Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė, sekretoriaujant Ivetai Bartkevičienei, dalyvaujant ieškovui Ž. S., trečiajam asmeniui D. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ž. S. ieškinį atsakovui E. S., trečiajam asmeniui D. S., dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas E. S. į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos, atsiliepimo, prašymo dėl bylos nagrinėjimą negauta. Apie bylos nagrinėjimą informuotas teismo pranešimu įteikiant per darbovietę (34, 43 b. l., CPK 133 str. 1 d.). Ieškinys su priedais, pranešimas dėl atsiliepimo, nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovui įteikti asmeniškai (28 b. l.). Byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovo Ž. S. tėvai yra atsakovas E. S. ir trečiasis asmuo D. S. (5 b. l.). Ieškovo tėvų santuoka 1999-11-16 nutraukta (8 b. l.). Ieškovas nuo 2011-09-01 mokosi Kauno statybininkų rengimo centre dieniniame skyriuje, mokslai baigsis 2014-06-30 (6, 66 b. l.), gauna 99 Lt stipendiją (64 b. l.). Ieškovas sunkių sveikatos sutrikimų neturi, dėl regėjimo sutrikimų turi nešioti akinius (7 b. l.). Ieškovas kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi (21, 44 b. l.).

Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta CK 3.194 straipsnio 3 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl šios nuostatos konstitucingumo, 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto; išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t.y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas.

Kasacinėje praktikoje sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiams besimokantiems asmenims akcentuojama, kad esminės CK 3.194 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybė teikti paramą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-189/2007; kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir minėtus Konstitucinio Teismo išaiškinimus, suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, priteisimo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 25d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-25/2008; 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-188/2007; 2008 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-248/2008; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-204/2009).

Pirmajai kriterijų grupei priskirtina: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokslui reikalingomis lėšomis, taip pat ir galimybę gauti studijoms būtiną valstybės paskolą ir kt; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas. Paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji ir ar parama būtina sprendžiama įvertinus byloje surinktus įrodymus apie vaiko turtą, pajamas, poreikius. Teismų praktikoje paminėti tokie kriterijai, pagal kuriuos nustatoma tėvų, iš kurių prašoma išlaikymo, padėtis: jie turi galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-11/2011).

Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė (36-38 b. l.), kad jo poreikiams per mėnesį reikalinga: 400 Lt maistui, 150-200 Lt rūbams, 150-200 Lt avalynei, 100 Lt pramogoms, 60 Lt sporto klubui, 40 Lt vitaminams, taip pat 500 Lt dienpinigių, už kuriuos jis valgo mokykloje – po 10 Lt kiekvienai dienai ieškovui duoda mama D. S., iš viso 1400-1500 Lt. Ieškovas savo poreikius įrodinėja vienu 8 Lt kvitu už elektroninį transporto bilietą, 357 Lt už akinius, kvitais 1000 Lt sumai už vairavimo kursus ir vairavimo egzaminą, 50 Lt čekiu už plazmos rutulį, taip pat keliais čekiais už drabužius ir batus (67-72 b. l.).

Teismo vertinimu, ieškovo nurodyta 500 Lt dienpinigių suma yra netiksli ir nepagrįstai padidinta, nes skiriant maitinimuisi mokykloje po 10 Lt dienai, kaip nurodė ieškovas, ir įvertinus mokymosi dienų skaičių per mėnesį, susidarytų apie 220 Lt suma per mėnesį. Taip pat išlaidos už vairavimo kursus bei plazmos rutulį, skirtą sukurti atpalaiduojančią atmosferą ir gražų vizualinį vaizdą, nėra priskiriamos prie būtinųjų vaiko poreikių. Šios išlaidos išminusuotinos iš ieškovo būtinųjų poreikių. Kitos ieškovo nurodytos išlaidos – maistui, rūbams, avalynei, vitaminams, akiniams, sportui ir pramogoms, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra 18 metų amžiaus ir dėl regėjimo sutrikimo akiniai jam būtini, laikytinos pagrįstomis ir protingomis. Pažymėtina, kad atsakovas ieškovo poreikių neginčijo, nepateikė jokių duomenų ar įrodymų, kurie paneigtų ieškovo poreikiams tenkinti reikalingas išlaidas.

Įvertinus bylos medžiagą, pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovo paaiškinimus, nustatytina, kad ieškovo būtinųjų poreikių tenkinimui reikalinga 1000 Lt suma per mėnesį. Nors pagal formuojamą teismų praktiką išlaikymo vaikui dydis siejamas su minimalios mėnesio algos dydžiu, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami vaiko poreikiai bei realios tėvų galimybės vaiko poreikiams tenkinti. Vertinant tėvų materialinę padėtį, atsižvelgiama ne tik į gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, bet ir į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010).

Atsakovas nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi (21, 45 b. l.). Turėtą nekilnojamąjį turtą pardavė 2011 metais (47-62 b. l.). VSDFV duomenimis atsakovas gauna apie 425 Lt darbo užmokestį (40-41 b. l.). Duomenų apie kitus atsakovo išlaikytinius ir sveikatos būklę, ribojančią atsakovo darbingumą, atsakovas į bylą nepateikė. Atsakovas buvo tinkamai informuotas apie ieškinio reikalavimus ir bylos nagrinėjimą, tačiau į teismo posėdžius neatvyko, jokių rašytinių dokumentų nepateikė, atsiliepimo nepareiškė, savo materialinės padėties nenurodė. Atsakovui manant, kad byloje esančių įrodymų nepakanka jo tikrajai turtinei padėčiai nustatyti, jis turėjo pareigą pateikti teismui atitinkamus duomenis bei juos patvirtinančius įrodymus. Tinkamas įrodinėjimo pareigos nevykdymas negali būti grindžiamas ir pateisinamas teismo teise savo iniciatyva rinkti įrodymus byloje. Teismas negali būti vienos iš šalių advokatu byloje, todėl jam negali būti perkelta įrodymų rinkimo pareiga (Kauno apygardos teismo 2013-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-808-343/2013).

Remiantis CPK 179 straipsnio nuostatomis, laikytina, kad teismo galimybė rinkti įrodymus yra kaip išimtis iš proceso rungimosi principo ir šalių pareigos įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi. Įrodymų pateikimo pareiga numatyta šalims bei kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims ir tik išimtiniais atvejais, numatytais CPK ar kituose įstatymuose, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas, arba kai nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, teismas turi teisę rinkti įrodymus. Tačiau net ir nagrinėjant šeimos bylas teismas neturi teisės be pagrindo savo iniciatyva rinkti įrodymus, kadangi tokia teise teismas gali pasinaudoti tik tuo atveju, jei tai yra būtina teisingai išnagrinėti bylą. Pažymėtina, kad teismui be pagrindo negali būti perkeliama įrodinėjimo našta net ir šeimos bylose. Atsakovas, būdamas suinteresuotas sau palankia bylos baigtimi, turėjo imtis visų procesinių priemonių įrodyti, kad negali teikti prašomo dydžio išlaikymo. Atsakovas tinkamai savo procesinių pareigų nevykdė.

Manytina, kad trečiojo asmens teismo posėdyje išsakyta nuomonė, jog atsakovas nelegaliai užsiima statybos darbais, gali būti pagrįsta. VSDFV duomenimis atsakovas gauna tik 425 Lt darbo užmokestį, nuo 2012-05-10 dirba vienoje įmonėje. Vadinasi, atsakovas neieško geriau apmokamo ar papildomo darbo, nesiekia dirbti daugiau valandų, jį tokia situacija tenkina, atsakovas galimai turi papildomą pajamų šaltinį. Tikėtina, kad atsakovas slepia savo tikrąją turtinę padėtį. Nagrinėjant bylas dėl išlaikymo turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t.y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina, kad atsakovo galimybės teikti ieškovo prašomą išlaikymą yra pakankamos.

Trečiasis asmuo D. S. gauna apie 1200 Lt darbo užmokestį (9 b. l.). Turi asmeninės nuosavybės teise priklausantį 1 kambario butą (duomenys neskelbtini) (20 b. l.). Kilnojamojo turto neturi (46 b. l.). Kitų išlaikytinių neturi.

Ieškovas pareigą mokytis vykdo sąžiningai, kadangi gauna stipendiją, kurios mokėjimas priklauso nuo mokymosi rezultatų. Ieškovas mokosi Kaune, gyvena pas motiną, mokslus baigs 2014-06-30, mokslas nemokamas, todėl ieškovui nebuvo tikslinga kreiptis dėl valstybės garantuojamos paskolos studijų kainai ar pragyvenimo išlaidoms apmokėti. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas, įgydamas profesiją, kartus įgis ir vidurinį išsilavinimą. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų darytina išvada, kad šiuo metu visa šalių sūnaus išlaikymo našta tenka vienai D. S.. Nustačius ieškovo poreikius 1000 Lt per mėnesį ir atsižvelgiant, kad iš atsakovo prašoma mažiau nei pusė reikalingos sumos, t.y. 400 Lt, matyti, kad trečiasis asmuo prisiima sau didesnę šalių sūnaus išlaikymo prievolės dalį. Vertinat tėvų materialines galimybes teikti ieškovui išlaikymą darytina išvada, kad vienai motinai sunku patenkinti sūnaus poreikius, todėl ieškovui parama iš atsakovo būtina.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir įrodymų visetą, ieškinys tenkintinas, ieškovui priteisiama iš atsakovo po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-02-07 iki kol jis mokysis profesinės mokyklos dieniniame skyriuje.

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Priėmus sprendimą, panaikintinos 2012-12-12 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikinojo išlaikymo priteisimas ieškovui iš atsakovo po 300 Lt nuo 2012-12-07 iki bylos išnagrinėjimo (CPK 149 str.).

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus vaiko poreikiams ar tėvų turtinei padėčiai, galima kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo (CK 3.201 str.).

Ieškinį patenkinus, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 144 Lt žyminio mokesčio, 22 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš viso 166 Lt (CPK 92 str., 96 str. 3 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą ieškovui Ž. S., a. k. (duomenys neskelbtini) po 400 Lt (keturi šimtai Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-12-07 (ieškinio pateikimo teismui dienos) iki 2014-06-30 (iki kol ieškovas mokysis profesinės mokyklos Kauno statybininkų rengimo centro dieniniame skyriuje).

Sprendimas išlaikymo periodinėmis išmokomis dalyje vykdytinas skubiai.

Panaikinti 2012-12-12 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemonės – laikinojo išlaikymo priteisimą iš atsakovo E. S. ieškovui Ž. S. po 300 Lt nuo 2012-12-07 iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1723-918/2013 priėmimo.

Priteisti iš atsakovo E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 166 Lt (šimtas šešaisdešimt šeši Lt) bylinėjimosi išlaidų, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), „Swedbank”, AB (kodas 73000), įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.