- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-14
- Bylos Nr.
- eI3-554-505/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01725-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Daina Kukalienė, Asta Urbonienė, Audrius Grauželis
- Pareiškėjas
- T. M.
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- A. K.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Urbonienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. M. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. K. dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas T. M. kreipėsi į teismą su skundu (reg. Nr. DOK-20221), kuriuo prašo panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Marijampolės valdybos 2021 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. (15.3)-AD5-11128 „Dėl pareiškimo“ ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą ir priimti motyvuotą ir faktais pagrįstą sprendimą.
Pareiškėjas skunde nurodė ir jo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 2,3436 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kuris suformuotas 2014 m. rugpjūčio 23 d. atliktais kadastriniais matavimais ir kuris iš vakarų pusės ribojasi su A. K. priklausančiu 0,7101 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypu, taip pat atskiru žemės sklypu nesuformuota valstybinės žemės juosta, kuria pagal (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės projektą eina bendro naudojimo kelias aplink vandens telkinį – pelkę, suformuotą kaip 5 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris priklauso A. K., tačiau faktinis abiejų žemės sklypų valdytojas ir naudotojas yra D. K.. Pažymėjo, jog visas žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra pelkė, todėl visam žemės sklypo plotui yra nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Teigė, kad pagal (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės 2004 m. ir 2007 m. žemės reformos projektų brėžinius aplink šią pelkę ėjo bendro naudojimo kelias, kuris vėlesniuose projektavimo etapuose jau yra paliktas kaip valstybinės žemės juosta, kuri ribojasi su pelkės vietoje suformuotu žemės sklypu ir suprojektuotais žemės ūkio paskirties žemės sklypais, įskaitant tiek pareiškėjui priklausantį žemės sklypą, tiek pelkės savininkei A. K. priklausantį kitą žemės sklypą. Paaiškino, kad valstybinės žemės juostos, kuri iš vakarų pusės ribojasi su pelke – sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o iš rytų pusės su kitu A. K. priklausančiu žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pareiškėjo žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir joje buvusio bendro naudojimo kelio 2017 m. nebeliko, kuomet buvo nuspręsta šią pelkę paversti į privatų ežerą ir išplėsti jos ribas. Mano, kad buvo ne tik pakeistos vandens telkinio ribos, bet ir panaikintas visada faktiškai buvęs ir suprojektuotas bendro naudojimo kelias, o tam keliui skirta valstybinės žemės juosta de facto prijungta prie žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris iš pelkės paverstas į ežerą. Pabrėžė, jog vienas pareiškėjui priklausančio žemės sklypo taškas, kuris ribojasi su keliui skirta valstybinės žemės juosta ir kuris visą laiką buvo dirbama žemė, dabar yra tapęs privataus vandens telkinio dalimi, ir dėl to pareiškėjas nebegali naudoti šios savo žemės sklypo dalies pagal paskirtį. Pažymėjo, kad tas pats bendro naudojimo kelias buvo nukastas ir kitoje vietoje, kur jis yra įsiterpęs tarp žemės sklypų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)). Mano, kad keičiant vandens telkinio ribą buvo pažeisti imperatyvūs teisės aktai, kurie draudžia keisti šaltinynų hidrologinį režimą, ardyti pelkių ir apypelkių augalinę dangą, pelkes ir šaltinynus paversti žeme, užimta paviršiniais vandens telkiniais, t. y. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 102 straipsnis, o iki įstatymo priėmimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 128.1 ir 128.2 punktai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. D1-590/3D-583 patvirtinto Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašo 7.1 punktas. Pareiškėjo ir jo atstovo įsitikinimu, skundžiamas atsakovo sprendimas akivaizdžiai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir teisminės praktikos reikalavimų, nes jis nėra pagrįstas jokiais faktais, įrodymais ir individualia argumentacija. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į skundą prašė skundo netenkinti.
Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė ir atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad reaguojant į pareiškėjo skundą 2021 m. balandžio 20 d. buvo atliktas neplaninis patikrinimas, kurio metu apžiūrėjus vandens telkinio pakrantes, esančias sklypuose (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) ir valstybinėje žemėje tarp žemės sklypų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), šiaurės rytinėje ir pietrytinėje vandens telkinio pusėje, krantų kasimo, gilinimo ar krantų linijos keitimo veiklos vykdymo požymių nebuvo nustatyta. Pažymėjo, jog pareiškėjo pareiškimas papildomai pagal kompetenciją buvo persiųstas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriui, kuris, išnagrinėjęs pareiškėjo pareiškimą, 2021 m. gegužės 31 d. raštu Nr. 20SD-3328-(14.20.55.) „Dėl atsakymo į Jūsų pareiškimą“ nurodė, kad buvo išanalizuota esanti planinė žemės sklypų, besiribojančių su žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), medžiaga ir nustatyta, kad 4 m pločio bendro naudojimo kelias pažymėtas aplink žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau žemės sklypo pietrytinėje pusėje kelio nėra. Į visus žemės sklypus, besiribojančius su žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), patekimas yra galimas.
Paaiškino, jog tyrimo metu apklaustas D. K., kuris yra faktinis sklypų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) naudotojas, nurodė, kad žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) jis jokių pelkės krantų gilinimo ar tvarkymo darbų niekada nevykdė, kranto linijos ir ribų nekeitė. Esant poreikiui sklypuose (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) esančiose vandens telkinio pakrantėse rankiniu būdu atlieka žolinės vandens augalijos pjovimo darbus. Papildomai nurodė, kad sklype, kuris savo šiaurine dalimi ribojasi su pelke, 2021 m. balandžio 9 d. buvo vykdomi kanalo, jungiančio pelkę ir R. upę, valymo ir gilinimo darbai, kuriuos galimai vykdė A. M. aplinkos žmonės, kurie taip pat vakarinėje pelkės dalyje vykdė žemės kasimo darbus. Tyrimo metu apklaustas T. M. nurodė, kad prieš 3–5 metus matė (tiksliai įvardyti negalėjo), kad prie vandens telkinio krantų dirbo ekskavatorius. Š. m. pavasarį pastebėjo, jog jam priklausantis sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis pelkės šiaurės rytinėje pusėje, sumažėjo, jo sklypo geodezinis riboženklis atsidūrė vandenyje, taip pat Geoportal.lt esančiame ortofotografiniame žemėlapyje pastebėjo, kad vandens telkinio ribos pietrytinėje pusėje ties sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra pakitusios.
Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad valstybinėje žemėje, esančioje vakarinėje pusėje nuo vandens telkinio tarp sklypų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) iškastas apie 6 m ilgio ir apie 5 m pločio griovys (taško koordinatės (duomenys neskelbtini)). Sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame vakarinėje pusėje nuo vandens telkinio, iškastas 2 m x 2 m griovys (taško koordinatės (duomenys neskelbtini)). Sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame pietinėje pusėje nuo vandens telkinio, vykdyti melioracijos griovio, kuris jungia vandens telkinį ir R. upę, valymo darbai. Griovio plotis apie 3 m, ilgis apie 111 m.
Tyrimo metu apklaustas A. M. nurodė, kad 2021 m. kovo mėn. J. M. priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), jis su savo technika vykdė kanalo valymo darbus. Siekiant įvertinti, ar teisėtai atlikti melioracijos griovio valymo ir (ar) gilinimo darbai, drenažo žiočių valymo darbai, buvo kreiptasi į Marijampolės savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrių, kuris 2021 m. birželio 30 d. raštu Nr. SA-5728(17.5K) informavo, kad jokių neseniai ar seniai vykdytų žemės kasimo darbų nenustatyta. Apie vandens telkinį 1973 m. buvo vykdytas buvusio „(duomenys neskelbtini)“ kolūkio melioracijos projektas, pagal kurį drenažo sistemose (rinktuvuose) susirenkantis gruntinis vanduo per žiotis ir latakus yra išleidžiamas į anksčiau minėtą vandens telkinį. Drenažo rinktuvai suprojektuoti mažo skersmens (75 mm), todėl pagal Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo II skyriaus 3 straipsnio 1 punktą, o taip pat pagal 6 straipsnį visi įrenginiai yra žemės sklypo priklausiniai ir nuosavybės teise priklauso žemės sklypo savininkui.
Pabrėžė, kad, atlikus patikrinimą vietoje, apklausus liudytojus ir pagal priskirtą kompetenciją gavus atsakymus iš kitų valstybės institucijų, atsakovas 2021 m. birželio 15 d. surašė Patikrinimo aktą Nr. (15.3)-PA-2673, kurio išvada: šiaurės rytinėje ir pietrytinėje vandens telkinio pakrantės pusėje krantų kasimo, gilinimo ar krantų linijos keitimo veiklos vykdymo požymių nenustatyta.
Sutiko, kad ginčijamas sprendimas Nr. (15.3)-AD5-11128 nėra pakankamai motyvuotas ir formaliai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų administracinio sprendimo turinio reikalavimų, tačiau mano, kad pareiškėjo skundo (pareiškimo) tyrimas buvo pakankamai išsamus (aplinkybės patikrintos vietoje, surašant patikrinimo aktą, fiksuojant faktines aplinkybes (fotografuojant), apklausus liudytojus ir gavus informaciją iš kitų viešojo administravimo subjektų pagal jų kompetenciją), todėl skundžiamo sprendimo panaikinimas ir įpareigojimas atsakovui iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą, kai nustatytos visos reikšmingos bylai aplinkybės, vien formaliu pagrindu yra netikslingas. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Trečiojo suinteresuoto asmens A. K. atstovas advokatas V. R. teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog, atsakovui atlikus patikrinimą pagal pareiškėjo prašymą, jokių pažeidimų nebuvo nustatyta. Mano, jog ginčijamas sprendimas nėra administracinis aktas, kadangi juo nesiekiama pareiškėjui sukurti teisių ir pareigų, nekeliama jam imperatyvių reikalavimų, tai yra paprastas raštas pateikiant pareiškėjui atsakymą į jo prašymą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Marijampolės valdybos 2021 m. birželio 14 d. sprendimo Nr. (15.3)-AD5-11128 „Dėl pareiškimo“ (toliau – ir Sprendimas) teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 2,3436 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), kuris yra suformuotas 2014 m. rugpjūčio 23 d. atliktais kadastriniais matavimais (valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas).
Pareiškėjas T. M. 2021 m. kovo 22 d. raštu kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Marijampolės valdybą (toliau – ir Departamento Marijampolės valdyba), prašydamas atlikti patikrinimą vietoje ir imtis priemonių pašalinti pažeidimus.
Prašyme nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso 2,3436 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus 2014 m. rugpjūčio 23 d. Iš vakarų pusės sklypas (5-6-7) ribojasi su A. K. priklausančiu 0,7101 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), taip pat nesuformuota valstybinės žemės juosta (gretimybėje 7-8), kurioje yra bendro naudojimo kelias, einantis aplink vandens telkinį – pelkę, kuri yra 5 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris nuo 2013 m. birželio 18 d. priklauso A. K.. Faktinis minėtų žemės sklypų valdytojas ir naudotojas yra D. K..
Žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra pelkė, todėl visam jo plotui yra nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos: paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos, pelkės ir šaltinynai.
Valstybinės žemės juostos, kuri iš vakarų pusės ribojasi su sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o iš rytų pusės – su sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pareiškėjo žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir joje buvusio bendro naudojimo kelio 2017 m. nebeliko, kai buvo nuspręsta šią pelkę paversti privačiu ežeru ir išplėsti jos ribas. Atliekant pelkės krantų gilinimo ir tvarkymo darbus buvo gerokai pakeistos ir šio vandens telkinio ribos, nukasant bendro naudojimo kelio vietoje buvusį gruntą ir patvenkiant toje vietoje esančią valstybinę žemę. Taip ne tik pakeistos vandens telkinio ribos, bet ir panaikintas visada faktiškai buvęs ir suprojektuotas bendro naudojimo kelias, o tam keliui skirta valstybinės žemės juosta de facto prijungta prie žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris iš pelkės paverstas į ežerą. Vienas pareiškėjui priklausančio žemės sklypo taškas (7), kuris ribojasi su keliui skirta valstybinės žemės juosta, dabar yra tapęs privataus vandens telkinio dalimi, dėl to pareiškėjas negali naudoti šios savo žemės sklypo dalies pagal paskirtį. Tas pats bendro naudojimo kelias (jam skirta valstybinė žemė) buvo nukastas ir kitoje vietoje, kur jis yra įsiterpęs tarp žemės sklypų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjo nuomone, yra pažeisti Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 102 straipsnio (iki įstatymo priėmimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 128.1,128.2 punktai) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. D1-590/3D-583 patvirtinto Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašo (toliau – ir Aprašas) 7.1 punkto reikalavimai.
Nagrinėjant pareiškėjo skundą Departamento Marijampolės valdybos Marijampolės aplinkos apsaugos inspekcijos viršininko 2021 m. balandžio 16 d. pavedimu Nr. SPR-881 buvo pavesta šios inspekcijos vyriausiajam specialistui atlikti žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), neplaninį patikrinimą, kurio tikslas – patikrinti, ar šiame žemės sklype nepažeidžiami Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 102 straipsnio reikalavimai.
Departamento Marijampolės valdybos Marijampolės aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnui atlikus neplaninį patikrinimą, 2022 m. birželio 15 d. buvo surašytas patikrinimo aktas Nr. (15.3)-PA-2673. Patikrinimo akte (išvados) nurodyta, kad šiaurės rytinėje ir pietrytinėje vandens telkinio pakrantės pusėje krantų kasimo, gilinimo ar krantų linijos keitimo veiklos vykdymo požymių nebuvo nustatyta. Įvertinti, ar teisėtai pietinėje vandens telkinio pakrantės pusėje vykdyti melioracijos griovio valymo ir (ar) gilinimo darbai, vakarinėje vandens telkinio pakrantės pusėje – drenažų latakų, žiočių valymo darbai, Departamento Marijampolės valdyba raštu Nr. (15.3)-AD5-10579 kreipėsi į Marijampolės savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrių.
Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2021 m. birželio 14 d. sprendimu Nr. (15.3)-AD5-11128 „Dėl pareiškimo“ nurodė, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Marijampolės valdybos Marijampolės aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai atliko gauto pareiškimo dėl galimų aplinkosauginių pažeidimų žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), tyrimą. Tyrimo metu buvo atliktas anksčiau minėto žemės sklypo patikrinimas, įvertinta situacija vietoje, apklausti liudytojai ir informuota, kad pareiškėjo pateikta informacija ir atlikto patikrinimo metu surinkta medžiaga neleidžia objektyviai įvertinti, ar buvo padaryti pareiškime minimi pažeidimai, todėl administracinio nusižengimo teisena nepradedama.
Pareiškėjas prašė panaikinti Sprendimą, nes, jo įsitikinimu, skundžiamas Sprendimas yra motyvuojamas tuo, kad atsakovas tyrimo metu esą nesurinko pakankamai duomenų apie teisės aktų pažeidimus, tačiau sprendime nėra nurodyta, kokius duomenis jis surinko ir ar apskritai ką nors surinko. Esant tokiam sprendimo turiniui spręsti apie jo pagrįstumą negalima, nes jis paprasčiausiai nėra motyvuotas konkrečiais tyrimo veiksmais ir nustatytais faktais, teisės aktais, todėl visiškai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies (iki 2020 m. lapkričio 1 d. galiojusioje akto redakcijoje – 8 straipsnis) reikalavimų.
Atsakovas sutinka, kad Departamento Marijampolės valdybos 2021 m. birželio 14 d. sprendimas Nr. (15.3)-AD5-11128 nėra pakankamai motyvuotas ir formaliai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų administracinio sprendimo turinio reikalavimų, tačiau atsiliepime į skundą išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo skundo (pareiškimo) tyrimas buvo pakankamai išsamus (aplinkybės patikrintos vietoje, surašytas patikrinimo aktas, užfiksuotos faktinės aplinkybės (fotofiksacija), apklausti liudytojai ir gauta informacija iš kitų viešojo administravimo subjektų pagal jų kompetenciją), todėl skundžiamo sprendimo panaikinimas ir įpareigojimas atsakovui iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą, kai nustatytos visos reikšmingos bylai aplinkybės, vien formaliu pagrindu yra netikslingas.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ) (aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2020-11-01 iki 2021-07-01) nustato dvi kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas: su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus, yra vadinamas prašymu (VAĮ 2 str. 10 d.), o asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti, – skundu (VAĮ 2 str. 12 d.). Asmens kreipimosi į viešojo administravimo subjektą forma nustatoma, atsižvelgiant (vertinant) į tokio kreipimosi turinį, o ne jo pavadinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1252/2012, 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2918/2012, 2012 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2452/2012, 2014 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-494/2014). Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostata, kad prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Vyriausybė, yra įgyvendinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintomis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis (toliau – ir Prašymų nagrinėjimo taisyklės), asmenų prašymai nagrinėjami Prašymų nagrinėjimo taisyklių nustatyta tvarka (akto redakcija, galiojusi nuo 2017-11-23 iki 2021-12-07). Asmenų skundai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ir administracinių sprendimų nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka, į skundus atsakoma laikantis Viešojo administravimo įstatyme nustatytos tvarkos (Prašymų nagrinėjimo taisyklių 37 p.).
Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar priimti sprendimai neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 2 d.). Sprendžiant dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti ginčijamą Sprendimą pagrįstumo, pirmiausia būtina įvertinti Sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. D1-277 patvirtintų Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos nuostatų (akto redakcija, galiojusi nuo 2020-09-04 iki 2021-07-01) 10.3 papunktis numato, kad Departamentas, įgyvendindamas Nuostatų 9 punkte nurodytus veiklos tikslus, kontroliuoja, ar teisėtai, laikantis įstatymų ir kitų teisės aktų, fiziniai ir juridiniai asmenys naudoja žemės, žemės gelmių, paviršinių ir požeminių vandenų, aplinkos oro, augalijos, gyvūnijos bei kitus gamtos išteklius.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2021 m. kovo 22 d. kreipėsi į Departamento Marijampolės valdybą, prašydamas atlikti patikrinimą vietoje ir imtis priemonių pažeidimams pašalinti. Tiek pareiškėjas prašyme, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškėjo atstovas tvirtino, jog prašymo tikslas yra apginti pareiškėjo pažeistą teisę naudotis bendro naudojimo keliu, žemės sklypo dalimi pagal paskirtį (keliui skirta valstybinės žemės juosta de facto prijungta prie žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris iš pelkės paverstas į ežerą, pareiškėjo žemės sklypo taškas (7), kuris ribojasi su keliui skirta valstybinės žemės juosta ir kuris visą laiką buvo dirbama žemė, dabar yra tapęs privataus vandens telkinio dalimi).
Teismo vertinimu, pareiškėjo 2021 m. kovo 22 d. prašymas atitinka VAĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateiktą skundo (asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti) apibrėžimą ir vertintinas kaip skundas apginti pareiškėjo pažeistą teisę, kurį gavęs atsakovas turėjo priimti atitinkamą administracinį sprendimą, kuriame būtų išreikšta atsakovo valia dėl prašymo nagrinėjimo, o atsakymą pateikti pareiškėjui.
VAĮ 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administracinis sprendimas – teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei. Nagrinėjamo ginčo kontekste taip pat pažymėtina, kad Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje numatytais principais yra grindžiamas geras viešasis administravimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1978/2012). Tinkamas, atsakingas valdymas, kaip ne kartą akcentuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, yra neatsiejamas nuo gero administravimo reikalavimų (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 21 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7-552/2015). Formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nedera su gero administravimo principu (žr., pvz., 2015 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015). Gero administravimo principas suponuoja taip pat tai, kad viešojo administravimo subjektas turi pareigą pateikti suinteresuotam asmeniui objektyvią ir teisingą informaciją jį dominančiu klausimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2142-624/2015).
VAĮ 2 straipsnio 2 dalis nustato, kad administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. Taigi pareiškėjo ginčijamas Sprendimas turi būti vertinamas kaip administracinės procedūros sprendimas ir negali būti pagal minėtą teisinį reglamentavimą vertinamas kaip paprastas raštas (pasak trečiojo suinteresuoto asmens advokato) pateikiant pareiškėjui atsakymą į jo prašymą.
Teismas pažymi, kad ginčijamas Departamento Marijampolės valdybos Sprendimas yra individualus administracinis aktas, kuriam taikomos VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų nuostatos. Taigi individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad individualus administracinis aktas gali susidėti ir iš kelių dokumentų, kurių visuma turėtų atitikti VAĮ 10 straipsnio reikalavimus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas (redakcija, galiojusi iki 2020-11-01, iš esmės atitinka ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio VAĮ (akto redakcija, galiojusi nuo 2020-11-01 iki 2021-07-01) 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktų nuostatas), yra ne kartą pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą byloje Nr. A556-336/2011, 2014 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014). VAĮ keliamų administraciniam aktui reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti ir apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti ginčą. Kaip ne kartą akcentavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015, 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2294/2012, 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012 ir kt.). Pareigos nustatyti juridinių faktų visetą, būtiną ir pakankamą teisės normai taikyti, nesilaikymas neatitinka gero administravimo principo ir VAĮ 8 straipsnio (nagrinėjamu atveju 10 straipsnio) imperatyvų.
Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2021-01-01 iki 2021-11-26) 102 straipsnyje numatyta, kad pelkėse ir šaltinynuose draudžiama: 1) vykdyti teritorijos sausinimo darbus, keisti šaltinynų ir (ar) jų grupių hidrologinį režimą, ardyti pelkių ir apypelkių augalinę dangą, išskyrus atvejus, kai Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatyta tvarka atlikus poveikio aplinkai vertinimą priimamas sprendimas pritarti planuojamai ūkinei veiklai; 2) pelkes ir šaltinynus paversti ariamąja žeme ir (ar) miško naudmenomis, užsodinti želdiniais; 3) pelkes ir šaltinynus paversti žeme, užimta paviršiniais vandens telkiniais, išskyrus atvejus, kai žemės sklype įrengiamas vienas, ne didesnio kaip 0,1 hektaro ploto dirbtinis nepratekamas paviršinis vandens telkinys.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, Sprendimo turinį, teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad atsakovas tinkamai neatliko jam, kaip viešojo administravimo subjektui, nustatytų pareigų, t. y. neatliko pareiškėjo skundo vertinimo, ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą objektyviais faktais sprendimą, nes atlikęs pareiškėjo skundo faktinių duomenų ir kitų reikšmingų aplinkybių patikrinimą nustatytų faktinių objektyvių duomenų nenurodė Sprendime ir neatliko jų atitikties vertinimo Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 102 straipsnio pagrindu. Tokio vertinimo nėra ir 2022 m. birželio 15 d. surašytame patikrinimo akte Nr. (15.3)-PA-2673, kuris kaip Sprendimo sudėtinė dalis galėjo būti pateiktas pareiškėjui, tačiau jis surašytas tik po skundžiamo Sprendimo priėmimo. Be to, pažymėtina, jog Sprendime nurodyta išvada, kad patikrinimo metu neužfiksuotas administracinio nusižengimo požymius turinčios veiklos padarymas taip pat nepagrįsta nei faktais (patikrinimo duomenimis), nei teisės norma.
Taigi nagrinėjamu atveju Departamento Marijampolės valdyba, gavusi pareiškėjo skundą, turėjo atlikti įstatymų leidėjo numatytą pareigą – patikrinti (organizuoti visumos, o ne pavienių faktinių aplinkybių patikrinimą ir papildomos informacijos surinkimą iš patikrinimo akte nurodytų institucijų) faktų ir aplinkybių atitikties teisės aktų reikalavimams įvertinimą, pareiškėjai pateikti atsakymą dėl jo teisių pažeidimo (nepažeidimo) pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 102 straipsnio nuostatas. Pripažintina, kad atsakovas, priimdamas neigiamas pasekmes pareiškėjui sukeliantį Sprendimą, jo tinkamai nepagrindė nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nenurodė teisinio reglamentavimo, todėl pripažintina, kad nagrinėjamu atveju atsakovo priimtas Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytų reikalavimų, keliamų administraciniam sprendimui, nes konkrečių teisės normų nesusiejimas (motyvų nurodymas) su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti ir apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti ginčą.
Pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje akcentuojama, jog administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013, 2015 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015). Teismas nėra įgalintas atsižvelgti į skundžiamų teisės aktų priėmimo pagrindų papildymus, teikiamus atsiliepimų ar kitokių procesinių veiksmų metu, jei tie papildymai savo esme yra visiškai nauji teisės aktų priėmimo pagrindimo pagrindai. Priešingai, teisminės gynybos besikreipusiam asmeniui taptų sunku apsiginti, o teismui – apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas ir priimti sprendimą, todėl, kai skundžiamas teisės aktas, yra vertinama, kokiais faktiniais pagrindais jis priimtas ir kokia teisinė kvalifikacija pritaikyta. Tai ir yra bylos nagrinėjimo ribos. Tik esant konkretiems teisės aktų priėmimo pagrindams, aiškiam teisiniam įvertinimui įmanoma pasisakyti dėl tokių skundžiamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1068/2014).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje yra pripažįstama, kad ši nuostata reiškia, jog ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmių. Kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-79-624/2016, 2014 m. balandžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-253/2014 ir kt.).
Apibendrinus teismo nustatytas aplinkybes, vadovaujantis nurodytų teisės aktų normų sistemine analize, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad skundžiamas Departamento Marijampolės valdybos Sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, todėl jis iš esmės neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto (administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės) ir 6 punkto (administracinio sprendimo motyvai) reikalavimų ir priimtas nesivadovaujant gero administravimo principu (VAĮ 3 str.). Taigi skundžiamas Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl jis naikintinas pareiškėjo nurodytais ir kitais teismo sprendime išdėstytais motyvais (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Pareiškėjas skunde taip pat prašė įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą ir priimti motyvuotą ir faktais pagrįstą sprendimą.
Teismui konstatavus, kad atsakovas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą Sprendimą pažeisdamas VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, todėl atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos įpareigotinas pareiškėjo T. M. 2021 m. kovo 22 d. skundą, kuriuo prašė atlikti patikrinimą vietoje ir imtis priemonių pažeidimams pašalinti, išnagrinėti iš naujo ir priimti motyvuotą ir faktais pagrįstą sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo T. M. skundą patenkinti.
Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Marijampolės valdybos 2021 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. (15.3)-AD5-11128 „Dėl pareiškimo“.
Įpareigoti atsakovą Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos pareiškėjo T. M. 2021 m. kovo 22 d. skundą, kuriuo prašė atlikti patikrinimą vietoje ir imtis priemonių pažeidimams pašalinti, išnagrinėti iš naujo ir priimti motyvuotą ir faktais pagrįstą sprendimą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinį teismą.