-06-03 iki 2021-06-03 susidarė 3 324 Eur mokėtina akcizų suma. Pažymėjo, jog baudžiamojoje byloje Nr. I- 56-954/2023 nustatyta, kad dėl 10 000 pakelių cigarečių „NZ Gold“ neteisėto įsigijimo ir laikymo atsakingi 8 asmenys (1 asmuo miręs), todėl vadovaujantis AĮ 9 straipsnio 14 dalimi, mokėtina akcizų suma padalinama į 7 lygias dalis.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, kreipėsi į teismą.

MAĮ 104¹ straipsnyje numatyta, jog mokesčių administratorius, siekdamas užtikrinti, kad būtų įvykdyta nedeklaruota mokestinė prievolė, centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka turi teisę savo sprendimu nustatyti mokesčių mokėtojui mokestinę prievolę, jeigu mokesčių mokėtojas atitinkamo mokesčio įstatymo nustatyta tvarka laiku nepateikia atitinkamo mokesčio deklaracijos. Mokestinės prievolės dydis nustatomas pagal ankstesnių mokesčių mokėtojo pateikti; to mokesčio deklaracijų duomenis ir (arba) kitą mokesčių administratoriui šio ir kitų mokesčių įstatymų nustatyta tvarka šio mokesčių mokėtojo ir trečiųjų asmenų pateiktą informaciją (MAĮ 104¹ straipsnio 1 dalis).

Pagal AĮ 9 straipsnio 1 dalies 8 punktą, prievolė mokėti akcizus atsiranda už laikomas specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintas akcizais apmokestinamas prekes, kurios šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka privalo būti paženklintos banderolėmis, taip pat už kitas laikomas (įskaitant pažeidimo atvejus) akcizais apmokestinamas prekes, kurioms netaikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, bet už kurias akcizai vadovaujantis šio įstatymo ar savo esme tolygiomis kitų valstybių narių teisės aktų nuostatomis nesumokėti. To paties straipsnio 9 dalyje nurodoma, kad 8 punkte nurodytu atveju prievolė mokėti akcizus tenka asmeniui, laikančiam (įskaitant saugojimą) šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytas akcizais apmokestinamas prekes.

Pagal AĮ 30 straipsnio 1 dalį, mokėtina akcizų suma už neteisėtai laikytas cigaretes apskaičiuojama vadovaujantis Kombinuotojo akcizų tarifo už cigaretes apskaičiavimo tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas). Cigaretės apmokestinamos taikant kombinuotąjį akcizų tarifą. Jį sudaro specifinis (eurais už 1 000 cigarečių) ir vertybinis (procentais nuo didžiausios mažmeninės kainos) elementai. Kombinuotojo akcizų tarifo apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Pagal 2021-06-03 galiojusius mokesčio tarifus, specifinis elementas – 69,40 (AĮ 30 straipsnio 2 dalies 1 punktas (2021-06-03 galiojusi įstatymo redakcija)), vertybinis elementas – 25 proc. (AĮ 30 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Vidutinė svertinė mažmeninė cigarečių pardavimo kaina – 3,76 euro už 20 cigarečių (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021-02-25 įsakymo Nr. 1K-56 „Dėl Vidutinės svertinės mažmeninės cigarečių pardavimo kainos patvirtinimo“ 1 punktas).

Tais atvejais, kai prievolė mokėti akcizus tenka keliems asmenims, jie solidariai atsako už akcizų sumokėjimą. Kiti atvejai, kai atsiranda prievolė mokėti akcizus Lietuvos Respublikoje, taip pat asmenys, kuriems tenka ši prievolė, nurodyti šio įstatymo 16 straipsnyje (AĮ 9 straipsnio 14 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.6 straipsniu, kai skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Kreditorius, kuriam solidariosios prievolės visiškai neįvykdė vienas iš skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusią prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš kitų skolininkų arba visi jie bendrai. Taigi Inspekcija, padalindama skolą septyniems asmenims, nepažeidžia galiojančių teisės aktų.

Sutiktina su Inspekcijos apskaičiavimu, šiuo atveju, akcizų tarifas (už 1 000 vnt. cigarečių „NZ Gold“) = 69,40+1000(25x3,76)/100x20 = 116,40 Eur. Akcizų tarifas už 10 000 pakelių cigarečių (200 000 vnt. cigarečių) „NZ Gold“ = 116,40x200 = 23 280 Eur. Kadangi baudžiamojoje byloje Nr. 1-56-954/2023 nustatyta, kad dėl 10 000 pakelių cigarečių „NZ Gold“ neteisėto įsigijimo ir laikymo atsakingi 8 asmenys (1 asmuo miręs), todėl vadovaujantis Akcizų įstatymo 9 straipsnio 14 dalimi, mokėtina akcizų suma padalinama į 7 lygias dalis.

Kaip teisingai nurodė atsakovė, vien aplinkybė, jog neteisėtai Lietuvos Respublikos teritorijoje laikomos cigaretės nepateko į tolimesnę apyvartą, buvo sulaikytos, konfiskuotos ir / ar sunaikintos, nepaneigia fakto, kad valstybei realiai buvo padaryta turtinė žala (asmuo nesumokėjo privalomų mokėti akcizų), kuri pasireiškė kaip negautos pajamos (mokesčiai) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-340/2014, 2K-151-222/2015, 1-448-1139/2023, 2K-30-788/2023). Taigi, akcizai turėjo būti skaičiuojami nepaisant fakto, kad akcizais apmokestinamos prekės sunaikintos, konfiskuotos, o jeigu prekės buvo neteisėtai importuotos – skola muitinei išnykusi (žr. Europos Teisingumo Teismo 2022-04-07 bylą C-489/20).

Pažymėtina ir tai, kad AĮ 33 straipsnis yra taikomas sunaikintų legaliai apyvartoje esančio apdoroto tabako atleidimui nuo akcizų. Taip pat AĮ 20 straipsnis reglamentuoja prievolės muitinei išnykimą. Kaip teisingai nurodė atsakovė, nagrinėjamu atveju prievolė atsirado ne muitinei, o Inspekcijai, nes prekės, kuriomis disponavo pareiškėjas, buvo sulaikytos Lietuvos Respublikos teritorijoje, kaip matyti iš baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų. Prekės buvo gabentos į Lietuvos Respublikos teritoriją, neturint dokumentais pagrįstų duomenų / įrodymų apie jų neteisėtą atgabenimą iš trečiųjų šalių. Taigi, prekės nebuvo sulaikytos importo metu, nebuvo nustatyta, kad jos yra importuotos, todėl neatsirado ir prievolės muitinei. Pareiškėjo nurodytos MAĮ nuostatos iki 2017-01-01 reglamentavo skolos muitinės administruojamų mokesčių mokestinės prievolės pasibaigimą, pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju, Akcizų įstatyme nenumatyta pagrindų, kuriais remiantis pareiškėjas galėjo būti atleistas nuo akcizų mokėjimo.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnyje nurodyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodomas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, motyvai. Administraciniame sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nurodyta sprendimo apskundimo tvarka (VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 7 punktas). Aiškindamas minėto įstatymo straipsnio (iki 2020-11-01 VAĮ 8 straipsnis) nuostatas, Lietuvos vyriausias administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/14). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2014 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-827-14).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Inspekcija, priimdama ginčijamą Sprendimą, veikė savo kompetencijos ribose, sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei teisės aktų nuostatas. Sprendime buvo pasisakyta aiškiai ir argumentuotai, pareiškėjui pateikti išsamūs apskaičiavimai, nurodyti ir aptarti aktualūs teisės aktai. Ginčijamas Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnyje nurodytus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, todėl konstatuotina, jog pareiškėjo prašymas panaikinti Inspekcijos Sprendimą yra atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Netenkinus pagrindinio skundo reikalavimo panaikinti skundžiamą sprendimą, netenkintinas ir alternatyvus pareiškėjo reikalavimas perskirstyti mokestinę prievolę proporcingai 8 subjektams. Šio reikalavimo netenkinimo pagrindai išsamiai aptarti anksčiau šiame sprendime.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjo D. L. skundą.

Sprendimas trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.