Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo J. M. ūkio apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1818-836/2015 pagal ieškovo J. M. ūkio ieškinį atsakovui V. K. ūkiui dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog gali būti priteistos išlaidos tik už advokato ar advokato padėjėjo suteiktas paslaugas, nes nurodytas CPK 56 straipsnis nustato asmenis, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą. Šiuo atveju UAB Kodeksas teisme neatstovavo ieškovo, o paruošti procesinius dokumentus įmonė turi teisę kaip vykdanti teisinę veiklą. Ieškovas, siekdamas atgauti skolą iš atsakovo, pateikė teismui ieškinį, atitinkantį CPK reikalavimus, kurį ruošė UAB Kodeksas, užsiimanti teisine veikla, ir už šių procesinių dokumentų paruošimą ieškovas sumokėjo 1 000 Eur, t. y. turėjo realias paminėto dydžio išlaidas dėl atsakovo nenoro laiku grąžinti skolą. Ieškovui pareiškus ieškinį, bylos nagrinėjimo eigoje atsakovas grąžino skolą, bet ieškovas neprarado teisės į turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal įstatymą (CPK 94 str. 1 d.), nors atsakovas atsisakė jas mokėti. Už ieškinio paruošimą ieškovas pagal sąskaitą faktūrą ADV 11/0162 UAB Kodeksas sumokėjo 1 000 Eur, pateikė teismui pinigų sumokėjimą patvirtinantį kvitą, todėl išlaidos už procesinių dokumentų paruošimą priskirtinos būtinoms išlaidoms (CPK 88 str. 1 d. 9 p.). Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, neatitinkančia nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių, kadangi ieškovas nesinaudojo advokato ar advokato padėjėjo pagalba. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konsultacijoje („Teismų praktika“ Nr. 23, 2005 m.) nurodyta, kad kai procesinius dokumentus teismui rengia asmuo, vykdantis teisėtą veiklą (individualią veiklą pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 10 straipsnį; juridinis asmuo, vykdantis įstatuose ar kituose dokumentuose numatytą veiklą (CK 2.47 str.), šalies turėtos išlaidos dėl procesinių dokumentų rengimo gali būti priskiriamos prie kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų, numatytų CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Byloje kilo ginčas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kai ieškinį surašė ne advokatas ar jo padėjėjas, bet UAB Kodeksas, kurios vienas iš veiklos objektų – teisinių paslaugų teikimas. Pirmosios instancijos teismas išlaidų už ieškinio surašymą nepriteisė motyvuodamas tuo, kad gali būti priteistos išlaidos tik už advokato ar advokato padėjėjo suteiktas paslaugas. Su sprendimu nesutinka ieškovas. Apelianto teigimu, teisme jis nebuvo atstovaujamas advokato ar jo padėjėjo, o ieškinį surašė teisėtai veikianti teisinių paslaugų įmonė, todėl jo patirtos išlaidos, kurias jis sumokėjo bendrovei už ieškinio surašymą, turi būti pripažintos kitomis būtinomis, pagrįstomis bylinėjimosi išlaidomis (CPK 88 str. 1 d. 9 p.) ir nagrinėjamu atveju jos turi būti priteistos iš atsakovo. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, neatitinkančia nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių, kadangi ieškovas nesinaudojo advokato ar advokato padėjėjo pagalba.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais.

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas už teisinę pagalbą surašant ieškinį UAB Kodeksas sumokėjo 1 000 Eur.

CPK 51 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenys gali vesti savo bylas patys arba per atstovus.

CPK 56 straipsnis nustato baigtinį ratą asmenų, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą. Pagal šią proceso normą fiziniam asmeniui pagal pavedimą teisme gali atstovauti tik su juo susiję artima giminyste, bendra veikla, CPK 56 straipsnio 1 dalies 3–5 punktuose nurodyti asmenys. Pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus tik advokatas arba advokato padėjėjas, kaip su atstovaujamu asmeniu kitokiais – ne atstovavimo – teisiniais santykiais nesusiję asmenys, gali būti fizinio asmens atstovais teisme.

Atstovavimui nustatyti apribojimai ir reikalavimai iš esmės lemia ir atstovavimo išlaidų paskirstymo, priteisimo reglamentavimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, spręsdama bylinėjimosi išlaidų, susijusių su teisinių paslaugų įmonės teikta teisine pagalba, atlyginimo klausimą, 2015 m. balandžio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015 nurodė, kad CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Taigi įstatyme yra aiškiai išskirta kokias atvejais gali būti priteisiamos už atstovavimą teisme patirtos išlaidos. Atlyginimas, sumokėtas už teisines paslaugas neturinčiam teisės atstovauti pagal pavedimą asmeniui, negali būti vertinamas ir kaip kitos būtinos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, nurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos yra tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nenurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose, tačiau yra protingos, neperteklinės, būtinos, pagrįstos ir įrodytos. Tokiomis išlaidomis, priklausomai nuo konkrečių byloje įrodytų aplinkybių, galėtų būti pripažintos bylai būtinų dokumentų gavimo, kelionės ir panašios išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2009).

Apeliantas nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. konsultacija Nr. A3-127 bei apygardos teismo byloje priimtu procesiniu sprendimu. Pažymėtina, kad ieškovo cituojamoje konsultacijoje pateikiamas išaiškinimas yra nebeaktualus, kadangi konsultacijoje pateikiama šiuo metu jau pakeistų civilinio proceso kodekso normų aiškinimo ir taikymo taisyklė. Be to, pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, būdamas vienintelis kasacinis teismas Lietuvos Respublikoje, formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus (Teismų įstatymo 23 str. 2 d.). Pirmosios ar apeliacinės instancijos teismai, nagrinėjantys bylas negali nepaisyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų ir privalo vadovautis kasacinio teismo suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika atitinkamų kategorijų bylose (Teismų įstatymo 33 str. 4 d.). Esant Aukščiausiojo Teismo suformuotai atstovavimo išlaidų atlyginimo praktikai (minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015; 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015) , nėra teisinio pagrindo remtis žemesnės instancijos teismo priimtame procesiniame sprendime (nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-880-102/2010) suformuota teisės normos taikymo praktika, prieštaraujančia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo naujai suformuotai praktikai. Kasacinis teismas, formuodamas praktiką dėl atstovavimo išlaidų priteisimo, ją grindė civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių atstovavimą, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą analize, atstovavimui nustatytų apribojimų ir reikalavimų sąveikos su atstovavimo išlaidų paskirstymu analize bei advokato ir jo padėjėjo statusu procese, jiems keliamų aukštų kvalifikacinių reikalavimų tikslu bei paties atstovavimo civiliniame procese tikslu – teikti kvalifikuotą teisinę pagalbą. Tokios pačios pozicijos, remdamasis minėta kasacinio teismo praktika ir spręsdamas juridinio asmens prašymus priteisti teisinių paslaugų išlaidas pagal sudarytą teisinių paslaugų sutartį su kitu juridiniu asmeniu, laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1044-178/2015; 2015 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-943-196/2015).

Remdamasis nurodytais argumentais apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, nepriteisdamas ieškovo turėtų išlaidų už ieškinio surašymą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.