- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-22
- Bylos Nr.
- 2A-330-781/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-09857-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Antanas Rudzinskas, Natalja Cikoto, Jūratė Varanauskaitė
- Ieškovas
- UAB „Argoras“
- Atsakovas
- UAB „Velgo“
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nataljos Cikoto ir Antano Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Argoras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Argoras“ ieškinį atsakovui UAB „Velgo“ dėl skolos ir nuostolių priteisimo, o taip pat atsakovo UAB „Velgo“ priešieškinį ieškovui UAB „Argoras“ dėl nuostolių priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Argoras“ (toliau - Ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Velgo“ (toliau - Atsakovas) 14 375 Lt įsiskolinimą, 6 proc. metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, taip pat įpareigoti Atsakovą grąžinti Ieškovui pagal 2011 m. gegužės 3 d., 2011 m. balandžio 28 d., 2011 m. balandžio 4 d., 2011 m. sausio 24 d., 2011 m. sausio 6 d. ir 2010 m. gruodžio 27 d. Priėmimo - perdavimo aktus perduotus Ieškovo dokumentus. Ieškinyje nurodyta, kad 2009 m. spalio 26 d. šalių sudarytos Buhalterinės apskaitos sutarties Nr. 200910/1 (toliau - Sutartis) pagrindu Ieškovas perdavė Atsakovui savo buhalterinei apskaitai reikalingus dokumentus ir sumokėjo 7 350 Lt sumą, tuo tarpu Atsakovas per sutartą terminą neįvykdė prievolės parengti Ieškovui finansinės atskaitomybės dokumentus ir perduoti juos Ieškovui, be to, negrąžino Ieškovui ir jo perduotų savo buhalterinei apskaitai reikalingų dokumentų. Kilus šalių ginčui dėl Sutarties objektą sudarančių darbų neatlikimo bei dėl vengimo perduoti Ieškovo dokumentų originalus, Ieškovas nusprendė baigti bendradarbiavimą su Atsakovu ir susitarė, kad Sutartis bus laikoma nutraukta nuo 2010 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgdamas į buhalterinių santykių sudėtingumą ir specifiškumą, siekdamas taikiai ir ekonomiškai išspręsti situaciją bei baigti tolesnį bendradarbiavimą, Ieškovas 2011 m. sausio 6 d. buvo priverstas sudaryti Papildomą susitarimą (toliau – Papildomas susitarimas), kuriuo šalys susitarė, jog Atsakovas ne vėliau kaip iki 2011 m. vasario 28 d. užbaigs įvykdyti visus darbus ir perduos visus dokumentus Ieškovui. Tačiau nepaisant anksčiau išdėstyto, Atsakovas Papildomu susitarimu prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė. Dėl nurodytos priežasties Atsakovas privalo grąžinti Ieškovui 7 350 Lt sumą ir sumokėti 7 025 Lt sumą, kuri yra reikalinga Atsakovo neatliktam darbui atlikti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį Atsakovas nesutiko su Ieškovo reikalavimais teigdamas, kad Ieškovas delsė pateikti Atsakovui buhalterinei apskaitai reikalingus dokumentus, tačiau, galiausiai, pateikus dalį jų, paaiškėjo, jog tokie dokumentai neatitinka teisės aktų keliamų reikalavimų. Vadinasi, Atsakovas negalėjo laiku parengti Ieškovui finansinės atskaitomybės dokumentų tik dėl paties Ieškovo kaltės, todėl pastaroji ir neturi teisės reikalauti iš Atsakovo grąžinti 7 350 Lt sumą, juo labiau, sumokėti 7 025 Lt išlaidas, kurių Ieškovas dar nėra nė patyręs. Atsakovas pabrėžė, jog Ieškovui sudarytos galimybės bet kada atvykti pasiimti dokumentus, tačiau tokia galimybe nėra naudojamasi.
Priešieškiniu Atsakovas pareikalavo priteisti iš Ieškovo 1 000 Lt skolą, 6 proc. metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinis grindžiamas aplinkybe, kad Ieškovas nesumokėjo Atsakovui Papildomame susitarime numatytos 2 000 Lt kainos už dalį suteiktų paslaugų, todėl, Atsakovo nuomone, turi sumokėti 1 000 Lt.
Šalies argumentai
Ieškovas teigė, jog Atsakovas nesuteikė Ieškovui tinkamų paslaugų, todėl ir neturi teisės reikalauti atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. gegužės 29 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Papildomu susitarimu šalys nuo 2010 m. gruodžio 31 d. nutraukė Sutartį, todėl, pagal CK 6.221 straipsnio 1 dalį, abi šalys buvo atleistos nuo minėtos sutarties vykdymo ir joms liko galioti teisės ir pareigos, numatytos Papildomu susitarimu. Papildomo susitarimo pagrindu Atsakovo prievolė buvo nustatytais terminais parengti bedrovės buhalterinės apskaitos dokumentus ir pateikti valstybinėms institucijoms, o Ieškovas privalėjo nustatytu terminu pateikti Atsakovui minėtam darbui atlikti reikalingus dokumentus. Teismas atkreipė dėmesį, kad Atsakovo galimybės tinkamai įvykdyti savo prievoles tiesiogiai priklausė nuo to, ar Ieškovas tinkamai įvykdys savąsias, tai yra, laiku pateiks Atsakovui buhalterinei apskaitai parengti reikalingus dokumentus. Šiuo atveju Atsakovas neneigia, jog jis savo prievolės nėra pilnai įvykdęs, motyvuodamas, jog Ieškovas neįvykdė savosios. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad šalys nėra konkrečiai įvardinusios, kokius dokumentus Ieškovas turi pateikti Atsakovui, tačiau, šalių susirašinėjimo elektroniniu paštu duomenimis, Atsakovo atstovė pareikalavo Ieškovo atstovę pateikti pasirašytus dokumentus, įvardintus kaip Klaipėdos KPO, KIO, taip pat, pardavimų sąskaitų-faktūrų iššifravimus, tuo tarpu Ieškovo atstovė nurodė, kad tokie dokumentai bus pateikti. Visgi, nenustatyta, kad Ieškovas būtų pateikęs Atsakovui minėtus dokumentus. Taip pat, pažymėjo, jog net ir neatsižvelgiant į pastarąją aplinkybę, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad Ieškovas būtų pateikęs Atsakovui visus ir tinkamai parengtus dokumentus, reikalingus bendrovės buhalterinei apskaitai parengti. Teismas nenustatė duomenų, sudarančių pagrindą manyti, kad Ieškovas būtų pateikęs Atsakovui visus tinkamai parengtus dokumentus, reikalingus Ieškovo bendrovės buhalterinei apskaitai parengti. Vadinasi, Ieškovas neįrodė ieškinio reikalavimą grindžiančios aplinkybės, jog jis tinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus. Nesant duomenų apie Ieškovo prievolės pateikti Atsakovui dokumentus įvykdymą, teismas manė, jog Ieškovas minėtos prievolės nėra įvykdęs. Konstatavo, jog Atsakovas neturėjo galimybės parengti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus ir pateikti juos valstybinėms institucijoms. Atsižvelgiant į tai, Ieškovas neturi teisės reikalauti iš Atsakovo grąžinti jo sumokėtą 7 350 Lt sumą. Ieškovas taip pat pareiškęs reikalavimą dėl 7 025 Lt nuostolių atlyginimo, kuriuos, jo nuomone, sąlygojo Atsakovo prievolės nevykdymo faktas. Kadangi Atsakovo prievolės nevykdymas yra sąlygotas būtent Ieškovo netinkamo prievolės vykdymo, Atsakovas nėra atlikęs neteisėtų veiksmų ar neveikimo CK 6.246 straipsnio normų atžvilgiu. Be to, CK 6.249 straipsnis numato, kad nuostoliai prilyginami patirtoms išlaidoms ar negautoms pajamoms, kai šiuo atveju Ieškovo minima 7 025 Lt suma nėra nei faktiškai patirtos išlaidos, nei negautos pajamos, todėl minėta suma negali būti priskirtina nuostoliams. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasis CK 6.245 straipsniu, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nėra visų privalomų civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų (neteisėti veiksmai, nuostoliai, priežastinis ryšys ir kaltė), todėl ir Atsakovui negali atsirasti pareiga atlyginti Ieškovui tariamai patirtus nuostolius. Teismo nuomone, kadangi Atsakovas prašo priteisti iš Ieškovo 1 000 Lt paslaugų kainos, darytina išvada, kad Atsakovas traktuoja, kad yra atlikęs ½ dalį darbų už Papildomo susitarimo 10 punkte numatytą sumą, tačiau, svarbu atkreipti dėmesį, kad byloje nėra jokių duomenų apie Atsakovo faktiškai pagal Papildomą susitarimą atliktų darbų konkrečią apimtį. Taigi teismas konstatavo, kad Atsakovas, kaip ir Ieškovas, neįrodė aplinkybės, kad yra atlikęs Ieškovui darbų už papildomą 1 000 Lt sumą, todėl nėra pagrindo tenkinti priešieškinio.
Šalies argumentai
Ieškovas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. sprendimą dalyje, kuria teismas atmetė Ieškovo ieškinį ir priimti naują sprendimą - pilnai tenkinti Ieškovo reikalavimus bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo nesutinkantis su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2010 m. gruodžio 31 d. nutraukus Sutartį, abi šalys yra atleistos nuo Sutarties vykdymo ir joms liko galioti teisės ir pareigos, numatytos tik Papildomu susitarimu. Pagal CK 6.221 straipsnio 2 dalį nutraukus sutartį šalys yra atleidžiamos nuo tolesnio savo pareigų pagal sutartį vykdymo, sutarties nutraukimas jokiu būdu negali panaikinti šalių atsakomybės už netinkamą sutarties vykdymą iki jos nutraukimo. Atitinkamas nuostatas įtvirtina ir ginčo šalių sudarytas Papildomas susitarimas – Atsakovui neįvykdžius Papildomame susitarime numatytų įsipareigojimų, Ieškovas, vadovaudamasis Papildomo susitarimo 9 punktu, priešingai pirmosios instancijos teismo išvadoms, įgijo teisę reikšti pretenzijas dėl netinkamo Sutarties vykdymo. Papildomą susitarimą šalys pasirašė paaiškėjus, kad Sutartis nebuvo vykdoma tinkamai. Priešingu atveju, t. y. Sutartimi prisiimti įsipareigojimai būtų buvę įvykdyti bei šalys dėl jų vykdymo viena kitai pretenzijų nebūtų turėjusios, Papildomo susitarimo sudarymo klausimas iš viso nebuvo kilęs. Pažymėjo, kad Ieškovas net ir Papildomo susitarimo metu nežinojo visų Sutarties vykdymo trūkumų, nes jie aiškėjo ir vėliau, Ieškovo bendrovėje atliekant patikrinimus. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytą, negali būti laikoma pagrįsta pirmosios instancijos teismo pozicija, kuomet teismas ginčo šalių tarpusavio santykius, kiekvienos iš šalių sutartinių įsipareigojimų vykdymą vertino tik Papildomo susitarimo galiojimo laikotarpiu, visiškai nepasisakydamas dėl Sutarties bei jos vykdymo. Šalims neįgyvendinus Papildomame susitarime numatytų įsipareigojimų, Ieškovas įgijo teisę reikšti pretenzijas Atsakovui ne tik dėl Papildomo susitarimo, bet ir dėl Sutarties, kas ir buvo padaryta pareiškus ieškinį. Ieškovo reikalavimas atlyginti nuostolius kildinamas iš Sutarties, o ne Papildomo susitarimo netinkamo vykdymo, todėl teismas turėjo pasisakyti būtent dėl Sutarties. Teismui nepateikus išsamios argumentacijos dėl ginčo Sutarties vykdymo, t. y. dėl šalių ginčo esmės, vertinimo, skundžiamo sprendimo dalis dėl ieškinio atmetimo yra nemotyvuota, todėl sprendimas šioje byloje turi būti naikintinas. Be to, pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad Atsakovas yra buhalterinės apskaitos tvarkymo profesionalas, kuriam yra keliami aukšti apdairumo ir rūpestingumo standartai. Atsižvelgiant į tai, Atsakovo paaiškinimai neva neatitikimai Ieškovo buhalterinėje apskaitoje atsirado dėl to, jog Ieškovas pavėluotai pateikė trūkstamus dokumentus, negali būti laikomi pagrįstais. Byloje nėra nei vieno įrodymo, kad Atsakovas, žinodamas apie dokumentų pateikimo būtinybę ir laiką, visu Sutarties galiojimo laikotarpiu nors kartą būtų paraginęs Ieškovą juos teikti laiku. Priešingai, apie tai, kad Ieškovas galiojant ginčo šalių sudarytai Sutarčiai neva nebuvo pateikęs Atsakovui paslaugoms teikti būtinų dokumentų, Atsakovas prabilo tik ginčui persikėlus į teismą. Todėl Ieškovo veiksmai, priešingai pirmosios instancijos teismo išvadai, negali būti pripažįstami lėmusiais kitos šalies negalėjimą vykdyti Sutartį. Ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismas šioje byloje nevertino įrodymų visumos. Pažymėjo, kad Ieškovas negalėjo žinoti, kad VMI teikiamos deklaracijos yra netikslios, kadangi jose nurodytų sumų neskaičiavo, o tik teikė dokumentus. Deklaracijų parengimas ir pateikimas valstybės institucijoms buvo Atsakovo pareiga, todėl būtent jis atsakingas už jose nustatytus neatitikimus. Galiausiai, iš teismui pateiktos 2011 m. spalio 28 d. VSDFV Vilniaus skyriaus pažymos Nr. (8.31)3-67469 matyti, kad Atsakovas pavėluotai pateikė absoliučiai visus pranešimus apie apdraustuosius ir draudimo pradžią iš esmės už visą savo paslaugų teikimo laikotarpį Ieškovo įmonėje. Visa tai patvirtina, kad net ir nesant nuginčijamų įrodymų dėl dokumentų pateikimo Atsakovui, likę byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ginčo šalių sudaryta Sutartis, taip pat Papildomas susitarimas prie Sutarties buvo vykdomi netinkamai bei aplaidžiai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pagal Sutartį Atsakovas neprivalėjo rengti ir surašyti pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, kuriais įforminamos Ieškovo ūkinės operacijos, šiuos dokumentus turėjo surašyti ir Atsakovui laiku pateikti pats Ieškovas, o Atsakovas privalėjo šiuos dokumentus nustatyta tvarka apskaityti, rengti ir pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus. Akivaizdu, kad Ieškovui laiku (iki kito mėnesio 15 dienos) nepateikiant tinkamai surašytų visas ūkines operacijas atspindinčių pirminių apskaitos dokumentų, Atsakovui tinkamai tvarkyti Ieškovo buhalterinę apskaitą pagal Sutarties reikalavimus nebuvo galimybės. Ieškovas turėjo įrodyti, kad visos jo atliekamos ūkinės operacijos buvo laiku ir teisingai fiksuojamos surašant juridinę galią ir visus teisės aktuose nustatytus rekvizitus turinčiuose pirminiuose buhalterinės apskaitos dokumentuose, o šie dokumentai – laiku pateikti Atsakovui. Pažymėjo, kad byloje nėra išlikusių dokumentinių įrodymų, kokie pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai ir kokiais terminais buvo perduodami. Ieškovui neįrodžius, kad jis laiku ir tinkamai vykdė savo pareigas, ir tinkamai teikė Atsakovui visus dokumentus, reikalingus buhalterinei apskaitai tvarkyti, nustatyti Ieškovo buhalterinės apskaitos trūkumai negali būti laikomi atsiradusiais dėl Atsakovo kaltės. Ieškovas apeliaciniame skunde nepagrįstai tvirtina, kad Papildomu susitarimu Atsakovas pripažino savo įsipareigojimų netinkamą vykdymą. Papildomu susitarimu Ieškovas įsipareigojo nustatytu terminu pateikti Papildomame susitarime nurodytus buhalterinės apskaitos dokumentus, o Atsakovas įsipareigojo parengti susitarime nurodytus dokumentus iki 2010 m. gruodžio 31 d. Už šiuos darbus Ieškovas įsipareigojo papildomai sumokėti Atsakovui 2 000 Lt, kas paneigia Ieškovo aiškinimą, kad Atsakovas papildomu susitarimu neva pripažino netinkamai atlikęs apskaitos tvarkymo darbus ir įsipareigojo pašalinti savo darbų trūkumus. Šalys, pasirašydamos Papildomą susitarimą, susitarime numatytų Atsakovo darbų nelaikė ankstesnių, jau apmokėtų darbų trūkumų šalinimu, kuris paprastai atliekamas neatlygintinai. Nurodė, kad byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina Ieškovo netinkamą pareigų vykdymą. Pažymėjo, kad Ieškovas nesugebėjo nagrinėjamoje byloje nurodyti, kokių konkrečiai dokumentų jis vis dar nėra atgavęs. Byloje esanti 2011 m. gruodžio 28 d. priešpriešinės informacijos surinkimo pažyma patvirtina, kad Ieškovas ir mokesčių inspekcijai negalėjo pateikti dalies pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų. Mano, kad pats Ieškovas, netinkamai fiksuodamas savo atliekamas ūkines operacijas buhalterinės apskaitos dokumentuose ar išvis jų nesurašydamas, savo veiksmais sukūrė situaciją, kad jo veiklos neįmanoma įvertinti. Pažymėjo, kad Ieškovas, reikalaudamas atlyginti nuostolius, privalo įrodyti jų realų buvimą ir priežastinį ryšį su neteisėtais Atsakovo veiksmais.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai (CPK 320 straipsnio 1 dalis), tai apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (CPK 263 straipsnis), o taip pat, neatsižvelgdamas į apeliacinių skundų ribas, patikrina ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Ieškovas išreiškė pageidavimą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 332 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Taigi šia išimtimi įstatymas būtent apeliacinės instancijos teismui suteikia diskrecijos teisę kiekvienu konkrečiu atveju, neatsižvelgiant nei į apelianto, nei į kitų byloje dalyvaujančių asmenų nuomonę šiuo klausimu, spręsti, ar sprendimui dėl apeliacinio skundo priimti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos, ar yra būtinas tiesioginis byloje dalyvaujančių asmenų dalyvavimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju apeliaciniame skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos ir asmeniškai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra būtinybės. Atsižvelgiant į tai, Ieškovo prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.
Byloje kilo ginčas dėl tinkamo šalių Sutarties bei Papildomo susitarimo vykdymo.
Šalims nutraukus sutartį, jos yra atleidžiamos nuo tolimesnio sutarties vykdymo (CK 6.221 straipsnio 1 dalis), todėl yra atsakingos tik už tuos atliktus darbus, kurie buvo atlikti iki Sutarties nutraukimo. Teisėjų kolegija sutinka su Ieškovo apeliacinio skundo argumentu, kad Sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, todėl turėtų būti vertintini šalių tarpusavio santykiai ir Sutarties vykdymo metu. Tačiau Ieškovas, remdamasis šiuo pagrindu ir reikalaudamas grąžinti 7 350 Lt sumokėtą sumą bei 7 025 Lt Atsakovo neatliktam darbui atlikti, turi įrodyti, kad dėl susiklosčiusios situacijos kaltas būtent Atsakovas. Atsakovas gi byloje įrodinėja, kad iš Sutarties kilusios prievolės jis negalėjo įvykdyti dėl Ieškovo netinkamo Sutarties vykdymo.
Iš rašytinių bylos įrodymų nustatyta, kad 2009 m. spalio 26 d. šalys sudarė Buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį Nr. 200910/1 (toliau - Sutartis) (1 t., b. l. 137-139). Šia Sutartimi Ieškovas įsipareigojo pagal Atsakovo pateiktus pirminius dokumentus vesti Ieškovo buhalterinę apskaitą, sudaryti Atsakovo finansinę atskaitomybę, atstovauti Ieškovui mokesčių administratoriaus institucijose ir Valstybinėje socialinio fondo draudimo valdyboje, paslaugų teikimo laikotarpiu teikti Ieškovui konsultacijas apskaitos ir mokesčių klausimais, tuo tarpu Ieškovas iki kito mėnesio 15 darbo dienos turi pateikti Atsakovui sudarytus pirminius apskaitos dokumentus už ataskaitinį mėnesį (1 t., b. l. 137). Taigi, kaip matyti iš Sutarties turinio, šios Sutarties tinkamas vykdymas priklauso ne tik nuo Atsakovo, bet ir nuo Ieškovo veiksmų.
2010 m. gruodžio 13 d. Atsakovas kreipėsi į Ieškovą raštu dėl buhalterinės apskaitos paslaugų sutarties vykdymo, kuriame prašoma Ieškovo pateikti papildomus buhalterinės apskaitos dokumentus ir paaiškinama, kodėl Atsakovas negalėjo įvykdyti savo sutartinių įsipareigojimų (1 t., b. l. 23-26). Vykdant Sutartį nuolat atsirasdavo nesusipratimų, todėl 2011 m. sausio 6 d. siekiant taikiai išspręsti susiklosčiusią situaciją ir baigti bendradarbiavimą, šalys pasirašė Papildomą susitarimą prie Sutarties (1 t., b. l. 9-11). Jame nurodyta, kad Sutartis šalių susitarimu laikoma nutraukta nuo 2010 m. gruodžio 31 d.; Atsakovas 2010 m. lapkričio 16 d. Ieškovo reikalavimu grąžino jam jo Atsakovui perduotus dokumentus, Ieškovas yra sumokėjęs Atsakovui 7 350 Lt sumą. Be to, Papildomu susitarimu Atsakovas iki 2011 m. vasario 28 d. įsipareigojo parengti ir pateikti valstybinėms institucijoms už laikotarpį iki 2010 m. gruodžio 31 d. pirkimų, pardavimų, banko, PVM sąskaitų - faktūrų, kasos ir darbo užmokesčio priskaičiavimo operacijų registrus, 2009 m. finansinę atskaitomybę bei bendrovės balansą 2010 m. gruodžio 31 d., tuo tarpu Ieškovas įsipareigojo iki 2011 m. vasario 28 d. pateikti atsakovei GMP ir PVM mėnesines deklaracijas, 2009 m. pelno mokesčio deklaraciją ir finansinę atskaitomybę, taip pat, ne vėliau kaip iki 2011 m. sausio 7 d. – prekių paslaugų pirkimo-pardavimo dokumentus, išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, banko išrašus, mokėjimo dokumentus ir EKA žurnalus bei Z atskaitų lentelių kopijas už nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., taip pat darbo sutarčių kopijas (1 t., b. l. 10-11). Taigi įvertinus Papildomo susitarimo turinį, matyti, kad jo sudarymą sąlygojo nuolat tarp šalių atsirandantys nenusipratimai. Į bylą pateiktas ir anksčiau nurodytas 2010 m. gruodžio 13 d. Atsakovo raštas patvirtina šią aplinkybę. 2011 m. sausio 24 d. Dokumentų priėmimo-perdavimo aktu Ieškovas perdavė Atsakovui eilę buhalterinių dokumentų (1 t., b. l. 44-50). 2011 m. balandžio 21 d. raštu Atsakovas iki 2011 m. gegužės 2 d. paprašė pateikti buhalterinės apskaitos dokumentus (1 t., b. l. 96). Iš 2011 m. balandžio 28 d. Ieškovo rašto, adresuoto Atsakovui matyti, kad atsakydamas į 2011 m. balandžio 21 d. Atsakovo priminimą, Atsakovas žadėjo dokumentus perduoti 2011 m. balandžio 29 d. atveždamas į Atsakovo ofisą (1 t., b. l. 22). Iš tarp šalių vykusio susirašinėjimo elektroniniais laiškais matyti, kad Ieškovas daug kartų buvo raginamas pateikti Atsakovo prašomus dokumentus (1 t., b. l. 27-36). Byloje esantis 2011 m. balandžio 28 d. dokumentų perdavimo - priėmimo aktas patvirtina, jog Ieškovas perdavė Atsakovui kai kurių dokumentų originalus (1 t., b. l. 41-42). Nustatęs gautų dokumentų trūkumus, Atsakovas 2011 m. gegužės 19 d. kreipėsi į Ieškovą dėl iki 2011 m. gegužės 27 d. trūkumų pašalinimo (1 t., b. l. 19-21). Ieškovas, savo ruožtu, 2011 m. gegužės 19 d. raginimu kreipėsi į Atsakovą dėl darbų ir dokumentų perdavimo iki 2011 m. gegužės 25 d. (1 t., b. l. 18). 2011 m. gegužės 25 d. Ieškovas įspėjo Atsakovą dėl Papildomo susitarimo nutraukimo (1 t., b. l. 15). Atsakovas su Ieškovo pretenzijomis nesutiko (1 t., b. l. 16-17).
Vykdydamos sutartį šalys privalo laikytis CK 6.200 straipsnyje suformuluotų sutarties vykdymo principų: vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. CK 6.205 straipsnis numato jog sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. Tačiau viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka (CK 6.206 straipsnis).
Visos anksčiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad Ieškovas pats sistemingai vėlavo pateikti dokumentus Atsakovui, t. y. netinkamai vykdė Sutarties ir Papildomo susitarimo sąlygas. Tuo tarpu Atsakovas, ragindamas Ieškovą pateikti reikiamus dokumentus, nuolat ėmėsi aktyvių veiksmų minimoms kliūtims pašalinti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks Ieškovo elgesys negali būti vertinamas kaip tinkamas sutartinių įsipareigojimų vykdymas. Ieškovas nepagrindė savo teiginių, kad Sutartis ir Papildomas susitarimas laiku ir visiškai nebuvo įvykdyti tik dėl Atsakovo kaltės, todėl reikalavimas grąžinti 7 350 Lt yra nepagrįstas.
Ieškovas, prašydamas teismo įpareigoti Atsakovą grąžinti visus jam perduotus dokumentus, negalėjo jų tiksliai įvardinti. Byloje nėra įrodymų, jog po 2011 m. gegužės 25 d. Ieškovo įspėjimo nutraukti Papildomą susitarimą Ieškovas kreiptųsi į Ieškovą su prašymu grąžinti dokumentus, o Atsakovas piktybiškai vengtų juos atiduoti. 2011 m. gegužės 27 d. raštu Atsakovas informavo Ieškovą, kad bendrovės dokumentai perdavimui bus paruošti 2011 m. birželio 10 d. (1 t., b. l. 13). Ieškovas 2011 m. gegužės 30 d. patvirtino, kad 2011 m. birželio 10 d. atvyks pasiimti dokumentus (1 t., b. l. 12). Dėl techninių kliūčių Atsakovas šį terminą nukėlė 2011 m. birželio 15 d. (1 t., b. l. 59). Šie rašytiniai įrodymai patvirtina kreipimąsi į Ieškovą, pasiruošimą perduoti jam dokumentus. 2011 m. liepos 26 d. dokumentų perdavimo-priėmimo aktas patvirtina, kad Atsakovas perdavė Ieškovui akte nurodytus dokumentus (1 t., b. l. 111-118). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme Ieškovas pripažino, kad negali nurodyti trūkstamų dokumentų. Atsižvelgiant į tai, kad Ieškovas pats tiksliai negali suformuluoti reikalavimo dėl dokumentų perdavimo, šis jo reikalavimas negali būti tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad skundžiamame sprendime detaliai ir motyvuotai atsakyta dėl 7 025 Lt nuostolių atlyginimo, apeliaciniame skunde naujų įrodymų, kurie paneigtų skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nepateikta, jų neatkartodamas, tiesiog pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Be to, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Luidas“ v.UAB “Baltijos laikas”, bylos Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. UAB “Litforina”, bylos Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Papildomo susitarimo 10 punktu šalys susitarė, kad jį įvykužius, Ieškovas Atsakovui sumokės 2 000 Lt. Atsakovas priešieškiniu prašo priteisti 1 000 Lt už jo atliktus darbus. Teisėjų kolegija pažymi, kad Atsakovas detaliai nepagrindė savo reikalavimo, o būtent – nenurodė, kokius konkrečius darbus jis atliko, kokiai sumai, nepaaiškino, kaip apskaičiavo reikalaujamą sumą. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai dėl priešieškinio atmetimo.
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų, nes tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. E. V., bylos Nr. 3K-3-269/2011). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K. , bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.).
Teisėjų kolegija, ištyrusi ir įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas ir pagrįstai atmetė šalių reikalavimus. Konstatuotina, kad apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti teisėto ir pagrįsto skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme netenkintinas, kadangi iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikti šių išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.