- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-27
- Bylos Nr.
- e2-22306-566/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15855-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Butrimienė
- Ieškovas
- UAB „Polarline“
- Atsakovas
- UAB „Apsaugos komanda“
- Trečiasis asmuo
- DNSB „Viršuliškių porelė“, UAB „Caverion Lietuva“, AAS „BTA Insurance Company“, „InterRisk Viena Insurance Group“
- Kategorijos
- 2.5.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Polarline“ ieškinį atsakovui UAB „Apsaugos komanda“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys DNSB „Viršuliškių porelė“, UAB „Caverion Lietuva“, AAS „BTA Insurance Company“, „InterRisk Viena Insurance Group“ AAS Lietuvos filialas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, nurodydamas, jog 2010-02-01 tarp UAB „Apsaugos komanda“ (paslaugų teikėjas) ir DNSB „Viršuliškių porelė“ (užsakovas) bei UAB „YIT technika“ (mokėtojas) buvo sudaryta fizinės apsaugos sutartis Nr. 00710020101 (toliau - Apsaugos sutartis) dėl automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), (toliau – Teritorija) fizinės apsaugos. DNSB „Viršuliškių porelė“ su UAB „Apsaugos komanda“ sudarė fizinės apsaugos sutartį, siekiant užtikrinti asmenų, turinčių teisę naudotis stovėjimo aikštele, turtinius interesus, t.y. turto apsaugą. UAB „Apsaugos komanda“ netinkamai vykdant savo prievolę, ieškovui nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė YAMAHA XJ6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadinta, bandant ją pavogti. Dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-18698-16, kuris nepavykus nustatyti kaltų asmenų, yra sustabdytas. Apie įvykį atsakovui buvo pranešta nedelsiant, o dokumentai pagrindžiantys motociklui padarytą žalą buvo persiųsti el. paštu 2016-04-07, 2016-04-13, 2016-04-14, 2016-04-19. Ieškovas 2016-05-06 su pretenzija kreipėsi pakartotinai, pateikė žalos dydį patvirtinančius dokumentus. 2016-05-17 atsakovas pateikė raštą, kuriuo atsisakė ją atlyginti. Esant ginčui dėl sutarčių turinio bei sąlygų, ginčo šalių santykiai turi būti aiškinami nustatant tikruosius šalių ketinimus bei teisėtus lūkesčius. Iš sudarytos fizinės apsaugos sutarties aiškiai matyti, jog yra saugomi turtiniai interesai asmenų, kurių teisėtai naudojasi saugoma aikštele. Bendrija, įgyvendinama savo steigimo dokumentuose numatytą pareigą, ėmėsi iniciatyvos apsaugoti patalpų savininkų turtą, kuris yra laikomas aikštelėje, todėl sudarė Apsaugos sutartį, pagal kurią turėjo būti saugomi jos turtiniai interesai, o atsakovas turėjo dėti adekvačias pastangas apsaugoti aikštelėje esantį turtą. DNSB „Viršuliškių porelė“ bei ieškovas 2017-04-04 sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, pagal kurią DNSB „Viršuliškių porelė“ perleido ieškovui visas turimas teises, kylančias iš 2010-02-01 sudarytos Fizinės apsaugos sutarties Nr. 0071002010, dėl teisės reikalauti žalos atlyginimo (įskaitant netesybas) iš UAB „Apsaugos komanda“. Atsakovo teigimu apsaugos darbuotojo budėjimo metu, neteisėto pavojingo kėsinimosi nefiksavo, todėl prievolė imtis Apsaugos sutartyje nustatytų veiksmų atsakovui nekilo. Ieškovo manymu, šis teiginys neatitinka tikrovės, nes objekte sumontuotos apsaugos kameros užfiksavo atsakovo turto apgadinimo momentą, o vaizdo įrašą atsakovas pats pateikė ikiteisminį tyrimą atliekančiai institucijai. Be to, apsaugos darbuotojas apklausos metu nurodė, jog jis matė du įtartinus vaikinus, besisukiojančius prie automobilių. Atsakovas 2016-05-17 rašte nurodė, jog apsaugos darbuotojai pradeda budėjimą kiekvieną dieną 22 val. ir baigia 6 val. ryte. Remiantis šiuo, atsakovo darbuotojas turėjo būti saugomam objekte ir stebėti aplinką bei vaizdo kameras, kadangi įvykis įvyko nuo 1.18 val. iki 1.21 val. (duomenys iš ikiteisminio tyrimo medžiagos). Tačiau, apsaugos darbuotojas nestebėjo įrengtų apsaugos kamerų, nors įvykio metu budėjo. Dėl atsakovo netinkamo veikimo vykdant Apsaugos sutartį, ieškovas patyrė 3693,09 Eur žalą. Ieškovas prašo teismą priteisti iš atsakovo 3693,09 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (e.b.l. 1-5, t. 1).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodo, jog ieškovas ieškiniu siekia prisiteisti iš atsakovo žalą, padarytą nenustatytiems asmenims 2016-04-06 apgadinus ieškovui nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę YAMAHA XJ6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusią automobilių aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Šią aikštelę pagal Apsaugos sutartį ne visą parą saugo atsakovas. Atsakovo manymu, įvykio metu jis visus savo įsipareigojimus vykdė taip kaip tai buvo numatyta Apsaugos sutartyje. Ieškovas nepagrįstai šiam teisiniam ginčui siūlo taikyti deliktinės civilinės atsakomybės nuostatas. Be to, ieškovas neturi reikalavimo teisės į atsakovą. Ieškovo reikalavimui negali būti taikomos deliktinės civilinės atsakomybės nuostatos. Šiam ginčui išspręsti turi būti taikomos tik tos įstatymo nuostatos, kurios reglamentuoja sutartinę civilinę atsakomybę. Tarp atsakovo ir trečiojo asmens DNSB „Viršuliškių porelė“ sudaryta Sutartis ne dėl turto pasaugos (Apsaugos sutarties 1.3. p.), todėl ieškovas, turi įrodyti visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus (LR CK 6.246 str.), nuostolius (LR CK 6.249 str.), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių nuostolių, t.y. nuostoliai (visa apimtimi ar iš dalies) pagal jų prigimtį galėtų būti laikomi skolininko veiksmų - veikimo ar neveikimo - rezultatu (LR CK 6.247) ir kaltę (LR CK 6.248 str.). Atsakovo manymu, ieškovas neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškinys atmestinas. Ieškovas teigia, kad atsakovas turėjo dėti adekvačias pastangas apsaugoti aikštelėje esantį turtą. Tačiau, Apsaugos sutartis sudaryta ne dėl turto pasaugos, atsakovas nėra prisiėmęs prievolės apsaugoti, išsaugoti turtą. Šios sąvokos suponuotų didesnio vykdymo intensyvumo pareigą atsakovui ir leistų ieškovui reikšti ieškinį vien tuo pagrindu, kad turtas buvo neišsaugotas. Atsakovo įsipareigoti atlikti veiksmai teikiant fizinės apsaugos paslaugas išsamiai aprašyti Sutartyje ir šios sutarties priede - Fizinės apsaugos instrukcijoje (toliau - Budėjimo instrukcija). Pagal Sutarties 2.1. p. ir Budėjimo instrukciją atsakovas įsipareigojo objekte laiku nuo 22 vai. iki 6 vai. organizuoti vieno apsaugos darbuotojo budėjimą. Sutartimi budinčiam apsaugos darbuotojui pavesta ginti Teritorijoje esantį Užsakovo turtą nuo akivaizdaus neteisėto pavojingo kėsinimosi (Sutarties 2.1.1) p.). Būdai ir priemonės, kuriomis vykdoma ši funkcija detaliai aprašytos Budėjimos instrukcijoje. Atsakovas turtą nuo akivaizdaus neteisėto pavojingo kėsinimosi įsipareigojo ginti taip: nuolat vizualiai iš savo posto stebėdamas Teritoriją (Budėjimo instrukcijos 4.1.1. p.), kas valandą apeidamas parkingą (Budėjimo instrukcijos 4.1.2. p.), pastebėjęs akivaizdų neteisėtą pavojingą kėsinimąsi į budėjimo vietoje esantį turtą (automobilius) tuoj pat imtis teisėtų priemonių turtui apginti (Budėjimo instrukcijos 4.1.3. p.). Tačiau, apsaugos darbuotojo budėjimo metu parkinge įrengta vaizdo stebėjimo sistema neteisėto pavojingo kėsinimosi neužfiksavo. Pažymėtina, kad atsakovas nevykdo asmenų patekimo į automobilių parkingą kontrolės, patekimas į parkingą yra laisvas. Nesant ieškovo neteisėtų veiksmų, negai būti ir jo kaltės. Atsakovo vertinimu, pateiktos sąmatos nėra pakankamos patirtai žalai įrodyti. Sąmatos paskirtis yra apskaičiuoti būsimų sąnaudų, išlaidų dydį, tačiau jos savaime nereiškia, kad tokios dydžio išlaidos buvo patirtos. Be to, į reikalautinos žalos sumą nepagrįstai įtrauktos išlaidos už techninės pagalbos kelyje suteikimą. Atsakovas prašo ieškinį atmesti (e.b.l. 50-55, t. 1).
Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company" atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog 2016-05-06 atsakovas elektroniniu paštu AAS „BTA Baltic Insurance Company" persiuntė ieškovo pretenziją. Atsakydami į pretenziją, trečiasis asmuo paprašė atsakovo persiųsti sureguliavimui reikšmingus dokumentus (pretenziją, sąmatas, paaiškinimus, nuotraukas ir kitus dokumentus). Tačiau, atsakymo į paklausimą negavo. Atsakovas ir AAS „BTA Baltic Insurance Company" sudarė bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį BCAD 012193, galiojimo terminas nuo 2016-01-30 iki 2017-01-29. Draudimo objektas - draudėjo civilinė atsakomybė. Apdrausta veikla - fizinių ir/ar juridinių asmenų nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, teritorijų apsauga (stebėjimas ir/ar reagavimas, fizinė apsauga (postais), fizinių asmenų apsauga; apsaugos ir gaisrinių signalizacijų, kitų apsaugos sistemų montavimas (pastatuose, patalpose, transporto priemonėse, laivuose) bei techninė priežiūra pagal Draudėjo ir Trečiojo asmens pasirašytas sutartis. Atsakovas ieškovo atžvilgiu neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kadangi jis nebuvo sudaręs sutarties su ieškovu dėl turto pasaugos. Pagal Apsaugos sutartį atsakovas neįsipareigojo užtikrinti visiško Užsakovo turto saugumo, tačiau tai neatleidžia komandos nuo pareigos visas šioje sutartyje numatytas jos prievoles atlikti apdairiai, sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų Užsakovo interesus. Pagal sutarties 2.1. p., atsakovas įsipareigojo ginti Teritorijoje esantį Užsakovo turtą nuo akivaizdaus neteisėto pavojingo kėsinimo. Užsakovas pagal sutartį yra DNSB „Viršuliškių porelė", todėl tik už jam priklausančio turto apsaugą atsako atsakovas bei sutartimi neprisiėmė įsipareigojimų ieškovui UAB „Polarline". 2016-04-04 reikalavimo perleidimo sutartis ginčo kontekste neturi teisinės reikšmės, kadangi DNSB „Viršuliškių porelė" neturi ką perleisti, t.y. jai nebuvo padaryta žala, dėl kurios būtų galima perleisti reikalavimą. Pagal reikalavimo perleidimo sutartį (cesijos sutartis), cesionierius neįgyja daugiau teisių negu turėjo cedentas. Žala buvo padaryta ieškovui, už kurio turto apsauga atsakovas nėra atsakingas pagal sutartį. Į bylą nėra pateikti apmokėjimą patvirtinančių dokumentų. Trečiasis asmuo prašo ieškinį atmesti (e.b.l. 133-135, t. 1).
Trečiojo asmens „InterRisk Viena Insurance Group“ AAS Lietuvos filialas atsiliepime su ieškiniu nesutinka. Nurodo, jog ieškovo pateikti argumentai ir reikalavimai yra nepagrįsti. Pranešė, jog įvykio metu t.y. 2016-04-06 tretysis asmuo „InterRisk Viena Insurance Group“ AAS Lietuvos filialas nebuvo apdraudęs atsakovo UAB „Apsaugos komanda“ civilinės atsakomybės, todėl teismo priimtas sprendimas neturės reikšmės trečiojo asmens teisėms ir pareigoms (e.b.l. 140, t. 1).
Trečiasis asmuo UAB „Caverion Lietuva“ (ankstesnis pavadinimas - UAB „YIT technika“ ) atsiliepime nurodo, jog DNSB „Viršuliškių porelė“ ir UAB „Caverion Lietuva" sudarė Fizinės apsaugos sutartį Nr. 00710020101 dėl automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), fizinės apsaugos. Pažymėjo, kad UAB „Caverion Lietuva" šios Sutarties pagrindu atliko tik mokėtojo funkciją, o kaip matyti iš pareikšto ieškinio, ginčas kilo ne dėl mokėjimų, o dėl neva ieškovui sukeltos žalos atsakovui saugant transporto priemonę. Dėl nurodytų priežasčių, teismo sprendimas neturės įtakos trečiojo asmens teisėms ir pareigoms (e.b.l. 172, 173, t. 1).
Trečiasis asmuo DNSB „Viršuliškių porelė“ atsiliepimo nepateikė.
Šalies argumentai
Bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovas palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus. Nurodė, jog ieškovo patirtą žala nustatoma pagal remonto išlaidas ir išlaidas už motociklo gabenimą iš įvykio vietos. Nurodė, jog transporto priemonė neremontuota buvo parduota už 900 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog remonto kaštai sudarė daugiau nei 75 proc. vertės, remontas buvo netikslingas. Po apgadinimų transporto priemonė negalėjo važiuoti, todėl buvo kviečiamas evakuatorius, už kurio paslaugas ieškovas sumokėjo 36,30 Eur. Jei atsakovas būtų tinkamai organizavęs patalpų apsaugą Apsaugos sutartyje nurodytais būdais ir priemonėmis, atsakovas galėjo užkirsti kelią žalos atsiradimui. Žala buvo padaryta atsakovo darbuotojo budėjimo laiku.
Atsiliepimas
Bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus ir prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog Apsaugos sutartis yra atlygintinų paslaugų sutartis, o ne pasaugos sutartis. Nurodė, jog pagal Apsaugos sutartį atsakovas neturėjo pareigos užkardyti žalos. Atkreipė dėmesį, jog apie įvykį atsakovui buvo pranešta praėjus 14 valandų po apsaugos darbuotojo budėjimo pabaigos. Per kameras buvo užfiksuoti du asmenys, tačiau nebuvo užfiksuotas jų pavojingas kesinimasis, kurį atsakovas turėtų užkardyti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2010-02-01 tarp UAB „Apsaugos komanda“ (paslaugų teikėjas), DNSB „Viršuliškių porelė“ (užsakovas) bei UAB „YIT technika“ (mokėtojas) buvo sudaryta Fizinės apsaugos sutartis Nr. 00710020101 (toliau - Apsaugos sutartis) dėl automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), (toliau – Teritorija) fizinės apsaugos, kurios 1.1 punkte atsakovas įsipareigojo vykdyti sutartyje nurodytos apimties fizinę apsaugą, t.y. organizuoti savo darbuotojų betarpišką budėjimą su tikslu vykdyti sutartyje nurodytas konkrečias fizinės apsaugos funkcijas sutartyje nurodytais būdais ir priemonėmis (e.b.l. 6-10, t. 1). Apsaugos sutarties 2.1 punkte atsakovas įsipareigojo vykdyti objekte tokias fizinės apsaugos funkcijas: ginti Teritorijoje esantį Užsakovo turtą nuo akivaizdaus neteisėto pavojingo kėsinimosi, palaikyti Teritorijoje viešąją tvarką, realizuoti Teritorijoje galiojantį leidimų režimą. Atsakovas Apsaugos sutartyje nurodytas fizinės apsaugos funkcijas vykdo tokiais būdais ir priemonėmis: organizuodamas užsakovo pageidaujamo ir šalių suderinto skaičiaus apsaugininkų budėjimą Teritorijoje šalių suderintomis dienomis ir laiku, kontroliuodamas, kad jo apsaugininkai tinkamai vykdytų jiems šia sutartimi ir šalių suderinta budėjimo Teritorijoje instrukcija pavestas pareigas. Apsaugos sutartyje šalys susitarė, kad ši sutartis neapima užsakovo turto pasaugos, išskyrus, jeigu dėl konkrečių kilnojamųjų daiktų pasaugos šios sutarties šalys susitarė ir raštiškai įformino tokių konkrečių daiktų perdavimą pasaugai, be to, atsakovas neįsipareigojo užtikrinti visiško užsakovo turto saugumo, tačiau tai neatleidžia atsakovo nuo pareigos visas šioje sutartyje numatytas jos prievoles atlikti apdairiai, sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų užsakovo interesus (Apsaugos sutarties 1.3, 1.4 punktai). Jeigu atsakovas neįvykdo arba įvykdo netinkamai sutartimi prisiimtus savo įsipareigojimus, tai jis privalo atlyginti užsakovui tuo padarytus nuostolius (žalą) tik tokiu atveju, jei dėl to yra jo kaltė. Atsakovas privalo atlyginti Užsakovui tik tiesioginius nuostolius ir tik tiek, kiek tai nustatyta šios sutarties 6.2 ir 6.3 punktuose (Apsaugos sutarties 6.1 punktas). Apsaugos sutarties priedo Nr. 1 Teritorijos schema šalys nesudarė (e.b.l. 71, t. 2). Pagal Fizinės apsaugos instrukcijos (priedas Nr. 2 prie Apsaugos sutarties) 2 punktą atsakovo darbuotojai, vykdydami Apsaugos sutartį, atlieka, be kitų, šią funkciją: užsakovo turto (automobilių), esančių budėjimo vietoje gynimą nuo neteisėto pavojingo kėsinimosi. Atsakovo darbuotojai privalo budėjimo vietoje nuolat būti budrūs ir pasirengę vykdyti savo pareigas, apie bet kokius pastebėtus vizualiai matomus automobilių trūkumus nedelsiant pranešti savo tiesioginiam vadovui ir užsakovo atsakingam asmeniui, kontroliuoti, kad įvažiavimo į parkingą vartai būtu visada uždaryti, pradedantis pamainą apsaugos darbuotojas privalo vizualiai patikrinti visų budėjimo vietoje esančių automobilių išorinę būklę (ar tvarkingi ir uždaryti), duris (ar uždarytos ir užrakintos) ar užrakintos kuro talpos (Fizinės apsaugos instrukcijos 3 punktas). Be to, budėjimo vietoje budintis apsaugos darbuotojas privalo nuolat vizualiai iš savo posto stebėti Teritoriją, kas valandą apeiti visą parkingą, pastebėjęs akivaizdų neteisėtą pavojingą kėsinimąsi į budėjimo vietoje esantį turtą (automobilius), tuoj pat imtis teisėtų priemonių turtui apginti (Fizinės apsaugos instrukcijos 4 punktas)-(e.b.l. 64, 65).
Byloje pateikta 2017-04-04 Reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią DNSB „Viršuliškių porelė“ perleido UAB „Polarline“ visas turimas reikalavimo teises iš 2010-02-01 Fizinės apsaugos sutarties Nr. 0071002010, sudarytos su UAB „Apsaugos komanda“(e.b.l. 35, t. 1).
Nustatyta, kad naktį 2016-04-06 laikotarpiu nuo 1.18 val. iki 1.21 val. atsakovo saugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo pasikėsinta įvykdyti transporto priemonės (motociklo) YAMAHA XJ6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagystę bei jį apgadinta, dėl šio įvykio Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriuje 2016-04-21 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-18698-16 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, tačiau 2016-08-18 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo sustabdytas nenustačius kaltų asmenų (e. b. l. priedas, b.l. 30). Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-18698-16 medžiagoje esančiame vaizdo įraše matyti, kad naktį 2016-04-06 laikotarpiu nuo 1.18 val. iki 1.21 val. parkingo teritorijoje vaikščioja du asmenys. Tyrimo metu apklaustas įvykio metu budėjęs atsakovo darbuotojas G. S. paaiškino, jog 2016-04-06 jo budėjimo metu stebėdamas kameras jokių asmenų nematė, kaip į parkingą pateko vaizdo įraše užfiksuoti asmenys nežino. Tačiau, įšėjęs rūkyti į lauką, matė du įtartinus asmenis, bet atpažinti jų negalės. Teismo posėdžio metu liudytojas G. S. savo parodymuose nurodė, jog įvykio metu budėjo (saugojo) objektą, esantį (duomenys neskelbtini). Budėjimo metu per stebėjimo kameras jis nieko nepastebėjo. Apie įvykį jis sužinojo kitą dieną, kai jam paskambino iš darbo ir pranešė, jog jo budėjimo metu buvo apgadintas motociklas. Liudytojas paaiškino, jog budi vienas nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, per budėjimą privalo apeit teritoriją, stebėti ar nėra pašalinių asmenų. Požeminė aikštelė yra 4 aukštų, motociklas stovėjo 2 aukšte, nuo budėjimo patalpos iki jo reikėtų eiti apie 2 minutes. Stebėjimas vyksta tik per kameras, iš budėjimo patalpos požeminės aikštelės vizualiai nesimato. Darbo metu nieko nepastebėjo, per kameras motociklo nesimatė dėl priešais jo stovėjusio kito automobilio. Apsauginio patalpa nėra požeminėje aikštelėje, ji įrengta pačiame gyvenamajame name, į aikštelę galima patekti einant ne tik pro apsaugos patalpą, bet ir per kitas duris. Liudytojas parodė, jog minėto budėjimo metu buvo išėjęs parūkyti, lauke matė du jaunuolius, stovinčius prie mašinų.
Liudytojas A. Ž. teismo posėdžio metu parodė, jog jis yra UAB „Polarline“ direktorius. Įvykio metu motociklas priklausė UAB „Polarline“ ir buvo saugomas automobilių stovėjimo aikštelėje, kurią saugojo atsakovas. Apgadintą motociklą jis pastebėjo 2016-04-07 vakare apie 18-20 val. grįžęs po darbo ir pasistatęs šalia automobilį. Liudytojas paskambino į apsaugos dispečerinę, tačiau atsakovo apsaugos darbuotojų ekipažas nebuvo atsiųstas. Susisiekęs su atsakovo įmonės vadovu, žala buvo pripažinta, tačiau, vėliau atsakovas žalą atlyginti atsisakė.
Teismui pateikta 2015-07-02 PVM sąskaita faktūra Nr. Y02591, kurios pagrindu atsakovas įsigijo nuosavybėn transporto priemonę (motociklą) YAMAHA XJ6 už 6700 Eur. Byloje pateiktos apgadinto motociklo Atliktų darbų aktai su sąmatomis Nr. U03373 ir Nr. U03392, viso 3657 Eur sumai bei 2016-04-16 PVM sąskaita faktūra Nr. 0002683 36,30 Eur sumai už motociklo nugabenimą iš apgadinimo vietos (e.b.l. 30, 31, 33,34, t. 1, e.b.l. 21, t. 2). Byloje pateikta turto vertintojo pažyma, jog vidutinė transporto priemonės YAMAHA XJ6, valst. Nr. BH 338, rinkos vertė 2016 m. balandžio mėnesį buvo 4700,00 Eur. Po įvykio atsakovas nesuremontuotą motociklą pardavė už 900,00 Eur.
Remiantis Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijimu (sutartimi) BCAD Nr. 012193, atsakovas savo civilinę atsakomybę laikotarpiu nuo 2016-01-30 iki 2017-01-29 buvo apdraudęs ADB „Balticums“ (e. b. l. 13-18, t. 2). ADB „Balticums“ įvykį (apie turto apgadinimą) pagal atsakovo pranešimą užfiksavo, tačiau, žalos atlyginimo bylos ADB „Balticums“ nepradėjo, vertinimo, ar minėtas įvykis yra draudiminis, ADB „Balticums“ neatliko.
Vertinant 2017-04-04 Reikalavimo perleidimo sutartį, ji pripažįstama atitinkantį CK 6.101 straipsnyje ir 6.103 straipsnyje nustatytų reikalavimų, be to, ieškinio pareiškimas prilyginamas tinkamu pranešimu skolininkui apie reikalavimo perleidimą, todėl ieškovas, kuriam buvo perleistos reikalavimo teises pagal 2010-02-01 Apsaugos sutartį, laikytinas tinkamu ieškovu, turinčiu reikalavimo teises, šioje byloje.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-240/2013). Bylos nagrinėjimo metu teismas 2017-06-15 ir 2017-08-28 parengiamųjų posėdžių metu siūlė šalims pateikti papildomus įrodymus byloje (CPK 179 str.).
Sandoriu suprantami sąmoningi laisva valia atliekami asmenų (tiek fizinių, tiek juridinių) veiksmai, kuriais siekiama tam tikro teisinio rezultato: sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2012). Sutarties laisvės principas užtikrina šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos (CK 6.156 straipsnio 4 dalis). Jeigu sutarties sąlygas nustato dispozityvioji teisės norma, šalys gali susitarti šių sąlygų netaikyti arba susitarti dėl kitokių sąlygų ir tik tuo atveju, jei šalys tokio susitarimo nesudarė, jų teisės ir pareigos nustatomos pagal dispozityviąją teisės normą (CK 6.156 straipsnio 5 dalis). Taigi dispozityvioji teisės norma palieka laisvę šalims nustatyti tokias sąlygas, kokios joms yra priimtiniausios, o teisės normoje nustatytos elgesio taisyklės taikomos tuo atveju, jei šalys tokia galimybe nepasinaudojo. Susitarimai dėl civilinės atsakomybės netaikymo ar jos apribojimo reglamentuojami CK 6.252 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys savo susitarimu negali pakeisti imperatyviųjų teisės normų, nustatančių civilinę atsakomybę, jos formą ar dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2012).
CK 6.256 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. Nagrinėjamu atveju Apsaugos sutarties 6.1 punkte yra įtraukta išlyga dėl kaltės, kaip atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, be to, numatyta, jog atsakovas atlygina ieškovo patirtą žalą ne didesnę sutartyje nurodytos sumos. Darytina išvada, jog šiuo atveju Apsaugos sutarties šalys abipusiu susitarimu apribojo atsakovo civilinę atsakomybę tam tikra suma bei numatė papildomas sąlygą (kaltę) atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti ir taikyti.
Iš Apsaugos sutarties turinio matyti, kad atsakovas įsipareigojo saugoti automobilių stovėjimo aikštelę kaip visumą, kilnojamųjų daiktų neperimdamas savo žinion. Aiškinant Apsaugos sutarties turinį, teismas sprendžia, jog joje nėra numatyta atsakovo prievolė fiziškai išsaugoti objektą bei jame esantį turtą bet kokiomis priemonėmis bei grąžinti išsaugotą turtą užsakovui. Vertinant bylos medžiagą nustatyta, jog ginčo motociklas nebuvo perduotas atsakovui saugoti, be to, Apsaugos sutartyje šalys aiškiai susitarė, jog tai nėra pasaugos sutartis. Kvalifikuojant ieškovo ir trečiojo asmens teisinius santykius, konstatuotina, jog ieškovą ir trečiąjį asmenį sieja 2010-02-01 Apsaugos sutartis, kuri yra atlygintinų paslaugų teikimo sutartis, bet ne pasaugos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2009, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2009, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-250-687/2017). Pagal CK 6.245 straipsnio 3 dalį, sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Vertinant atsakovo ir trečiojo asmens teisinius santykius, privalu nustatyti, ar atsakovas tinkamai vykdė Apsaugos sutartį. Šioje byloje spręstinas sutartinės civilinės atsakomybės taikymo klausimas. Nagrinėjamu atveju sudarytoje 2010-02-01 Apsaugos sutartyje šalys susitarė, kad saugos tarnyba (atsakovas) atlygina užsakovui (trečiajam asmeniui) tiesioginius nuostolius, jeigu jie atsirado dėl atsakovo kaltės, neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (Apsaugos sutarties 6.1 punktas). Taigi, sutarties šalys pasinaudojo CK 6.256 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta galimybe nustatyti kitokias civilinės atsakomybės sąlygas ir susitarė, kad atsakovo civilinė atsakomybė atsiranda tik esant atsakovo kaltei. Tokiu būdu, nustatant atsakovo civilinę atsakomybę būtina nustatyti, ne tris, o keturias atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus, kaltę ir priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2012). Iš Apsaugos sutarties turinio matyti, jog pagrindinė atsakovo prievolė pagal sutartį yra ginti teritorijoje esantį turtą nuo akivaizdaus neteisėto pavojingo kėsinimosi. Iš bylos medžiagos (vaizdo įrašų) bei liudytojo G. S. parodymų nėra galimybės pripažinti, jog liudytojo (apsaugos darbuotojo) akivaizdoje buvo vykdomas neteisėtas pavojingas kėsinimasis į turtą (CPK 178 str.). Vaizdo kamerų užfiksuotas dviejų, besidairančių asmenų, įėjimas į automobilių stovėjimo aikštelę bei velesnis jų trumpalaikis judėjimas (ėjimas), neįrodo neteisėto pavojingo kėsinimosi į turtą, kurį turėjo užkirsti atsakovas. Pažymėtina, jog vaizdo įraše nesimato paties motociklo (jį užstoja kiti automobiliai), įraše taip pat neužfiksuoti jokie paminėtų dviejų asmenų veiksmai, ar jų nešami daiktai, leidžiantys daryti išvadą, jog būtent jie apgadino transporto priemonę (CPK 178 str.). Byloje nepateikta objektyvių įrodymų, jog atsakovo darbuotojas (G. S.) įvykio metu pažeidė Fizinės apsaugos instrukciją (CPK 178 straispnis). Dėl nurodytų priežasčių, nesant įrodytam akivaizdžiam neteisėtam pavojingam kėsinimuisi į turtą, nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovas pažeidė savo prievolę pagal Apsaugos sutartį. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovo neteisėti veiksmai laikytinį neįrodytais. Nenustačius bent vienos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėtų veiksmų), atsakovo civilinė atsakomybė negalima. Nenustačius neteisėtų veiksmų, teismas nepasisako dėl kitų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovo neteisėti veiksmai yra neįrodyti, atsakovui nekyla civilinė atsakomybė, todėl ieškinio reikalavimas dėl 3693,09 Eur priteisimo atmestinas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovas patyrė 700 Eur atstovaimo išlaidų, todėl teismas 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidas priteisia iš ieškovo atsakovo naudai.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (14,99 Eur), yra didesnės negu LR Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/ IK-355 nustatyta minimali 3,00 Eur suma, todėl iš ieškovo valstybės naudai priteistinos 14,99 Eur dydžio procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259 str., 269-270 str., 279 str., 307 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo UAB „Polarline“, į. k. 303121095, atsakovo UAB „Apsaugos komanda“, į.k. 122668722, naudai 700,00 Eur (septynis šimtus eurų 00 ct.) bylinėjimosi išalidų.
Priteisti iš ieškovo UAB „Polarline“, į. k. 303121095, valstybės naudai 14,99 Eur (keturiolika eurų 99 ct.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.