- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-29
- Bylos Nr.
- AN2-29-316/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-23-3-00015-2022-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Boleslovas Kalainis (pirm.)
- Pareiškėjas
- G. G.
- Institucija
- Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariatas
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Boleslovas Kalainis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjos G. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. sausio 30 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. 2022 m. spalio 6 d., 2022 m. spalio 7 d, 2022 m. spalio 8 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariate buvo gauti G. G. pareiškimai apie tai, kad (duomenys neskelbtini) M. S. piktybiškai elgiasi bendroje valdoje, savivaldžiauja, neleisdamas jai patekti prie asmeninių daiktų ir pastatų, laiko bendroje valdoje prie jos asmeninių ūkinių pastatų ir jos asmeninės mašininės priekabos privaręs krovininę mašiną, ji negali privažiuoti užsikabinti priekabos ir privažiuoti prie savo ūkinių pastatų.
2. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo V. B. 2022 m. lapkričio 8 d. nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 591 straipsnio 1 punktu, administracinio nusižengimo bylos teisena M. S. atžvilgiu pagal ANK 518 straipsnį nutraukta (nepradėta), nes M. S. padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių visumos ir asmuo negali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn.
Šalies argumentai
3. Nesutikdama su Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo V. B. 2022 m. lapkričio 8 d. nutarimu pareiškėja G. G. pateikė skundą Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmams, prašydama panaikinti minėtą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo V. B. 2022 m. lapkričio 8 d. nutarimą ir nubausti M. S. pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį už KET 150.10 punkto reikalavimų pažeidimą.
Žemesnės instancijos teismas
4. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. sausio 30 d. nutartimi G. G. skundas netenkintas ir Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo V. B. 2022 m. lapkričio 8 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs G. G. skundą ir jam pateiktą medžiagą, konstatavo, kad administracinio nusižengimo bylos teisena M. S. atžvilgiu nutraukta pagrįstai.
II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimų į skundą argumentai ir prašymai
5. 2023 m. vasario 20 d. pareiškėja G. G. pateikė apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. sausio 30 d. nutartį, kuria netenkintas jos skundas ir paliktas nepakeistas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2022 m. lapkričio 8 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ROIK: (duomenys neskelbtini) medžiagoje, ir priimti naują nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje - jos skundą tenkinti.
5.1. Pareiškėja G. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad faktinių bylos aplinkybių teisinė kvalifikacija yra teismo prerogatyva, o faktinės bylos aplinkybės nustatytinos iš pateiktų fotonuotraukų, kurios akivaizdžiai įrodo, kad M. S. padarė nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje. Nors M. S. savo gynybinei pozicijai pagrįsti rinkosi versiją, kad ji (pareiškėja) neva pati pristumianti priekabą prie jo pastatytos transporto priemonės, tačiau teismas nepagrįstai vertino šią versiją kaip tikėtiną, kadangi iš visų į bylą pateiktų fotonuotraukų akivaizdžiai nustatyta, kad priekaba stovi toje pačioje vietoje ir nėra stumdoma, o ją transporto priemonėmis piktybiškai užstato M. S., todėl ji neturi galimybės jos prisikabinti. Ūkinių pastatų, prieš kuriuos pastatyta priekaba, nuosavybės M. S. ir jo tėvai neturi. Į juos jai (pareiškėjai) taip pat yra reikalingas patekimas, kuris dėl M. S. užstatymo transporto priemonėmis yra ne tik labai apsunkintas, bet ir praktiškai neįmanomas.
5.2. Apeliantės teigimu, teismas skundžiamoje nutartyje padarė išvadą, kuri nėra objektyvi visų faktinių situacijos aplinkybių kontekste, kad „žemės sklypas (tame tarpe - kiemo dalis, kurioje laikomos transporto priemonės) dviejų butų savininkams priklauso lygiomis dalimis“. Darydamas tokią išvadą, teismas privalėjo vertinti visus bylos įrodymus, o ne daryti tai selektyviai jai (pareiškėjai) nepalankia linkme. Pažymi, kad M. S. ir jo tėvas J. A. S. yra užsisavinę bei užsitvėrę tvora didžiąją dalį šio bendro žemės sklypo be bendraturčio sutikimo, šioje dalyje laiko savo krovinines transporto priemones, žemės ūkio techniką, šienainių rulonus, paleidžia šunis, ir į užsitvertą bendro žemės sklypo dalį ji (pareiškėja) visiškai nepatenka ir toje dalyje savo transporto priemonių laikyti negali. M. S. transporto priemone užstatyta jos (pareiškėjos) priekaba yra prie jos tėvams nuosavybės teise priklausančių ūkinių pastatų, M. S. tėvas nuosavybės teise ūkinių pastatų toje žemės sklypo dalyje neturi. Taigi ji (pareiškėja) dėl M. S. užstatytos transporto priemonės negali naudotis savo priekaba ir nekliudomai patekti į ūkinius pastatus, kurie nuosavybės teise priklauso tik jos tėvams, o ji yra teisėta naudotoja. Ginčai dėl priekabos užstatymo su M. S. nekilo iki tol, kol jis 2022 m. rugsėjo 26 d. nepradėjo piktybiškai statyti savo transporto priemonių taip, kad ji negali naudotis savo priekaba ir 2022 m. spalio 6 d. buvo priversta skolintis iš kitų žmonių priekabą malkoms parsivežti, nes M. S. ne kartą prašytas transporto priemonių nepatraukė.
5.3. Apeliantė pažymi, kad 2022 m. lapkričio 8 d. nutarime nutraukti administracinio nusižengimo teiseną byloje (ROIK: (duomenys neskelbtini)) nurodoma inter alia, kad jos tėvui S. G. priklausanti priekaba (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nepakrauta sveria 155 kg, „todėl norint prikabinti priekabą prie transporto priemonės, šis veiksmas nereikalauja didelės fizinės jėgos ir pritraukti priekabą galima rankiniu būdu, neprisivarant transporto priemonės prie priekabos jungties“. Tačiau, apeliantės teigimu, 155 kg svoris nėra pakeliamas nei jai, nei jos senyvo amžiaus ligotam tėvui.
5.4. Apeliantės tvirtinimu, teismas nevertino įrodymų viseto, pasisakė, kad jos pateiktos nuotraukos trukdymo naudotis priekaba fakto nepatvirtina, tačiau nevertino, kad ji ne kartą prašė pareigūnų įspėti M. S., jog jis netrukdytų jai naudotis nuosavybe, kuria naudotis ji turi teisėtą pagrindą. 2022 m. spalio 6 d. - 2022 m. spalio 8 d. ji kreipėsi su skundais į policiją, pateikdama 14 fotonuotraukų, akivaizdžiai įrodančių, jog jos tėvo S. G. bendraturčio J. A. S. sūnus M. S. piktybiškai ir nuolat užstato savo transporto priemonėmis G. priekabą ir to pasėkoje žmonės negali ja naudotis. Policijos pareigūnai buvo atvykę į vietą ((duomenys neskelbtini)) ir apklausė ją bei M. S.. Teismas skundžiamoje nutartyje neatsakė nė į vieną jos esminį skundo argumentą, todėl pažeidė pareigą tinkamai ištirti bylos aplinkybes, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą šalims ir nepagrįstai konstatavo, jog ji neįrodė tų aplinkybių, dėl kurių su skundais kreipėsi į policiją.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į pareiškėjos G. G. apeliacinį skundą (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas L. D. prašo netenkinti G. G. apeliacinio skundo ir palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. sausio 30 d. nutartį. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko nuomone, apylinkės teismas pareiškėjos skundo argumentus išanalizavo, įvertino visas jos nurodytas faktines aplinkybes ir, atsižvelgiant į byloje surinktų duomenų visumą, pagrįstai G. G. skundo netenkino. Administracinio nusižengimo byloje nebuvo surinkta pakankamai duomenų, neabejotinai patvirtinančių, jog M. S. savavaldžiavo.
7. Atsiliepimu į pareiškėjos G. G. apeliacinį skundą M. S. atstovė advokatė J. G. prašo G. G. apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. sausio 30 d. nutartį palikti nepakeistą, taip pat prašo priteisti iš G. G. M. S. 665,50 Eur jo patirtų advokato pagalbos išlaidų. Atsiliepime nurodoma, kad Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. sausio 30 d. nutartis yra teisėta, pagrįsta, todėl jos naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais bei motyvais nėra pagrindo. Be to, pareiškėja (apeliantė) G. G. nebuvo pripažinta nukentėjusiąja, taigi laikytina, jog ji turi liudytojos statusą ir įstatymas apskritai jai nesuteikia teisės skųsti priimtus sprendimus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
8. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
9. Atsiliepime į pareiškėjos G. G. apeliacinį skundą M. S. atstovė advokatė J. G. be kita ko nurodo, kad G. G. neturėjo teisės skųsti nei Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo V. B. 2022 m. lapkričio 8 d. nutarimo, nei Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. sausio 30 d. nutarties.
10. Pažymėtina, kad ANK 621 straipsnyje, reglamentuojančiame teisę apskųsti nutarimą administracinio nusižengimo byloje, nustatyta, kad ANK 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimus administracinių nusižengimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, nukentėjusysis (ar jų atstovai), o šio kodekso 592 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais – ir prokuroras, šio kodekso 591 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu priimtus šio kodekso 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus apylinkės teismui gali apskųsti ir asmuo, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, jeigu jis yra nurodęs, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Taigi šioje ANK normoje yra aiškiai nustatyta, kokie subjektai turi teisę skųsti nutarimą, kuriuo buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena.
11. ANK 579 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad asmuo, pranešęs apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą ir nurodęs, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala ir kurį administracinį nusižengimą tiriantis pareigūnas atsisakė pripažinti nukentėjusiuoju toje administracinio nusižengimo byloje, turi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas teises ir pareigas. Taigi, toks asmuo turi visas nukentėjusiojo teises ir pareigas, numatytas ANK 579 straipsnio 1 ir 2 dalyse, todėl turi ir teisę skųsti priimtus procesinius sprendimus administracinio nusižengimo byloje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad jeigu asmuo yra pareiškėjas byloje, jis turi teisę skųsti teismų priimtus nutarimus (kartu ir ne teismo tvarka priimtus nutarimus) dėl pareiškimo nagrinėjimo, jo rezultatų ar atsisakymo jį nagrinėti ir tam nebūtina turėti oficialaus nukentėjusiojo statuso byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-2-303/2021). Tokia teisė išplaukia ir iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, kuri nustato, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Remiantis sisteminiu Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, ANK nuostatų aiškinimu ir teismų praktikos analize, asmuo, kurio teises ar teisėtus interesus pažeidžia žemesnės instancijos teismo nutarimas ar nutartis (taip pat ir ne teismo tvarka priimtas nutarimas), turi teisę apskųsti jam nepalankius teismų (taip pat ne teismo tvarka priėmusios institucijos/institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą) sprendimus. Priešingas ANK nuostatų aiškinimas prieštarautų tiek protingumo, tiek teisingumo principams, sudarytų prielaidas paneigti rungtyniško proceso esmę (Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-57-557/2022).
12. Iš aukščiau aptarto ANK reglamentavimo bei teismų praktikos aiškiai matyti, jog apie galimą administracinį nusižengimą pranešęs asmuo, jei dėl nusižengimo jam buvo padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, turi visas nukentėjusiojo asmens teises, kurių viena ir yra galimybė nustatyta tvarka skųsti priimtus procesinius sprendimus administracinio nusižengimo byloje (ANK 579 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Apygardos teismo vertinimu, pareiškėja G. G., kaip apie galimą administracinį nusižengimą pranešęs asmuo, turi visas nukentėjusiojo teises, todėl turėjo teisę skųsti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo V. B. 2022 m. lapkričio 8 d. nutarimą ir Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. sausio 30 d. nutartį.
13. Apeliaciniame skunde keliamas administracinio nusižengimo teisenos nepradėjimo M. S. atžvilgiu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK ANK 417 straipsnio 2 dalyje, padarymo pagrįstumo klausimas. Iš apeliacinio skundo motyvų matyti, jog pareiškėja G. G. nesutinka su apylinkės teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis dėl M. S. nekaltumo padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje. Apeliantės teigimu, dėl M. S. užstatytos transporto priemonės ji negali naudotis savo priekaba ir nekliudomai patekti į ūkinius pastatus, kurie nuosavybės teise priklauso tik jos tėvams, o ji yra teisėta naudotoja. Todėl apeliaciniu skundu prašoma panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. sausio 30 d. nutartį ir Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo V. B. 2022 m. lapkričio 8 d. nutarimą bei nubausti M. S. pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį už KET 150.10 punkto reikalavimų pažeidimą.
14. ANK 591 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis.
15. Pažymėtina, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
16. Duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su atliktu įrodymų vertinimu, pats savaime, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. ANK 569 straipsnis įpareigoja teismą ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjančią instituciją (pareigūną) išvadas dėl asmens kaltės pagrįsti tik faktiniais duomenimis, sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis, spėlionėmis ar tikėtinomis išvadomis, asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
17. Apeliacinės instancijos teismas, aptarto teisinio reguliavimo kontekste patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka tiek su Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo V. B., tiek su apylinkės teismo išvadomis dėl administracinio nusižengimo sudėties nebuvimo nagrinėjamoje situacijoje, ir konstatuoja, kad Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo V. B. 2022 m. lapkričio 8 d. nutarimu, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinio nusižengimo teisena M. S. atžvilgiu nutraukta (nepradėta) pagrįstai. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo procesinį sprendimą, kaip prašoma apeliaciniu skundu, remiantis vien tik apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes bei ANK 417 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėties požymius, teisinio pagrindo nėra. Nagrinėjamu atveju pareiškėja apeliaciniame skunde naujų argumentų ar duomenų, kurių pagrindu būtų galima priimti priešingą sprendimą, apygardos teismui nepateikė, tokių nenustatė ir apygardos teismas.
18. Bylos duomenimis nustatyta, kad žemės sklypas, kuriame statomos M. S. transporto priemonės, priklauso dviems savininkams – S. G. ir J. A. S. lygiomis dalimis. Naudojimosi sklypu tvarka tarp jų nėra nustatyta, todėl bendraturčiai ir jų šeimos nariai turi lygias teises naudotis bendru žemės sklypu. Tačiau tarp bendraturčių vyksta nuolatiniai tarpusavio konfliktai dėl bendrai naudojamo žemės sklypo nepasidalinimo, užstatyto transporto priemonėmis bendrai naudojamo kelio ir t.t. Iš byloje esančių nuotraukų aiškiai matyti, kad šiame žemės sklype esančiame bendrame kieme savo transporto priemones stato ne tik M. S. ir jo šeimos nariai, bet ir S. G.. Objektyvių duomenų, patvirtinančių tyčinį S. G. priklausančios priekabos užstatymą M. S. automobiliu, byloje nėra, pareiškėjos pateiktos nuotraukos trukdymo naudotis priekaba (jos užstatymo) fakto nepatvirtina. Šiuo metu Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmuose nagrinėjama civilinė byla dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)).
19. Apygardos teismas pažymi, kad ne visi veiksmai, kurie nedera su gera morale, protingumo ir teisingumo principais, ar kuriais yra negerbiamos bendro gyvenimo taisyklės, užtraukia administracinę atsakomybę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, būtų taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (ar administracinis nusižengimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-451/2011). Remiantis minėtais duomenimis konstatuotina, kad G. G., manydama, jog M. S., naudodamasis jų abiejų tėvams S. G. ir Jonui A. S. lygiomis dalimis nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus, gali kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.
20. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo V. B. 2022 m. lapkričio 8 d. nutarimu teisingai taikytos ANK 591 straipsnio 1 punkto nuostatos ir pagrįstai administracinio nusižengimo teisena pagal 2022 m. spalio 6 d., 2022 m. spalio 7 d, 2022 m. spalio 8 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariate gautus G. G. pareiškimus M. S. atžvilgiu nutraukta (nepradėta). Abejoti tokiu procesiniu sprendimu, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Apylinkės teismas, objektyviai ir išsamiai ištyręs ir įvertinęs bylos duomenis, išsiaiškinęs visas aplinkybes, turinčias reikšmės teisingam bylos išsprendimui, sutiko su Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo V. B. 2022 m. lapkričio 8 d. nutarime padarytomis išvadomis dėl administracinio nusižengimo sudėties požymių nebuvimo M. S. veiksmuose, todėl tenkinti pareiškėjos G. G. apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl šių priežasčių skundžiama apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista, o apeliacinis skundas atmestinas.
21. Atsiliepimu į pareiškėjos G. G. apeliacinį skundą M. S. atstovė advokatė J. G. prašo priteisti iš G. G. M. S. 665,50 Eur jo patirtų advokato pagalbos išlaidų, kurias sudaro susipažinimas su administracinio nusižengimo bylos medžiaga – 1 val. (110 Eur), atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas – 545 Eur. Kartu su atsiliepimu pateikti šias išlaidas patvirtinantys dokumentai – teisinių paslaugų sutartis, PVM sąskaita faktūra už suteiktas teisines paslaugas ir šios PVM sąskaitos faktūros apmokėjimą patvirtinantis dokumentas.
22. ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 591 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 106 straipsnio 3 dalies nuostatas, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.
23. Atsižvelgiant į tai, kad M. S. atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta (nepradėta) ANK 591 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu, tai yra padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, į aptartą teisinį reglamentavimą dėl išlaidų priteisimo, į tai, kad nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą sunkinančiais pagrindais padavė pareiškėja G. G., todėl M. S. buvo priverstas kreiptis į advokatę profesionalios pagalbos surašant atsiliepimą, taip pat į tai, kad G. G. skundas atmetamas kaip nepagrįstas, prašymas dėl patirtų išlaidų atlyginimo už suteiktas advokatės teisines paslaugas yra pagrįstas, tačiau, apygardos teismo vertinimu, prašoma priteisti 665,50 Eur dydžio suma yra pernelyg didelė.
24. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į administracinio nusižengimo bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, teisinės pagalbos teikimo pastovumą ir pobūdį, bylos rezultatą, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo bei sąžiningumo principus, daro išvadą, kad prašymas dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo turi būti tenkinamas tik iš dalies. Pažymėtina, kad advokatė J. G. atstovauja J. A. S. (M. S. tėvą) apylinkės teisme nagrinėjamoje minėtoje civilinėje byloje dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)), taigi advokatei šios bylos faktinės aplinkybės buvo iš esmės žinomos. Ši administracinio nusižengimo byla nėra didelė ar sudėtinga, byla apeliacinėje instancijoje išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Todėl, atsižvelgus į nustatytų aplinkybių visumą, prašymas dėl išlaidų advokatės pagalbai nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme tenkinamas iš dalies ir iš G. G. priteistina M. S. 400 Eur patirtų išlaidų atstovės advokatės paslaugoms apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu, 666 straipsniu,
nutaria:
palikti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. sausio 30 d. nutartį nepakeistą ir pareiškėjos G. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Priteisti iš G. G. M. S. 400 eurų (keturis šimtus eurų) patirtų išlaidų atstovės advokatės paslaugoms apmokėti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.