Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, veikdamas Panevėžio apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2FB-6339-1056/2024, pagal pareiškėjo R. K. patikslintą pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas R. K. teismui pateiktu pareiškimu prašė iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą, paskirti pareiškėjui bankroto administratorių UAB „Panevėžio administratoriai“, patvirtinti 410,70 Eur pinigų sumą per mėnesį pareiškėjo asmeninių poreikių tenkinimui.

2. Pareiškėjas nurodė, kad šiuo metu jo skolos kreditoriams siekia 356 974,31 Eur. Galutiniai atsiskaitymo su kreditoriais terminai yra suėję, antstoliai jau vykdo išieškojimą. Pažymi, kad nėra jokių Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliu – FABĮ) 5 straipsnio 8 dalyje išdėstytų reikalavimų, kliudysiančių iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Pareiškėjas per mėnesį gauna 680,70 Eur, neturi jokio nekilnojamojo turto, o kilnojamasis turtas – tik nevertingi asmeniniai daiktai (rūbai, kiti smulkūs daiktai). Šiuo metu teismuose iškeltų civilinių, administracinių ir baudžiamųjų bylų nėra. Pareiškėjas turi vieną nepilnametį vaiką – K. K..

3. Pareiškėjo teigimu, jo nemokumą nulėmė tokios aplinkybės:

3.1. 2007 m. pareiškėjas įkūrė R. K. ūkį. Su VšĮ „Ekoagros“ sudaryta sutartimi dėl 100 ha žemės sklypo buvo sutarta, jog bus mokama po 1 500 Lt už hektarą ekologiško ūkio. Apie 60 ha buvo ne ekologiškas ūkis, iš viso apie 160 ha. Pagal sutartis numatomos gauti pajamos turėjo sudaryti mažiausiai 150 000 Lt. Pareiškėjas gavo iš banko beveik 300 000 Lt kreditą, kaip paramą jaunojo ūkininko įsikūrimui. Pareiškėjas pirko traktorių, sėjamąją, purkštuvą, kitus padargus, gyvulius, melžiamas karvės, kt.

3.2. Skolą ketino atiduoti per kelis metus ir gauti pelną. Po metų atėjus deklaracijos mokėjimo terminui, VšĮ „Ekoagros“ nurodė, kad nemokės pagal sutartį numatytos sumos, nes valstybė sumažino išmokas, todėl mokės ne 1 500 Lt už hektarą, bet po 750 Lt už ekologiškas išmokas (dotacijas). Pareiškėjas negavo planuotų 75 000 Lt per metus, todėl nebebuvo iš ko padengti bankui skolas, kurios didėjo.

3.3. Bankas, suteikęs paskolą, atsiėmė visą techniką, padargus, kt., kurie buvo pirkti kaip parama. Nacionalinė mokėjimo agentūra sužinojusi, kad pareiškėjas neturi technikos, nurodė grąžinti paramos sumą, tačiau pinigų jau nėra, jie buvo panaudoti gyvulių įsigijimui ir gyvulių ūkiui. Kadangi pareiškėjas neteko žemės ūkio technikos, tai kreipėsi į kitą banką dėl paskolos suteikimo, kad galėtų toliau ūkininkauti ir grąžinti skolas. Bankas suteikė paskolą, už kurią įsigijo traktorių, kombainą, kt.).

3.4. Skolą, kreditus reikia mokėti kas mėnesį, o pajamas iš ūkio apeliantas gauna kas metus. Skolos su palūkanomis auga. Antstoliai iš varžytinių pardavė daugiau nei 27 ha paveldėtos žemės, fermą, kurią pareiškėjas pirko už savo lėšas. Juridinių asmenų registras išregistravo ūkį. Sąskaitos areštuotos, už parduotą produkciją lėšų negalima panaudoti, nes antstoliai gautas lėšas nuskaito. Apyvartinėmis lėšomis negalima sumokėti už žemės nuomą.

4. Suinteresuoti asmenys, pateikę teismui atsiliepimus, prašė klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo spręsti teismo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Panevėžio apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi pareiškėjo R. K. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo atmetė.

6. Teismas nustatė, kad R. K. nuo 2022 m. lapkričio 14 d. dirba G. K. ūkyje ūkio darbininku, jam mokamas nedidelis darbo užmokestis. Pareiškėjas turi nepilnametę dukrą. Savo vardu registruoto nekilnojamojo ar kilnojamojo turto (transporto priemonių) šiuo metu neturi. R. K. nuo 2004 m. gruodžio 9 d. yra įregistravęs ūkininko ūkį, neteistas, nėra duomenų, kad būtų apribojęs savo galimybę lošti. Pareiškėjas 2008 m. gegužės 28d. buvo sudaręs panaudos sutartį, kuri galiojo iki 2013 m. gegužės 28 d. dėl 6,7500 ha (naudojo 4,35 ha) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 2006 m. balandžio 28d. nuomos sutartį Nr. 044, kuri galiojo iki 2011 m. vasario 28 d., dėl 5,3830 ha (nuomojosi 5,42 ha) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nuosavybės teise turėjo 27.8501 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), tačiau pagal 2010 m. vasario 4 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą jis atiteko UAB „Baltijos žemė“, ir pastatą – fermą, du ūkinius pastatus ir siurblinę, esančius (duomenys neskelbtini), kurie pagal 2012 m. lapkričio 13 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. BR-15/1 atiteko G. L.. Pareiškėjo skolinių įsipareigojimų suma, kurių mokėjimo terminai yra suėję, viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas MMA.

7. Pareiškėjas, būdamas sveikas, daugiau nei dešimtmetį nedirbo, nors pagal savo amžių ir išsilavinimą galėjo tai daryti ir gauti papildomų pajamų, iš kurių galėtų atsiskaityti su daugiau nei dvidešimčia kreditorių. Neaišku, iš kokių pajamų jis gyveno, nedirbo legaliai, t. y. galimai vengia pateikti savo tikrąją turtinę padėtį, o įsidarbino tik 2022 m. pabaigoje ir dėl nesėkmių kaltina ne pats save, o valstybės institucijas ir antstolius dėl per didelių įkainių, nes skola nemažėja, kadangi yra atskaičiuojama tik už antstolių vykdymo išlaidas. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas sąmoningai blogino savo padėtį, tikėdamasis, kad didžiuliai kreditorių reikalavimai bus nurašyti. Pareiškėjo nemokumas yra sąlygotas neatsakingų sandorių sudarymu, neįvertinant finansinių galimybių ir negalint pagrįsti ekonominio būtinumo sudaryti sandorius. Būdamas išsilavinęs ir turintis gyvenimiškos patirties, būdamas ūkininku, jis sąmoningai leido susidaryti skolai pasirašydamas rizikingas sutartis, vekselius, imdamas kreditus. Pareiškėjo argumentai, kad kalti antstoliai ar kitos valstybės institucijos neleidžia daryti išvados, kad skolos susidarė dėl objektyvių priežasčių. Juo labiau, kad pareiškėjas apie ateitį negalvoja ir realaus plano, kaip sumažinti didžiules skolas, neturi, nes teismo posėdyje pats pripažino nežinąs, kokia veikla planuoja verstis ateityje. Visa tai leidžia manyti, kad jis nėra sąžiningas aiškindamas ūkio veikimo, sutarčių sudarymo ir vėliau dėl to atsiradusių pasekmių aplinkybes, o iškėlus bankroto bylą, nukentėtų kreditorių interesai, būtų pažeista skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyra.

8. Fizinių asmenų bankroto įstatymo paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą. Šiuo atveju, R. K. veiksmais, t. y. savo turtinės padėties sunkinimas, prisiimant rizikingus ir ekonomiškai nepagrįstus įsipareigojimus vykdant individualią žemės ūkio veiklą bei neatsiskaitymas su kreditoriais yra pakankamas pagrindas spręsti dėl jo nesąžiningumo ir vengimo atsiskaityti už esamas prievoles. Byloje nėra duomenų, jog tokie sudaryti sandoriai buvo būtini ar neišvengiami. Fizinio asmens nemokumo būklė nėra besąlygiškas pagrindas iškelti šiam asmeniui bankroto bylą.

9. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju skolininkas nesiekė bent iš dalies atsiskaityti su savo kreditoriais, neatliko ir neatlieka veiksmų mokumui atkurti, todėl jam negali būti taikomas Fizinių asmenų bankroto įstatymas. Bankroto bylos iškėlimo tikslas Fizinių asmenų bankroto įstatymo prasme yra ne nurašyti ar anuliuoti fizinio asmens skolas, bet atkurti fizinio asmens mokumą, kad vykdydamas patvirtintą planą, jis galėtų patenkinti kreditorių reikalavimus. Fizinių asmenų bankroto įstatymas negali tapti priemone ar sąmoningu mėginimu išvengti ar išsisukti nuo skolinių įsipareigojimų vykdymo, teismas negali iškelti bankroto bylos fiziniam asmeniui, kuris neplanuoja atsiskaityti su savo kreditoriais. Pareiškėjas nurodo, jog su kreditoriais planuoja atsiskaityti iš šiuo metu gaunamų pajamų – 680 Eur, atmetus būtiniesiems poreikiams reikalingą 410,70 Eur sumą per mėnesį. Vadinasi kreditoriams ir bankroto administravimo išlaidoms lieka 269,30 Eur per mėnesį, o tai, teismo vertinimu, pagal esamus pareiškėjo įsipareigojimus, yra itin maža suma. Be to, pareiškėjas neįrodė, jog jis iš tiesų deda maksimalias pastangas atsiskaityti, nes nėra duomenų, kad šiuo metu ieškosi geriau apmokamo darbo, kad stengiasi didinti savo mokumą, jog galėtų atsiskaityti su kreditoriais.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

10. Atskiruoju skundu pareiškėjas R. K. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, klausimą išspręsti iš esmės ir iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą, paskirti bankroto administratorių. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Apeliantas nesutinka su teismo išvadomis, kadangi pareiškėjas registravo ūkį 2004 m. ir sudarė sandorius būdamas vos 18 metų, dar neturėdamas vidurinio išsilavinimo, t. y. ūkis įregistruotas 2004 m. gruodžio 9 d. o apeliantas vidurinę mokyklą baigė tik 2005 m. birželio 30 d. Apeliantas toliau mokslų netęsė, ūkininkavo. 2007 m. mirė tėvas, su kuriuo buvo artimas ryšys ir kuris ūkininkavime buvo pagalbininkas, vėliau mirė motina. Atsirado skolos, vėliau pareiškėjui atsirado sveikatos problemos, depresija. Teismas šių aplinkybių nenagrinėjo, apie tai bylos nagrinėjimo metu niekas nepasisakė, bet teismo nutartyje šį bylos nagrinėjimo metu nenagrinėta aplinkybė buvo konstatuota kaip pareiškėjo nesąžiningumas ir priežastis atmesti jo pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

10.2. Susidarius skolai, pareiškėjas kiek galėdamas skolas gražino: 2010 m. vasario 4 d. pardavė paveldėtą žemės sklypą, kurio plotos 27,8501 ha, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); buvo nurašytos lėšos iš ūkininko ūkio sąskaitos (apie 15 - 20 tūstančių); parduota ferma, esanti (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); skola dengiama brangia žemės ūkio technika. Pareiškėjas realiai dirbo ir dėjo maksimalias pastangas, tačiau dėl susiklosčiusių nepalankių aplinkybių ūkis patyrė nuostolius, kurių jis jau nepajėgė padengti.

10.3. Kiekviena paskola yra rizika tiek skolininkui, tiek kreditoriui. Todėl kaltinti tik pareiškėją yra neteisinga ir nesąžininga, nes kiekviena situacija turi būti vertinama individualiai ir nagrinėjama bylos nagrinėjimo metu. Prisiimti rizikas turi abi šalys, tiek skolininkas, pareiškėjas, tiek kreditoriai. Teismas šių aplinkybių nenagrinėjo.

10.4. Nėra aišku, kodėl teismas pasirinko būtent 10 metų terminą iki bylos iškėlimo, o ne 3 metus, kaip numato FABĮ. Teisme šis klausimas nebuvo tiriamas arba pareiškėjas neturėjo galimybės paaiškinti. Dėl šios priežasties teikiamas paaiškinimas dabar. Pareiškėjas jokio kito darbo dirbti nemoka, išskyrus ūkininkavimą, nes neturi išsilavinimo, be to, aplinkiniuose rajonuose, kaimuose darbų nėra, o jeigu ir koks yra, tai atlyginimas yra minimalus. Pareiškėjo bankroto priežastis – pasikeitęs valstybės nustatytas išmokų dydis. Pareiškėjui teko nuomotis žemės sklypus, tačiau žlungant ūkiui, teko daug ką parduoti. Pareiškėjas susirgo depresija. 2018 m. sutiko draugę, su kuria susilaukė dukters, tuomet pradėjo rūpintis savo sveikata, ieškojosi darbo, įsidarbino kitame ūkyje, moka mokesčius, dengia skolas, o bankroto siekia dėl to, kad atstatytų savo mokumą.

10.5. Priešingai nei nurodė teismas, apeliantas skolų nedidino, o jas mažino, antstoliai, kreditoriai skolas dengė pasiimdami žemės sklypus, fermų pastatus, įrangą, brangią techniką, nusirašė pinigus iš ūkio. Liko karvių banda, tačiau apeliantas nebeturėjo pajėgumų jos išlaikyti, todėl išsinuomojo žemės sklypus, pasiėmė paskolą, bandė ūkininkauti toliau. Tačiau dėl antstolių kas mėnesį priskaičiuojamų didelių palūkanų, skolų sumažinti nepavyko. Apeliantas sandorius sudarinėjo atsakingai, jo patarėjas buvo tėvas, o kreditoriai, patikrinę pareiškėjo kreditingumą, paskolas suteikdavo.

10.6. Teismas netinkamai padarė išvadas, nes kreditoriai neprieštaravo, kad apeliantui būtų pradėtas bankroto procesas. Atsisakymas pareiškėjui iškelti bankroto bylą, kreditoriams sukelia neigiamas pasekmes. Pareiškėjo gyvenimo neužteks skoloms padengti, kreditorių skolų administravimo kaštai yra didesni, nei pačių skolų mokėjimas. Be to, kreditoriai per trejus metus gautų daugiau, nei atsisakius iškelti bankroto bylą.

11. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) prašo dėl atskirojo skundo patenkinimo spręsti teismo nuožiūra.

12. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) prašo atskirąjį skundą atmesti, Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

12.1. Skolininko skola NMA yra 46 291,23 Eur, 23 533,29 Eur palūkanos, kuri yra priteista įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Pareiškime jokie argumentai dėl neva buvusių sveikatos problemų ar depresijos nebuvo pateikti, todėl lieka neaišku, kodėl skolininko manymu teismas nutartyje tai turėjo vertinti, jei pats skolininkas pareiškime šių aplinkybių neįrodinėjo.

12.2. NMA paramos lėšos buvo skirtos konkretaus projekto vykdymui, o NMA skirdama paramą nediskriminuoja asmenų dėl jų amžiaus. Paramos lėšos buvo skirtos dėl to, kad pateikęs paraišką skolininkas pagrindė investicijų poreikį.

12.3. Didžioji dauguma kreditorių prašė teismo įvertinti skolininko pateiktus dokumentus ir informaciją, o sprendimą dėl pareiškimo bankroto bylos priimti remiantis byloje esančiais duomenimis. Tokia buvo ir NMA pozicija, todėl laikyti, kad NMA sutiko su pareiškimu yra neteisinga.

12.4. Skolininkas nenurodo planuojantis imtis papildomų konkrečių veiksmų, kad skolos kreditoriams būtų sumažintos. Skolininkas ir toliau dėsto, neva dėl skolų yra atsakingos institucijos ir įstaigos, antstoliai, tačiau visiškai nepateikia argumentų, iš kurių būtų matoma, kad skolininkas realiai siekia išspręsti situaciją taip, kad ji bent iš dalies būtų palanki kreditoriams.

13. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Biržų rajono savivaldybės administracija prašo dėl atskirojo skundo spręsti teismo nuožiūra.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK) 320 straipsnio 1 dalis, CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

15. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą, konstatavus jo nesąžiningumą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. FABĮ 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

17. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl apelianto (ne)sąžiningumo FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto kontekste. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjas yra nesąžiningas, kadangi sąmoningai vengė vykdyti savo įsipareigojimus kreditoriui ir juos didino, todėl atsisakė jam iškelti bankroto bylą.

18. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas turi būti sistemiškai aiškinamas su FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodytu tikslu – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taigi FABĮ nustatyta fizinio asmens bankroto tvarka turi teisę pasinaudoti tik sąžiningas fizinis asmuo.

19. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų paprastai atspindi pareiškėjo išsilavinimas, patirtis, nemokumo būklės kilimo aplinkybės ir veiksmai ar neveikimas, kurių jis ėmėsi situacijai pagerinti. Objektyvųjį kriterijų atspindi pareiškėjo (ne)atlikti ar galėję būti atlikti veiksmai per įstatymo nustatytą laikotarpį, t. y. trejus metus iki fizinio asmens kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020, 22 punktas).

20. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; 2022 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-313/2022. Teismų praktika. 2022, 58, p. 180-193).

21. Taigi skolininko sąžiningumas yra vertinamas individualiai, kiekvienu atveju vertinant subjektyvųjį ir objektyvųjį elementą, kurių visuma leidžia nuspręsti, ar asmuo laikytinas sąžiningu. Taip pat asmens pasyvumas, nesiekimas vykdyti skolinių įsipareigojimų, sudarymas sąlygų jiems didėti gali būti laikomi nesuderinamais su sąžiningumo reikalavimu ir yra laikytini atskiru (savarankišku) FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021, 44 punktas).

22. Fizinio asmens bankroto procedūra leidžia atkurti nemokaus, bet sąžiningo fizinio asmens mokumą ir patenkinti jo kreditorių reikalavimus ar jų dalį, todėl teismai, spręsdami dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, turi užtikrinti teisingą skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020, 15 punktas). Teismas gali atsisakyti asmeniui iškelti bankroto bylą, taip nesuteikdamas jam galimybės atidėti skolų mokėjimą, išdėstyti jį palankesnėmis sąlygomis ar galiausiai būti atleistam nuo neišmokėtų skolų mokėjimo, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais leidžia daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi nepakankamai rūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022. Teismų praktika. 2022, 58, p. 164-179).

23. Nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017, 17 punktas).

24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad: 1) pareiškėjas tapo nemokus per 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo ir 2) pareiškėjo nemokumo priežastis yra FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodyti nesąžiningi veiksmai. Kai fizinis asmuo tapo nemokus dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytų nesąžiningų veiksmų, o jų atlikimo laikas ir fizinio asmens tapimo nemokaus laikas nesutampa, tai laikas, kada buvo atlikti nesąžiningi veiksmai (per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo ar anksčiau), nėra teisiškai reikšmingas juridinis faktas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymui, tačiau šie veiksmai turi būti esminė asmens tapimo nemokaus priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022. Teismų praktika. 2022, 58, p. 164-179).

25. FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje yra apibrėžta fizinio asmens nemokumo sąvoka. Fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA).

26. Nustatyta, kad apelianto skolos kreditoriams pareiškimo teismui pateikimo dienai siekia 356 974,31 Eur, kurių mokėjimo terminai yra suėję ir ši suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas MMA. Dėl šios aplinkybės ginčo byloje nėra.

27. Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad teismas nesigilino į skolų susidarymo aplinkybes, kad ne dėl apelianto nesąžiningų veiksmų atsirado skolos, o dėl susiklosčiusių nepalankių ūkininkavimui sąlygų.

28. Apeliantas savo pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo ir atskirajame skunde nurodo, kad ūkininkauti pradėjo nuo 2004 metų, kartu su savo tėvu, kuris netikėtai mirė. Tęsdamas tėvo pradėtą ūkininkavimo veiklą, apeliantas 2007 m. įkūrė savo ūkį. Dėl to sudarė sutartį dėl 100 ha žemės sklypo su VšĮ „Ekoagros“ ir sutarė, jog bus mokama po 1 500 Lt už hektarą ekologiško ūkio, dar turėjo apie 60 ha ne ekologiško ūkio, iš viso apie 160 ha. Pagal sutartį numatomos pajamos mažiausiai turėjo būti 150 000 Lt. Apeliantas buvo paėmęs kreditus iš banko beveik 300 000 Lt jaunojo ūkininko paramai įkurti. Pareiškėjas pirko traktorių, sėjamąją, purkštuvą, kitus padargus, gyvulius, melžiamas karves, kt. Pagal pareiškėjo skaičiavimus, per kelis metus jis galėjo atiduoti skolas ir po to jau gauti pelną. Po metų, atėjus deklaracijos mokėjimo terminui, VšĮ „Ekoagros“ nurodė, kad nemokės pagal sutartį numatytos sumos, nes valstybė sumažino išmokas ir mokės ne 1 500 Lt už hektarą, bet po 750 Lt už ekologiškas išmokas (dotacijas). Pareiškėjas nebegaudavo 75 000 Lt per metus, todėl neturėjo pajamų padengti bankui skolas, kurios didėjo. Bankas, suteikęs paskolą, atsiėmė visą techniką, padargus, kt., kurie buvo pirkti pagal paramą. Nacionalinė mokėjimo agentūra sužinojusi, kad nebėra technikos, įsakė grąžinti paramos sumą, tačiau pareiškėjas pinigų neturi, nes juos panaudojo gyvuliams įsigyti ir gyvulių ūkiui. Taip po truputį pradėjo augti skolos, antstoliai skolų dengimui pardavė visą apelianto turtą, tačiau jo neužteko visoms skoloms grąžinti, jos vis auga, nes skaičiuojamos palūkanos.

29. Vertinant apelianto skolų susidarymo aplinkybes, bylos medžiaga nustatyta:

29.1. apelianto gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), jam 2004 m. gruodžio 9 d. išduotas Ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimas.

29.2. Apeliantas, kaip ūkininkas, 2006 m. gegužės 11 d. NMA pateikė paraišką paramai gauti pagal Kaimo plėtros 2004 – 2006 m. plano priemonės „Standartų laikymasis“ Pieno ir Nitratų direktyvas. Pareiškėjui buvo išmokėta 85 262,47 Lt paramos suma. Įgyvendindamas minėtas direktyvas pareiškėjas numatė padidinti melžiamų karvių skaičių iki 40 vnt. 2008m. vasario 1 d. Biržų rajono Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pažyma pavirtino, kad R. K. ūkis atitiko Pieno direktyvos reikalavimus. 2011 m. NMA atlikusi patikrinimą pareiškėjo ūkyje, nustatė, kad į ūkį buvo investuota 46 698 Lt, kita paramos dalis nebuvo investuota, todėl 2011 m. spalio 11 d. pareikalavo, kad pareiškėjas R. K. per 30 dienų grąžintų NMA 43 688,23 Lt neinvestuotą paramos sumą ir priskaičiuotas palūkanas, iš viso 128 950,70 Lt. Apeliantui per nustatytą terminą negrąžinus paramos sumos dalies ir nesumokėjus palūkanų, NMA kreipėsi į teismą ir Biržų rajono apylinkės teismas 2012 m. sausio 20 d. priėmė įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti iš R. K. NMA naudai 128 950,70 Lt.

29.3. Pareiškėjas 2007 m. gegužės 23 d. NMA pateikė kitą paraišką išmokoms žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotų paramai gauti. Pareiškėjui nedeklaravus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių, NMA 2014 m. gruodžio 4 d. priėmė sprendimą, kuriuo įpareigojo pareiškėją grąžinti 32 532,51 Lt (9 422,06 Eur). Pareiškėjui laiku neįvykdžius NMA sprendimo, pastaroji kreipėsi į teismą ir Biržų rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 12 d. priėmė įsakymą, kuriuo nutarė NMA naudai iš skolininko R. K. išieškoti 9 032,15 Eur negrąžintos paramos sumos. Paminėtų teismo įsakymų pagrundu buvo pradėti priverstiniai skolų išieškojimo veiksmai.

29.4. 2006 m. ir 2007 m. pareiškėjui buvo skirta NMA parama įvairios žemės ūkio technikos įsigijimui. 2010 m. NMA reikalavimo teises į skolininką R. K. perleido VĮ Turto bankas. VĮ Turto bankui atlikus patikrinimą ir nustačius, kad apelianto ūkyje nėra įsigytos žemės ūkio technikos, jis kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Panevėžio apygardos teismas 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-923-212/2012, priteisė VĮ Turto bankui iš R. K. 290 946,46 Lt skolą. Teismas nustatė, kad R. K. iš NMA gautų piniginių lėšų įgijo įvairios žemės ūkio technikos, kuri buvo įkeista kreditoriaus UAB „Pohjola Finance“ naudai, Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 17 d. areštuota. Šio sprendimo pagrindu antstolio kontoroje iš apelianto yra vykdomas išieškojimas.

29.5. Pareiškėjo tėvas, kuris taip pat buvo ūkininkas, mirė 2007 metais. Apelianto tėvas 2004 m. lapkričio 17 d. buvo padovanojęs jam 27,8501 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, tačiau 2010 m. vasario 4 d. žemės sklypas antstolių parduotas skolininko pasiūlytam pirkėjui.

29.6. Apeliantas savo ūkio plėtrai ir vystymui 2008 m. vasario 5 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu buvo įgijęs nekilnojamąjį turtą: pastatą – fermą, 319,67 kv. m bendro ploto, pagalbinius ūkio pastatus, siurblinę, esančius (duomenys neskelbtini). Tačiau šis turtas 2012 m. lapkričio 13 d. buvo parduotas iš varžytynių.

29.7. Apeliantas nuo 2007 m. pradžios Biržų rajone buvo išsinuomojęs nemažai žemės sklypų, tačiau panaudos/nuomos sutartys nutrauktos dar 2010 m. pabaigoje.

30. Taigi, faktiniais bylos duomenimis nustatyta, kad apelianto skolos kreditoriams yra susidarę daugiau kaip prieš dešimt metų, jam bandant ūkininkauti, tačiau nesėkmingai. Dėl to kreditoriai, suteikę paramas ir paskolas, iš apelianto pinigines sumas prisiteisė. Vykdant priteistų sumų išieškojimus, buvo parduotas visas apelianto turtas, žemės nuomos/panaudos sutartys nutrauktos, skolų išieškojimai vykdomi iki šiol. Tai reiškia, kad apeliantas nemokiu tapo daugiau nei prieš tris metus (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas).

31. Skundžiama nutartimi teismas apelianto nesąžiningumą motyvavo tuo, kad jis buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, susirasti geriau apmokamą darbą, kad galėtų didesne dalimi padengti skolas kreditoriams.

32. Apeliantas tvirtino, jog anksti mirus tėvui, o netrukus ir motinai, jis likęs vienas, pakankamai jauno amžiaus, neturintis jokio išsilavinimo, bandė tęsti tėvo ūkininkavimo veiklą, tačiau nepavykus ir atsiradus didelėms skoloms, susirgo depresija, tik 2018 metais, kai sutiko draugę, jam vėl atsirado noras gyventi. Geriau apmokamo darbo kaime neįmanoma rasti, o neturėdamas tinkamo išsilavinimo, jis gali dirbti tik nekvalifikuotą darbą.

33. Vertinant apelianto elgesį/neveikimą per pastarųjų trijų metų laikotarpį, skaičiuojamą iki pareiškimo teismui pateikimo dienos, nustatyta, kad jis nuo 2022 m. lapkričio 15 d. įsidarbino G. K. ūkyje ūkio darbininku. Pagal darbo sutartį jam sulygtas atlyginimas siekė 730 Eur per mėnesį, neatskaičius mokesčių, tačiau iš teismui pateiktos pažymos matyti, jog pastaruoju metu apeliantui yra mokamas 680,70 Eur atlyginimas per mėnesį (atskaičius mokesčius). Ieškovas 2018 metais susipažino su drauge, jiems (duomenys neskelbtini) gimė dukra K. K.. Iš darbdavio pateikto darbo užmokesčio priskaitymų – atskaitymų žiniaraščio matyti, kad nuo apelianto gaunamo darbo užmokesčio iki pareiškimo teismui pateikimo dienos kiekvieną mėnesį yra atskaičiuojami ne tik privalomieji mokesčiai valstybei, bet ir dengiamos skolos pagal vykdomuosius dokumentus (keturiems antstoliams kiekvieną mėnesį iš apelianto darbo užmokesčio atskaitoma maždaug po 150 Eur). Byloje taip pat pateikti įrodymai, kad pareiškėjas nebuvo teistas, kitų žalingų įpročių neturi.

34. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, aptartos aplinkybės teikia pagrindo daryti išvadą, kad apeliantas pagal savo galimybes ir iki šiol moka skolas kreditoriams, nesislapsto, susirado darbą, naujų pinigų skolinimosi sandorių nesudarinėjo, todėl negalima teigti, kad jis sąmoningai dar labiau apsunkino savo turtinę padėtį.

35. Nors apelianto gaunamos pajamos yra nedidelės, tačiau ir iš tokių pajamų yra mokamos net tik skolos, bet ir skiriami pinigai šeimos išlaikymui, kadangi šeimoje auga mažametis vaikas.

36. Aptartos aplinkybes leidžia daryti išvadą, kad apelianto nemokumą lėmė ne jo nesąžiningi veiksmai (neveikimas), o susiklosčiusių nepalankių aplinkybių visuma. Negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas buvo pasyvus, nesistengė grąžinti skolų didesne apimtimi. Apelianto veiksmai leidžia daryti priešingą išvadą, t. y. kad jis nesiekia sąmoningai bloginti savo turtinės padėties, o pagal išgales ir daugiau kaip dešimt metų bando grąžinti skolas.

37. Todėl nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada ir dėl apelianto nesąžiningumo, nes byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų tokį elgesį per FABĮ nustatytą terminą.

38. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama. nutartimi nepagrįstai konstatavo apelianto nesąžiningumą, nes iš byloje nustatytų aplinkybių negalima daryti išvados, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi nepakankamai rūpestingai, dėl to teismas nepagrįstai atsisakė iškelti apeliantui fizinio asmens bankroto bylą. Dėl nurodytų priežasčių Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutartis naikintina. Atsižvelgiant į tai, kad teismo nutartis iškelti fizinio asmens bankroto bylą gali būti skundžiama apeliacine tvarka, klausimas dėl bankroto bylos R. K. iškėlimo grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, veikdamas Panevėžio apygardos teismo vardu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutartį ir perduoti bankroto bylos iškėlimo R. K. klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.