- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-11-16
- Bylos Nr.
- 2-448-672/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-12-3-00318-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Jokubauskienė
- Pareiškėjas
- S. M.
- Suinteresuotas asmuo
- D. A., Vilniaus miesto 21-o notaro biuro
- Kategorijos
- 34.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Virginija Jokubauskienė, sekretoriaujant G. Š., I. V., dalyvaujant pareiškėjai S. M., jos atstovui advokatui M. N., viešame posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos S. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys D. A. ir Vilniaus miesto 21-o notaro biuro notarė V. Š.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jai sutuoktinio J. M. mirties dieną – 2011-03-07, buvo reikalingas išlaikymas. Pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos sutuoktinis J. M.. J. M. mirė būdamas santuokoje su pareiškėja bei mirties momentu jis turėjo 2 pilnametes dukras D. A. ir J. K.. J. M. 2009 m. birželio 23 d. sudarė testamentą, kuriuo visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, paliko dukrai D. A., o tuo atveju jei ši palikimo nepriimtų, minėtą turtą lygiomis daliomis paliko vaikaičiams A. A. ir T. A. Tiek J. M. testamento 3 p., tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK)5.20 str. 1 d. numato, kad sutuoktinis, kuriam palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą, jeigu testamentu neskirta daugiau. Mano, kad egzistuoja visos būtinos įstatyme numatytos sąlygos: J. M. buvo sudaręs testamentą, kuris jo mirties dieną buvo galiojantis, J. M. mirė būdamas santuokoje su pareiškėja, kuriai palikimo atsiradimo dieną buvo reikalingas išlaikymas. Pareiškėja jau keletą metų serga daugybe ligų, ji nuolat turi vartoti vaistus. J. M. mirties momentu pareiškėjos gaunama senatvės pensija sudarė 662,96 Lt, iš kurios kiekvieną mėnesį apie 320,00 Lt išleidžia vaistams. Be to, pareiškėja dar turi išlaikyti butą, kuriame gyvena ir kurio išlaikymas šaltuoju metų sezonu atsieina apie 300 Lt per mėnesį. Pareiškėjai reikalingas ir maistas, kuriam kiekvieną mėnesį lieka apie 43,00 Lt. Akivaizdu, kad iš senatvės pensijos gaunamos pajamos nebuvo ir nėra pakankamos. Pareiškėjai buvo reikalingas išlaikymas jos sutuoktinio mirties dieną, kurį nustatant turi būti atsižvelgiama į tai, kad J. M. mirties dieną pareiškėjos sveikatos būklė buvo prasta, ji neturėjo jokio turto, išskyrus ½ buto (duomenys neskelbtini), 989/4000 žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėja nesinaudoja ir iš jo jokių pajamų negauna. Pareiškėja neturėjo santaupų, kitokių pajamų ar turtinių teisių. CK 3.72 str. 2 d. numato, kad yra preziumuojama, jog sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką arba jeigu yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės. Šiuo atveju, pareiškėja yra nedarbinga ne tik dėl savo sunkios sveikatos būklės, tačiau ir dėl amžiaus, todėl atitinka CK 5.20 str. 1 d. nustatytus subjektiškumo kriterijus. Vadovaujantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis bei atsižvelgiant į tai, kad J. M. mirties dieną pareiškėjos padėtis buvo nepakankama būtinoms gyvenimo reikmėms tenkinti ir ji neturėjo objektyvios galimybės gauti kitokių pajamų, nepretenduodama į palikimo dalį, Pareiškėjos išlaikymo fakto nustatymo reikalingumas J. M. mirties dieną atitinka proporcingumo, geros moralės, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2 str. bei 1.5 str.) ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.20 str. 1 d. paskirtį - materialinės padėties požiūriu užtikrinti teisių ir teisėtų interesų apsaugą tų silpniausių šeimos narių, kurie tokioje padėtyje atsidūrė dėl objektyvių, nuo jų valios nepriklausančių priežasčių. Atsižvelgiant į išvardinta, pareiškėja prašo jos pareiškimą tenkinti.
Ankstesnio posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas palaikė pareiškime nurodytą reikalavimą bei jame nurodytus argumentus. Papildomai nurodė, kad J. M. turėjo dvi dukras, S. M. tris dukras ir sūnų, bendrų vaikų nebuvo. Santuokos metu buvo įgytas turtas, t.y. žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir butas (duomenys neskelbtini). Mirus sutuoktiniui, pareiškėja nepasiliko gyventi (duomenys neskelbtini), nes jos niekas neprižiūrėjo. Kaip teigia pati pareiškėja, jai vaikai nupirko butą (duomenys neskelbtini), kur ji ir gyvena. Jie galėtų pasinaudoti CK 5.20 str. 1 dalies suteikta teise priimti dalį palikimo, tačiau jiems reikalinga nustatyti juridinę reikšmę turintį S. M. išlaikymo reikalingumo faktą.
Teismo posėdyje pareiškėja bei jos atstovas nedalyvauja, gautas prašymas bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, palaiko pareiškime nurodytus reikalavimus.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo D. A. su pareiškimu nesutinka. Atsiliepime ji siūlo vadovautis CK 5.20 str. 1 dalimi, kuriame ir nurodyta, kad palikėjo sutuoktinis, kuriam palikėjo mirties dieną yra reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą, jei testamentu neskirta daugiau. Jos nuomone, byla turi būti nutraukta. Prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (56-59 b.l.).
Vilniaus miesto 21-o notaro biuro notarė V. Š. prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Su teismo priimamu sprendimu iš anksto sutinka (44 b.l.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas netenkintinas.
Byloje esančiais dokumentais nustatyta, kad J. M. mirė (duomenys neskelbtini) (7 b. l.); pareiškėja ir J. M. santuoką buvo sudarę (duomenys neskelbtini), ką patvirtina santuokos liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini) (8 b.l.); išraše iš Gyventojų registro tarnybos apie asmenį nurodyta, kad J. M. iki mirties deklaravo gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini), turėjo dukras D. A. ir J. K. (9 b.l.); iš 2009-06-23 surašyto Vilniaus 6-o notarų biure testamento matyti, kad J. M. jam nuosavybės teise priklausantį visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą paliko dukrai D. A., o tuo atveju jei ši palikimo nepriimtų, minėtą turtą lygiomis daliomis paliko vaikaičiams A. A. ir T. A. (10 b.l.); (duomenys neskelbtini) pažymoje nurodytos ligos, kokiomis pareiškėja serga (11 b.l.); iš VSD fondo valdybos pažymos matyti, kad S. M. nuo 2010-10-01 buvo mokama 662,96 Lt senatvės pensija, nuo 2011-03-06 skaičiuojama našlių pensija, viso gauna 765,76 Lt pensijos (12-14 b.l.); Nekilnojamo turto registro banko duomenimis, S. M. nuosavybės teise priklauso ½ buto (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 6290 Lt, 989/4000 žemės sklypo (duomenys neskelbtini), sklypo vidutinė rinkos vertė 334000 Lt (20-23 b.l.).
CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo sutuoktinis, kuriam palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą, jeigu testamentu neskirta daugiau. Taigi įstatyme įtvirtinta teisė į privalomąją palikimo dalį tam tikra dalimi apriboja testamento laisvės principo veikimą, kuriuo vadovaudamasis palikėjas gali savo nuožiūra priimti sprendimą dėl palikimą sudarančio turto, t. y. kurie dėl tam tikrų priežasčių neturi pajamų arba turi jų nepakankamai būtinoms gyvenimo reikmėms tenkinti.
Lietuvos Aukščiausias teismas 2008-12-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2008 analizuojant CK 5.20 straipsnio normos turinį konstatuota, „..kad klausimas dėl išlaikymo reikalingumo spręstinas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą...“.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, pasisakant dėl išlaikymo reikalingumo kriterijų, nurodyta, kad įrodinėjimo dalykas tokiose bylose neapribojamas pavieniais faktais, susijusiais su asmens, pretenduojančio į privalomąją palikimo dalį, amžiumi, sveikatos būkle, darbingumu ar pajamomis. Teisė į privalomąją palikimo dalį įstatyme siejama ne su viena ar keliomis iš išvardytų aplinkybių, bet būtina leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti objektyviai sumažėjusias asmens galimybes įsidarbinti, kitais būdais gauti pajamų ir kitas faktines aplinkybes, iš kurių visumos galima padaryti išvadą, kad palikėjo mirties dieną asmuo neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduodamas į palikimo dalį (2008-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2008).
Akcentuojama, kad teisę į privalomąją palikimo dalį turi tik tokie palikėjų sutuoktiniai, kurie palikėjo mirties dieną atitinka asmens, reikalingo išlaikymo, teisinį statusą. Palikėjo sutuoktinio nedarbingumo dėl pensinio amžiaus faktas nepreziumuoja išlaikymo reikalingumo CPK 182 straipsnio 4 punkto prasme. Procesiškai tai reiškia, kad nedarbingas dėl pensinio amžiaus palikėjo sutuoktinis pagal įstatymą turi teisę į privalomąją palikimo dalį, jeigu išlaikymo reikalingumas palikėjo mirties dieną įrodytas bendra tvarka (CPK 176-178 straipsniai). Dėl to įrodinėjimo, siekiant įrodyti išlaikymo reikalingumą, našta tokiu atveju tenka įpėdiniui, pretenduojančiam į privalomąją palikimo dalį (CPK 178 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal M. D. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-33/2008, Teismų praktika 29, p. 134-139; 2008 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal I. Ž. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-596/2008, Teismų praktika 31, p. 102-107; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. T. v. S. T., bylos Nr. 3K-3-183/2009, Teismų praktika 31, p. 108-115; 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal O. V. ir V. V. skundą, bylos Nr. 3K-3-131/2010; kt.). Taigi nurodytoje paskutiniųjų metų kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad palikėjo įpėdinio (nagrinėjamoje byloje sutuoktinio) nedarbingumo dėl pensinio amžiaus faktas nepreziumuoja išlaikymo reikalingumo ir atitinkamai nesudaro pagrindo vien dėl to fakto jį traktuoti CK 5.20 straipsnio 1 dalyje įvardintu subjektu, turinčiu teisę į privalomąją palikimo dalį. Beje, tokia pati nuostata ir apeliacinės instancijos teismo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. V. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-173/2009.
Teismas ištyrė pareiškėjos nurodytas aplinkybes ir konstatuoja, kad pareiškėja neįrodė, kad palikėjo mirties dieną ji buvo išlaikoma sutuoktinio. Kaip matyti iš pateiktų byloje duomenų, pareiškėja tuo metu gavo palyginti nemažą - 662,96 Lt senatvės pensiją, kuri artima vidutinei pensijai. Nors pateikė duomenis, kad už butą (duomenys neskelbtini), patarnavimus įsiskolinimų nėra, tačiau pareiškėja neįrodė, kad už buto komunalinius patarnavimus mokėdavo ji viena, nes butas buvo ir yra ne jos vienos nuosavybė. Kaip nurodė pareiškime, pareiškėja vaistams išleidžianti apie 300 litų, tačiau teismui tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Pareiškėjai nei palikėjo mirties atveju, nei dabartiniu metu nėra nustatytas neįgalumas, nors iš gydytojo pažymu matyti, kad jai nustatyta visa eilė ligų. Akivaizdu, kad palikėjo mirties dienai, pareiškėja buvo sulaukusi pensinio amžiaus, tačiau ji turėjo nekilnojamo turto, kuriuo galėjo ir dabartiniu metu gali disponuoti, kad jis atneštų pajamų (pvz. nuoma). Nepateikta duomenų, kad pareiškėja sutuoktinio mirties dieną neturėjo jokių santaupų.
Šiuo atveju, nurodytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad neįrodytas pagrindas konstatuoti asmens išlaikymo reikalingumo faktą, kad J. M. mirties dieną S. M. buvo reikalingas išlaikymas, todėl pareiškėjos reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo netenkintinas (CK 5.20 str.).
Teismas iš S. M. priteisia 64,50 Lt turėtų pašto išlaidų į valstybės biudžetą. (CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Pareiškėjos S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo netenkinti.
Priteisti iš S. M., asmens kodas 42404300450, į valstybės biudžetą 64,50 Lt (šešiasdešimt keturis litus 50 ct) pašto išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų per Akmenės rajono apylinkės teismą gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui.