- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-04-08
- Bylos Nr.
- 2-55-547/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00698-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvana Girdenienė
- Ieškovas
- T. B.
- Atsakovas
- J. Č.
- Advokatai
- Eduardas Zaleskis
Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Jolantai Smilgin, dalyvaujant ieškovo T. B. atstovui advokatui Eduardui Zaleskiui, atsakovei J. Č. (B.), Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Daivai Urbelionienei, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. B. ieškinį atsakovei J. Č. (B.), išvadą teikiančiai institucijai Varėnos rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo ir išlaikymo dydžio pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas pateiktu ieškiniu prašo: 1) pakeisti 2008-10-27 Varėnos rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-743-547/2008 priteistą išlaikymą dukrai U. K. B., gim. (duomenys neskelbtini), nepilnametei dukrai priteisiant po 300 Lt kas mėnesį iki jos pilnametystės; 2) nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką; 3) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodo, kad 2008 m. spalio 27 d. teismas nutartimi patvirtino taikos sutartį, kuria iš jo, ieškovo, nepilnametės dukters U. K. B., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui buvo priteistas 600 Lt išlaikymas mokamas kas mėnesį periodinėmis išmokomis (civilinė byla Nr. 2-743-547/2008). 2011 m. balandžio 12 d. Varėnos rajono apylinkės teismas sprendimu nutraukė jo, T. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ir J. B. (Č.), a. k. (duomenys neskelbtini), santuoką, įregistruotą 2001-04-20 Varėnos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 20. Po santuokos nutraukimo nepilnametės dukters U. K. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina J. Č. (B.), bei buvo padalintas šalių santuokoje įgytas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas. 2011-04-12 sprendimu nebuvo išspręstas klausimas dėl ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.
Nurodo, kad nuo 2008-10-27 teismo nutarties priėmimo momento objektyviai pasikeitė visa eilė aplinkybių, kas sudaro pagrindą iš dalies keisti 2008-10-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-743-547/2008 ieškovui priteistą nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, (CK 3.201 str. 1 d.), todėl jis kreipiasi į teismą su ieškiniu dalyje dėl teismo 2008-10-27 nutartimi nustatyto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio sumažinimo. 2011 m. balandžio 12 d. sprendimu, nutraukiant santuoką nebuvo išspręstas klausimas dėl ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku, o atsakovė esamu metu nepagrįstai riboja jo, ieškovo galimybes bendrauti su nepilnamečiu vaiku, nustatinėja nepilnametį vaiką prieš jį, todėl jam siekiant nepilnamečio vaiko atžvilgiu bent minimaliai įgyvendinti savo kaip tėvo teises, bei turėti galimybę bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime, būtina nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką (CK 3.170 str.).
1. Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos.
Ieškovas prašo teismo nustatyti sekančią jo, ieškovo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku, U. K. B., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:
1.1. Jo nepilnametė dukra U. K. B. turėtų praleisti su juo, tėvu (ieškovu) T. B. kas antrą savaitę su nakvynėmis pas jį nuo penktadienio 17 val. paimant dukrą iš mokymo/ugdymo įstaigos ir grąžinant ją į jos gyvenamąją vietą iki sekmadienio 20.00 val., o jei po sekmadienio eina ne darbo (poilsio) diena, tai jis, turėtų teisę būti su dukra ir šią nedarbo (poilsio) dieną, vaiką grąžinant į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki tos dienos 20.00 val.;
1.2. Nustatyti, kad nepilnametė dukra su tėvu T. B. praleidžia ne mažiau kaip pusę savo mokyklinių rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų. Atsakovę įpareigojant ne vėliau kaip prieš 1 mėn. iki šalių dukters mokyklinių rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų informuoti jį, apie tokių atostogų pradžios laiką ir trukmę ir suderinant su juo vaiko atostogų praleidimo grafiką;
l.3. Nustatyti, kad šv. Kūčias ir šv. Kalėdas neporiniais metais šalių nepilnametė dukra praleistų su tėvu T. B., o poriniais metais su motina J. Č.;
1.4. Nustatyti, kad Naujųjų metų šventę (gruodžio 31 - sausio 1 d.) ir šv. Velykas poriniais metais šalių nepilnametė dukra praleistų su tėvu T. B., o neporiniais metais su motina J. Č.;
Nurodo, kad jo prašoma nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka nepažeis nepilnamečio vaiko interesų bei užtikrins bent jau minimalią ieškovo galimybę bendrauti su nepilnamečiu vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str.).
2. Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodo, kad 2008-10-27 teismo nutartimi iš jo buvo priteistas nepilnamečio vaiko, U. K. B., išlaikymui 600 Lt (šešių šimtų litų) išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki nepilnamečio vaiko pilnametystės. Nuo 2008-10-27 teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, kuria buvo išspręstas jo ir atsakovės nepilnamečio vaiko, U. K. B., išlaikymo klausimas, iki ieškinio pateikimo teismui dienos pasikeitė visa eilė aplinkybių, kurios turi esminės įtakos jo turtinei padėčiai ir galimybėms teikti 2008-10-27 nutartyje nurodytą išlaikymą, ir tai yra pagrindas keisti, mažinti 2008-10-27 nutartimi jam, ieškovui priteistą mokėti išlaikymo dydį nepilnamečiui vaikui, kadangi jis yra nepajėgus skirti nustatyto išlaikymo dydžio išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Jo turtinė padėtis lyginant su turtine padėtimi buvusia 2008-10-27 teismo nutarties priėmimo dienai yra iš esmės pasikeitusi. 2011-04-12 sprendimu, šalių nepilnamečio vaiko U. K. B. ir atsakovės naudai, buvo nustatytas uzufruktas į ieškovui priklausantį gyvenamąjį būstą adresu (duomenys neskelbtini), todėl jis, ieškovas turi nuomotis gyvenamąjį būstą ir dėl to jo išlaidos yra objektyviai padidėjusios, o atsakovė dėl uzufrukto nustatymo objektyviai neturi išlaidų susijusių su būsto nuoma, todėl jos turtinė padėtis šioje dalyje yra pagerėjusi ieškovo sąskaita. Taip pat atsakovė nevykdo buto, kuriam 2011-04-12 sprendimu nustatytas uzufruktas išlaikymo pareigos ir nemoka jokių komunalinių šio būsto išlaikymo išlaidų, o kadangi jis, ieškovas yra minėto turto savininkas, komunalines paslaugas teikiančios įmonės traukia už skolas jį atsakomybėn. 2011-04-12 sprendimu iš jo atsakovei yra priteista 135 054.63 Lt kompensacija, ir teismas pagal minėtą sprendimą yra išdavęs vykdomąjį raštą, kurio pagrindu iš ieškovo yra išieškoma minėto dydžio suma, o kadangi jis neturi tokio masto turto, šiai dienai yra areštuotos jo gautinos su darbo santykiais susijusios išmokos. 2011-04-12 sprendimu nustatyta, kad šalys yra solidariai atsakingos prieš savo kreditorių AB ,,Swedbank" pagal paskolas Nr. 07-027868-VA, Nr. 07-063100, Nr. 07-115118-FA, tačiau atsakovė piktybiškai nevykdo savo dalies įsipareigojimų bendram kreditoriui pagal teismo 2011-04-12 sprendimą, taip visą įsipareigojimų naštą nepagrįstai perkeldama jam. Šalims neįvykdžius kreditoriaus AB ,,Swedbank" reikalavimų, prievolės užtikrinimu esantis turtas - butas adresu (duomenys neskelbtini) būtų parduotas iš varžytinių, ir tai neigiamai atsilieptų jų vaiko gyvenimo sąlygoms, nes tuomet reikėtų ieškotis kito būsto, kur galėtų vaikas gyventi bei už naudojimąsi tokiu būstu tektų mokėti nuomos mokestį. Šiuo atveju būstu atsakovė naudojasi nemokamai - t. y. už naudojimąsi būstu nuomos mokesčio jam nemoka ir jo nuomone, tokiu būdu jis, ieškovas jau prisideda prie išlaikymo prievolės vykdymo ir realiai jam tenka nepagrįstai didelė nepilnamečio vaiko išlaikymo dalis, t. y. jis pagal teismo sprendimą moka išlaikymą pinigais ir dar gyvenamąja patalpa. Nurodo, kad jo turtinė padėtis šiuo metu yra bloga, jis neturi turto kurį galėtų parduoti ir iš kurio galėtų bent iš dalies dengti turimus įsipareigojimus, įsipareigojimai tenkantys jam yra dideli, o jo gaunamos pajamos iš kurių galėtų vykdyti savo įsipareigojimus yra nepakankamos, ankstesnio dydžio paramos iš savo tėvų, kurios pagalba ieškovas bent iš dalies galėjo kompensuoti pagrindines išlaidas, ieškovas sulaukia vis mažiau, kadangi jo tėvų turtinė padėtis taip pat nėra labai gera ir jie jau nebepajėgia prisidėti ir padėti jam, ieškovui kompensuoti turimų įsipareigojimų, todėl atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, prašo sumažinti jam tenkančią nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį iki 300 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.
Ieškovo atstovas posėdžio metu nurodė, kad atsakovė visom priemonėm mėgina ieškovui uždrausti bendrauti su vaiku, ji nėra suinteresuota dėl to bendravimo, jos elgesys suponuoja prielaidas, kad ji draudžia bendrauti mergaitei su tėvu, dėl ko ieškovas priverstas savo teises ginti teisme. Ieškinyje pateikta tvarka – pagrįsta, teisėta. Patvirtina, kad savo reikalavimus palaiko, o dėl išlaikymo dydžio sumažinimo – atsakovė pripažįsta, kad už nieką ji pati nemoka, ji naudojasi didesniu gėriu, nei priteistas išlaikymas, gaunasi taip, kad išlaikymo našta atitenka vienam ieškovui, be to, atsakovė nevykdo paskolos įsipareigojimų. Patvirtina, kad palaiko ir reikalavimą dėl išlaikymo sumažinimo. Visos faktinės aplinkybės rodo tai, kad bendravimas yra apribotas ir ieškovas negali matytis su savo vaiku, negavęs motinos sutikimo. Atsakovė reguliuoja kada gali, kada negali pasimatyti ir taip daro spaudimą ieškovui. Savo poziciją palaiko, prašo šį reikalavimą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį (b. l. 62-66), kuriuo su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovė savo poziciją išdėsto sekančiai:
1. Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos.
Nurodo, kad prieš priimdamas sprendimą, teismas privalo įsitikinti ieškovo reikalavimų pagrįstumu, pateikiamų įrodymų teisėtumu ir teisingumu. Nors ieškovas teigia, jog ji, atsakovė J. B. nepagrįstai riboja ieškovo galimybes bendrauti su nepilnamečiu vaiku, dukterimi U. K. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir nustatinėja nepilnametį vaiką prieš ieškovą, tačiau nepateikia jokių faktų, bei jos kaltę pagrindžiančių įrodymų ir nenurodo, kad nuo pat 2009 m. vasario 16 d., palikęs šeimą ir apie tokį savo apsisprendimą niekaip neinformavęs nei atsakovės, nei tuo metu septynmetės dukters U. K. B., pats nutraukė bet kokį bendravimą su savo vaiku ir per visą laiką nesiekė tinkamai bendrauti su savo nepilnamečiu vaiku. Pažymi, kad civilinėje byloje Nr. 2-21-547/2011 dėl santuokos nutraukimo, turto įgyto santuokoje padalinimo bei nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nagrinėtoje Varėnos rajono apylinkės teisme, Varėnos rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje išvadoje yra nurodyta, kad atsakovė J. B. nedarė ir nedaro kliūčių ar trukdžių bendrauti tėvui su dukra. Kadangi teismo metu buvo nustatyta, kad tarp šalių nėra ginčo dėl ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku, tolimesnis klausimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nebuvo sprendžiamas.
Atsakovė nurodo, kad tokiomis vaiko auklėjimo sąlygomis, kai mergaitė nuo mažens, o ypač paskutiniuosius trejus metus, iš esmės auginama vien atsakovės, t. y. jos, motinos J. B., mergaitės emocinis ryšys su motina yra daug stipresnis ir glaudesnis, tačiau nei anksčiau, nei dabar, suvokdama, kad tėvams gyvenant skyrium nepilnamečio vaiko bendravimas su tėvu yra svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai, nedaro jokių kliūčių ieškovui bendrauti su savo nepilnamete dukra ar kaip kitaip dalyvauti jos auklėjime. Atsakovės nuomone, nuteikti ar kaip kitaip trukdyti bendrauti su tėvu, protingą, savo tvirtą nuomonę turinčią, dabar jau vienuolikmetę mergaitę yra neįmanoma. Niekada anksčiau ieškovas T. B., jai atsakovei, J. B. nei žodžiu, nei raštu neprašė ir nesiūlė nustatyti kokią nors bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, po to, kai paliko šeimą, nė karto nebuvo atėjęs aplankyti mergaitės jos gyvenamojoje vietoje, o šiemet netgi SMS žinute nepasveikino dukters jos vienuoliktojo gimtadienio proga. Dar gyvendamas santuokoje ieškovas T. B. nerodė itin šiltų jausmų savo vaikui, o jam palikus šeimą, trumpalaikiai ir reti ieškovo ir nepilnametės dukters susitikimai vykdavo tik atsakovės J. B. iniciatyva. Pažadėjęs mergaitei kokią išvyką, neretai ieškovas savo pažado netesėdavo, o paskutinis ieškovo ir nepilnametės dukters susitikimas įvyko 2011 m. birželio mėn., atsakovei paprašius nuvežti mergaitę į kino teatrą mokslo metų baigimo proga. Peršasi išvada, jog ieškovas mano, jog jo, kaip tėvo pareiga apsiriboja tik išlaikymo vaikui teikimu, tačiau ir tas išlaikymas yra nereguliarus, nuolat vėluojantis, ir pervedamas tik kiekvieną mėnesį ieškovei prašant ir primenant ir todėl darytina prielaida, kad tai pats ieškovas niekada nesiekė tinkamai bendrauti su savo nepilnamečiu vaiku. Atsakovė pamini aplinkybę, kad 2012 m. lapkričio 10 d., jau susipažinus su 2012-11-02 Varėnos rajono apylinkės teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nusprendus aplankyti ieškovą jo gyvenamojoje vietoje dėl galimybės apsvarstyti mergaitei priimtinesnę bendravimo tvarką su tėvu, į ieškovo nuomojamą butą (duomenys neskelbtini) buvo neįleistos, o ieškovas T. B. minėto namo laiptinėje grubiai pastūmė nuo buto durų savo nepilnametę dukterį U. K. B., bei ją, atsakovę J. B.. Dėl šios priežasties mergaitė teigia, bijanti likti viena su tėvu, atsisako su juo bendrauti, kategoriškai atsisako matytis ar kaip kitaip bendrauti su tėvu, ieškovu T. B..
Atsakovė mano, kad neįvertinus ieškovo gyvenimo sąlygų, kur visiškai nėra sudarytos sąlygos, tinkančios būti nepilnametei, niekada artimai su tėvu nebendravusiai mergaitei, neišklausius vaiko nuomonės, neatsižvelgus į mergaitei įprastą ir nusistovėjusią tvarką, kur ji jaučiasi saugi ir laiminga, bei patenkinus ieškovo T. B. reikalavimą bendrauti su nepilnamečiu vaiku pagal jo pateikiamą tvarką, bus daroma žala nepilnamečio vaiko interesams. Norint užtikrinti mergaitės teisę (bet jokiu būdu ne pareigą), bei tėvo pareigą ir teisę bendrauti tarpusavyje, ieškovui reikėtų ieškoti būdų bendrauti su savo nepilnamečiu vaiku be išankstinio nusistatymo, dėti visas pastangas, kad vaikas jį išklausytų ir pats pradėtų norėti su juo bendrauti, t.y. sudaryti geranoriškas, lanksčias bendravimo sąlygas.
2. Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui sumos sumažinimo
Atsakovė atsiliepime nurodo, kad pateiktame ieškinyje ieškovas T. B. teigia, kad pasikeitė (pablogėjo) jo turtinė padėtis ir prašo teismo 2008-10-27 nutartimi priteistą 600 Lt/mėn. dydžio nepilnamečiam vaikui skirtą išlaikymą sumažinti iki 300 Lt/mėn. Kaip pablogėjusios turtinės padėties įrodymą ieškovas pateikia tam tikras pažymas, tačiau ieškovė nurodo, kad turi pagrindo manyti, kad siekdamas suklaidinti teismą, ieškovas nemini, kad turi pelningai veikiančią individualią imonę (į. k. (duomenys neskelbtini), zooprekių parduotuvė ,,V. g.", parduotuvė “G.”, kelionių agentūros atstovybė ,,D. k."), esančias (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), veterinarijos vaistinę, esančią (duomenys neskelbtini) bei žūklės ir medžioklės reikmenų parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), iš kurių gauna ženkliai didesnes pajamas nei ji, atsakovė J. B., bei nepateikia jokių pažymų apie įmonės vardu registruotą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Individualios įmonės turtą sudaro individualiai įmonei nuosavybės teise priklausantis turtas, kurį gali sudaryti individualios įmonės savininkui asmenine nuosavybe priklausantis turtas, taip pat turtas įgytas individualios įmonės vardu (individualių įmonių įstatymo 8 str.). Pažymėtina tai, kad Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, todėl atsiradus nuostolių, už individualios įmonės prievoles turės atsakyti įmonės savininkas savo asmeniniu turtu, o prireikus, skolų išieškojimas iš įmonės savininko, kaip fizinio asmens, gali būti nukreiptas į individualiai įmonei priklausantį turtą.
Taip pat nurodo, jog ieškovas T. B. teigia, kad jo turtinės padėties pablogėjimui turi įtakos tai, kad nustačius uzufruktą į ieškovui priklausantį gyvenamąjį būstą adresu (duomenys neskelbtini), jis yra priverstas nuomotis gyvenamąjį būstą, tačiau nepažymi, kad uzufruktas buvo nustatytas tik 2011-04-12 teismo sprendimu, o šeimą ieškovas visiškai paliko dar 2009 m. vasario 16 d., nusprendęs išeiti gyventi į nuomojamą būstą. Todėl, dėl atsiradusių išlaidų nuomojamam būstui kaltinti atsakovę yra mažų mažiausiai, neteisinga. Atsakovė nesutinka su ieškovo teigimu, kad ji nevykdo buto, kuriam nustatytas uzufruktas išlaikymo pareigos, bei nemoka jokių komunalinių mokesčių. Atsakovė nurodo, kad toks teiginys eilinis ieškovo T. B. mėginimas suklaidinti teismą, nes atsakovė reguliariai atsiskaito už elektros energijos suvartojimą, apmoka sąskaitas už šalto vandens, dujų tiekimą (prideda išrašus, b. l. 85-87), o ieškovo prisidėjimas prie buto išlaikymo galėtų būti traktuojamas kaip dalinė kompensacija už ieškovo neatsiskaitymą su ja, atsakove pagal 2011-04-12 teismo sprendimą, kuriuo nustatyta, kad ieškovas T. B. turi išmokėti atsakovei J. B. 135 054,63 Lt kompensaciją. Minėto teismo sprendimo ieškovas visiškai nevykdo ir visais įmanomais būdais siekia pripažinti Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimą neteisėtu (šį sprendimą apeliacine tvarka ieškovas apskundė Vilniaus apygardos teismui bei kasacine tvarka Aukščiausiam Lietuvos teismui). Atsakovė pastebi, kad minėtą 135054,63 Lt kompensaciją ieškovas T. B. regreso tvarka yra susimažinęs 32561,05 Lt sumai (dėl šalių atsakomybės prieš kreditorių AB “Swedbank" pagal paskolas Nr. 07-027868-VA, Nr. 07-063100, Nr. 07-115118-FA), nes Varėnos rajono apylinkės teismas 2012-10-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-617-308/2012 patenkino ieškovo 2012-05-29 ieškinį su prašymu priteisti iš atsakovės 32561,05 Lt skolos ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei minėtos sumos apimtimi sumažinti išieškojimą iš T. B. pagal vykdomąją bylą Nr.0151/12/00393, vykdomą 2011-04-12 Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimo pagrindu.
Atsakovė nurodo, jog su teiginiu, kad visa kreditorinių įsipareigojimų našta tenka tik ieškovui, nesutinka. Tuo labiau, kad civilinėje byloje Nr. 2-21-547/2011, nagrinėtoje Varėnos rajono apylinkės teisme buvo akcentuota ir įrodyta, kad dalį gautų kreditų ieškovas panaudojo ne tik šeimos poreikiams tenkinti, bet ir savo individualios įmonės veiklai plėsti.
Nepilnamečio vaiko tėvams gyvenant skyrium ir vaikui likus gyventi tik su vienu iš tėvų, praktiškai didžioji dalis atsakomybės už vaiko auginimą, tinkamų gyvenimo sąlygų užtikrinimą (maitinimąsi, higieną, švarą, lavinimąsi bei laisvalaikį, tvarkingą aplinką ir pan.) tenka tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnametis vaikas, t.y. didžiausia nepilnametės mergaitės, U. K. B. auklėjimo našta tenka jai, atsakovei J. B., o ieškovo T. B. savanoriškai pasirinkta (kaip rodo auksčiau išdėstyti faktai) tėvo pareiga apsiriboja tik išlaikymo vaikui teikimu. leškovas nepatiria jokių papildomų išlaidų ar nepatogumų dėl vaiko auklėjimo, ligų, užklasinės veiklos ir pan., o ieškovo teiginiai, kad jis nebeišgali mokėti nustatyto išlaikymo vaikui kelia įtarimų bei neatitinka tikrovės, o motyvai mažinti jam tenkančią nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtą sumą yra nepagrįstai perdėti.
Atsiliepimas
Atsakovė posėdžio metu patvirtino, kad ji nesutinka su ieškiniu, nes tėvui bendrauti su vaiku ji netrukdė, nori akcentuoti, kad vasario mėn. su ieškovu teko bendrauti kitoje byloje, kurioje buvo kalbama apie tai, jog jeigu ji, J. B., joje atsisako visų savo reikalavimų, ieškovas ją atleidžia nuo paskolos dengimo, moka tokį patį išlaikymą, sakė nereikalausiantis prievarta bendrauti su mergaite, leis gyventi bute. Atsakovė nurodė, kad ji pasiūlė sumą, bet ieškovas nesutiko, tad jai susidaro nuomonė, jog vykdomas šantažas. Dėl nurodyto ji mano, kad ieškovas tokį patį išlaikymą pajėgtų mokėti ir toliau. Patvirtina, kad niekada nedraudė, nenustatinėjo, netrukdė bendravimo su nepilnamete dukra. Mergaitė nėra maža. Iniciatyvos, kad ieškovas pats bendrautų su mergaite – nėra. Ieškovas įsivaizduoja, kad vaikas – kaip daiktas, mergaitė nebemoka su juo draugauti. Ieškovo pajamos normalios ir pilnai gali mokėti išlaikymą tokį, koks jis yra. Papildomų pinigų ieškovas jai neteikė, net išlaikymo reguliariai nemoka. Išlaikymo įsiskolinimas šiuo metu yra maždaug už 2–3 mėnesius. Mergaitė turi bendrauti su abiem tėvais, nedaro tam trukdžių, bet turi būti sudarytas lankstus perėjimo periodas bendravimui. Jei ieškovas prieš tai nedėjo jokių pastangų bendrauti, tai dabar tėtis turi įrodyti mergaitei, kad jis tikrai nori bendrauti su savo vaiku, tas turi užtrukti ne mėnesį. Sutinka, kad bendravimas turi būti, tam tikrai netrukdo. Atsakovė posėdžio metu patvirtino, kad už buto šildymą moka ieškovas. Ji taip pat nurodė, kad teismui pateiktame paskaičiavime nurodytos vaiko išlaikymo sumos ne visos yra realios išlaidos, kai kurios pozicijos yra nurodyta kaip siekiamybė.
Ieškovo ir atsakovės nepilnametė dukra U. B. teismo posėdžio metu buvo apklausta ir paaiškino, kad gyvena su mama bute (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad gyvena gerai. Tėtis kartu su jomis negyvena, jis jas nieko nesakęs paliko, susidėjęs daiktus išėjo. Su mama gyvena gal 6-7 m. Kai liko su mama gyventi su tėčiu nebendravo, jis kiek metų nekalbėjo, tik vėliau staiga parašė žinutę. Su tėčiu bendrauti nenorėtų, nes jis ja visai nesirūpina. Jai atrodo, kad jis tik sako, kad nori su ja bendrauti, tačiau jis su ja negražiai kalba, vadina pikčiurna. Mama labai norėjo, kad jie su tėčiu bendrautų, bet ji nenorėjo visai. Susitikti su tėčiu nenori, jaučia, kad jis nebepasikeis. Tuo atveju, jeigu būtų nustatyta bendravimo tvarka su tėčiu ir reikėtų savaitgalį būti pas tėtį ji nenorėtų, bet jei privalo tai daryti – eis.
Šalies argumentai
VTAS atstovė D. U. teismo posėdžio metu pateikė išvadą ir nurodė, kad su ieškiniu iš dalies sutinka, dalyje dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Situacija labai skausminga vaikui, mergaitė turi nuoskaudų, akivaizdi jausmų sumaištis. Mano, kad būtų reikalingas pereinamasis periodas tiek vaikui, tiek abiems tėvams, reikėtų pabendrauti su psichologu. Vaiko išsakyta nuomonė, kad nenori bendrauti su tėčiu, bet jeigu privalės eiti – ji eisianti ir išsyk pradeda verkti, rodo, kad reikalingas pokalbis su psichologu. Koks pereinamasis periodas būtų reikalingas – pasakyti negali: 1-2-3 mėnesių. Šio laikotarpio trukmė priklausytų nuo lankymosi dažnumo, primena, kad Varėnoje yra tik 2 psichologai. Vaikas turi bendrauti su tėčiu, vėliau, galbūt, santykiai pagerėtų, tėčiui reikia įrodyti, kad tėtis tikrai nori bendrauti su vaiku, o ne sausai kreipiantis į teismą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo
Remiantis CK 3.192 str. tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o teikiamas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kiekvieno iš tėvų vaikams teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo poreikių ir tėvų turtinės padėties principus. Vadovaujantis šiais principais nustatytas išlaikymas nepilnamečiui vaikui turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis.
Vaikų išlaikymo santykiai reglamentuojami Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, kitų įstatymų, taip pat tarptautinių sutarčių ir Europos Sąjungos teisės aktų. Lietuvos Respublikos Konstitucija saugo pagrindines vaiko, kaip žmogaus, teises, normalų fizinį, protinį, dvasinį, dorovinį, socialinį vystymąsi, teisę į mokslą, sveikatą. LR CK vaiko išlaikymo dydžio nustatymas grindžiamas poreikių ir galimybių balanso sistema, taikant ją išskiriami du pagrindiniai kriterijai - vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis. Teismai spręsdami dėl išlaikymo vaikui priteisimo turi vadovautis vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principu, kuris reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Jei vieno iš tėvų pajamos ir turtinė padėtis yra geresnė, jam tenkanti nepilnamečio vaiko išlaikymo dalis taip pat turėtų būti didesnė, t. y., vienas iš tėvų, gaunantis didesnes pajamas, gali ženkliau prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo, įgimtų ir įgytų gebėjimų ugdymo ir tobulinimo. Pažymėtina, jog teismo pareigą prioritetiškai atsižvelgti į vaikų interesus sprendžiant bet kokį klausimą, susijusį su vaikų teisėmis, įtvirtina ir Jungtinių Tautų 1989 m. Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas.
LR CK numatyta, kad teismas, nagrinėdamas taip vadinamas šeimos bylas ir priimdamas sprendimus, pirmiausia privalo siekti apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, ginti labiausiai socialiai pažeidžiamų šeimos narių interesus, stengtis užkirsti kelią šalių piktnaudžiavimui procesu.
Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje, yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis vaikų dvasiniu ir moraliniu ugdymu (CK 3.155 str., 3.165 str. 1d.). LR CK 3.192 str. yra numatyta besąlyginė tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, nurodoma, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų materialinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymas aiškiai išdėsto pareigą abiem tėvams teikti materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis arba vaiko poreikiai (CK 3.201 str.).
Ieškovas pateikė A. B. komercinės įmonės pažymą, jog T. B. priskaičiuota ir išmokėta 2011-2012 metais darbo užmokesčio vidutiniškai 87,60 Lt per mėnesį (b. l. 9). Taip pat pažymą apie T. B. valstybinį socialinį draudimą (b. l. 10).
VĮ ,,Regitra“ suteikia informaciją, jog T. B. vardu registruotų transporto priemonių nėra (b. l.).
VĮ Registrų centro Alytaus filialas pateikia duomenų banko išrašus, jog T. B. vardu yra registruotas žemės sklypas (žemės ūkio (sodų)), esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 12). Taip pat T. B. vardu yra registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame uzufrukto teise gyvena atsakovė su nepilnamete dukra (b. l.13-14).
T. B. metinėje pajamų deklaracijoje apmokestinamos pajamos nurodoma, kad 2011 metais jis gavo 29 038,86 Lt pajamų (b. l. 17).
Atsakovė į bylą pati neteikė jokių rašytinių įrodymų apie savo turtinę padėtį. Ji šiuo metu dirba ir gauna darbines pajamas. Nurodė, kad antstolei atskaičiuos priteistas sumas, jai lieka 1400 Lt.
Bankų: SEB, Ūkio, Swedbank, DNB pateikiamoje informacijoje apie ieškovo ir atsakovės bankų sąskaitas ir jose esančias pinigines lėšas yra duomenys, kad šiuose bankuose ieškovas ir atsakovė piniginių lėšų neturi (b. l. 108, 110, 111-113, 114).
UAB ,,Varėnos šiluma“ pateikė pažymą, jog 2012.07.17 ir 2012.03.19 sumokėjo 1260,53 Lt ir 1501,29 Lt – mokėtojas nenurodytas, T. B. mokėjo 2011.11.14 1246,16 Lt ir 2011.03.29 – 1180,80Lt, o J. B. mokėjo : 2012.03.19 – 29 Lt, 2012.02.10 – 44 Lt 2012.01.02 – 45 Lt ir 2011.11.03 – 45 Lt (b. l.109). Atsakovė posėdžio metu patvirtino ,kad už šilumą moka ieškovas.
Atsakovė, pateikdama atsiliepimą į ieškinį, pateikė savo sąskaitos Swedbanke išrašą, iš kurios matyti, jog ji 2012-11-19 mokėjo už dujas 28 Lt, už šaltą vandenį – 40 Lt ir už elektrą 69 Lt (b. l. 87), 2012-10-03 mokėjo už dujas 42 Lt, elektrą – 53,36 Lt (b.l.85). Šiose sąskaitose mokėjimų už šilumą nėra.
Į bylą atsakovė pateikė paskaičiavimą apie vaiko poreikius, kur išlaidos per mėnesį išeitų apie 1333 Lt. Tačiau teismo posėdžio metu, paanalizavus atsakovės pateiktus skaičiavimus , buvo nustatyta, jog kai kurios pozicijos neatitinka realių vaiko poreikių šiai dienai ir skaičiavime nurodyta siekiamybė, bet ne realybėje patiriamos ir būtinos išlaidos. Pvz.: nurodomos išlaidos dailės užsiėmimams, nors vaikas dailės mokyklos nelanko ir neaišku, ar ją lankys; pramogoms ir laisvalaikiui per mėnesį nurodoma 200 Lt; 113 Lt per mėnesį telekomunikacijoms.
Mergaitė šiuo metu mokosi 5 klasėje, t.y. ji mokosi progimnazijoje ir jos poreikiai su kiekvienais metais didėja.
Šiuo metu ieškovo ir atsakovės turtinė situacija esmingai nepasikeitusi nuo tos, kai buvo priimtas sprendimas priteisti mergaitei išlaikymą.
Teismas laiko, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Ieškovas nepateikė teismui jokių dokumentų, patvirtinančių apie jo įmonės finansinę padėtį, jo atstovas nurodė, kad balansai ir kiti dokumentai įmonėje bus paruošti tik š. m. gegužės mėnesį.
2011-04-12 Varėnos rajono apylinkės teismo sprendime buvo nustatyta, kad šalys nuo 2009-02-16 jau negyveno kartu, tad jau tuo metu ieškovas turėjo išlaidas kito būsto nuomai. Tuo metu ieškovė su nepilnamete dukra buvo likusi gyventi T. B. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, tik teismui nebuvo suteikta informacija apie mokesčių mokėjimą. Tiek ieškovas , tiek atsakovė abu dirbo ir dirba, kreditai jau tuo metu buvo paimti , todėl darytina išvada , kad šios aplinkybės iš esmės liko nepasikeitę.
Atsakovas nepateikė teismui dokumentų apie jo įmonių gaunamas pajamas, pelną (jei toks gaunamas) nurodydamas, kad metinė pajamų (pelno) ataskaita dar neparengta ir bus parengta tik gegužės mėnesį. Tad teismas laiko, kad ieškovas nepateikė neginčijamų įrodymų, jog jo turtinė padėtis iš esmės pasikeitė po 2008 metais priimto sprendimo. Teismas laiko, kad šiuo atveju reikėtų įvertinti ir tas aplinkybes, jog nuo 2008 metų ieškovo dukra paaugo, ji kaip jau nurodyta šiuo metu lanko 5 klasę, tad iš esmės mergaitės poreikiai per šį laiką tik padidėjo. Jeigu buvo galima manyti, kad 2008 metais, kai šalys susitarė dėl tokio išlaikymo, toks išlaikymas vaikui buvo didesnis nei vidutinis priteisiamas vaikui, tai šiandien dieną jis yra pakankamai realus, užtikrinantis vaikui būtinas vystimosi sąlygas. Teismas laiko, kad konkrečiu atveju reikėtų vertinti aplinkybę, jog atsakovė, gyvendama uzufrukto teise ieškovo bute nemoka visų butui teikiamų paslaugų mokesčių. Teismui atsakovė pateikė tik duomenis apie du mėnesius, t. y. iš esmės tik už tą laiką, kad teismui jau buvo pateiktas ieškovo ieškinys dėl išlaikymo sumažinimo ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo. Ieškovas nurodė, ir teismui UAB ,,Varėnos šiluma“ pateikė pažymą, kaip yra mokama už buto , esančio (duomenys neskelbtini) šildymą. Visas didesnes sumas sumoka ieškovas. Akivaizdu, kad ir tas sumas, kuriose nurodoma , jog nenurodytas mokėtojas, sumokėjo ieškovas, nes jeigu atsakovė būtų turėjusi tokius įrodymus, ji būtų juos pateikusi teismui. Konkrečiu atveju tokių įrodymų ji nepateikė.
Teismų praktikoje laikoma, kad išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.) neturėtų būti mažesnis už minimalią mėnesinę algą (MMA). Vyriausybė nuo 2013-01-01 nustatė MMA 1000 Lt, tad šalys savo nepilnametei dukrai turėtų skirti po 500 Lt, jeigu laikyti , kad jų turtinė padėtis yra panaši. Atsakovė vidutiniškai gauna apie 1750 Lt atlyginimą, kitokių pajamų neturi. Atsakovas deklaravo, kad jo gaunamos pajamos yra apie 29 000 Lt. Jie turi įsiskolinimų, atsakovas turi papildomų išlaidų nuomodamasis gyvenamąjį būstą, o taip pat mokėdamas komunalinius mokesčius bei mokėdamas dalį (ženklią, nes moka už būsto šildymą ir karštą vandenį) mokesčių už jam nuosavybės teise priklausantį būstą, kuriuo uzufrukto teise naudojasi atsakovė. Ši ieškovo sumokėta suma turi būti įskaičiuojama į vaiko išlaikymą, todėl priteistas išlaikymas mažintinas 100 Lt. Tad teismas laiko, kad šalių pajamos yra apylygės ir jie vienodai turėtų prisidėti prie dukters išlaikymo. Atsižvelgiant į sudėtingą finansinę padėtį, buvusią gilią ekonominę krizę dėl ko labai ryškiai sumažėjo žmonių perkamoji galia, o tuo pačiu krito ir prekybos apyvartos, į nustatytus faktus, jog ieškovas moka ženklią dalį komunalinių mokesčių už uzufruktu naudojamą butą, tad išlaikymas vaikui sumažintinas iki 1000 Lt, šią naštą padalinant vaiko tėvams lygiomis dalimis.
Žemesnės instancijos teismas
Ieškovas nurodė, kad jo turtinę padėtį sunkina ir priimtas teismo sprendimas, kuriuo iš jo yra priteista buvusiai sutuoktinei 135054,63 Lt kompensacija. (Šioje dalyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Varėnos rajono apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegijos sprendimus panaikino ir perdavė iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui; teismo sprendimas dar nėra priimtas). Teismas laiko, kad šioje dalyje dar nėra galutinio įsiteisėjusio teismo sprendimo, todėl negalima tvirtinti, kad tokio dydžio kompensaciją ieškovas ir privalės išmokėti atsakovei. Įsiteisėjus teismo sprendimui, ieškovas turės galimybę įvertinti savo turtinę padėtį, galimybę išmokėti kompensaciją ir atsižvelgiant į turtinę padėtį, spręsti , ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo.
Ieškovas prašė teismo įpareigoti atsakovę teikti ieškovo teikiamo išlaikymo išlaidų ataskaitą – čekius ir pan. Atsižvelgiant į teikiamo išlaikymo sumą (500 Lt per mėnesį) ir šalių paaiškinimus, teismo nuomone, nėra pagrindo manyti, kad atsakovė naudoja ieškovo teikiamą išlaikymą savo interesams. Ieškovo prašymas įpareigoti atsakovę teikti ataskaitas nepagrįstai apsunkintų atsakovę, sukeltų kasdienių nepatogumų atskiriant prekes vaikui ir jos asmeninius pirkinius, dalijant bendrai naudojamus produktus ir priemones ir t.t. Laikantis LAT praktikos, ieškovo teikiamo išlaikymo dydis laikytinas tenkinančiu pagrindinius vaiko poreikius, todėl daryti išvadas, kad ieškovė iš vaikui teikiamo išlaikymo tenkina dar ir savo poreikius nėra pagrindo.
Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo
Ieškovas prašė nustatyti maksimalią jo bendravimo su vaiku tvarką. Atsakovė nurodė, kad ji iš esmės niekada ir neprieštaravo ieškovo bendravimui su dukra, priešingai , skatindavo ir ieškovą, ir vaiką bendrauti, tačiau pritrūkdavo ieškovo iniciatyvos. Atsakovė nurodė, kad ieškovas per šį laiką jau visiškai yra nutolęs nuo dukters, nesidomi nei jos lavinimui, nei sveikata, nei mokslo rezultatais, iš esmės su vaiku nebendrauja. Yra buvę atvejų, kai ieškovas pažadėdavo vaikui, kažkokią išvyką, o vėliau, nieko neįspėjęs, pažado netesėdavo ir vaiko apie tai neinformuodavo, tai ypač skaudino vaiką.
Tačiau atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, jog ieškovas negalėtų bendrauti su savo nepilnamete dukra, ar bendraudamas galėtų jai padaryti žalą.
Apklausta mergaitė labai išgyveno aiškindama apie savo šeimos santykius. Ji nurodė, kad tėtis jos nemyli, nes paliko namus, teigė, kad dabar jau nebenori net bendrauti su tėčiu, nes jis jos nepažįsta mieste, nesidomi ja. Visgi paklausus, jeigu reikėtų teismo sprendimu bendrauti su tėčiu, ji nurodė, kad jeigu reiks, tai eis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas mano, kad tokia vaiko pozicija rodo, kad dar nėra visiškai nutrūkę emociniai ryšiai tarp mergaitės ir jos tėvo. Mergaitė širdyje nori bendrauti su juo, tad kuo greičiau tie santykiai būtų atkurti, tuo geriau būtų vaikui, nes ji jaučia didelę nuoskaudą. Tačiau esant tokiai kategoriškai vaiko pozicijai, žinant, kad iš esmės bendravimas tarp vaiko ir tėvo nevyko jau ilgą laiką, įvertinus vaiko amžių, manytina, kad atkurti santykius ir pasitikėjimą vienas kitu galima būti susitikimuose dalyvaujant pašaliniam asmeniui, geriausiai psichologui, nesant galimybių - vaiko teisių apsaugos darbuotojui, socialiniam darbuotojui.
Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas (LR CK 3.3 str. 1d.), reiškiantis, kad tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Nustatant vaiko interesų turinį, atsižvelgiama į objektyvius kriterijus, kad teismas ex officio kiekvienoje byloje turi nustatyti konkretaus vaiko interesus. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.
Lietuvos Respublikos CK 3.170 straipsnio l, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Lietuvos Respublikos CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Pažymėtina, kad tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes jį auklėti, tačiau tai nesumažina kito tėvo teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos (Lietuvos Respublikos CK 3.170 str.).
Į bylą nepateikti įrodymai, kad vaiko motina sudarytų kliūtis vaiko tėvui vykdyti jo, kaip tėvo pareigas. Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad ieškovas pats nesidomi vaiku, nesiekia su dukra bendrauti. Netikėti šiais paaiškinimais nėra pagrindo, nes byloje nėra duomenų, kurie šiuos paaiškinimus paneigtų.
Todėl teismas atsižvelgdamas į tai, kad šalys dėl vaiko bendravimo tvarkos nesusitarė, bendravimas tarp vaiko ir tėvo nevyko ilgą laiką, išeina už ieškinio ribų, viršija pareikštus reikalavimus (CPK 376 str.) nustatydamas vaiko su tėvu bendravimo tvarką. Kadangi vaiko ir tėvo bendravimas ilgą laiką nevyko, tad pirmiausia nustatytinas pereinamojo laiko bendravimo su nepilnamečiu vaiku U. K. B., gim. (duomenys neskelbtini), nustatant dvylikos savaičių prisitaikymo periodą:
1. pirmas keturias savaites nuo šio sprendimo įsiteisėjimo ieškovas turi teisę kiekvieną trečiadienį ir sekmadienį šalių iš anksto suderintu laiku paskambinti nepilnamečiam vaikui;
2. kitas keturias savaites ieškovas turi teisę kiekvieną penktadienį (jei šalys nesuderina kitos dienos) susitikti su vaiku jo gyvenamojoje vietoje ar kitoje neutralioje aplinkoje dalyvaujant atsakovei ar jos tėvams ir savivaldybės vaikų teisių apsaugos institucijų specialistui, psichologui ar socialiniam darbuotojui. Susitikimo trukmė iki 1.30 val.;
3. kitas keturias savaites ieškovas turi teisę kiekvieną antradienį ir penktadienį (jei šalys nesuderina kitų dienų) susitikti su vaiku jo gyvenamojoje vietoje ar kitoje neutralioje aplinkoje, jeigu išlieka būtinybė, kas antrą susitikimą, dalyvaujant atsakovei ar jos tėvams ir savivaldybės vaikų teisių apsaugos institucijų specialistui, psichologui ar socialiniam darbuotojui.
Tokia tvarka nustatytina kaip laikinoji apsaugos priemonė iki įsiteisės teismo sprendimas byloje. Jeigu per 12 savaičių teismo sprendimas nebūtų įsiteisėjęs, toliau bendravimas būtų tęsiamas pagal 3 punktą, o jeigu vyktų normaliai, tai institucijų atstovų dalyvavimas nebebūtų reikalingas.
Teismas nori atkreipti šalių dėmesį į tai, kad vaiko ar tėvų norai ne visada sutampa su vaiko interesais. Įstatymas tėvus įpareigoja savo valdžią naudoti išimtinai vaiko interesams, todėl tiek bendraudami tarpusavyje, tiek bendraudami su vaiku abu tėvai turėtų kurti vaikui palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis. Tai reiškia, kad tėvai bendraudami tarpusavyje, turėtų rodyti mandagaus bendravimo pavyzdį, pasitikėti vienas kitu, kai vaikas leidžia laiką su vienu iš tėvų, kiekvienas skatinti vaiką bendrauti su kitu tėvu.
Atsižvelgiant į įstatymų reikalavimus, šalių išsakytas nuomones bei į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, nustatytina tokia bendravimo su vaiku tvarka:
Mokslo metų laikotarpiu: Ieškovas T. B. su vaiku U. K. B. praleidžia kas antrą savaitgalį su nakvynėmis pas tėvą T. B.. Ieškovas vaiką iš jo gyvenamosios vietos pasiima penktadienį nuo 17 val. ir grąžina į gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20:00 val., o jeigu po sekmadienio eina ne darbo diena, tai tėvas T. B. turi teisę būti su dukra ir šią nedarbo dieną, vaiką grąžinant į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki tos dienos 20 val. Atostogų laikotarpiu: pusę visų atostogų vaikas praleidžia kartu su ieškovu, kitą pusę su atsakove. Ieškovas turi suderinti su atsakove ir ją galutinai informuoti apie atostogų su vaiku trukmę 30 dienų iki atostogų pradžios.
i. kiekviena šalis privalo užtikrinti vaiko dalyvavimą neformaliuose mokyklos, pomokyklinės veiklos užsiėmimuose, jei tokie vyksta atostogų metu, taip pat tinkamą pasirengimą ir dalyvavimą pasirodymuose ir kituose renginiuose, į kuriuos vaikas yra kviečiamas. Išimtis taikoma tiems atvejams, kai šalis suplanavo kelionę su vaiku, kurios neįmanoma atšaukti, iki kol sužinojo informaciją apie vaiko dalyvavimą minėtuose užsiėmimuose ir renginiuose;
ii. kasmetinių atostogų trukmė ir laikotarpis nustatomi Švietimo ir mokslo ministro įsakymu;
prasidėjus atostogoms ieškovas paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos atostogų su ieškovu pradžios pirmą dieną nuo 10.00 val. ir grąžina į jo gyvenamąją vietą paskutinę atostogų su ieškovu dieną iki 20:00 val. Ieškovas grąžina vaiką iki 20:00 val. ne paskutinę, o priešpaskutinę atostogų su ieškovu dieną, kai po atostogų su ieškovu paskutinės dienos vaikui kitą dieną reikėtų eiti į mokyklą ar kitus užsiėmimus. Švenčių dienomis: vasario 16 d., kai ši diena nesutampa su savaitgaliu ar vaiko atostogomis, ieškovas su vaiku praleidžia pusdienį paimant vaiką iš jo buvimo vietos nuo 15:00 val. ir grąžinant tos dienos vakare iki 20:00 val.; kovo 11 d., kai ši diena nesutampa su savaitgaliu ar vaiko atostogomis, ieškovas su vaiku praleidžia pusdienį paimant vaiką iš jo buvimo vietos nuo 15:00 val. ir grąžinant tos dienos vakare iki 20:00 val.; kiekvieną birželio pirmąjį sekmadienį, kai ši diena nesutampa su ieškovo su vaiku atostogomis ar savaitgaliu, ieškovas turi teisę su vaiku praleisti tą dieną, paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos nuo 10:00 val. ir grąžinant tos dienos vakare iki 20:00 val.; kiekvieną gegužės pirmąjį sekmadienį, kai ši diena sutampa su ieškovo su vaiku atostogomis ar savaitgaliu, atsakovė turi teisę su vaiku praleisti tą dieną, paimant vaiką iš jo buvimo vietos nuo 10:00 val. ir grąžinant tos dienos vakare iki 20:00 val.; Neporiniais metais: šv. Kūčias ir šv. Kalėdas dukra praleidžia su tėvu T. B.; Naujųjų metų šventę (gruodžio 31 d. – sausio 1d.) ir šv. Velykas su motina J. Č.. Poriniais metais: šv. Kūčias ir šv. Kalėdas dukra praleidžia su motina J. Č.; Naujųjų metų šventę (gruodžio 31 d. – sausio 1d.) ir šv. Velykas su tėvu T. B.. Šalių eiliškumas praleidžiant su vaiku atostogas kasmet keičiasi; Kiekviena šalis turi užtikrinti, kad su vaiku praleidus savaitgalį, vaikas kitą dieną būtų pasirengęs eiti į mokyklą, būtų paruošęs namų darbus ir kitas užduotis, jeigu šalis grąžina vaiką tada, kai kitą dieną vaikui reikia eiti į mokyklą ar kitus užsiėmimus; Susiklosčius aplinkybėms, kad kuri nors šalis negali paimti ar atiduoti vaiko nustatytu laiku, apie tai privaloma pranešti dieną prieš, išskyrus tuos atvejus, kai vaikas pasiimamas ir grąžinamas tą pačią dieną; Atsižvelgiant į vaiko interesus kiekviena šalis turi teisę atostogas su vaiku praleisti savo nuožiūra. Jeigu kuri nors šalis atostogas su vaiku nori praleisti užsienyje, ta šalis turi pasirūpinti vaiko kelionės dokumentais, su kelione susijusių išlaidų padengimu. Nepilnametis vaikas keliauti vienas gali įstatymų nustatyta tvarka (Vyriausybės 2002 m. vasario 28 d. nutarimas Nr. 302 „Dėl vaiko laikino išvykimo į užsienio valstybes tvarkos patvirtinimo (Dėl vaiko laikino išvykimo į užsienio valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei, tvarkos aprašo patvirtinimo)“ // Valstybės Žinios, 2002, Nr. 23-858). Vaiką, keliaujantį vieną, palydėti iki oro uosti ir pasitikti bei parsivežti namo turi vienas iš tėvų ar artimųjų giminaičių, kaip juos apibrėžia LR CK. Vaikas keliauti vienas ar su įgaliotu asmeniu gali tik kai jis sutinka keliauti vienas ar su įgaliotu asmeniu ir dėl to geba suformuoti savo pažiūras ir kai tai vaikui nesukels neigiamų pasekmių. Už vaiko saugumą kelionės metu atsako tas tėvas, kurio iniciatyva vaikas keliauja.
Kadangi ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies, nustatyta bendravimo tvarka ir sumažintas išlaikymas mažesne dalimi , nei ieškovas prašė, tai jo sumokėtas žyminis mokestis, atitinkamai perskaičiavus priteistinas jam iš atsakovės (CPK 93 str.). Iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei už pašto išlaidas (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti 2008-10-27 Varėnos rajono apylinkės teismo nutartimi priteistą vaikui išlaikymą.
Priteisti iš T. B., a. k. (duomenys neskelbtini), dukters U. K. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 500 Lt (penkis šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013-04-08 iki vaiko pilnametystės, indeksuojant įmokas LR Vyriausybės nustatyta tvarka.
Priteistą išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise paskirti nepilnamečio vaiko motiną J. Č. (B.), a. k. (duomenys neskelbtini).
Ieškovas T. B. su vaiku U. K. B. praleidžia kas antrą savaitgalį su nakvynėmis pas tėvą T. B.. Ieškovas vaiką iš jo gyvenamosios vietos pasiima penktadienį nuo 17 val. ir grąžina į gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20:00 val., o jeigu po sekmadienio eina ne darbo diena, tai tėvas T. B. turi teisę būti su dukra ir šią nedarbo dieną, vaiką grąžinant į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki tos dienos 20 val.
a.pusę visų atostogų vaikas praleidžia kartu su ieškovu, kitą pusę su atsakove. Ieškovas turi suderinti su atsakove ir ją galutinai informuoti apie atostogų su vaiku trukmę 30 dienų iki atostogų pradžios.
- kiekviena šalis privalo užtikrinti vaiko dalyvavimą neformaliuose mokyklos, pomokyklinės veiklos užsiėmimuose, jei tokie vyksta atostogų metu, taip pat tinkamą pasirengimą ir dalyvavimą pasirodymuose ir kituose renginiuose, į kuriuos vaikas yra kviečiamas. Išimtis taikoma tiems atvejams, kai šalis suplanavo kelionę su vaiku, kurios neįmanoma atšaukti, iki kol sužinojo informaciją apie vaiko dalyvavimą minėtuose užsiėmimuose ir renginiuose;
- kasmetinių atostogų trukmė ir laikotarpis nustatomi Švietimo ir mokslo ministro įsakymu;
b.prasidėjus atostogoms ieškovas paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos atostogų su ieškovu pradžios pirmą dieną nuo 10.00 val. ir grąžina į jo gyvenamąją vietą paskutinę atostogų su ieškovu dieną iki 20:00 val. Ieškovas grąžina vaiką iki 20:00 val. ne paskutinę, o priešpaskutinę atostogų su ieškovu dieną, kai po atostogų su ieškovu paskutinės dienos vaikui kitą dieną reikėtų eiti į mokyklą ar kitus užsiėmimus.
a. vasario 16 d., kai ši diena nesutampa su savaitgaliu ar vaiko atostogomis, ieškovas su vaiku praleidžia pusdienį paimant vaiką iš jo buvimo vietos nuo 15:00 val. ir grąžinant tos dienos vakare iki 20:00 val.;
b. kovo 11 d., kai ši diena nesutampa su savaitgaliu ar vaiko atostogomis, ieškovas su vaiku praleidžia pusdienį paimant vaiką iš jo buvimo vietos nuo 15:00 val. ir grąžinant tos dienos vakare iki 20:00 val.;
c. kiekvieną birželio pirmąjį sekmadienį, kai ši diena nesutampa su ieškovo su vaiku atostogomis ar savaitgaliu, ieškovas turi teisę su vaiku praleisti tą dieną, paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos nuo 10:00 val. ir grąžinant tos dienos vakare iki 20:00 val.; kiekvieną gegužės pirmąjį sekmadienį, kai ši diena sutampa su ieškovo su vaiku atostogomis ar savaitgaliu, atsakovė turi teisę su vaiku praleisti tą dieną, paimant vaiką iš jo buvimo vietos nuo 10:00 val. ir grąžinant tos dienos vakare iki 20:00 val.;
a.šv. Kūčias ir šv. Kalėdas dukra praleidžia su tėvu T. B.;
b.Naujųjų metų šventę (gruodžio 31 d. – sausio 1d.) ir šv. Velykas su motina J. Č..
a. šv. Kūčias ir šv. Kalėdas dukra praleidžia su motina J. Č.;
b.Naujųjų metų šventę (gruodžio 31 d. – sausio 1d.) ir šv. Velykas su tėvu T. B..
6.Šalių eiliškumas praleidžiant su vaiku atostogas kasmet keičiasi;
Kiekviena šalis turi užtikrinti, kad su vaiku praleidus savaitgalį, vaikas kitą dieną būtų pasirengęs eiti į mokyklą, būtų paruošęs namų darbus ir kitas užduotis, jeigu šalis grąžina vaiką tada, kai kitą dieną vaikui reikia eiti į mokyklą ar kitus užsiėmimus; Susiklosčius aplinkybėms, kad kuri nors šalis negali paimti ar atiduoti vaiko nustatytu laiku, apie tai privaloma pranešti dieną prieš, išskyrus tuos atvejus, kai vaikas pasiimamas ir grąžinamas tą pačią dieną; Atsižvelgiant į vaiko interesus kiekviena šalis turi teisę atostogas su vaiku praleisti savo nuožiūra. Jeigu kuri nors šalis atostogas su vaiku nori praleisti užsienyje, ta šalis turi pasirūpinti vaiko kelionės dokumentais, su kelione susijusių išlaidų padengimu. Nepilnametis vaikas keliauti vienas gali įstatymų nustatyta tvarka (Vyriausybės 2002 m. vasario 28 d. nutarimas Nr. 302 „Dėl vaiko laikino išvykimo į užsienio valstybes tvarkos patvirtinimo (Dėl vaiko laikino išvykimo į užsienio valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei, tvarkos aprašo patvirtinimo)“ // Valstybės Žinios, 2002, Nr. 23-858). Vaiką, keliaujantį vieną, palydėti iki oro uosti ir pasitikti bei parsivežti namo turi vienas iš tėvų ar artimųjų giminaičių, kaip juos apibrėžia LR CK. Vaikas keliauti vienas ar su įgaliotu asmeniu gali tik kai jis sutinka keliauti vienas ar su įgaliotu asmeniu ir dėl to geba suformuoti savo pažiūras ir kai tai vaikui nesukels neigiamų pasekmių. Už vaiko saugumą kelionės metu atsako tas tėvas, kurio iniciatyva vaikas keliauja.
Taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki įsiteisės teismo sprendimas nustatyti pereinamojo laiko bendravimo su nepilnamečiu vaiku U. K. B., gim. (duomenys neskelbtini), nustatant dvylikos savaičių prisitaikymo periodą:
4. pirmas keturias savaites nuo šio sprendimo įsiteisėjimo ieškovas turi teisę kiekvieną trečiadienį ir sekmadienį šalių iš anksto suderintu laiku paskambinti nepilnamečiam vaikui;
5. kitas keturias savaites ieškovas turi teisę kiekvieną penktadienį (jei šalys nesuderina kitos dienos) susitikti su vaiku jo gyvenamojoje vietoje ar kitoje neutralioje aplinkoje dalyvaujant atsakovei ar jos tėvams ir savivaldybės vaikų teisių apsaugos institucijų specialistui, psichologui ar socialiniam darbuotojui. Susitikimo trukmė iki 1.30 val.;
6. kitas keturias savaites ieškovas turi teisę kiekvieną antradienį ir penktadienį (jei šalys nesuderina kitų dienų) susitikti su vaiku jo gyvenamojoje vietoje ar kitoje neutralioje aplinkoje, jeigu išlieka būtinybė, kas antrą susitikimą, dalyvaujant atsakovei ar jos tėvams ir savivaldybės vaikų teisių apsaugos institucijų specialistui, psichologui ar socialiniam darbuotojui.
Tokia tvarka nustatytina kaip laikinoji apsaugos priemonė iki įsiteisės teismo sprendimas byloje. Jeigu per 12 savaičių teismo sprendimas nebūtų įsiteisėjęs, toliau bendravimas būtų tęsiamas pagal 3 punktą, o jeigu vyktų normaliai, tai institucijų atstovų dalyvavimas nebebūtų reikalingas.
Priteisti iš J. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), 193 Lt (vieną šimtą devyniasdešimt tris litus) sumokėto žyminio mokesčio T. B., a. k. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš J. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), 26,65 Lt (dvidešimt šešis litus šešiasdešimt penkis centus) pašto išlaidų valstybei.
Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.