- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-11
- Bylos Nr.
- e2A-387-730/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00085-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Revatus“
- Atsakovas
- M. K.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Revatus“ apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. sausio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Revatus“ ieškinį atsakovui M. K., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, antstolei S. V., notarei S. Ž. dėl prievolių pripažinimo įvykdytomis laiku ir tinkamai, vykdomųjų įrašų panaikinimo, restitucijos taikymo ir kt.,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pateikė ieškinį, kurio reikalavimus patikslinusi, prašo pripažinti laiku ir tinkamai įvykdytomis ieškovės prievoles atsakovui, nurodytas 2018 m. lapkričio 21 d. pirkimo - pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis1), 2.3, 5.1.12, 5.1.15, 5.1.16, 5.1.17, 5.18, 5.1.19 punktuose, kurių įvykdymas užtikrintas 2018 m. lapkričio 21 d. paprastuoju neprotestuotinu vekseliu, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini); pripažinti laiku ir tinkamai įvykdytomis ieškovės prievoles atsakovui, nurodytas 2018 m gruodžio 6 d. pirkimo - pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis2), 2.3, 5.1.12, 5.1.15, 5.1.16, 5.1.17 punktuose, kurių įvykdymas užtikrintas 2018 m gruodžio 6 d. paprastuoju neprotestuotinu vekseliu, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini); panaikinti 2020 m. vasario 7 d. Palangos m. trečiojo notaro biuro notarės S. Ž. atliktą vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini); panaikinti 2020 m. vasario 7 d. Palangos m. trečiojo notaro biuro notarės S. Ž. atliktą vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini); taikyti vienašalę restituciją ir įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovei 18208,39 Eur; priteisti iš atsakovo 1434,04 Eur vykdymo išlaidų, kurios buvo sumokėtos antstolei S. V.; priteisti ieškovei iš atsakovo penkių procentų metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovo visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp šalių buvo sudaryta Sutartis1, pagal kurią ieškovė pardavė, o atsakovas įsigijo negyvenamąją patalpą - poilsio patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) (toliau - Daiktas1). Šalys susitarė, kad daiktas1 parduodamas su pilna apdaila, kurią ieškovė įsipareigojo atlikti iki 2018 m. lapkričio 30 d.. Apdailos atlikimo tvarka, naudotinos medžiagos, atliktų darbų priėmimo tvarka nustatyta 2017 m. liepos 29 d. šalių sudarytoje preliminariojoje pirkimo - pardavimo sutartyje (Sutarties1 2.3 p.). Sutartimi1 susitarta, kad ieškovė per vieną mėnesį nuo Sutarties 1 sudarymo dienos savo lėšomis pabaigs visus darbus, būtinus tinkamam pastato šildymo sistemos funkcionavimui, atliks energinio naudingumo sertifikavimą ir energinio naudingumo sertifikato kopiją pateiks atsakovui (Sutarties1 5.1.12 p.), ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo Sutarties1 sudarymo savo lėšomis, pastangomis ir darbu pakeis daikto1 paskirtį iš poilsio į gyvenamąją (Sutarties1 5.1.15 p.), savo lėšomis, pastangomis ir darbu iki 2019 m. sausio 31 d. atliks kiemo aikšteles sutvarkymo darbus (Sutarties1 5.1.16 p.), savo lėšomis, pastangomis ir darbu iki 2018 m. gruodžio 31 d. pabaigs laiptinės, kurioje yra daiktas 1, apdailos darbus (Sutarties1 5.1.17 p.), atliks visus nuo jo priklausančius veiksmus, kad ne vėliau kaip per septynias darbo dienas po Sutarties1 3.2.2 - 3.2.3 punktuose nurodytos pinigų sumos įskaitymo į ieškovės kreditorių ir nurodytas sąskaitas, būtų išregistruota daikto1 hipoteka, ir dės maksimalias pastangas, kad kiek įmanoma greičiau būtų išregistruoti Sutartyje nurodyti įkeitimo sandoriai (Sutarties1 5.1.18 p.), savo lėšomis, pastangomis ir darbu iki 2019 m. sausio 31 d. įrengs stiklo sienelę iki viršuje esančio balkono per visą viršuje esančio balkono plotį (Sutarties1 5.1.19 p.). Šalys susitarė, kad ieškovei laiku tinkamai neįvykdžius įsipareigojimų, ieškovė įsipareigoja mokėti atsakovui po 50 Eur už kiekvieną uždelstą dieną, siekiant reikalavimų tinkamo vykdymo buvo išduotas ir 2018 m. lapkričio 21 d. vekselis. 2019 m. balandžio 5 d. šalys sudarė Susitarimą Nr. 2, kuriuo geranoriškai susitarė pratęsti Sutarties1 terminus iki 2019 m. balandžio 26 d., 2019 m. balandžio 16 d. buvo pasirašytas Turto priėmimo - perdavimo eksploatacijai aktas prie pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Priėmimo - perdavimo aktas1), kuriuo atsakovui perduotas daiktas1, jį atsakovas priėmė, pretenzijų ieškovei neturėjo. 2018 m. gruodžio 6 d. tarp šalių buvo sudaryta Sutartis2, pagal kurią ieškovė pardavė, o atsakovas įsigijo negyvenamąją patalpą - poilsio patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) (toliau - Daiktas2). Šalys susitarė, kad daiktas2 parduodamas su pilna apdaila, kurią ieškovė įsipareigojo atlikti iki 2018 m. gruodžio 10 d. (Sutarties2 2.3 p.). Sutartimi2 susitarta, kad ieškovė per vieną mėnesį nuo Sutarties2 sudarymo dienos savo lėšomis pabaigs visus darbus, būtinus tinkamam pastato šildymo sistemos funkcionavimui, atliks energinio naudingumo sertifikavimą ir energinio naudingumo sertifikato kopiją pateiks atsakovui (Sutarties2 5.1.12 p.). Šalys susitarė, kad, ieškovei laiku ir tinkamai neįvykdžius Sutarties2 2.3 ir/arba 5.1.12, ir/arba 5.1.15, ir/arba 5.1.16, ir/arba 5.1.17 punkte nurodytų įsipareigojimų, ieškovė įsipareigoja mokėti atsakovui po 50 Eur už kiekvieną uždelstą dieną. Užtikrindama Sutarties 2 2.3, 5.1.12, 5.1.15, 5.1.16, 5.1.17 punktuose nurodytų įsipareigojimų įvykdymą, ieškovė 2018 m. gruodžio 6 d. išdavė atsakovui paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Nurodo, kad atsakovas pareiškė pretenzijas ieškovei, prašė sumokėti jam delspinigius. Ieškovė teigia, kad atsakovas darbus priėmė pasirašydamas priėmimo – perdavimo aktus, pretenzijų nereiškė, todėl atsakovo veiksmas yra teisiškai nepagrįstas. Papildomai rašytiniuose paaiškinimuose pažymėjo, kad atsakovas vykdo reguliarią ekonominę veiklą - teikia poilsio patalpų nuomos paslaugas, poilsio patalpas iš ieškovės įsigijo ne asmeninių poreikių tenkinimui, o nuomos paslaugų teikimui, todėl jis laikytinas paslaugų teikėju / verslininku, turinčiu patirties tiek sandorių sudaryme, tiek ginčo situacijose, atsakovas yra advokatas, jo sutuoktinė yra notarė. Atsakovas nelaikytinas vartotoju ir jo atžvilgiu negali būti taikoma papildoma teisės aktų nustatyta apsauga.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepime į ieškinį ir atsiliepime į patikslintus ieškovės reikalavimus prašė nutraukti bylos dalį dėl ieškinio reikalavimų dėl vykdomųjų įrašų panaikinimo, ieškinį atsakovo atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad šalių sudarytos Sutartis1 ir Sutartis2 turi mišrios sutarties požymių, kadangi jomis buvo susitarta ne tik dėl daikto1 ir daikto2 pirkimo - pardavimo, tačiau ir statybos rangos sutarties požymių, nes šalys susitarė dėl pilnos apdailos įrengimo (Sutarties 2.3 p., Sutarties2 2.3 p), taip pat ir preliminarios pirkimo - pardavimo sutarties požymių, nes šalys susitarė ir dėl kito nekilnojamojo turto įsigijimo ateityje (pagal Sutartį1 trijų sandėliukų, antžeminio stovėjimo aikštelės dalies, pagal Sutartį2 dviejų sandėliukų, antžeminio stovėjimo aikštelės dalies iki 2019 m. kovo 31 d. (Sutarties1 2.4. p., Sutarties2 2.4. p.). Ieškovei nespėjant sutartais terminais (iki 2019 m. kovo 31 d.) įvykdyti Sutarties 1 2.4. p. bei Sutarties2 2.4. p., taip pat kitų Sutartyje1 ir Sutartyje2 nurodytų įsipareigojimų, šalys 2019 m. balandžio 5 d. pasirašė Susitarimą Nr. 2 prie Sutarties1, ir Susitarimą Nr. 1 prie Sutarties2, kuriais susitarė pratęsti sandėliukų ir antžeminio stovėjimo aikštelės dalies pagrindinių pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo terminus iki 2019 m. balandžio 26 d. (Susitarimo Nr. 2 2 p., Susitarimo Nr. 1 2 p.). Susitarimo Nr. 2 ir Susitarimo Nr. 1 3 punktais šalys susitarė nereikalauti Sutarties1 2.4. p. ir Sutarties2 2.4. p. numatytų sankcijų (25000 Eur baudos) už pagrindinių sutarčių nesudarymą iki 2019 m. kovo 31 d. Susitarimo Nr. 2 4 punktu šalys susitarė, jei dėl ieškovės kaltės nesudaroma pagrindinė pirkimo - pardavimo sutartis dėl trijų sandėliukų ir stovėjimo aikštelės dalies pardavimo iki 2019 m. balandžio 26 d., arba ieškovė nepašalina konkrečių trūkumų: nėra galimybės naudotis aikštele, kadangi aikštelė ir bendro naudojimo aikštelės dalys nepilnai išklotos trinkelėmis, saugomos šiukšlės, statybinės atliekos, stovi biotualetas, nepažymėtos aikštelės ribos, rūsio patalpose neužtaisytos senų konstrukcijų siūlės, nepašalintas perteklinis betonas nuo grindų ir sienų, nesutvarkyta durų apdaila, šalia esančios aikštelės, kurią ketina pirkti pirkėjas, nenukirsta eglė, taikomos Sutarties1 numatytos sankcijos. Susitarimo Nr. 1 4 punktu šalys susitarė, jei dėl ieškovės kaltės nesudaroma pagrindinė pirkimo - pardavimo sutartis dėl dviejų sandėliukų ir stovėjimo aikštelės dalies pardavimo iki 2019 m. balandžio 26 d. arba ieškovė nepašalina konkrečių trūkumų: nėra galimybės naudotis aikštele, kadangi joje auga medis, bendro naudojimo aikštelės dalys nepilnai išklotos trinkelėmis, saugomos šiukšlės, statybinės atliekos, stovi biotualetas, nepažymėtos aikštelės ribos, rūsio patalpose neužtaisytos senų konstrukcijų siūlės, nepašalintas perteklinis betonas nuo grindų ir sienų, nesutvarkyta durų apdaila, taikomos Sutarties2 numatytos sankcijos. Nurodo, kad priėmimo perdavimo aktais buvo priimti tik patys daiktai su raktais, o atsakovas kaip pirkėjas patvirtino, kad pretenzijų neturi, tačiau tai nepaneigia šalių pasirašytos sutarties. Nurodo, kad ieškovas nutyli, kad šalys buvo susitariusios sudaryti sutartį dėl sandėliuko ir stovėjimo vietos įrengimo ir dėl to susitarimas buvo sudarytas vėliau, tai yra 2019 m. rugpjūčio 9 d. ir 2019 m. rugpjūčio 29 d.. Pažymi, jog ieškovei teikė pretenzijas, tačiau ieškovė laiku darbų nepabaigė, visų darbų neperdavė ir šalys dėl šių objektų nepasirašė priėmimo – perdavimo aktų, dėl ko atsakovas pareikalavo sumokėti sutartyje sulygtus delspinigius. Pažymi, kad ieškovei nereaguojant vekselių pagrindu buvo padarytas vykdomasis įrašas, antstolis atliko išieškojimą ir ieškovė nei notaro, nei antstolio veiksmų neskundė. Ieškovė nepateikė jokių motyvų, teisinio pagrindo ar teisinių argumentų, kodėl pačios ieškovės antstolei sumokėtas 1434,04 Eur vykdymo išlaidas, kurių atsakovas niekada negavo ir neturėjo, turėtų sumokėti ieškovui. Papildomai rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad dėl ieškovės vėlavimo buvo sutarta, kad atsakovui bus perleista daugiau sandėliukų, o ir be to, susitarimais buvo sutarta papildomai aprašyti, kokie darbai neatlikti/trūkumai neištaisyti, nustatyti naują terminą ieškovui tuos darbus atlikti (iki 2019 m. balandžio 26 d.), o atsakovas sutiko, kad pagal pagrindines pirkimo - pardavimo sutartis delspinigių iki naujai nustatyto termino neskaičiuos ir pagal vekselius išieškojimo nepradės. Susitarimų 4 punkte buvo palikti saugikliai, jei naujais terminais (iki 2019 m. balandžio 26 d.) ieškovė visų darbų nepabaigs, jis toliau galės skaičiuoti delspinigius ir vykdyti išieškojimą pagal vekselius, tai yra taikomos pagrindinių sutarčių sankcijos
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Plungės apylinkės teismas 2023 m. sausio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovui iš ieškovės 4274,81 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:
4. Dėl faktinių bylos aplinkybių teismas nurodė, kad ieškovė ir atsakovas sudarė dvi sutartis dėl nekilnojamojo turto objektų pardavimo ir darbų atlikimo. Ieškovė išdavė atsakovui vekselius, kaip reikalavimų užtikrinimo priemonę. Atsakovas pasibaigus sutarties vykdymo laikotarpiui vekselius pateikė notarui, kuris atliko vykdomuosius įrašus. Vykdomųjų įrašų pagrindu antstolės S. V. kontoroje buvo užvestos vykdomosios bylos Nr. 0114/20/00191, Nr. 0114/20/00192, iš ieškovės išieškota 19642,43 Eur suma, kurią sudarė: 17082,72 Eur skola, 1125,67 Eur palūkanos, 1434,04 Eur vykdymo išlaidos. Ieškovas prašo pripažinti, kad šiuo atveju sutartys buvo tinkamai įvykdytos. Pažymėjo, kad atsakovas šiuo atveju nelaikytinas vartotoju, nes objektai buvo įrengiami komerciniams tikslams – nuomai.
5. Dėl sutarčių vykdymo teismas nurodė, kad ieškovė įsipareigojo perleisti nekilnojamąjį turtą, atliekant pilną apdailą iki 2018 m. lapkričio 30 d.. Šalys neginčijo, kad objekto (daikto1) šildymo sistema nebuvo pilnai funkcionuojanti, dėl ko ieškovė per papildomą terminą įsipareigojo baigti visus darbus, atlikti energinio naudingumo sertifikavimą ir energinio naudingumo sertifikato kopiją neatlygintinai pateikti atsakovui ir atlikti kitus darbus. Šalys taip pat susitarė ir dėl objekto (daikto2) pardavimo su apdaila. Ieškovė taip pat patvirtino, kad šildymo sistema nebuvo pilnai funkcionuojanti, dėl ko ieškovė įsipareigojo atlikti visus būtinus darbus, gauti energinio naudingumo sertifikato kopiją ir jį neatlygintinai pateikti atsakovui. Atsakovas teigia, kad šiuo atveju ieškovė nepabaigė šių darbų – šildymo sistemos, kiemo aikštelės, laiptinės, rūsio tinkamo įrengimo, taip kaip numatyta šalių sutartyse.
6. Dėl ieškovės pareigos atlikti energetinio naudingumo sertifikavimą teismas nurodė, kad tiek Sutartyje1, tiek Sutartyje2 ieškovė įsipareigojo atlikti visus darbus, būtinus tinkamam pastato šildymo sistemos funkcionavimui, atlikti pastato energinio naudingumo sertifikavimą ir energinio naudingumo sertifikato kopiją neatlygintinai pateikti atsakovui. Teismas įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus padarė išvadą, kad šildymo įrengimo darbai buvo atlikti tinkamai, tačiau ieškovė pateikė atsakovui energetinio naudingumo sertifikatą F klasei, kai turėjo būti pateiktas energetinio naudingumo sertifikatas B klasei. Teismas atsižvelgęs į tai, kad dėl minėto sertifikato atsakovas pretenzijų nereiškė, konstatavo, kad ieškovė neįvykdė tik formalios pareigos – nepateikė laiku tinkamos pastato energinio naudingumo sertifikato kopijos.
7. Dėl kiemo aikštelės, laiptinės ir rūsio įrengimo teismas nurodė, kad ieškovė įsipareigojo iškloti kiemo aikštelę bazalto akmens ir betono trinkelėmis. Teismas atsižvelgęs į aikštelės kadastro duomenis nustatė, kad aikštelės baigtumas yra 100 procentų, tačiau tai nepatvirtina, koks aikštelės plotas buvo fiziškai kadastrinių duomenų atlikimo metu. Pažymi, kad jei aikštelė buvo sutvarkyta 100 procentų, tokiu atveju šalys nebūtų sudariusios papildomų susitarimų dėl jos įrengimo darbų. Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys konstatavo aikštelės trūkumus, teismas padarė išvadą, kad aikštelė nebuvo tinkamai įrengta. Pažymėjo, kad tiek šalių paaiškinimai, tiek liudytojo parodymai, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad laiptinė buvo tinkamai įrengta, o šiuo atveju gretimų butų savininkai laiptinėje laikė statybines medžiagas įsirengdami jiems priklausančias patalpas, o laiptų turėklai buvo įrengti vėliau, tai yra po atliekamų remontų butuose.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) prašo Plungės apylinkės teismo 2023 m. sausio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, pakeisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymą ir priteisti apeliantei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
8.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino kiemo aikštelės sutvarkymo darbų. Teigia, kad apeliantė sutartimi įsipareigojo įrengti kiemo aikštelę ją išklojant betono ir bazalto akmens trinkelėmis iki 2019 m. sausio 31 d.. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jau 2018 m. gruodžio 14 d. buvo atlikti kadastriniai matavimai, kuriais nustatyta, jog kiemo aikštelė buvo pilnai įrengta, be to, taip pat nurodyta, kad kiemo aikštelė yra išklota akmens danga. Teigia, kad teismas turėjo įvertinti ne tik foto fiksacijas, tačiau ir kadastrinius duomenis, tinkamai atskleisti šalių Sutarties1 5.1.16 punkto ir Sutarties2 5.1.15 punkto esmę ir turinį.
8.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnį, tinkamai neatskleidė šalių sutarties esmės, neatsižvelgė į tai, kad apeliantės vadovas L. D. ir liudytojas A. V. patvirtino, jog visi darbai, tai yra ir kiemo aikštelės įrengimas buvo susiję su būsimomis sutartimis. Pažymi, kad ir šalių susitarimų 4 punkte nurodyta, kad aptarti trūkumai yra susiję tik su būsimomis sandėliukų ir kiemo aikštelės sutartimis. Pažymi, kad atsakovui buvo padaryta daug nuolaidų ir jam padaryti nepatogumai buvo kompensuojami.
8.3. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino energetinio naudingumo sertifikato perdavimo aplinkybių. Nurodo, kad šalys Sutartimi1 ir Sutartimi2 susitarė, kad apeliantė, be kita ko, baigs visus darbus su objektų šildymo sistemų funkcionavimu ir atliks objektų energetinio naudingumo sertifikavimą, kurio kopija neatlygintai perduos pirkėjui. Teismas pagrįstai nustatė, kad šildymo sistema buvo įrengta, tačiau padarė neteisingą išvadą, jog energetinio naudingumo vertinimas nebuvo tinkamai atliktas, kadangi atsakovui buvo perduotas F klasės sertifikatas. Teigia, kad šalys nebuvo susitariusios dėl konkrečios energetinio naudingumo klasės, be to, atsakovas klausimo dėl energetinio naudingumo sertifikato perdavimo nekėlė, todėl šiuo atveju vien formalios pareigos pažeidimas nesudaro pagrindo ieškovės ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
9. Atsakovas M. K. pateikė atsiliepimą į apeliantės apeliacinį skundą, juo prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti, Plungės apylinkės teismo 2023 m. sausio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
9.1. Dėl kiemo aikštelės sutvarkymo darbų nurodė, kad priešingai nei teigia apeliantė, šalys susitarė, kad apeliantė iki 2019 m. sausio 31 d. atliks kiemo aikštelės sutvarkymo darbus. Šalys sudarydamos 2019 m. balandžio 5 d. susitarimus konstatavo, kad kiemo aikštele nėra galimybės naudotis, aikštelė nėra pilnai padengta trinkelėmis, aikštelėje yra saugomos šiukšlės, biotualetas. Nurodo, kad atsakovas taip pat pateikė foto fiksacijas, kurios patvirtina, kad 2019 m. birželio 11 d. kiemo aikštelė nebuvo sutvarkyta. Pažymi, kad iš apeliantės apeliacinio skundo argumentų nėra aišku, kodėl apeliantė sudarė susitarimus 2019 metais dėl aikštelės sutvarkymo, jei apeliantės vertinimu aikštelė 2018 metais jau buvo įrengta. Pažymi, kad apeliantė remiasi vien kadastrų duomenimis, tačiau atliekant kadastrinius matavimus nėra tikrinama faktinė situacija, darbų kokybė, nefiksuojama ar yra sužymėtos stovėjimo aikštelės vietos, išvežtos šiukšlės. Mano, kad šiuo atveju kadastriniai duomenys nepaneigia, kad aikštelės įrengimo darbai nebuvo atlikti.
9.2. Dėl netinkamo sutarčių aiškinimo nurodo, kad apeliantė siekia nesąžiningai aiškinti sutarčių ir susitarimų esmę, siekiant išvengti atsakomybės už turtinių prievolių netinkamą vykdymą. Teigia, kad visi susitarimai buvo sudaromi apeliantės iniciatyva, o šiuo atveju apeliantės vadovo ir suinteresuoto liudininko paaiškinimai tik pagrindžia, kad šalys siekė pratęsti sandėliukų ir kiemo aikštelės įrengimo terminus iki 2019 m. balandžio 26 d.. Mano, kad šiuo atveju būtina atsižvelgti į susitarimų lingvistinę formuluotę, kadangi šalys susitarė, kad jei dėl apeliantės kaltės nebus sudaryta sutartis dėl sandėliukų ir kiemo aikštelės pardavimo arba jei apeliantė nepašalins visų trūkumų, dėl ko nėra galima naudotis aikštele, apeliantei bus taikomos Sutartyje1 ir Sutartyje2 numatytos sankcijos.
9.3. Dėl pastato energetinio naudingumo vertinimo ir pareigos perduoti sertifikatą nevykdymo nurodo, kad apeliantė pastato energetinio naudingumo vertinimą F klasei atliko 2019 m. sausio 23 d., o B klasei 2019 m. rugpjūčio 6 d.. Nors šalių sutartyje nebuvo susitarta, kokios klasės turėtų būti energetinis naudingumas, tačiau šalys susitarė, kad apeliantė pakeis daikto naudojimo paskirtį iš poilsio į gyvenamąją, todėl apeliantė turėjo gauti B klasės sertifikatą gyvenamosioms patalpoms. Pažymi, kad visi sertifikatai buvo pateikti tik byloje 2022 m. spalio 10 d. kartu su rašytiniais paaiškinimais. Teigia, kad apeliantė yra verslininkė, savo srities profesionalė, todėl jai turėjo būti suprantamos sutarčių sąlygos, ką ji patvirtino ir sudarytų Sutarčių 9.1 punkte.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl apeliacinio skundo argumentų.
12. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad teismas atmesdamas apeliantės ieškinį, netinkamai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus, taikė materialinės teisės normas, tinkamai neįvertino kiemo aikštelės sutvarkymo darbų. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad kadastriniai matavimai patvirtina, jog kiemo aikštelė jau buvo įrengta 2018 m. gruodžio 14 d., kai apeliantė kiemo aikštelę įsipareigojo įrengti iki 2019 m. sausio 31 d.. Teigia, kad teismas taip pat netinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles, neatskleidė šalių sudarytų sutarčių esmės, neatsižvelgė į tai, kad kiemo aikštelės įrengimas buvo susijęs tik su būsimomis sutartimis. Nurodo, kad nors teismas pagrįstai nustatė, kad šildymo sistema buvo tinkamai įrengta, tačiau nepagrįstai nustatė, kad energetinio naudingumo vertinimas nebuvo tinkamai atliktas. Mano, kad formalios pareigos pažeidimas vertinant objektų energetinį efektyvumą nesudarė pagrindo ieškinį atmesti.
13. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus (nutarties 12 punktas) daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas ar pirmosios instancijos teismas spręsdamas ieškinio (patikslintų) reikalavimų pagrįstumo klausimą tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, taikė sutarčių aiškinimo taisykles, padarydamas išvadą, jog apeliantė neįrodė, jog pagal Sutartį1 ir Sutartį2 tinkamai ir laiku atliko sutartus statybų darbus.
14. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad tarp apeliantės ir atsakovo 2018 m. lapkričio 21 d. buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią apeliantė pardavė, o atsakovas įsigijo negyvenamąją patalpą – poilsio patalpą, esančią (duomenys neskelbtini). Šia sutartimi buvo sutarta dėl objekto perleidimo ir statybos rangos, kadangi šalys susitarė dėl apdailos įrengimo, taip pat šalys šia sutartimis susitarė ir dėl kito nekilnojamojo turto (3 sandėliukų, antžeminės parkavimo aikštelės dalies) įsigijimo ateityje. Šalys susitarė, kad apeliantei neįvykdžius įsipareigojimų, apeliantė įsipareigoja mokėti atsakovei po 50 Eur delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną tai atitinkamai užtikrinant apeliantės išduotu vekseliu1 25 000 Eur sumai.
15. Vykdant šalių Sutartį1 šalys sudarė 2019 m. balandžio 5 d. papildomą susitarimą, kuriuo susitarė pratęsti sandėliukų ir parkavimo aikštelės įsigijimo sutarčių sudarymo terminus iki 2019 m. balandžio 26 d.. Šalys susitarime nurodė ir automobilių stovėjimo aikštelės trūkumus – aikštele nėra galima naudotis, aikštelėje yra biotualetas, statybinės medžiagos, nenupjautas medis. Šalys taip pat susitarė, kad netinkamai vykdant šį susitarimą taikytinos tos pačios sankcijos, kurios yra nustatytos 2018 m. lapkričio 22 d. pirkimo – pardavimo sutartyje. Vykdant sutartį šalys 2019 m. balandžio 16 d. pasirašė priėmimo - perdavimo aktą, kuriuo atsakovas iš ieškovės priėmė patalpą – butą (raktus, skaitiklių duomenis).
16. Šalys taip pat sudarė 2018 m. gruodžio 6 d. dėl patalpų (duomenys neskelbtini) įsigijimo, kuriuo apeliantė pardavė, o atsakovas įsigijo negyvenamąją patalpą – poilsio patalpą, esančią (duomenys neskelbtini). Šia sutartimi šalys susitarė ne tik dėl nekilnojamojo turto įsigijimo, tačiau susitarė ir dėl pilnos šio buto apdailos ir dėl kitų objektų (2 sandėliukų ir antžeminės stovėjimo aikštelės įsigijimo) ateityje, tai yra iki 2019 m. kovo 31 d.. Šalys taip pat susitarė, kad apeliantei nevykdant įsipareigojimų, apeliantė įsipareigoja mokėti atsakovui po 50 Eur delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Ši sutartis buvo užtikrinta apeliantės išduotu neprotestuotinu Vekseliu2. Sutarties vykdymo eigoje šalys sudarė papildomą susitarimą dėl minėto objekto įrengimo pratęsiant terminą sandėliukų ir stovėjimo aikštelės dalies įrengimui, nustatant trūkumus (nutarties 15 punktas). Nustatyta, kad šiam susitarimui taip pat taikomos 2018 m. gruodžio 6 d. pirkimo – pardavimo sutartyje numatytos sankcijos. Vykdant sutartį šalys 2019 m. balandžio 16 d. pasirašė priėmimo - perdavimo aktą, kuriuo atsakovas iš apeliantės priėmė patalpą – butą (raktus, skaitiklių duomenis).
17. Atsakovas 2020 m. sausio 15 d. pateikė pretenziją apeliantei dėl delspinigių sumokėjimo, kadangi apeliantė laiku neatliko sutartyje numatytų rangos darbų. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad konkrečiai laiku nebuvo baigti darbai, būtini tinkamam pastato šildymo sistemos funkcionavimui (Sutarties1 5.1.12 p., Sutarties2 5.1.12 p. pažeidimas), laiku nesutvarkyta aikštelė (Sutarties1 5.1.16 p., Sutarties2 5.1.15 p. pažeidimas), laiku nepabaigti laiptinių apdailos darbai (Sutarties1 5.1.17 p., Sutarties2 5.1.16 p. pažeidimas), nesutvarkytos rūsio patalpos (Susitarimo Nr. 1 ir Nr. 2 4 p. pažeidimai). Trečiojo notaro biuro notarė S. Ž. 2020 m. vasario 7 d. atliko vykdomuosius įrašus pagal apeliantės išduotus vykdomuosius raštus (nutarties 14-16 punktai) atitinkamai dėl 9042,03 Eur bei 6 procentų metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo mokėjimo termino pasibaigimo ir dėl 8040,69 Eur bei 6 procentų metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo mokėjimo termino pasibaigimo išieškojimo iš apeliantės atsakovo naudai. Apeliaciniu skundu keliami klausimai dėl kiemo aikštelės įrengimo ir objektų ekonominio naudingumo vertinimo darbų pabaigos fakto, apeliantei teigiant, kad kiemo aikštelė jau buvo įrengta 2018 m. gruodžio 14 d., o ekonominio naudingumo sertifikato neperdavimo faktas yra tik formalus, nesudarantis pagrindo atmesti ieškinį.
18. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad apeliantė 2022 m. spalio 10 d. pateikė kiemo aikštelės kadastro bylą (Nr. DOK-24440), kurioje nurodyta, jog ginčo aikštelės statyba buvo pradėta 2016 metais ir baigta 2017 metais, fiksuotas aikštelės baigtumas 100 procentų ir nustatyta, kad kiemo aikštelė buvo įrengta betono trinkelėmis ir akmenine danga. Šie kadastro duomenys nustatyti 2018 m. gruodžio 14 d., dėl ko apeliantės teigimu kiemo aikštelė buvo tinkamai įrengta per nustatytą terminą, tai yra iki 2019 m. sausio 31 d.. Teigia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas spręsdamas kiemo aikštelės įrengimo pabaigos fakto klausimą, turėjo remtis byloje pateiktais kadastriniais duomenimis, kadangi kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Su šiais apeliantės apeliacinio skundo argumentais, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, nesutiktina.
19. Apeliantė pagrįstai nurodo, kad kadastrinių matavimų metu yra renkami faktinio pobūdžio duomenys apie kadastro objektus (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalis, 8 straipsnio 1 dalis), tačiau šiuo atveju ginčo kadastriniuose dokumentuose tik užfiksuoti faktai, jog ginčo aikštelė 2016 – 2017 metų laikotarpiu buvo padengta betono trinkelių ir akmens danga ir jų įrengimas yra užbaigtas. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, tai yra apeliantės atstovo L. D. ir atsakovo pasirašytais susitarimais (nutarties 14-16 punktais) nustatyta, kad šalys 2019 m. balandžio 5 d. sudarė papildomus susitarimus, kuriais apeliantei buvo sudaryta galimybė pratęsiant terminą iki 2019 m. balandžio 26 d. pašalinti esančius aikštelės statybos darbų trūkumus.
20. Minėti (nutarties 19 punktas) statybos trūkumai atskleisti šalių sudarytų susitarimų 4 punktuose, tai yra nustatyta, kad kiemo aikštelėje auga medis, kiemas nepilnai padengtas trinkelėmis, saugomos šiukšlės, statybinės atliekos, stovi biotualetas, nepažymėtos aikštelės ribos. Šiuo aspektu pažymėtina, kad apeliantės teigimu ginčo aikštelės statyba buvo užbaigta 2018 m. gruodžio 14 d. ginčo aikštelę įregistruojant Nekilnojamojo turto kadastre, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėti susitarimai dėl aikštelės įrengimo ir jų statybos trūkumų buvo atitinkamai abiejų šalių (apeliantės atstovo ir atsakovo) pasirašyti 2019 m. balandžio 5 d., kas leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad šiuo atveju kadastro duomenyse užfiksuoti tokie aikštelės duomenys, kurie buvo įregistruoti iki atliekant sutartus statybos darbus. Vertinant byloje esančių įrodymų visumą būtina pažymėti ir tai, kad atsakovas pateikė 2019 m. birželio 11 d. ginčo aikštelės foto fiksacijas (Nr. DOK-7588), kuriomis remiantis nustatyta, kad kiemo aikštelė nėra pilnai įrengta, ji nėra pilnai padengta akmens trinkelėmis, matyti įvairios statybinės medžiagos ir atliekos bei statybinė technika (traktorius, grunto tankintuvas (vibro plokštė)). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, tai yra jog apeliantė sudarydama 2019 m. balandžio 5 d. susitarimą pripažino, jog nėra atlikusi visų aikštelės įrengimo darbų, į byloje pateiktas 2019 m. birželio 11 d. foto fiksacijas, darytina labiau tikėtina išvada, kad kiemo aikštelė per sutartą laikotarpį, tai yra iki 2019 m. balandžio 26 d. nebuvo pilnai įrengta, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė faktą, jog apeliantė nebuvo atlikusi visų Sutartyje1 ir Sutartyje2 numatytų statybos darbų.
21. Kita vertus, pažymėtina, kad bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Pažymėtina, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018). Šiuo atveju apeliantė įrodinėdama, jog kiemo aikštelė buvo visiškai įrengta iš esmės remiasi tik 2018 m. gruodžio 14 d. kadastro duomenimis (nutarties 18 punktas), tačiau neteikia jokių įrodymų, objektyvių paaiškinimų, dėl kokių priežasčių buvo sudaryti ir abiejų šalių pasirašyti 2019 m. balandžio 5 d. susitarimai, kuriais nustatoma jog aikštelė yra neįrengta, ja nėra galima naudotis ir ji turi statybos darbų trūkumų, be kita ko pažymint ir tai, jog minėtais kadastro duomenimis fiksuojamas tik kiemo aikštelės užbaigimo faktas, nenustatant, ar šiuo atveju iš aikštelės buvo pašalinta eglė, šiukšlės ir statybinė įranga.
22. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu taip pat nurodo, kad teismas netinkamai taikė CK 6.193 straipsnį, netinkamai aiškino šalių sudarytus susitarimus dėl aikštelės ir sandėliukų pardavimo ir vekselių galiojimo šiems susitarimams. Teigia, kad šiuo atveju ginčo susitarimai (nutarties 14-16 punktai), buvo sudaryti tik dėl būsimų sutarčių, kurios buvo sudarytos atitinkamai 2019 m. rugpjūčio 9 d. notaro patvirtintomis sutartimis, todėl šiuo atveju Vekselis1 ir Vekselis2 ginčo situacijoje netaikytini. Su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutiktina.
23. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Teismui taikant įstatyme išdėstytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus, turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-690/2018).
24. Jei šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvųjį sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teikiamas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio, taip pat atsižvelgtina į tai, kokią prasmę sutarčiai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, į šalių elgesį sutarties sudarymo metu ir po sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2012). Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18-378/2015).
25. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad apeliantė ir atsakovas Sutartimi1, Sutartimi2 susitarė ne tik dėl pagrindinio daikto (pastato) pardavimo, tačiau susitarė ir dėl papildomo nekilnojamojo turto įsigijimo ateityje, tai yra šalys susitarė, kad apeliantė parduos atsakovui suformuotus sandėliukus, įregistruos juos Nekilnojamojo turto registre, taip pat parduos antžeminės stovėjimo aikštelės dalį. Nurodyta, kad jei turto pirkimo – pardavimo sutartis nebus sudaryta dėl pardavėjo vengimo ar nepagrįsto atsisakymo turtą parduoti, pardavėjas privalės sumokėti pirkėjui 25 000 Eur. Nustatyta, kad sandoriai dėl šių objektų pardavimo turėjo būti sudaryti iki 2019 m. kovo 31 d.. Kaip nustatyta nutarties 20 punkte, sutarties vykdymo metu šalys sudarė papildomus sutarimus (nutarties 14-16 punktai), kurių pagrindu apeliantei buvo pratęstas terminas iki 2019 m. balandžio 26 d. pašalinti aikštelės trūkumus, nustatant, kad trūkumų nepašalinus, bus taikomos Sutartyje1 ir Sutartyje2 numatytos sankcijos (nutarties 14-16 punktai).
26. Atsižvelgiant į šalių sudarytus susitarimus (nutarties 25 punktas) pažymėtina, kad šalys susitarė dėl sankcijų taikymo ne tik apeliantei laiku nesudarius pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties, tačiau ir nustatytu terminu (iki 2019 m. balandžio 26 d.) nepašalinus esamų trūkumų, dėl ko atsakovui nėra sudaroma galimybė naudotis aikštele, tai yra šalys patikslino ginčo objektų įrengimo laiką nustatant konkrečius šalintinus defektus. Atsižvelgiant į tai, kad šalys sudarytuose susitarimuose susitarė dėl sankcijų taikymo pagal Sutartį1 ir Sutartį2 apeliantei laiku nevykdant sutartimis prisiimtų įsipareigojimų, į tai, kad kaip nustatyta nutarties 21 punkte, apeliantė visų darbų neatliko, darytina išvada, kad šiuo atveju sutartinės sankcijos ginčo situacijoje taikytinos, kadangi šalys 2019 m. balandžio 5 d. susitarimais susitarė, kad sankcijos pagal pagrindines sutartis (2018 m. lapkričio 21 d. ir 2018 m. gruodžio 6 d.) taikytinos ne tik dėl papildomai perleistinų objektų (sandėliukų ir aikštelės dalių) pagrindinės sutarties sudarymo, bet ir dėl perleidžiamų objektų defektų šalinimo termino pažeidimo.
27. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog darbai, būtini tinkamam šildymo sistemos funkcionavimui, buvo atlikti tinkamai ir laiku, tačiau nepagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju apeliantės pateiktas naudingumo sertifikatas yra netinkamas dėl ko šiuo atveju vien formaliu pagrindu buvo nustatytas sutarties pažeidimas. Teigia, kad atsakovas nesikreipė į apeliantę dėl sertifikato įteikimo, be to, šalys nebuvo susitariusios ir dėl konkrečios energetinio naudingumo klasės sertifikato gavimo. Pažymi, kad atsakovas sertifikato perdavimą laikė formalumu ir neteikė tam jokios reikšmės, todėl šiuo atveju nustatytas pažeidimas yra formalus ir pirmosios instancijos teismas įvykdė tik formalų teisingumą, pateisino situaciją, kuomet už formalios, jokių neigiamų pasekmių nesukeliančios pareigos neįvykdymą galima priskaičiuoti ir išieškoti 18 000 Eur dydžio delspinigių.
28. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad Sutarties1 ir Sutarties 2 5.1.12 punktais šalys susitarė, kad apeliantė, atlikusi visus darbus, būtinus tinkamam pastato šildymo sistemos funkcionavimui, atliks pastato energinio naudingumo sertifikavimą ir energinio naudingumo sertifikato kopiją neatlygintinai pateikti atsakovui. Šalys neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jog objektuose šildymo prietaisų įrengimo darbai buvo atlikti tinkamai ir laiku, tačiau apeliantė laiku nepateikė tinkamo energetinio naudingumo sertifikato atsakovui. Apeliantė pateikė į bylą 2019 m. sausio 23 d. išduotą pastato energinio naudingumo sertifikatą F klasei ir 2019 m. rugpjūčio 6 d. energinio naudingumo sertifikatą B klasei. Šiuo atveju teismas atsižvelgęs į tai, kad atsakovas sertifikato ilgą laiką nereikalavo, pripažino, kad apeliantės pažeidimas nors ir laikytinas formaliu, tačiau apeliantės veiksmai laikytini pažeidžiantys Sutarties1 5.1.12 punkto ir Sutarties2 5.1.12 punkto sąlygas.
29. Apeliantė pagrįstai nurodo, kad šiuo atveju Sutarties1 5.1.12 punkte ir Sutarties2 5.1.12 punkte nebuvo nustatyta, kokios konkrečios klasės turi būti energetinio naudingumo sertifikatai ginčo objektams, tačiau atsižvelgiant į sutarčių aiškinimo taisykles (nutarties 23 – 24 punktai), į tai, kad Sutarties1 5.1.15 punktu buvo susitarta pakeisti poilsio paskirties statinių paskirtį į gyvenamąją paskirtį, sutiktina su atsakovo argumentais, kad šiuo atveju objekto sertifikavimas turėjo būti savalaikiai atliktas ne bet kokiai klasei, o tai klasei, kuri tinkama gyvenamosios paskirties patalpoms (CPK 185 straipsnis). Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2013 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. D1-909 patvirtinto statybos techninio reglamento „Pastatų energetinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ redakcijos, galiojusios darbų atlikimo pabaigos momentu, 18 punktas nustatė, kad statomi pastatai, kuriems leidimas statyti naują statinį ar rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas statinio projektui išduotas, o kai statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, statybos darbai yra pradėti po 2014 m. sausio 1 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip B.
30. Atsižvelgiant į tai, kad pastato B klasės sertifikatas buvo išduotas tik 2019 m. rugpjūčio 16 d., tai yra pasibaigus papildomam susitarimo terminui, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė neįrodė Sutarties1 5.1.12 p. ir Sutarties2 5.1.12 punktų tinkamo įvykdymo ir šioje apimtyje, todėl šiuo atveju atsakovas turėjo teisę kreiptis į notarą dėl vykdomųjų įrašų išdavimo. Nors apeliantė teigia, kad šiuo atveju atsakovas nepateikė delspinigių apskaičiavimo, neįrodė ilgesnio nei 6 mėnesiai darbų vėlavimo, tačiau kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingas prievolės netinkamo įvykdymo mastas bei kiek praleistas terminas, kiek konkrečiai dienų apeliantė pavėlavo įvykdyti konkrečią prievolę, užtikrintą vekseliais, taip pat, ar atsakovas turėjo teisę reikalauti delspinigių už visas 180 dienų, kadangi apeliantė atitinkamų reikalavimų nereiškė, o iš esmės ieškiniu prašė pripažinti jog sutarčių pagrindu prisiimti įsipareigojimai buvo atlikti laiku ir tinkamai. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė neįrodė, kad visus darbus atliko laiku ir tinkamai, pirmosios instancijos pagrįstai netenkino ieškovės ieškiniu pareikštų reikalavimų.
31. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nurodyti apeliacinio argumentai, dėl netinkamo rašytinių įrodymų vertinimo, materialinės teisės pažeidimų, sutarties taisyklių aiškinimo, yra grindžiami vienpusišku bylos aplinkybių interpretavimu, teisėjų kolegija įvertinusi skundžiamo teismo sprendimo motyvus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino apeliantės atliktų darbų mąstą, pagrįstai konstatavo, kad apeliantė nebuvo atlikusi visų sutartų darbų, todėl priėmė pagrįstą teismo sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais, nėra teisinio pagrindo.
Dėl procesinės bylos baigties
32. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, taip pat šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu vertina, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliantės apeliacinio skundo reikalavimų netenkinus, apeliantei patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, jog patyrė 2057,87 Eur advokato pagalbos išlaidų, kurios atmetus apeliantės apeliacinį skundą, priteisiamos iš apeliantės atsakovo naudai. Pažymėtina, jog atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalių rekomendacinių dydžių.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2023 m. sausio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Revatus“ 2057,87 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovui M. K..