- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-17
- Bylos Nr.
- e2S-1425-253/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Pupeikienė
- Atsakovas
- O. Š.
- Ieškovas
- R.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės O. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos (atsakovės) prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, civilinėje byloje pagal ieškovės R. (S.) Š. ieškinį atsakovei O. Š. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu tenkintas ieškovės R. (S.) Š. ieškinys, nuspręsta iš atsakovės O. Š. ieškovei priteisti 5 000,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. balandžio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 713,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2020 m. rugsėjo 26 d.
2. 2020 m. spalio 1 d. teisme gautas pareiškėjos (atsakovės) prašymas dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, kuriuo atsakovė prašė išdėstyti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo įvykdymą 36 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant O. Š. iki kiekvieno einamojo mėnesio 25 d. sumokėti po 158,70 Eur. Nurodė, jog atsakovė dėl savo turtinės padėties negali iš karto įvykdyti teismo sprendimo ir iš karto ieškovei sumokėti visos priteistos sumos. Atsakovė yra pensinio amžiaus ir visas jos pajamas sudaro „Sodros“ išmokos. Santaupų, iš kurių galėtų iš karto įvykdyti teismo sprendimą, atsakovė neturi. Iš gaunamų pajamų atsakovė privalo sumokėti būtinus mokesčius, taip pat patenkinti būtinuosius poreikius. Nepaisant to, kad atsakovė turi nekilnojamojo turto, t. y. žemės sklypą, kurio dalies ieškovė nebepirko ir kurį šiuo metu pardavinėja, nėra garantijų, kad šį turtą pavyktų parduoti artimiausiu metu, kad iš gautų pinigų atsakovė galėtų atsiskaityti su ieškove. Teigė, jog teismo sprendimą galėtų įvykdyti priteistą ieškovei sumą mokėdama dalimis per 36 mėnesius po 158,70 Eur. Mano, jog teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas nesukeltų ieškovei neigiamų pasekmių, nes ieškovė atgautų visus pinigus, tik ne iš karto, o palaipsniui, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Nurodė, jog, atsakovei neturint galimybės sumokėti visos sumos iš karto ir todėl ieškovei galbūt kreipusis į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo, ieškovės padėtis iš esmės nepasikeistų, nes iš atsakovės gaunamų išmokų būtų išieškoma 20 proc., kas sudarytų 83,00 Eur, per mėnesį, ir teismo sprendimas būtų įvykdytas per daugiau nei 5 metus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. spalio 27 d. nutartimi netenkino pareiškėjos (atsakovės) O. Š. prašymo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymo išdėstymo.
4. Teismas nurodė, jog byloje pateikti duomenys ir nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti apie sunkią pareiškėjos finansinę padėtį ir (ar) kitas labai nepalankias aplinkybes, kliudančias įvykdyti teismo sprendimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis). Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, padarė išvadą, jog, tenkinus atsakovės prašymą išdėstyti teismo sprendimą 36 mėn. terminui, būtų sukurtos prielaidos pažeisti proceso šalių interesų pusiausvyros principą ir suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkei.
5. Teismo vertinimu, išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, būtų pažeisti ieškovės teisėti lūkesčiai atgauti pinigines lėšas per kiek įmanoma trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau (CPK 7 straipsnio 1 dalis), o tai neatitiktų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintų principų.
6. Teismas, esant nustatytoms aplinkybėms, vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais ir atsižvelgęs į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas iš esmės pažeistų šalių lygybės principą, nenustatęs teismo procesinio sprendimo vykdymo išdėstymo pagrindų, pareiškėjos prašymo išdėstyti teismo procesinio sprendimo vykdymą netenkino (CPK 284 straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėja (atsakovė) O. Š. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti atsakovės prašymą ir išdėstyti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymą 36 (trisdešimt šešių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant atsakovę O. Š. iki kiekvieno einamojo mėnesio 25 d. sumokėti po 158,70 Eur. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Apeliantė pažymi, kad neketina nevykdyti teismo sprendimo ir yra pasirengusi sumokėti ieškovei priteistas sumas, tačiau iš karto to padaryti negali dėl objektyvių priežasčių. Su prašymu dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo atsakovė pateikė teismui įrodymus apie savo finansinę padėtį. Atsakovės pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė teismo sprendimo iš karto negali įvykdyti dėl objektyvių priežasčių, o ne todėl, kad siektų išvengti teismo sprendimo įvykdymo. Pažymi ir tai, kad atsakovė teismo sprendimo apeliacine tvarka neskundė, tai patvirtina jos ketinimą įvykdyti teismo sprendimą, priteistas sumas sumokant dalimis.
7.2. Teismas ieškovės turtinės padėties nenustatinėjo ir nevertino, todėl nesuprantama, kuo remdamasis teismas nusprendė, kad, patenkinus atsakovės prašymą, būtų sukurtos prielaidos pažeisti proceso šalių interesų pusiausvyros principą. Atsakovės nuomone, teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas nesukeltų ieškovei neigiamų pasekmių, nes ieškovės atgautų visus pinigus, tik ne iš karto, o palaipsniui. Išdėsčius sprendimo įvykdymą, nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, t. y. atsakovė turėtų galimybę iš jai likusių lėšų užsitikrinti būtiniausių savo pačios poreikių patenkinimą, o ieškovės reikalavimai būtų patenkinti per 36 mėnesių laikotarpį. Atsakovei neturint galimybės sumokėti visos sumos iš karto, ieškovė galbūt kreipsis į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo, ieškovės padėtis iš esmės nepasikeistų, nes iš atsakovės gaunamų išmokų būtų išieškoma po 20 proc., kas sudarytų po 83,00 Eur, per mėnesį ir teismo sprendimas būtų įvykdytas per daugiau kaip penkerius metus.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Tai, kad atsakovė yra pensinio amžiaus žmogus, neįrodo, jog ji neturi santaupų ar neturi kitokių galimybių gauti papildomų pajamų, nes byloje pateikti VĮ Nekilnojamojo turto registro išrašai, įrodantys, kad atsakovės vardu yra registruotas ne vienas nekilnojamojo turto objektas, t. y. (duomenys neskelbtini). Tai įrodo, kad atsakovė turi papildomų pajamų. Atsakovė nepateikė iš „Sodros“ ir kitų institucijų pažymos apie gaunamas pajamas, todėl byloje nėra įrodymų, kad 415,02 Eur yra jos vienintelės pajamos. Be to, pateiktas vienas bankinės sąskaitos išrašas neįrodo, kad atsakovė neturi santaupų, o byloje nėra tai patvirtinančių duomenų.
8.2. Atsakovė prieštarauja pati sau, nurodydama, kad turi vienintelį gyvenamąjį būstą, kurį pardavusi liktų be gyvenamosios vietos, o sodo sklype esantis namelis nėra pritaikytas gyventi jame nuolat, atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad gyvena sodo name.
8.3. Atsakovė atsisakė parduoti ieškovei 20 ha žemės sklypą, o tai atsakovei būtų leidę ne tik padengti skolą, bet ir gauti nemažą sumą pinigų.
8.4. Ieškovė atsidūrė sunkesnėje padėtyje nei atsakovė, nes atsakovė materialiai nenukentėjo. Šiuo atveju būtų teisinga, sąžininga ir proporcinga tenkinti atsakovės prašymą tik tokiu atveju, jei iš atsakovės būtų priteisiamos ir 12 proc. metinės palūkanos nuo 5 000,00 Eur sumos, pradedant skaičiuoti nuo 2018 m. kovo 28 d. (kai atsakovė privalėjo parduoti mišką arba grąžinti avansą).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
11. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos (atsakovės) prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
12. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės R. (S.) Š. ieškinį atsakovei O. Š. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės 5 000,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. balandžio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 713,00 bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2020 m. rugsėjo 26 d. 2020 m. spalio 1 d. atsakovė kreipėsi į teismą su prašymu dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo įvykdymo išdėstymo, kuriuo prašė teismo sprendimo vykdymą išdėstyti 36 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant O. Š. iki kiekvieno einamojo mėnesio 25 d. sumokėti po 158,70 Eur. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino atsakovės prašymo išdėstyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu iš jos ieškovės naudai priteistos skolos sumos mokėjimą, konstatuodamas, jog byloje pateikti duomenys nesudaro pagrindo spręsti apie sunkią atsakovės turtinę padėtį, pareiškėjos nurodytos aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą.
13. Apeliantė nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, nurodydama, kad teismas formaliais pagrindais atsisakė tenkinti atsakovės prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, dėl to priėmė nepagristą ir todėl naikintiną nutartį. Apeliantė atskirajame skunde teigia, jog jos pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė teismo sprendimu priteistos skolos sumos iš karto sumokėti negali dėl objektyvių priežasčių, o ne todėl, kad siektų išvengti teismo sprendimo įvykdymo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais ieškovės argumentais.
14. CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, pagal kurį įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Kartu įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę teismui dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, teismo sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis).
15. Pažymėtina, jog CPK 7 straipsnio 1 dalyje taip pat įtvirtintas proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principas, kuris reiškia, kad teismas turi siekti trumpiausio ir ekonomiškiausio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo, todėl, sprendžiant dėl įprastinės teismo sprendimo vykdymo tvarkos modifikavimo (atidėjimo ar išdėstymo), visuomet turi būti atsižvelgiama ir į šį principą, kad per nepagrįstai ilgą sprendimo neįvykdymo laikotarpį nebūtų paneigtas teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje.
16. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo aktualūs yra ir CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
17. Tai, kad, spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, taip pat teismas turi siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis bendraisiais teisės principais – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo, ne kartą yra akcentavęs ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-623/236/2020; 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-291-516/2020).
18. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas ar išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Nustatęs, kad atsakovo dabartinė finansinė padėtis leidžia įvykdyti visą sprendimą iš karto, arba paaiškėjus, kad dabartinė atsakovo padėtis yra bloga ir ateityje ji nepagerės, teismas netenkina atsakovo prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, nepaisant to, kokia yra ieškovo turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011 ir kt.).
19. Nagrinėjamu atveju apeliantė prašymą išdėstyti jai įsiteisėjusį teismo sprendimo vykdymą grindžia sunkia savo finansine padėtimi, nurodydama, kad ji yra pensinio amžiaus, neturi jokių galimybių gauti papildomų pajamų, išskyrus jai mokamą senatvės pensiją. Teigia, jog santaupų neturi, jos pajamas per mėnesį sudaro 415,02 Eur suma (iš šios sumos atsakovė privalo sumokėti būtinus mokesčius, kurie per mėnesį vidutiniškai siekia apie 109,00 Eur, ir skirti minimalią sumą savo asmeniniams poreikiams patenkinti). Tačiau pagal šioje civilinėje byloje pateiktus 2020 m. spalio 13 d. VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų duomenis matyti, jog apeliantė turi nekilnojamojo turto, t. y. žemės sklypą, žemės sklypą ir sodo pastatą su priklausiniais, butą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog byloje nėra duomenų apie nekilnojamajam turtui taikomus suvaržymus ir (ar) disponavimo juo apribojimus, draudimus ir kt. suvaržymus, todėl teismas neturi pagrindo spręsti, jog atsakovė negali įvykdyti teismo procesinio sprendimo ir (ar) teismo sprendimo vykdymas pasunkintų atsakovės padėtį.
20. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog nors Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 26 d. sprendimas įsiteisėjo 2020 m. rugsėjo 26 d., tačiau byloje nėra duomenų ir apeliantė tokių nepateikė, kad ji priteistą skolą ieškovei būtų bent nedidele dalimi padengusi.
21. Įvertinęs nustatytas aplinkybes bei išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje pateikti duomenys nesudaro teismui pagrindo spręsti dėl būtinybės nagrinėjamu atveju išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, prašomas teismo sprendimo vykdymo išdėstymas šiuo atveju pažeistų ieškovės teisėtus lūkesčius realiai ir operatyviai atgauti įsiskolinimą. Apeliantės nurodytos aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo suteikti jai prioritetą prieš įsiteisėjusiu teismo sprendimu patenkintą ieškovės turtinį interesą.
22. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl 2020 m. gruodžio 15 d. apeliantės pateiktų rašytinių paaiškinimų
23. Apeliantė 2020 m. gruodžio 15 d. Klaipėdos apygardos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, taip pat prašė priimti papildomus rašytinius įrodymus, t. y. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo kopijas, Gyventojų registro išrašo kopijas; antstolės V. D. pažymos apie priteisto laikino išlaikymo vaikui mokėjimą ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pranešimo dėl išmokos skyrimo kopijas; Tarpininkavimo sutarties su nekilnojamojo turto agentūra kopiją, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus rašto „Dėl valstybinės rinkliavos sumokėjimo“ kopiją.
24. Iš pateiktų rašytinių paaiškinimų turinio matyti, kad apeliantė pateikė paaiškinimus dėl ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytų aplinkybių. CPK 338 straipsnis numato, jog atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 323 straipsnio nuostatas, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Pažymėtina, kad pagal CPK 335 straipsnio nuostatas šalys turi teisę pateikti atskirąjį skundą ir atsiliepimą į jį. Tokie procesiniai dokumentai, kaip atsiliepimas į kitos šalies pateiktą atsiliepimą į atskirąjį skundą (nesvarbu, kad jis pavadintas rašytiniais paaiškinimais, tačiau savo turiniu šiuo procesiniu dokumentu iš esmės yra pasisakoma dėl atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytų argumentų ir prašymų), CPK nėra numatyti. Be to, apeliantės pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose ir papildomuose įrodymuose nenurodyta iš esmės naujų, teismui iki tol nežinotų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir situaciją vertinti kitaip. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas apeliantės pateiktų rašytinių paaiškinimų ir papildomų įrodymų nepriima ir plačiau dėl jų nepasisako. Kadangi šie paaiškinimai pateikti per elektroninę teismų sistemą, jie nėra grąžinami apeliantei.
Dėl procesinės bylos baigties
25. Atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes bei išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimo vykdymo išdėstymą. Naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.